Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. R., jo atstovei pagal įgaliojimą advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis Vilniaus statybininkų rengimo centre, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; tęsti mokslus, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos; visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui: 2020 m. gegužės 28 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai nustatytas 1,79 promilių girtumas), tyčia dešine koja spyrė M. R. į kairįjį šoną, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė kumščiais smūgius M. R. į veidą, pargriovė jį ant asfalto, ėmė smaugti bei rankomis tyčia sudavė smūgius M. R. į įvairias kūno vietas, t. y. galvą, pilvą, krūtinę, kojas, iš viso sudavė ne mažiau dešimties smūgių, dėl to M. R. padaryta poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, krūtinėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje rankoje, keliuose, poodinės kraujosruvos su odos įbrėžimais dešiniame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. E. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2020 m. gegužės 29 d. M. R. protokolo-pareiškimo matyti, kad M. R. nurodė, jog 2020 m. gegužės 28 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškos lyties asmuo dešine koja spyrė jam į kairįjį šoną, dėl to jis pajuto fizinį skausmą ir buvo padaryti kūno sužalojimai (b. l. 1-4). Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 5-11).

Iš 2020 m. birželio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. G. iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukoje Nr. 6 (E. P.) atpažino asmenį, kurį 2020 m. birželio 30 d. liudytojo apklausoje jis apibūdino kaip stambesnio kūno sudėjimo jaunuolį ir kuris 2020 m. gegužės 28 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius tiek rankomis, tiek kojomis taksi vairuotojui (b. l. 48-49).

Iš 2020 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti trys Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašai. Garso įrašas ,,2020_05_28_23-36-06_37062437777“ yra 3 min. trukmės, policiją kviečia pranešėjas į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), dėl muštynių prie (duomenys neskelbtini). Mato, kaip du neblaivūs asmenys užpuolė iškviestą taksistą ir jį muša. Taksistas guli ant žemės, dabar jį muša. Mušasi trys asmenys. Vienas draugas bando išskirti, nepavyksta. Garso įrašas ,,2020_05_28_23-40-51_37067987962“ yra 19 sekundžių trukmės. Pranešėjas kviečia policiją (duomenys neskelbtini) dėl vykstančių muštynių, taksistą užpuolė. Garso įrašas ,,2020_05_28_23-59-15_37067917648“ yra 3 min. 1 sekundės trukmės. Pranešėjas kviečia greitąją medicinos pagalbą prie (duomenys neskelbtini), nes susimušė su vyrukais, ,,ten vyriškis susimušė su vaikinuku vienu. Tai ten susibrozdino“. Jį sumušė. BPC operatorius sujungia su GMP ir prašo greitosios prie (duomenys neskelbtini) namo. Jį dabar pareigūnai veža į policijos komisariatą (b. l. 65-66).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020 m. gegužės 28 d. 23.36 val. pranešėjas informavo, kad prie kebabinės, prie ,,(duomenys neskelbtini)“ du žmonės muša taksi vairuotoją (b. l. 12).

Iš 2020 m. gegužės 29 d. Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio vyr. patrulio D. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu M. O. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) prie kebabinės, prie ,,(duomenys neskelbtini)“, 2 žmonės muša taksi vairuotoją. GPM galimai nereikia. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo šalia taksi automobilio stovinčius tris asmenis, kaip vėliau paaiškėjo, tai E. P., M. R. ir M. O.. M. R. paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir E. P., kadangi jis buvo neblaivus, todėl taksi vairuotojas atsisakė jį vežti. Taip pat E. P. elgėsi nemandagiai bei įžeidinėjo automobilio viduje. M. R. paaiškino, kad išlipo iš automobilio kartu su E. P., nes bijojo, kad jis nepradėtų daužyti automobilio langų. E. P. spyrė jam į pilvą ir tada įvyko muštynės. Muštynių metu taksi vairuotojas paėmė iš automobilio metalinę lazdelę, kad apsigintų. Ar sudavė E. P., nepamena. Įvykio vietoje buvęs M. O. bandė išskirti minėtus piliečius ir teigė, kad taksi vairuotojas pirmas pradėjo konfliktuoti. Pabendravus su E. P., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. R. padaryta poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, krūtinėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje rankoje, keliuose, poodinės kraujosruvos su odos įbrėžimais dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku ir (ar) briauną turinčiu daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 28 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35-36).

Iš 2020 m. birželio 30 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad M. R. nustatyti (2020 m. birželio 1 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) sužalojimai padaryti mažiausiai dešimčia trauminių poveikių (b. l. 38-39).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad pareigūnas D. V. pateikė strypą-vyno degustatorių, kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam M. R. (b. l. 51-54).

Iš 2020 m. gegužės 29 d. alkoholio matuoklio ,,Alcotest 6810“ kvito matyti, kad 2020 m. gegužės 29 d. 00.19 val. E. P. nustatytas 1,79 promilių girtumo laipsnis (b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. P., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia mušdamas nukentėjusįjį M. R., padarė jam sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. Iš kaltinamojo E. P., nukentėjusiojo M. R. ir liudytojų M. O., V. G. paaiškinimų teisme, taip pat byloje esančių kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2020 m. gegužės 28 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo E. P. ir nukentėjusiojo M. R.. Tarp šių asmenų kilo žodinis konfliktas nukentėjusiojo M. R., kuris tuo metu dirbo taksistu, taksi mašinoje, atvykusioje kaip keleivių paimti kaltinamąjį E. P. ir liudytoją M. O.. Bylos duomenimis, įvykį matė liudytojas M. O. ir kitoje mašinoje netoliese sėdėjęs liudytojas V. G.. Nors liudytojas M. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad supratęs, jog kaltinamojo ir taksisto konfliktas tęsis, todėl išlipo iš automobilio ir nuėjo už kebabinės, nenorėjo dalyvauti jų konflikte, nematė ar tarp jųdviejų vyko muštynės, tačiau tokius jo parodymus paneigia jo paties teismo posėdyje duoti parodymai, taip pat nuoseklūs nukentėjusiojo M. R. ir liudytojo V. G. parodymai viso baudžiamojo proceso metu.

Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nukentėjusiojo versija yra nuosekli bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis E. P. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį M. R.. Tuo tarpu teismas kaltinamojo versiją vertina kaip jo gynybinę poziciją, nes kaltinamojo versija yra nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma.

Vertinant byloje esančius įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo M. R. pozicija nuo pat pranešimo apie nagrinėjamą įvykį policijai esminėse detalėse yra nuosekli, ją atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai. Teisme nukentėjusysis M. R. detaliai paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodydamas, kaip kaltinamasis smurtavo prieš jį, kur ir kaip jį mušė, kaip jis siekdamas apsiginti vyno degustatoriumi sudavė kaltinamajam. Šie jo paaiškinimai teisme iš esmės sutampa su jo, kaip nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį.

Aukščiau paminėtus nukentėjusiojo M. R. paaiškinimus patvirtina ir liudytoju apklausto V. G. paaiškinimai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Šis liudytojas nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, duomenų, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas ir turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį ar palankiai liudyti nukentėjusiojo naudai, teismas nenustatė. Liudytojo V. G. paaiškinimai teisme sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir vienas kitą papildo.

Nors liudytojas V. G. apklausiamas teisme nurodė, kad nematė, kaip kaltinamasis spyrė koja į kairįjį šoną nukentėjusiajam, nes mašina, kurioje jis sėdėjo – aukšta, tad objektyviai užstoja dalį vaizdo, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kuris nuosekliai tiek tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad kaltinamasis jam spyrė koja į kairįjį šoną. Tai, kad po to nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės ir jie susigrūmė, mušėsi, voliojosi, patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo, tiek abiejų liudytojų M. O. ir V. G. parodymai. Tai, kad nukentėjusiajam kaltinamasis į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau dešimt smūgių, smaugė nukentėjusįjį patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo V. G. parodymai bei Bendrojo pagalbos centro garso įrašų duomenys. Teismas kritiškai ir kaip nelogiškus vertina dalį kaltinamojo E. P. parodymų, nes kaltinamasis nurodė, kad dėl ko įvyko konfliktas nepamena, bet labai gerai pamena, kaip vyko muštynės ir kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis buvo neblaivus (1,79 promilių girtumas). Teismas dalį liudytojo M. O. parodymų, duotų teisme, vertina kaip siekį padėti savo draugui kaltinamajam E. P. išvengti atsakomybės ir kaip neatitinkančių kitų byloje esančių įrodymų, dalis jo parodymų yra nelogiški, nes jis nurodė, kad bandė išskirti kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, nes jie susikibo ir pradėjo muštis, nugriuvo ir voliojosi, tačiau tuo pačiu nurodė, kad nematė nė vieno smūgio. Taigi, M. O. iš esmės atsimena aplinkybes, kurios naudingos kaltinamajam ir neatsimena tų aplinkybių, kurios nenaudingos kaltinamajam. Nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas M. O. viso proceso metu nurodė, kad pirmas iš mašinos išlipo nukentėjusysis, o liudytojas V. G. nuosekliai nurodė, kad pirmas iš mašinos išlipo kaltinamasis, teismas byloje esančių įrodymų pagrindu daro išvadą, kad viskas įvyko akimirksniu, todėl nukentėjusysis, pirmąkart patekęs į tokią konfliktinę ir stresinę situaciją galėjo netiksliai užfiksuoti, kas pirmas išlipo iš mašinos. Tačiau šis netikslumas savaime nepaneigia prieš nukentėjusįjį atliktų kaltinamojo smurtinių veiksmų fakto.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo nuomone, paneigia kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia smaugęs ir mušęs nukentėjusįjį. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį – tyčia dešine koja spyrė jam į kairįjį šoną, po to sudavė kumščiais smūgius jam į veidą, pargriovė jį ant asfalto, ėmė smaugti bei rankomis sudavė smūgius jam į įvairias kūno vietas, t. y. galvą, pilvą, krūtinę, kojas, iš viso sudavė ne mažiau dešimties smūgių. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai, kai kaltinamasis, būdamas neblaivus, kilus konfliktui, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, keiktis, būdamas aukštesnis ir stambesnio kūno sudėjimo nei nukentėjusysis, išlipo iš mašinos ir artėjo link taksisto, koja spyrė nukentėjusiajam, atitiko ne gynybos, bet puolimo požymius, kadangi kaltinamasis galėjo tiesiog nueiti (atsitraukti) nuo nukentėjusiojo, jeigu, kaip teigia kaltinamasis, jam reikėjo gintis. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veiksmų intensyvumas bei pobūdis liudija apie kaltinamojo puolamųjų veiksmų pavojingumą ir agresyvumą, o ne gynybą. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo veiksmai, iš kurių nėra pagrindo daryti išvadą, kad tai nukentėjusysis puolė kaltinamąjį – jis kaltinamajam vyno degustatoriumi smūgiavo per kojas, t. y. į negyvybiškai svarbią kūno vietą ir neintensyviai, tik norėdamas, kad vaikinas nustotų jį mušti, tačiau kaltinamasis toliau jį mušė. Atsižvelgiant į visa tai, teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo būtinosios ginties situacija, nėra pagrindo (BK 28 str.). Atmestinas ir kaltinamojo gynėjo advokato teiginys, jog tai nukentėjusysis kaltas dėl kilusio konflikto, kadangi būdamas taksistu, t. y. dirbdamas tokio pobūdžio darbą, turėjo mokėti suvaldyti konfliktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, priešingai, nukentėjusysis į konfliktą nesivėlė, pastebėjęs, jog kaltinamasis keikiasi ir yra nepatenkintas, pasiūlė išlipti ir išsikviesti taksi. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusysis pats vėlėsi į konfliktą ir jį skatino.

Tai, kad tarp kaltinamojo veiksmų, smurtaujant prieš nukentėjusįjį, ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys, patvirtina ne tik nukentėjusiojo, iš dalies kaltinamojo ir liudytojo V. G. paaiškinimai, bet ir byloje esanti specialisto išvada. Specialisto išvadoje nustatyta, kad M. R. padaryta poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, krūtinėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje rankoje, keliuose, poodinės kraujosruvos su odos įbrėžimais dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku ir (ar) briauną turinčiu daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 28 d. M. R. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dešimčia trauminių poveikių (b. l. 38-39).

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis 2020 m. gegužės 28 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai nustatytas 1,79 promilių girtumas), tyčia dešine koja spyrė nukentėjusiajam M. R. į kairįjį šoną, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sudavė kumščiais smūgius M. R. į veidą, pargriovė jį ant asfalto, ėmė smaugti bei rankomis tyčia sudavė smūgius M. R. į įvairias kūno vietas, t. y. galvą, pilvą, krūtinę, kojas, iš viso sudavė ne mažiau dešimties smūgių, dėl to M. R. padaryta poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, krūtinėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje rankoje, keliuose, poodinės kraujosruvos su odos įbrėžimais dešiniame žaste, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia, t. y. jis, mušdamas nukentėjusįjį, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai ir jų, nors nekonkretizavo, bet tokių padarinių norėjo. E. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį, jo baigtumą ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (konflikto metu, smurtauta prieš nepažįstamą asmenį, nesant tam priežasties). E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas pagal BK 284 straipsnį, t. y. už nusikaltimą, padarytą viešoje vietoje, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju, smurtavo prieš nukentėjusįjį (b. l. 70-71), administracine tvarka baustas (b. l. 67-68), dirba (b. l. 158), duomenų, kad jis būtų įrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitą, byloje nėra, yra jauno amžiaus. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės laisvės apribojimo vykdymo metu, pažeisdamas jam skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., kad paskirta ankstesnė bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė (b. l. 88, 89). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. P. paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų griežtesnių bausmių, susijusių su trumpalaikiu laisvės atėmimu – arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y. 45 parų arešto bausmę.

Teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo kaltinamajam paskirtos bausmės bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi minėtą bausmę šio nuosprendžio priėmimo dienai jis yra atlikęs (probacijos institucija netiksliai paskaičiavo minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pabaigą, kadangi neturėjo duomenų apie tai, jog nuteistajam paskirta ne 9, bet 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nors nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, tačiau teisiamojo posėdžio metu nebuvo visiškai abejingas tam, ką padarė, taip pat į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padaro įsiveldamas į žodinius konfliktus, kaltinamasis mokosi ir dirba, yra jauno amžiaus, taip pat atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 8 mėnesiams atidedant jam paskirtos arešto bausmės vykdymą ir paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus trumpalaikis laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. E. P. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią arešto bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų nuteistojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina.

E. P., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi, darbu ar mokymusi; mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis E. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 29 d. 00.00 val. iki 2020 m. gegužės 29 d. 11.28 val. (b. l. 75, 87). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 109,07 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 57-62). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis M. R. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 109,07 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo M. R. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (E. P.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 109,07 Eur (b. l. 59), todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo E. P..

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl 5 procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo – tenkintinas.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti jam 2000 Eur neturtinę žalą (b. l. 23).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. P. nusikalstama veika nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis tyčia spyrė M. R. į kairįjį šoną, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, pargriovė jį, tyčia sudavė kumščiais smūgius M. R. į įvairias kūno vietas, t. y. galvą, pilvą, krūtinę, kojas, ėmė smaugti bei rankomis. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad po aptariamo įvykio M. R. atsirado baimės jausmas vežti nepažįstamus žmones tamsiu paros metu, diskomfortas, nerimas, negali tinkamai atlikti darbinių funkcijų, kito pragyvenimo šaltinio neturi. M. R. pateikta dokumento kopija patvirtina, kad jis kartą lankėsi pas psichologą (b. l. 24). Nurodo, kad po aptariamo įvykio stipriai išgyvena, kankina nemiga, jaučia moralinį ir psichologinį diskomfortą, dvasinius išgyvenimus bei finansinius nepatogumus. Minėtas aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taip pat nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pateikė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, iš kurios matyti, kad nukentėjusysis įsigijo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį išsimokėtinai iki 2021 m. gegužės 29 d. (b. l. 142-145). Tai, kad po įvykio M. R. atrodė išsigandęs bei susijaudinęs patvirtina liudytojo V. G. parodymai, kuriuose nurodoma, kad įvykio vietoje jis buvo iki kol atvyko policijos pareigūnai, matė, kad po muštynių taksi vairuotojas sėdėjo ant šaligatvio bortelio, atrodė prastai, bandė stotis, tačiau susvirduliavo, matyt jautėsi silpnai dėl stiprių sumušimų. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei dvasines kančias, diskomfortą ir nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir dabar, kai nebegali dirbti savo mėgstamo darbo, lankėsi pas psichologą, dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, taip pat išgyvendamas dėl savo finansinės padėties, nes taksisto veiklai vykdyti buvo išsimokėtinai pirkęs automobilį. Paminėta ir tai, kad nukentėjusysis nors ir patyrė pirmiau minėtus išgyvenimus dėl minėto įvykio, tačiau nurodė, kad šiuo metu dirba, pakeitė darbo pobūdį, taigi, tai rodo tam tikrus pozityvius pokyčius jo gyvenime po patirtų išgyvenimų.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (dirbantis, nuolat gaunantis pajamas), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo M. R. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus (b. l. 103 ir prisegtus prie galinio bylos tomo viršelio), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 29 d. 00.00 val. iki 2020 m. gegužės 29 d. 11.29 val. (vieną dieną, prilyginamą vienai arešto parai).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, E. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi, darbu ar mokymusi; mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš E. P. 109,07 Eur (vieną šimtą devynis eurus septynis centus) turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. P. M. R. naudai priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus (b. l. 103 ir prisegtus prie galinio bylos tomo viršelio), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.