- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-13
- Bylos Nr.
- 2-645-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- V. T., Leokadijos D, J. P., L. D. T.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant bankrutavusios UAB „Severitas“ administratoriaus UAB „Administratorių kontora‘ direktorei ir įgaliotam asmeniui Lolitai Trinkūnienei, atsakovui V. T. ir atsakovės Leokadijos D. T. ir atsakovo V. T. atstovui adv. V. M. , atsakovui J. P. nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Severitas“ ieškinį atsakovams V. T. , L. D. T. ir J. P. dėl žalos atlyginimo (ieškinio suma 37 974,01 Lt) ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškiniu bankrutuojančios UAB „Severitas‘ administratorius atsakovams V. T. L. D. T. ir J. P. prašo priteisti iš atsakovų V. T. ir Leokadijos D. T. solidariai bankrutavusiai įmonei 37 974,01 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, panaikinti akcijų perleidimo sutartį, kuria atsakovė L.D. T. perleido UAB „Severitas“ akcijas atsakovui J. P. ir taikyti restituciją: įpareigoti atsakovę L. D. T. grąžinti atsakovui J. P. pagal sandorį gautus pinigus, o atsakovą J. P. įpareigoti grąžinti atsakovei L. K. T. akcijas ir visą jų pagrindu perimtą įmonės turtą ( įskaitant visus dokumentus) Ieškinys dėl 37 974,01 Lt išieškojimo atsakovams pareikštas dėl to, kad atsakovė L. D. T. , būdama UAB „Severitas“ vieninteliu akcininku, o V. T. - direktoriumi, paaiškėjus, kad bendrovės finansinė padėtis tapo sunki, perleido akcijas atsakovui J. P. , kuris po bankroto bylos iškėlimo teismo paskirtam administratoriui UAB „Administratorių kontora“ neperduoda nei bendrovės dokumentų , nei turto. Ieškovas tvirtina, kad jau nuo 2007 metų UAB „Severitas“ buvo nemoki, akcininkas ir direktorius turėjo ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet to nedarė, atvirkščiai, perleido akcijas. Atsakovas J. P. nuo pat akcijų įsigijimo ir įregistravimo akcininku bei vadovu, jokios veiklos nebevykdė, jokių įsipareigojimų nedengė, neatliko jam, kaip vadovui pagal įstatymus privalomų pareigų: pranešti VSDFV apie įsidarbinimą vadovu, nebuvo sudaryta sutartis su nauju buhalteriu, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Sandoris dėl akcijų perleidimo tariamas, juo buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
A. J. P. , kuriam apie ieškinį ir teismo posėdį pranešta viešu paskelbimu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, nenurodė to priežasčių.
Atsiliepimas
A. L. D. T. ir atsakovas V. T. atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Tvirtina, kad jie nėra atsakingi už bendrovės turtą ir dokumentus, nes UAB „Severitas“ nebedirba nuo 2010-07-29, kai buvo sudaryta UAB „Severitas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su J. P. , kuris nuo to laiko tapo bendrovės direktoriumi. Tvirtina, kad nuo to laiko nebeturi bendrovės dokumentų bei antspaudo. Iki parduodant akcijas, bendrovėje dirbo trys darbuotojai, juos V. T. iš darbo atleido prieš akcijų perleidimą. Nurodo, kad jokių ryšių su atsakovu J. P. nepalaiko, nežino, kur jis šiuo metu gyvena, žino, kad jis pažįstamas teisėsaugos pareigūnams, girtauja. Jį susirado internetu per UAB „Finansinių sprendimų grupė“. Jam akcijas perleido dėl to, kad tikėjosi, jog akcijų pirkėjas atgaivins įmonės veiklą, atsiskaitys su kreditoriais. Pripažino, kad žinojo, jog bendrovei gresia bankrotas, bet akcijų pirkimo pardavimo sutartyje , dokumentų perdavimo akte apie tai nenurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas ( CPK 268- 270 str.)
Faktinės aplinkybės
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „Severitas“ direktoriumi nuo 1997-03-07 iki 2010-08-03 dirbo atsakovas V. T. , vienintelė UAB „Severitas“ akcininkė buvo iki 2010-08-03 jo motina Leokadija D. T. . Apie direktoriaus pasikeitimą 2010-07-29 juridinių asmenų registre įrašyta 2010-08-03. Vėliau direktoriumi buvo atsakovas J. P. iki bankroto bylos UAB „Severitas“ iškėlimo 2011-01-06. Ieškinys dėl bankroto bylos teisme gautas 2010-07-27, 2010-07-28 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės-turto areštas, tuo pat metu bendrovės direktoriui V. T. išsiųstas įpareigojimas pateikti įrodymus, reikalingus keliant bankroto bylą. V. T. šio įpareigojimo nevykdė. Nenustatyta, kad atsakovas J. P. faktiškai vykdė kokias vadovo pareigas UAB „Severitas“, nes ši bendrovė jau nebeturėjo patalpų, nes iki tol veiklą vykdė L.D. T. priklausiusiose patalpose. 2010-07-29, kai jau buvo pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Severitas“, L. D. T. ir J. P. sudarė UAB „Severitas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria už 400 litų visas „Severitas“ akcijas L. D. T. pardavė J. P. . Akcijos perleistos akivaizdžiai gresiant UAB „Severitas“ bankrotui, nes UAB „Bikuvos prekyba“ dar 2010-05-19 išsiuntė įspėjimą V. T. , kad bendrovė sumokėtų skolą 3 743,09 Lt, įspėjus, kad kitu atveju bus bendrovei keliama bankroto byla ( UAB „Severitas“ bankroto bylos Nr.B2-353-212/2011 b.l.6). Nėra duomenų kad apie teisme priimtą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Severitas“ akcijų pirkimo metu informuotas akcijų pirkėjas J. P. .
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011-01-06 dienos nutartimi UAB „Severitas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Administratorių kontora“. Administratoriaus ieškinys atsakovams 2011-03-02 pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindu, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Bankroto byloje pagal kreditorių pareikštus reikalavimus patvirtinta bendra 37 974,01 Lt kreditorių reikalavimų, susidariusių iš esmės 2008 m., kai bendrovė priklausė atsakovams Tolušiams, suma. Gali būti ir daugiau šios bendrovės kreditorių, nes kaip minėta, bankroto byloje teismui duomenys nepateikti, administratoriui dokumentai ir turtas neperduoti, nors to buvo reikalaujama. Be to, nedengiamos iš viso administravimo išlaidos, nemokamas atlyginimas administratoriui.
Prieš ir po to, kai atsakovė L. D. T. savo turimas UAB „Severitas“ akcijas perleido atsakovui J. P. , bendrovė jokios veiklos nebevykdė. Tai pripažino šalys teismo posėdžio metu, liudija duomenys iš UAB „Severitas“ bankroto bylos, nes šiai bendrovei jokių dokumentų keliant bankroto bylą įteikti nebepavyko.
Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti 37 974,01 Lt žalos atlyginimo, nes tokio dydžio skolas bendrovė „Severitas“ turėjo dengti kreditoriams nuo 2009 m. iki akcijų perleidimo, šios skolos įtrauktos į kreditorių sąrašą UAB „Severitas“ bankroto byloje. Atsakovai jokio turto naujam akcininkui J. P. neperdavė, perdavė tik dokumentus, nors faktiškai balanse 2009 m. buvo apskaityta turto už 357 832, ilgalaikio turto vertė 144 188 Lt. VĮ Regitra registruotos 8 transporto priemonės, kurios pagal VĮ „Regitra“ duomenis areštuotos 2009-06-26, 2010-02-23 arešto registro duomenimis ( apie areštą duomenys pateikti UAB „Severitas“ bankroto byloje). Kaip matyti iš atsakovų procesinių dokumentų turinio, jie neneigia turto neišsaugojimo, teismo posėdyje pripažino praradimo faktą, negalėjo paaiškinti, kodėl turto nenurašė, jeigu veiksmai dėl turto buvo teisėti. V. T. pripažino, kad transporto priemonių natūroje nėra, jos realizuotos kaip metalo laužas, todėl jokio turto akcijų įgijėjui ir neperdavė. Tokiu būdu akivaizdu, kad atsakovai siekė, kad atsakomybės išvengtų atsakovė L. D. T. ir V. T. , kurie tik tuo tikslu, t.y. kad išvengti atsakomybės, kai UAB „Severitas“ grėsė bankrotas, o turto faktiškai nebeturėjo, nes jis tik atsakovams žinomu būdu buvo prarastas ar realizuotas, tik formaliai apskaitomas, perleido akcijas J. P. , įformino atsiskaitymą bei dokumentų perdavimą. Atsakovams turėjo būti žinoma, kad A. P. nei turto, nei lėšų neturi, skolų išieškojimas iš jo apsunkintas. Atsakovai neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad bendrovės veikla bus atgaivinta, kaip jie nurodo, atsiskaityta su jos kreditoriais.
Teisiniai argumentai
Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 redakcija, 19 str. 1 d., 37 str. 1 d.), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus akcininkų įgaliojimus. Taigi, bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
Juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, kartu ir būdamas šios bendrovės darbuotojas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Pažymėtina ir tai, kad už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos.
Kiekvienu atveju, taikant deliktinę atsakomybę, būtina nustatyti visus būtinus tam elementus: neteisėtą juridinio asmens vadovo veiką, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir juridinio asmens vadovo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-298/2006).
Ieškinio įrodinėjimo dalyką sudaro ir nurodytos aplinkybės dėl nuostolių, siejamų su ieškovo turto praradimu ir tik dėl to negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais dėl atsakovo V. T. kaltės, atlyginimo reikalavimas, kuris pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį yra galimas.
V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemones sunaikino dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet šių veiksmų datos ir aplinkybių nenurodė. Po turto praradimo buvo aišku ir V. T. , ir jo motinai L. D. T. , kad bendrovė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais UAB „Bikuvos prekyba“ UAB „Utenaitis“, UAB „Šilinė“, nes skolos priteistos Utenos rajono apylinkės teisme atitinkamai 2009-05-20, 2009-11-19 ir 2009-11-17, o jos susidarę daug anksčiau ( duomenys iš UAB „Severitas“ bankroto bylos).
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.
Atsakovė L. D. T. atsakomybėn traukiama pagal CK 2.50 str. 3 dalį, nustatančią, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai ( juridinio asmens atžvilgiu). Juridinio asmens dalyvio samprata pateikta CK 2.45 straipsnyje. Juridinio asmens dalyvis akcininkas yra asmuo, kuris neturi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.
CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, tačiau kartu numatyta išimtis, kad juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Kita išimtis numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, kuri nurodo, kada pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas jau reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.).
Deliktinės civilinės atsakomybės bylose neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 str. 1 d.).
LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi(kreditoriais) ir šis( šie) nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Už šios pareigos nevykdymą privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad UAB „Severitas“ patyrė žalą dėl to, kad atsakovė L.D. T. nesikreipė į teisma dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Tiek teisės aktai, tiek teismų praktika dar iki Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio papildymo 4 dalimi patvirtino įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinę atsakomybę už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nurodytos teisės normos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą.
Nagrinėjamojoje byloje pagal nurodytus teisinius argumentus konstatuotina tik atsakovo V. T. (bendrovės vadovo) kaltė, nes nustatyta, kad neteisėtus veiksmus iš esmės atliko jis ir tik siekdamas išvengti materialinės atsakomybės kreditoriams, nes paaiškinimas, kad tikėjosi, jog akcijų pirkėjas atgaivins bendrovės veiklą niekuo nepagrįstas: naujam akcininkui ir vadovui J. P. bendrovės apskaitytas turtas nebeperduodamas, nes jis jau faktiškai realizuotas, perduodamos tik skolos, bendrovė jokios veiklos nebevykdo, teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
Žala UAB „Severitas“ kreditoriams padaryta tuo, kad atsakovas V. T. , būdamas UAB „Severitas“ vadovo ( V. T. ) pareigose, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigų: tinkamai apskaityti ir išsaugoti turtą, paaiškėjus, kad bendrovė nemoki, inicijuoti bankroto bylą, išsaugoti tinkamai apskaitytą ir areštuotą turtą tam, kad įstatymo nustatyta tvarka ir eiliškumu būtų atsiskaitoma su kreditoriais, padarant kreditoriams kuo mažiau žalos, o ne atvirkščiai, kai buvo: bendrovės turtą ir akcijas viena ar kita forma realizuoti, tuo pagrindu perduoti ir dokumentus, tokiu būdu išvengiant materialinės atsakomybės bei pareigos atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas, netinkamai organizavęs bendrovės veiklą, neišsaugojęs registruoto ir areštuoto turto, iš kurio būtų galima neatlyginti kreditoriams skolas, surado bendrovės akcijų pirkėją, norėdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, nereagavo į kreditorių įspėjimus ir prašymus atsiskaityti, o po to, kai buvo iškelta bankroto byla UAB „Severitas“- sutrukdyti perduoti teismo paskirtam administratoriui ne tik turtą, bet ir dokumentus. Priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakomybės sąlygų pasireiškė tuo, kad būtent dėl atsakovo V. T. konkretaus nurodyto aplaidumo, nerūpestingumo, tyčinio veikimo ir neveikimo bendrovei buvo padaryta žala – ji prisiėmė įsipareigojimų, bet neišsaugojo turto, kuris galėjo būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi neperduoti administratoriui apskaitos dokumentai, šios bendrovės veiklos rezultatus nustatyti vargiai begalima, tokiu būdu lieka akivaizdu iš visų byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovo veiksmais slepiamas ir padarytos atsakovų V. T. ir L. D. T. žalos UAB „Severitas“ dydis, vengiant bet kokio žalos atlyginimo ir atsiskaitymo su kreditoriais.
Akivaizdu, kad atsakovai L. D. T. ir V. T. veikė susitarę, nes yra artimi giminaičiai, motina ir sūnus. Tačiau kreditoriams žalą savo veiksmais tiesiogiai padarė bendrovės vadovas atsakovas V. T. , kuris privalėjo organizuoti bendrovės kasdieninę veiklą, vykdyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus. Tarp atsakovės L D. T. veiksmų: nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir akcijų perleidimo gresiant bankroto bylai ir kreditoriams skolų nepadengimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl iš jos žala ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu iš jos negali būti priteista.
Nors akivaizdu, kad ginčijamas sandoris dėl akcijų perleidimo formaliai įvykdytas: akcijų pardavėja L. D. T. iš akcijų pirkėjo J. P. gavo už akcijas 400 Lt, jam priėmimo-perdavimo aktu buvo perduoti UAB „Severitas“ dokumentai 2010-07-29, pirkėjas nurodė, kad susipažino su bendrovės ūkine finansine padėtimi, po to 2010-08-03 padaryti įrašai juridinių asmenų registre, bet negalima laikyti jo teisėtu pagal byloje nustatytas ir atsakovo V. T. nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes. Šios aplinkybės rodo, kad sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti V. T. atsakomybės. Toks sandoris yra niekinis (fiktyvus) dėl šalių valios ydingumo, nes sandoryje išreikšta valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų šio sandorio šalių ketinimų, nes nustatyta, jog bendrovė po akcininko pasikeitimo iš esmės jokių sandorių nesudarinėjo, veiklos nevykdė, turto ir lėšų nebeturėjo, nebegalėjo to daryti dėl bankroto bylos iškėlimo. Naujas akcininkas J. P. neturėtų atsakyti už tai, kas padaryta kitų asmenų neteisėtais veiksmais iki jam įgyjant akcijas. Iš esmės J. P. buvo statytinis, nes V. T. nurodė, kad tarėsi dėl akcijų perleidimo sąlygų visai ne su juo, J. P. tik pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir aktą. Todėl šiomis aplinkybėmis sandoris turi būti pripažįstamas ne tik tariamu, bet ir turinčiu apsimestinio sandorio požymių ir dėl to negaliojančiu ( CK 1.86 str. CK 1.87 str.). Kam akcijos iš esmės faktiškai perleistos, net neaišku, nes atsakovas J. P. jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje surasti nepavyksta, neaišku, kur yra bendrovės dokumentai. Sutarties sąlygos aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pagal tai ir teismas daro nurodytas išvadas.
Kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas , o ieškovas nuo teismo išlaidų mokėjimo atleistas pagal įstatymą, tai iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d). Skelbimo spaudoje išlaidos irgi priteistinos iš atsakovės L. D. T. ir atsakovo V. T. lygiomis dalimis, nes dėl procesinių dokumentų tik jiems žinomam asmeniui neįteikimo buvo apie bylos nagrinėjimą skelbiama viešai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str.
NUSPRENDŽIA:
Bankrutuojančios UAB „Severitas“ ( įm. kodas 1837 90598) ieškinį atsakovams L. D. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini) tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. T. bankrutuojančiai UAB „Severitas“ 37 974,01 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos už laiką nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-02 iki sprendimo įvykdymo.
Pripažinti 2010-07-29 UAB „Severitas“ akcijų perleidimo sutartį atsakovui J. P. negaliojančia. Akcijas pripažinti atsakovės L.D. T. nuosavybe, įpareigojant ją grąžinti atsakovui J. P. jo sumokėtus 400 Lt.
Priteisti iš V. T. 1140 Lt žyminio mokesčio, iš Leokadijos D. T. -12 Lt žyminio mokesčio ir po 3.50 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą ( sumokamų į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės L.D. T. ir V. T. po 84 Lt bylinėjimosi išlaidų bankrutuojančiai UAB „Severitas“.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 3 dienos nutartimi atsakovui V. T. , palikti galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovės L. D. T. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjus sprendimui panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.