Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-809-280/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
2A-809-280/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė
Ieškovas
BUAB „Severitas“
Atsakovas
L. D. T.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-809-280/2013

Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01272-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2; 44.5.2; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Severitas“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-921/2013 pagal ieškovo BUAB „Severitas“ ieškinį atsakovei L. D. T. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. T. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės L. D. T. 41 000 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog atsakovė yra BUAB „Severitas“ akcininkė. Trečiasis asmuo V. T., kuris yra buvęs BUAB „Severitas“ vadovas, yra atsakovės sūnus. BUAB „Severitas“ savo veiklą 2007 m. baigė nuostolingai, o 2008 m. buvo dar nuostolingesni. Nepaisant to, jog įmonė dirbo nuostolingai, neatsiskaitydavo su kitais kreditoriais, V. T., būdamas UAB „Severitas“ vadovu, bendrovės pinigais atsiskaitė už aikštelės, kuri priklauso jo motinai L. D. T., išvalymo ir įrengimo darbus. Už atliktus darbus BUAB „Severitas“ sumokėjo darbus atlikusiai bendrovei UAB „Šilinė“ 41 000 Lt ir liko skolingas dar apie 10 000 Lt. V. T. nepateikė duomenų, kad BUAB „Severitas“ būtų pasinaudojęs pagerinta aikštele savo veikloje.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. B2-353-212/2011, UAB „Severitas“ iškėlė bankroto bylą. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. 2-621-212/2011, UAB „Severitas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Nurodė, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 nutartyje, civilinės bylos Nr. 2A-683/2012, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog atsakovė L. D. T. nuo 2003 m. kovo 12 d. buvo vienintelė UAB „Severitas“ akcininkė. Trečiasis asmuo V. T. buvo BUAB „Severitas“ vadovas nuo 1995 m. kovo 7 d. Taip pat nustatė, jog 2008 m. sausio 10 d. UAB „Severitas“ akcininkė L. D. T. ir UAB „Severitas“ sudarė nuomos sutartį. Šalys sutartimi susitarė, kad L. D. T. (nuomotoja) leidžia UAB „Severitas“ (nuomininkui) naudotis (duomenys neskelbtini), Utena, esančiomis gamybinių patalpų dalimi, kuri sudaro 1000 kv. m., ir 30 arų teritorijos (sutarties 1 punktas). Sutarties 5 punkte šalys susitarė, jog nuomotojas įsipareigoja per 10 m. atliktų patalpų ir teritorijų renovaciją savo lėšomis 150-200 tūkstančių litų sumoje. Dėl papildomo nuomos mokesčio šalys nesusitarė. Aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Utena, išvalymo ir pasluoksniavimo įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), Utena, atliko UAB „Šilinė“. Atlikus darbus buvo surašytas 2008 m. balandžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktas, 2008 m. balandžio 30 d. buvo išrašyta atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma ir PVM sąskaita faktūra 50 999,48 Lt sumai. Pateiktoje PVM sąskaitoje padarytas vyr. buhalterės V. D. įrašas, kad pagal ją liko nesumokėta 9 999,48 Lt. Ginčo tarp šalių dėl sumokėtos sumos, t. y. kad pagal pateiktą sąskaitą faktūrą buvo apmokėta 41 000 Lt, nekilo. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad juridinio asmens dalyvis pasigerino savo asmeninės nuosavybės turtą sutarties pagrindu tuo metu, kai įmonė veikė nuostolingai, nėra pagrindas ieškovui priteisti padarytą žalą, nes ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės L. D. T. veiksmų patyrė žalą ir kokio dydžio, neįrodė, kad tarp atsakovės veiksmų bei žalos, kuri pasireiškia, kaip negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, egzistuoja priežastinis ryšys, tuo labiau, kad ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kokių prievolių ir kokiems kreditoriams negalėjo įvykdyti UAB „Severitas“ dėl to, jog 2008 m. nuomos sutarties pagrindu buvo atlikti aikštelės išvalymo ir pasluoksniavimo darbai. Teismas sprendė, jog žalos tiems patiems kreditoriams priteisimas iš atsakovės, kai jau yra išspręstas jos atlyginimo klausimas kitu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, reikštų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą. Konstatavo, jog šiuo atveju, sprendžiant juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės klausimą, negali būti taikomos ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas turėjo taikyti CK 2.50 str. nuostatas ir priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės. Teismas nepagrįstai laikė neįrodyta aplinkybę, jog veikla nebuvo vykdoma. Būtent aplinkybę, jog veikla nebuvo vykdoma, patvirtina 2 Lt pajamų gavimo faktas per 2008 metus. Byloje nėra duomenų, kad BUAB „Severitas“ būtų pasinaudojęs pagerinta aikštele savo veikloje, t. y. aikštelė buvo pagerinta, tačiau bendrovė nesinaudojo pagerintu daiktu, t. y. pagerinimas buvo betikslis ir naudingas tik akcininkei (atsakovei). Išlaidų buvimo faktas patvirtina, jog bendrovės vadovas galimai siekė išleisti įmonės turimas lėšas atsakovės (akcininkės ir savo motinos) naudai, bet neatsiskaitydamas su kreditoriais, nes 2/3 išlaidų išleista atsakovės turto pagerinimui. Jei teismas manė, jog negalima patenkinti ieškinio CK 2.50 str. pagrindu, privalėjo taikyti CK 6.237 str. nuostatas. Šis institutas taikomas ne tik kai nebūna jokių teisinių santykių tarp šalių, bet ir kitais atvejais, kai asmens teisių negalima apginti kitais būdais.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė L. D. T. ir tretysis asmuo V. T. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, kokiu būdu pasireiškė nesąžiningi atsakovo veiksmai, dėl kokių priežasčių jie buvo neteisėti ir kalti, taip pat neįrodė ir nenurodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo negalėjimo vykdyti prievoles ieškovo kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Severitas“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsakovės L. D. T. ir trečiojo asmens V. T. atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino bei pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų teisiniais santykiais, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir, atmetęs BUAB „Severitas“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Naikinti šį teismo sprendimą ieškovo apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja, pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Ta aplinkybė, kad jau nuo 2007 m. UAB „Severitas“ veikė nuostolingai, nėra ir negali būti pakankamu pagrindas pripažinti, jog 2008 m. sausio 10 d. nuomos sutartis nenaudinga UAB „Severitas“, nes bendrovė kitų patalpų veiklai neturėjo, veiklą vykdė nuomojamose patalpose. Sutartis atspindėjo tuometinius UAB „Severitas“ plėtros planus. Visi aikštelės pagerinimo darbai iš esmės atlikti 2008 metais, kai tuo tarpu nuomos sutarties šalys susitarė atlikti patalpų ir teritorijos renovaciją 150 – 200 tūkst. sumoje 10 metų laikotarpiu (sutarties 5 punktas). 2008 m. į aikštelės pagerinimo darbus investuota trečdalis nuo minimalios ir ketvirtadalis nuo maksimalios nuomos sutartyje numatytos sumos.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomos sutartyje šalys nesusitarė, kokia suma turi būti investuota kiekvienais metais į aikštelės pagerinimo darbus - nurodytas bendras terminas - 10 metų ir bendra suma 150 – 200 tūkst. Sutartimi nebuvo susitarta dėl nuomos mokesčio, bendrovė jo neturėjo mokėti. Tuo metu, t. y. 2008 m., atsakovė niekaip negalėjo numatyti, kad bus paskelbtas bankrotas. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendime, civilinės bylos Nr. 2-645-280/2011, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 nutartyje, civilinės bylos Nr. 2A-683/2012, konstatuota, jog dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais (UAB „Bikuva“ - 3 743,09 Lt, UAB „Creditum Vilnius“ - 12 205,96 Lt, UAB „Utenaitis“ - 17 035,44 Lt, VSDFV atstovaujamos Utenos skyriaus - 4 106,85 Lt ir VMI - 882,67 Lt) atsakingas įmonės vadovas V. T. ir priteisė iš jo žalos atlyginimą. Panevėžio apygardos teismas minėtoje byloje konstatavo, jog žala kreditoriams padaryta tuo, kad atsakovas, būdamas vadovo pareigose, neįvykdė įstatyme nustatytų pareigų: tinkamai apskaityti ir išsaugoti turtą, paaiškėjus, kad bendrovė nemoki, inicijuoti bankroto bylą, išsaugoti tinkamai apskaitytą ir areštuotą turtą tam, kad įstatymo nustatyta tvarka ir eiliškumu būtų atsiskaitoma su kreditoriais, padarant kreditoriams kuo mažiau žalos, o ne atvirkščiai, kaip buvo: bendrovės turtą ir akcijas viena ar kita forma realizuoti, tuo pagrindu perduoti ir dokumentus, tokiu būtu išvengiant materialinės atsakomybės bei pareigos atsiskaityti su kreditoriais. Be to, šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos kreditoriams atlyginimo priteisimo ir iš atsakovės L. D. T.. Panevėžio apygardos teismas ieškinį dėl žalos atlyginimo iš L. D. T. atmetė, nenustatęs jos veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Bendrovės veiklą organizuoja jos vadovas. Nagrinėjamu atveju akcininkė L. T. jokių sprendimų nepriiminėjo, ji tik suteikė bendrovei naudotis jai tenkančius pastatus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovės L. D. T. veiksmų patyrė žalą ir kokio dydžio, neįrodė, kad tarp atsakovės veiksmų bei žalos, kuri pasireiškia, kaip negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, egzistuoja priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis). Priešingai, akivaizdu, jog aikštelės renovacija buvo atlikta galiojančios 2008-01-10 sutarties pagrindu, taip iš dalies įvykdant sutartyje numatytą UAB „Severitas“ įsipareigojimą. Ieškovas neįrodė, kad tokia sutartis įmonei buvo nuostolinga.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad teismui nepatenkinus ieškinio CK 2.50 str. pagrindu, teismas privalėjo taikyti CK 6.237 str. nuostatas. CK 6.242 str. 1 d. nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Kad būtų taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, būtina konstatuoti kito asmens sąskaita praturtėjusio asmens nesąžiningumą (CK 6.242 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė CK 6.242 str. įtvirtintos atsakovės nesąžiningumo sąlygos, taip pat neįrodė kitų teismų praktikoje įtvirtintų privalomų nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti reikalingų sąlygų. Tokiu būdu, priešingai apelianto argumentams, šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normos, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, negali būti taikomos.

Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija ieškovo BUAB „Severitas“ apeliacinio skundo netenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėMargarita DzelzienėLaimutė Sankauskaitė