Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2029-254/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-18
Bylos Nr.: 2A-2029-254/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15554-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
Ieškovas: A. A.
Atsakovas: A. A.
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo: UAB „Būsto valda“, AB „Kauno energija“, UAB “Ūkio banko lizingas“, AB „Swedbank“, AB DNB bankas, UAB „Kauno vandenys“, BAB „Snoras“, V. R. A., B. D.

Civilinė byla Nr. 2A-2029-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15554-2013-6;

Procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3.; 75.8.; 77.3.; 77.4.3.; 78.2.1.; 121.21.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1450-375/2014 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. A. bei pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys: UAB „Būsto valda“, AB „Kauno energija“, UAB “Ūkio banko lizingas“, AB „Swedbank“, AB DNB bankas, UAB „Kauno vandenys“, BAB „Snoras“, V. R. A., B. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010-01-01, palikti jai santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), nustatyti sūnaus U. A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nustatyti uzufrukto teisę ieškovei ir šalių sūnui U. A. gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki sūnus taps pilnametis, padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovui priteisti : grindis 400 Lt, gipso kartono plokštes - 300 Lt, plastikinius langus 1000 Lt, radiatorius 300 Lt, lauko duris 400 Lt, vidines duris 1800 Lt, dujinę viryklę 300 Lt, virtuvės baldus 1000 Lt, prieškambario baldus 500 Lt, sofą – lovą 200 Lt, sofą 300 Lt, televizorių 300 Lt, šviestuvą 300 Lt, skalbimo mašiną 200 Lt, dušo kabiną 800 Lt vertės, viso turto už 7700 Lt. Priteisti iš atsakovo ieškovei 3850 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis įsiskolinimus kreditoriams AB „Swedbank“, AB DNB bankas, UAB „Ūkio banko lizingas“. Pripažinti kreditorinius įsiskolinimus kreditoriams AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Būsto valda“ solidariosiomis prievolėmis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas daugiau kaip prieš 3 metus išėjo ir paliko šeimą, ja nesirūpino, nevykdė pareigos būti lojaliu, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl dėl santuokos iširimo kaltu turėtų būti pripažintas atsakovas. Atsakovas jau daugiau kaip 3 metai neišlaiko nepilnamečio sūnaus. Per pastaruosius 3 metus buvo vaikui atsiuntęs tik apie 500 Lt. Atsakovas už asmenines jam dovanotas lėšas yra įsigijęs 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Prašo nustatyti uzufruktą jai ir nepilnamečiui sūnui naudotis atsakovui priklausančiu butu iki sūnaus pilnametystės, kadangi šiuo metu neturi finansinių galimybių išsinuomoti kitą gyvenamąjį plotą, nes gauna labai mažas pajamas, o dar turi išlaikyti nepilnametį sūnų, prie kurio išlaikymo atsakovas neprisideda. Atsakovas butu nesinaudoja, nes gyvena Anglijoje. Šį butą santuokos metu sutuoktiniai suremontavo, supirko baldus, buitinę techniką ir kt. Šis turtas įgytas santuokos metu iš santuokinių lėšų, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė. Bute esantį turtą prašo palikti atsakovui ir įpareigoti atsakovą sumokėti jai piniginę kompensaciją 3850 Lt. Ieškovės teigimu, atsakovas vienas ėmė paskolas iš AB „Swedbank“, AB DNB banko, UAB „Ūkio banko lizingas“, todėl jas privalo padengti iš savo gaunamų pajamų. Įsiskolinimai AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Būsto valda“ susiję su atsakovo turto išlaikymu ir naudojimosi komunalinėmis paslaugomis, todėl tai yra bendri įsiskolinimai.

Atsiliepimas

Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog nuo 2010-08-20 šalys neveda bendro ūkio, neturi šeimos santykių. Šeima iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nebuvo lojali. Atsakovas 2010-08-20 išvyko į Junginę Karalystę norėdamas uždirbti pinigų šeimai. Kadangi ieškovė negalėjo prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo jam teko imti paskolas, o po to išvažiuoti į užsienį. Atsakovas rūpinosi sūnumis, puoselėjo šeimos santarvę, todėl ieškovės kaltinimai atsakovo atžvilgiu yra neteisingi. Jis pagal galimybes rūpinasi sūnumi (duomenys neskelbtini). 2012 m. sūnus vasaros metu kelis mėnesius praleido Jungtinėje Karalystėje. Siuntė pinigus sūnaus išlaikymui. Atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teigė, kad jo gaunamos pajamos yra minimalios, jam tenka mokėti nuomos mokestį, sūnaus E. A. telefono ir kompiuterio mėnesinę įmoką, dengti paskolą, todėl prisidėti prie sūnaus Ugniaus išlaikymo jo finansinės galimybės yra ribotos. Atsakovas mano, kad 300 Lt kas mėnesį mokama suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Nesutinka su ieškovės reikalavimu padalinti santuokoje įgytą turtą. Kadangi ieškovė ir sūnus iki vaiko pilnametystės dar gyvens atsakovui priklausančiame bute, prašo priteisti ieškovei dujinę viryklę 300 Lt, virtuvės baldus 1000 Lt, prieškambario baldus 500 Lt, sofą -lovą 200 Lt, sofą 300 Lt, televizorių 100 Lt, šviestuvą 300 Lt, skalbimo mašiną 100 Lt, dušo kabiną, viso už 3600 Lt. Likusi turto dalis, kurios vertė 3250 Lt, priteistina atsakovui. Atsakovas sutinka, kad butas (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe. Atsakovas teigė, kad lėšas, įgytas pagal kredito sutartis, panaudojo išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Jis jokio turto sau neįgijo ir turtinės naudos neturėjo, todėl prievolės turėtų būti pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Atsakovas sutinka, kad įsiskolinimai AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Būsto valda“ yra bendri šalių įsiskolinimai ir jie atsako solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės A. A. ir atsakovo A. A. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – (duomenys neskelbtini); nustatė šalių nepilnamečio sūnaus U. A., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo A. A. nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2013 09 19 nepilnamečio sūnaus išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės ir nustatė pervesti pinigines lėšas už einamąjį mėnesį iki mėnesio 30 dienos į A. A. atsiskaitomąją sąskaitą, o išlaikymo lėšas indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; pripažino butą (duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine nuosavybe; nustatė uzufrukto teisę A. A. ir U. A. gyventi atsakovui A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) iki sūnus taps pilnametis (2015-01-03). Teismas sprendimu padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei A. A.: virtuvės baldus 1000 Lt, prieškambario baldus 500 Lt, sofą – lovą 200 Lt, sofą 300 Lt, televizorių 300 Lt, skalbimo mašiną 200 Lt. Atsakovui A. A. priteisė: dujinę viryklę 300 Lt, šviestuvą 300 Lt, dušo kabiną 800 Lt, grindis 400 Lt, gipso kartono plokštes 300 Lt, plastikinius langus 1000 Lt, radiatorius 300 Lt, lauko duris 400 Lt, vidines buto duris 1800 Lt. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 1550 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę turto dalį. Pripažino skolinius įsipareigojimus AB „Swedbank“, AB DNB bankui, BAB bankui „Snoras“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, UAB „Būsto valda“ A. A. ir A. A. solidariosiomis prievolėmis. Priėmė atsakovo A. A. atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi U. A. ir bylą šioje dalyje nutraukė, likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkino. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

1. Teismas sprendė, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes nesugebėjo ir nedėjo pakankamai pastangų spręsti iškilusių problemų, jiems abiems pritrūko kantrybės ir noro įveikti šeimyninę krizę, kartu spręsti finansines problemas. Teismo neįtikino ieškovės argumentai, kad ji nežinojo apie atsakovo imamas paskolas, nes paskolų sutartys sudarytos, kai dar šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, pirko šeimai baldus ir buitinę techniką, remontavo būstą, važiavo į keliones. Teismo teigimu, tikėtina, kad nesant galimybių vykdyti finansinius įsipareigojimus atsakovas išvažiavo į užsienį užsidirbti, o ne palikti šeimą. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas bendravo su jų nepilnamečiu sūnumi Ugniumi, vaikas svečiavosi pas tėvą. Ir nors ieškovė teigė, kad atsakovas neišlaiko jų nepilnamečio sūnaus, tačiau pripažįsta, kad jis siųsdavo sūnaus išlaikymui nedideles pinigų sumas. Toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas bei aplinkybė, jog ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pagal galimybes rūpinosi sūnumi. Teismas sprendė, kad atsakovas taip pat neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, nes nepateikė jokių įrodymų apie savanaudišką, kategorišką jos elgesį, sunkų ir nesugyvenamą charakterį. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių teisines pasekmes sukėlė nuo 2010-01-01, nes nustatė, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, o tokį reikalavimą gali reikšti sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo.

2. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo atsižvelgė į tai, kad šalių sūnus yra paauglys, o tokiame amžiuje jis greitai išauga drabužius, avalynę, jam kasdien reikia kokybiško ir pilnaverčio maisto, vitaminų, todėl atsakovo siūloma priteisti 300 Lt išlaikymo suma per mėnesį, negarantuotų socialiai priimtinų poreikių patenkinimo lygio. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei CK 3.192 str. 2d. nuostatas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Jis yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, trukdančių susirasti geriau apmokamą darbą. Ieškovei ir taip tenka visa kasdieninių rūpinimosi sūnumi ir jo auklėjimo našta, todėl ieškovės reikalavimas dėl sūnaus Ugniaus išlaikymo buvo tenkintas visiškai.

3. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo esminio ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir dėl jo įkainavimo. Kadangi atsakovui teko turtas: grindys 400 Lt, gipso kartono plokštės 300 Lt, plastikiniai langai 1000 Lt, radiatorius 300 Lt, naujos lauko durys 400 Lt, vidinės buto durys 1800 Lt, dujinė viryklė 300 Lt, šviestuvas 300 Lt, dušo kabina 800 Lt vertės, viso turto už 5600 Lt, todėl iš atsakovo priteista ieškovei 1550 Lt piniginė kompensacija sumoje už jam tekusią didesnę turto dalį. Šalys nesusitarė dėl prievolių prieš kreditorius AB „Swedbank“, AB DNB banką, BAB „Snoro“ banką. Teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes labiau tikėtina, kad nors kredito sutartys pasirašytos tik vieno atsakovo, tačiau tai buvo daroma su ieškovės žinia ir sutikimu, o gautos piniginės lėšos buvo panaudotos visos šeimos poreikių tenkinimui ir namų ūkio išlaikymui, todėl prievolės minėtiems kreditoriams pripažintos solidariomis abiejų šalių prievolėmis. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo pripažinti abu sutuoktinius solidariaisiais skolininkais jo tėvo V. R. A. ir sesers B. D. atžvilgiu. Byloje atsakovas pateikė tik duomenis apie minėtų asmenų atliktus pinigų pervedimus į jau pilnamečio šalių sūnaus E. A. banko sąskaitą, tačiau nepateikė jokių duomenų kokiu pagrindu ir kokiu tikslu tai buvo daroma ir kaip tai susiję su šeimos poreikių tenkinimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; pripažinti skolinius įsipareigojimus AB „Swedbank", AB DNB bankui, UAB „Ūkio banko lizingas", BAB „Snoras" atsakovo A. A. asmeninėmis prievolėmis; nustatyti uzufrukto teisę A. A. ir U. A. gyventi atsakovui A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) iki sūnus baigs vidurinę mokyklą (2016-06-30); priteisti bylinėjimosi išlaidas, šiais argumentais:

1. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas paliko šeimą 2010 m. rugpjūčio mėn., išvyko į užsienį, taip suardydamas šeimos santykius, nebekurdamas ir nesiekdamas kurti bendro gyvenimo. Atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t.y., lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos ir visapusiško rūpinimosi šeima. Atsakovas, išvykęs į užsienį, visiškai nebendravo su apeliante, o tai rodo tik jo aiškų ir vienasmenišką apsisprendimą gyventi atskirai nuo šeimos ir nesidomėti jos moraliniais ir materialiniais poreikiais. Šeimyniniai santykiai tarp šalių iširo dėl neatsakingo atsakovo elgesio, dėl jo pinigų skolinimosi ne būtiniems šeimos poreikiams patenkinti, o savo įgeidžiams tenkinti. Jis nepaisė, kad šeima neturi finansinių galimybių atostogauti prabangiai, įsigyti brangių daiktų. Atsakovas, nesitardamas su ieškove, vienasmeniškai priiminėjo sprendimus dėl paskolų ėmimo ir pinigų leidimo. Visiškai nepagrįstai teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovas išvyko į užsienį uždarbiauti dėl šeimos. Atsakovas išvykęs į užsienį paliko du nepilnamečius vaikus su ieškove ir neteikė jiems jokio išlaikymo, nebendravo su šeima, ieškovė nežinojo atsakovo kontaktų iki vyresnysis sūnus nenuvyko pas tėvą. Jaunesniajam sūnui atsakovas išlaikymo neteikė iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant laikiną išlaikymą.

2. Dėl skolinių įsipareigojimų AB "Swedbank", AB DNB bankui UAB „Ūkio banko lizingas", BAB „Snoras" pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovui išvykus į užsienį 2010 m. rugpjūčio mėn. bendras šeimos gyvenimas nebuvo vedamas, jie tarpusavyje nebendravo, ji apie sudarytas paskolos sutartis nežinojo, todėl negali būti atsakinga už jo prievoles. Apeliantės teigimu, paskolos gautos iš AB DNB banko tuomet, kai šalys kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, nesant ieškovės parašo ant paskolos sutarties ir pačiam kreditoriui sutinkant, kad tai yra vieno sutuoktinio prievolė, ji negali būti laikoma solidariąja prievole. Apeliantės teigimu, atsakovas, sudaręs paskolos sutartį su AB "Swedbank", iš jos gautus pinigus panaudojo kelionei į Prancūziją, o ne šeimos poreikių tenkinimui, kas dar kartą įrodo atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovei taip pat nebuvo žinoma apie išperkamosios nuomos/finansavimo sutartį Nr. T709025599 sudarytą su UAB „Ūkio banko lizingas". Šią paskolą atsakovas ėmė vienas, vienasmeniškai pirko daiktus, kuriuos naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui ir kurie yra pas jį asmeniškai, kurių santuokos nutraukimo dienai negalima net dalintis. Apeliantei apie lizingo sutartį nebuvo žinoma, jos parašo ant lizingo sutarties taip pat nėra. Ieškovei nebuvo žinoma ir apie atsakovo turimą prievolę BAB „Snoras". Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad BAB „Snoras" yra prisiteisęs asmeniškai iš A. A. 5044,55 Lt skolą (2 tomas, b. l. 39-40). Apeliantė nedalyvavo minėtos bylos nagrinėjime, todėl ši skola turėjo būti pripažinta asmenine atsakovo skola.

3. Dėl uzufrukto teisės nustatymo. Apeliantė nurodo, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė patikslintą prašymą dėl uzufrukto teisės nustatymo ieškovei ir jos nepilnamečiam sūnui U. A. gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute(duomenys neskelbtini), iki sūnus baigs vidurinę mokyklą, t.y. iki 2016 m. birželio pabaigos, kad sūnui prieš baigiant mokyklą nereikėtų kraustytis iš jam priimtinos vietos ir iki mokyklos baigimo būtų kuo mažiau streso ir nepatogumų. Atsakovo atstovė šiam prašymui neprieštaravo, kadangi pats atsakovas ginčo bute negyvena ir sutinka, kad jame gyventų jo nepilnametis sūnus su mama iki kol sūnus baigs mokyklą. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patikslintam prašymui dėl uzufrukto teisės nustatymo (gyventi atsakovui priklausančiam bute) iki U. A. baigs mokyklą pritarė. Priimdamas skundžiamą sprendimo dalį teismas visiškai neatsižvelgė į naujai suformuluotą reikalavimą, dėl jo nepasisakė ir sprendime uzufrukto teisę nustatė pagal senesnį ieškovės reikalavimą. Toks teismo sprendimas pažeidžia šalių sūnaus teises, kadangi berniukui nebaigus vidurinės mokyklos, nors ir esant pilnamečiui, tačiau neturinčiam savų pajamų teks ieškotis naujo gyvenamo ploto, keisti gyvenamą aplinką, vietoj to, kad jis galėtų rengtis baigiamiesiems egzaminams.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, šiais argumentais:

1. Atsakovas nurodo, kad visada buvo mylintis vyras ir rūpestingas tėvas, rūpinosi šeima, daug dirbo, remontavo šeimos būstą, šeima vyko atostogauti į užsienį. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio mėn. išvyko į užsienį siekdamas uždirbti daugiau pinigų ir taip patenkinti šeimos būtinuosius poreikius, kadangi dirbant Lietuvoje nuolatos buvo jaučiamas piniginių lėšų stygius. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad išvykęs į užsienį nepalaikė jokių ryšių su šeima, nes jis bendravo elektroninėmis ryšio priemonėmis tiek su apeliante, tiek su sūnumis, taip pat siuntė pinigus jaunesniojo sūnaus išlaikymui.

2. Atsakovo teigimu, apeliantės teiginiai, jog ji nieko nežinojo apie atsakovo sudaromas paskolos sutartis bei jų pagrindu gaunamas pinigines lėšas, yra melagingi ir nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas pagal paskolos sutartis su kreditoriais AB „Swedbank“, AB DNB bankui, UAB „Ūkio banko lizingas“, BAB „Snoras“, įgytas pinigines lėšas panaudojo išimtinai šeimos poreikiams tenkinti bei gerbūviui užtikrinti. Jis jokio turto sau neįgijo ir turtinės naudos neturėjo. Apeliantės nurodomas argumentas, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. atsakovui išvykus į užsienį, šalių bendras gyvenimas nebesiejo ir bendro ūkio nebevedė, yra melagingas. Kadangi iš atsakovo pateikto AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad dar 2013 m. gegužės mėn. šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis buvo atlikti mokėjimai už buto (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, o laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2013-10-01 dengiami įsiskolinimai kreditoriams UAB „Ūkio banko lizingas“, AB ,„DNB bankas“, Lindorff OY filialui. Iš BAB Snoro banko sąskaitos išrašo matyti, kad šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis (gautomis 2008-07-02 paskolos sutarties pagrindu) buvo atliekami piniginių lėšų pavedimai UAB Snoro lizingui, tikslu lizingo sutarties pagrindu išpirkti šeimos automobilį. Taip pat šiomis lėšomis buvo apmokėtos išlaidos už keliones, įsigyta sistema „Nyork“, dulkių siurblys, virtuvinis kombainas, taip pat iš šių lėšų buvo vykdomi kreditiniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ (pagal 2009-09-16 kredito sutartį). Kitų paskolos sutarčių pagrindu gautomis lėšomis šeima įsigijo: televizorių, vaizdo kamerą, virtuvės komplektą, šviestuvą, dušo masažinę kabiną. Apeliantė ir atsakovas dažnai vykdavo į keliones, už jas mokėdavo atsakovas. Atsakovas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2009 m. jis remontavo šeimos būstą, bet neišsaugojo sąskaitų už pirktas statybines medžiagas, tačiau apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino atliktų darbų faktą. Taip pat atsakovui išvykus dirbti į užsienį jis apmokėdavo buto išlaikymo išlaidas kreditoriams AB „Kauno energija“ AB „LESTO“ UAB „Kauno interneto sistemos“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Būsto valda“, UAB „Kauno švara“. Visos minėtos aplinkybės, pasak atsakovo, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad iš sudarytų paskolos sutarčių gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.

3. Atsakovas nurodo, kad apeliantė ieškinyje pateikė reikalavimą nustatyti uzufruktą ir palikti ją bei sūnų U. A. iki jo pilnametystės gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiam reikalavimui atsakovas neprieštaravo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą tenkino.

Trečiasis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą, dalyje dėl ieškovės ir atsakovo atsakomybės pagal prievolę UAB „Ūkio banko lizingas“ po santuokos nutraukimo, palikti nepakeistu. Atsiliepime teigiama, kad sutartis su UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudaryta santuokos metu šalims dar gyvenat kartu, todėl kreditas buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad nežinojo apie kreditą.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nesutinkama su apeliantės teiginiu, kad paskola iš banko buvo gauta pagal 2013-02-23 sutartį (sutuoktiniams negyvenant drauge), nes A. A. su banku buvo sudaręs ne vieną, o dvi kredito limito sutartis (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios buvo sudarytos ne 2013-02-23, o 2010-08-03, todėl minėtos kredito limito sutartys buvo sudarytos dar sutuoktiniams gyvenant drauge, ir, vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, dar prieš atsakovui A. A. išvykstant į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką vertinimo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes 2010 m. rugpjūčio mėn. paliko šeimą ir išvyko į užsienį ne dėl šeimos gerovės, o tam, kad uždirbtų piniginių lėšų grąžinti skolas. Apeliantė nepritarė atsakovo elgesiui dėl pinigų skolinimosi ir jų išleidimo užsienio kelionėms ir brangių daiktų pirkimui. Atsakovas gyvendamas užsienyje šeima nesirūpino, neteikė vaikams išlaikymo. Atsakovas nurodo priešingai: jis rūpinosi šeimos gerove: remontavo būstą, jį apstatė baldais, pirko brangią buitinę techniką, rūpinosi šeimos poilsiu – kas metai, o kartais ir kelis kartus per metus, šeima vykdavo į užsienio keliones.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovo kaltę preziumuoja aplinkybe, kad jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tokiu atveju apeliantei teko pareiga įrodyti faktą, su kuriuo ji siejo atsakovo kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles kuomet sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 185 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Faktiniai bylos duomenys nustatomi ne tik remiantis rašytiniais įrodymais, bet ir šalių paaiškinimais (CPK 177 str. 2 d.). Apeliantė išsamius paaiškinimus davė 2014-05-06 teismo posėdyje. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą daroma išvada, kad pati ieškovė negali kategoriškai tvirtinti, jog atsakovas vienas kaltas dėl santuokos iširimo. Ji paaiškino, kad jau nuo 2007 m. sutuoktiniai nesutarė, nepakankamai tarpusavyje bendravo, net nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie atsakovo pajamas. Ieškovė neginčijo faktų, kad visa šeima vyko į užsienio keliones 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., t.t. 2007 m. išvyko į tris keliones, 2009 m. – į vieną, o tais pačiais metais į kitą kelionę, pagal atsakovo atstovės paaiškinimą, vyko tik atsakovas su sūnumis. Kelionėms buvo naudojamos kredito lėšos ir, nors ieškovės nuomone, ji tam nepritarė, tačiau pati vyko kartu. Ieškovė paaiškino, kad jos pajamos visada buvo mažos, tačiau šeima remontavo šeimos būstą, naudojosi gera buitine technika, pirko namų apyvokos, apstatymo daiktus, kuriuos ieškovė prašė padalinti. Byloje nėra duomenų, kad šiuos daiktus ji pirko pati, todėl nėra pagrindo išlaidavimu, gyvenimu ne pagal savo pajamas ar kreditų ėmimu kaltinti tik atsakovą. Kreditus reikia grąžinti, todėl tikėtina, kad atsakovas išvyko į užsienį užsidirbti tam lėšų, o ne turėdamas tikslą palikti šeimą. Ieškovė neginčijo atsakovo atstovės paaiškinimo, kad išvykdamas atsakovas šeimai paliko 1000 Lt., bylos duomenys patvirtina, kad po išvykimo mokėjo už šeimos butui teikiamas paslaugas, šeima ir toliau gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė nekėlė klausimo dėl išlaikymo sūnui (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo, vaikas buvo nuvykęs pas tėvą į užsienį. Pas atsakovą, baigęs vidurinę mokyklą, nuvyko šalių vyresnis sūnus, kuris ten ir gyvena, todėl negalima pritarti apeliantei, kad šeimos santykiai nutrūko nuo pat atsakovo išvykimo į užsienį dienos. Pagal ieškovės paaiškinimą teisme ir atsakovo atsikirtimų argumentus galima spręsti, kad sutuoktiniai jau gerokai anksčiau nesutarė, vienas kito nerėmė nei moraliai, nei materialiai, jiems trūko lojalumo vienas kitam, abu nekūrė šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo, todėl šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagrįstai (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.61 str.).

Dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teismo sprendime dėl prievolių pobūdžio pasisakyta lakoniškai, nenurodyti konkrečiai sandoriai, kurių pagrindu atsirado prievolės. Apeliantė taip pat nurodė, kad sprendime nėra duomenų, kokio dydžio yra atsakovo įsipareigojimai pagal prievoles. Tačiau pastaruoju aspektu pažymima, kad pagal kasacinio teismo praktiką, išieškojimui iš sutuoktinių turto nepakanka vien prievolės solidarumo fakto konstatavimo, nes skolos išieškojimas negalimas be teismo sprendimo priteisti išieškotiną skolą. Kreditoriai šioje byloje nepareiškė reikalavimo priteisti skolą iš sutuoktinių ar ieškovės, todėl teismo sprendime nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: ieškovės skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai, kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

Kasacinio teismo plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo sudaręs paskolos sutartis su kreditoriais UAB Ūkio banko lizingu, AB banku “Snoras”, Swedbank AB ir AB DnB Nord banku. Šios sutartys nepriskiriamos prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Nagrinėjamu atveju tam, kad atsakovo prisiimtos prievolės būtų pripažintos bendra sutuoktinių prievole, atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo sudarytos šios paskolos/kreditavimo sutartys:

- 2007-09-21 atsakovas A. A. su UAB Ūkio banko lizingu sudarė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5000 Lt kredito limito (2 t., b.l. 74-75), kurio kredito limito terminas-2010-09-30. 2013-04-24 kreditoriaus raštas patvirtina, kad šiai datai atsakovas skolingas iš viso 9807,76 Lt (1 t., b.l. 19, 2 t. b.l. 73).

- 2008-07-02 atsakovas sudarė su AB banku “Snoras” Klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 67-69) dėl 10 000 Lt vartojamosios paskolos, kurios grąžinimo data – 2013-07-02. Šios sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad bankas suteikia paskolą šeimos poreikiams tenkinti, šalių santuokos buvimo metu. Atsiliepime nurodė, kad 2013-11-25 buvo grąžinta tik 1 399,42 Lt paskolos (1 t., b.l. 111-112).

- 2008-07-02 atsakovas sudarė su AB banku “Snoras” naudojimosi pirkimo išsimokėtinai Maestro/Snoro lizingas kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 70-71) bendrai 11 374,66 Lt kredito sumai, kredito pabaigos data – 2013-06-30.

- 2009-09-16 tarp Swedbank AB ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteikta 30 000 Lt paskola, kurios grąžinimo terminas 2014-08-27 (2 t., b.l. 62-64).

- 2010-08-03 atsakovas su AB DnB Nord banku sudarė dvi sutartis: Atstatomojo kredito limito susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį bendra kredito suma 1719,78 EUR (2 t., b.l. 83-84) ir kredito limito galiojimas sutampa su kredito kortelės galiojimo terminu bei Atstatomojo kredito limito susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį bendra kredito suma 6182,38 Lt (2 t., b.l. 85-86), kurio galiojimas sutampa su kredito kortelės galiojimo terminu. 2014-03-21 bankas pateikė patikslintą savo poziciją dėl šių susitarimų ir nurodė, kad pagal pirmąjį susitarimą 2014-03-21 skola bankui – 15 303,78 Lt, o pagal antrąjį tam pačiam terminui – 7 749,99 Lt. Taigi, byloje nebuvo sprendžiama dėl paskolos iš šio banko, kuri, pagal apeliantę, buvo paimta 2013-02-23.

Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatavo, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriams UAB Ūkio banko lizingui, BAB bankui “Snoras”, Swedbank AB ir AB DnB Nord bankui yra solidarios prievolės. Teisėjų kolegija su tuo sutinka, nes vertinant šalių įrodymus ir remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, galima padaryti išvadą, kad paskolos buvo naudojamos šeimos reikmėms ir apeliantei apie jas turėjo būti žinoma (CPK 185 str.). Pirmoji paskola buvo gauta pagal 2007-09-21 su UAB Ūkio banko lizingu sudarytą Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5000 Lt kredito limito. Ieškovė 2014-05-06 teismo posėdyje nurodė daiktus, kuriuos atsakovas taip pat nurodė į bylą pateiktame sąraše (2 t., b.l. 22-35) ir kurie, jos manymu, buvo pirkti už šį kreditą, tačiau, pvz. dušo kabina, namų kino sistema Philips, šviestuvas buvo pirkti anksčiau, matyt taip pat už kitus kreditus. Teisėjų kolegija mano, jog pagal atsakovo sąskaitos išrašus galima padaryti išvadą, kad už anksčiau gautus kreditus buvo atsiskaitoma įmokomis iš kitų bankų, suteikusių vėlesnius kreditus. Ieškovė 2014-05-06 teismo posėdyje paaiškino bei ieškinyje tvirtino, kad atsakovas ėmė kreditus ir šeima už šias lėšas atostogavo užsienyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad šeima į užsienio keliones vyko 2007 m., 2008 m., 2009 m., t.t. 2007 m. išvyko į tris keliones, 2009 m. – į vieną, o tais pačiais metais į kitą kelionę, pagal atsakovo atstovės paaiškinimą, vyko tik atsakovas su sūnumis. Taigi, kreditų lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė nepaneigė atsakovo atstovės nurodyto fakto, kad 2009-09-16 su Swedbank AB vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 000 Lt paskolos buvo sudaryta rengiantis kelionei į Turkiją. Paskutinės atsakovo su AB DnB Nord banku sudarytos sutartys buvo 2010-08-03, todėl taip pat šalims gyvenant kartu ir atsakovui rengiantis išvykti į užsienį. Kaip jau buvo minėta, ieškovės atstovė nurodė, kad išvykdamas atsakovas į užsienį paliko ieškovei 1000 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas po išvykimo kelis mėnesius reguliariai pervesdavo lėšas už šeimos būstui teikiamas komunalines paslaugas, todėl ir nėra pagrindo skolinius įsipareigojimus kreditoriui AB DnB Nord nepripažinti solidariomis prievolėmis. Bankas 2014-03-21 rašte pažymėjo, kad neprieštarauja, jog įsipareigojimai pagal abi kredito limito sutartis po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis atsakovo prievolėmis (2 t., b.l. 78-81), tokią savo nuostatą bankas pakartotinai išreiškė ir 2014-05-05 pareiškime (2 t., b.l. 124-126), tačiau pradiniame 2013-12-02 atsiliepime bei atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą šis kreditorius nesutinka, kad prievoles teismas pripažintų atsakovo asmeninėmis (1 t., b.l. 127, 3 t., b.l. 13-17). Pažymėtina, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės paaiškinimai, kad ji nežinojo apie imamas paskolas, nes atsakovas tai darė vienasmenišku sprendimu, o pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, negalėjo įtikinti teismo, todėl apeliantės apeliacinis skundas, pagal jame nurodytus argumentus dėl skolinių įsipareigojimų pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis netenkinamas.

Dėl uzufrukto teisės nustatymo

Teismas turi teisę nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė (CK 3.71 straipsnis), tai yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą sudėtinė dalis. Teismas nustatė uzufruktą ieškovei ir vaikui gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) iki sūnus taps pilnametis. Apeliantė reiškia reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo laikotarpiu, kai šalių sūnus bus jau pilnametis, turintis civilinį procesinį veiksnumą, galintis pradėti atskirą bylą ir pareikšti savarankišką reikalavimą, jeigu jo teisėti interesai bus pažeidžiami (CPK 38 str.). Apeliantė yra vaiko atstovė tik iki jo pilnametystės (CPK 3.157 str.), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti jos patikslinto reikalavimo ir nustatyti uzufruktą jai ir sūnui (duomenys neskelbtini) gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute iki sūnus(duomenys neskelbtini) baigs vidurinę mokyklą, t.y. iki 2016 m. birželio pabaigos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš apeliacinį procesą pralaimėjusios apeliantės priešingai šaliai – atsakovui priteisiama už atsiliepimo surašymą turėtos 1500 Lt išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 7-8), kurios neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės A. A. atsakovui A. A. 1500 Lt iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė