Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-20 · Civilinė byla Nr. 2-1052/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
2-1052/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šilumos energija“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
`Civilinė byla Nr. 2-1052/2012
Procesinio sprendimo kategorija:126.8.;129.13.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus žemės grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3708-392/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilumos energija“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus žemės grupė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi UAB „Vilniaus žemės grupė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Avere“ (toliau – administratorius); 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ 2 234,96 Lt skolą už bankrutuojančios įmonės valdomam turtui tiekiamą šilumos energiją, kuri susidarė po bankroto bylos iškėlimo ir 6 proc. procesines palūkanas, įpareigojant BUAB „Vilniaus žemės grupė“ administratorių priteistą sumą sumokėti iš administravimo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija” iš atsakovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ 2 234, 96 Lt skolą už šilumos energiją, centralizuotai tiektą atsakovo nekilnojamajam turtui (butui) po bankroto bylos iškėlimo. Priteistą sumą teismas pripažino bankrutavusio skolininko administravimo išlaidomis, nes kreditorių komitetas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, skyrė lėšų ir komunalinėms išlaidoms. 2011 m. balandžio 27 d. nutarties vykdymui teismas išdavė ieškovui vykdomąjį raštą.

Šalies argumentai

Atsakovo bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3708-392/2011. Prašymą grindė tuo, kad išieškojimas iš bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės pagal CPK nustatytas taisykles negalimas, kadangi visi reikalavimai bankrutuojančiai įmonei yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka ir terminais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi administratoriaus prašymą dėl vykdomojo rašto panaikinimo (atšaukimo) atmetė. Teismas nurodė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama išieškoti iš bankrutuojančios įmonės turto skolas, susidariusias iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau įsiteisėjusia nutartimi išnagrinėtas ginčas yra kilęs dėl bankrutuojančios įmonės prievolių nevykdymo ir skolos susidarymo po bankroto bylos iškėlimo. Priteista skola už šilumos energiją pripažinta administravimo išlaidomis (įmonės turto priežiūros), todėl ji išieškotina ne iš bankrutuojančios įmonės turto, kuris skirtas kreditorių reikalavimams tenkinti, o iš administravimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su bankrutavusios įmonės turtu, kurio išlaikymui kreditorių susirinkimas skyrė lėšų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Vilniaus žemės grupės“ administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti (atšaukti) vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3708-392/2011. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Teismas, aiškindamas ir taikydamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, susiaurino šių teisės normų taikymo sritį, konstatuodamas, kad jos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės skola yra atsiradusi iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Toks aiškinimas yra klaidingas, nes ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto taikymas nėra siejamas su skolos atsiradimo momentu.

2. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1, 2 dalis, administravimo išlaidos dengiamos iš bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausančių visų rūšių pajamų, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog šiuo atveju perdavus vykdytiną dokumentą vykdymui turi būti išieškoma ne iš įmonės turto, o iš administravimo išlaidų.

3. Ieškovas buvo informuotas, kad su juo bus atsiskaityta pardavus bankrutavusiai įmonei priklausantį butą, dėl kurio išlaikymo susidarė įsiskolinimas, ne pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimai atsiradę iš sutarčių, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo, tenkinami ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka, stojant į kreditorių eilę, o po bankroto bylos iškėlimo įmonei vykdant sutartis - su bankrutuojančios įmonės kontrahentais atsiskaitoma iš administravimo išlaidų. Tiek ĮBĮ, tiek teismų praktika ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymą sieja su skolos atsiradimo momentu.

2. CPK nenumato vykdomojo rašto panaikinimo instituto ir skolininko teisės skųsti vykdomąjį raštą ir (ar) galimybės prašyti teismo jį panaikinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. Tokiu atveju, teismas, priimdamas nutartį dėl vykdytino dokumento panaikinimo, vykdymo proceso prasme nusprendžia ir dėl vykdomojo dokumento panaikinimo. Teismui panaikinus nutartį ir vykdomąjį raštą, teismas iš esmės paneigtų teisinius argumentus, kuriais remdamasis prieš tai patenkino ieškovo reikalavimą. Teismas, konstatuodamas, kad vykdomasis raštas pagal jo priimtą sprendimą išduotas nepagrįstai, pripažintų, kad priėmė nevykdytiną sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Toks teismo sprendimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei CPK nuostatoms, kuriose numatyta, kad teismo sprendimai gali būti peržiūrimi tik CPK numatyta apeliacine tvarka, kuria šiuo atveju nebuvo pasinaudota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl vykdomojo rašto, išduoto pagal teismo nutartį dėl skolos, atsiradusios bankroto proceso metu, iš bankrutuojančio skolininko priteisimo, išdavimo teisėtumo.

CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje bankroto procesas apibrėžiamas, kaip teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

Pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles vykdomi teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat kiti CPK 584 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Įsiteisėjus vykdytinam sprendimui, išieškotojo rašytiniu prašymu pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis; CPK 650 straipsnis), tačiau pagal CPK 626 straipsnio 3 punktą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla; tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui, o vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 str. 6 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009). Tenkinant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, taikomos ne CPK numatytos sprendimų vykdymo taisyklės, o ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką (ĮBĮ 33-36 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1062/2012).

Nagrinėjamu atveju 2 234,96 Lt ieškovo reikalavimo teisė už po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės valdomam turtui tiektą šilumos energiją yra nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuri privaloma ir turi būti įvykdyta (CPK 18 straipsnis), o vykdomasis raštas išieškotojui (ieškovui) buvo išduotas įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu. CPK ir ĮBĮ nuostatos nenumato draudimo teismui išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties), taip pat nenumato ir tokio vykdomojo rašto panaikinimo ar atšaukimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti administratoriaus prašymą dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo (atšaukimo).

Apeliantas kelia klausimą dėl ĮBĮ normų, reglamentuojančių bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės finansinių prievolių atsiradimą ir vykdymą, netinkamo aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą panaikinti išduotą vykdomąjį raštą, netinkamai išaiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą. Kolegija sprendžia, kad ginčo byloje priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymui ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatos netaikytinos. Nagrinėjamam atvejui galėtų būti aktualus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu; bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis. Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati, kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės išlaidos tokių sandorių vykdymui yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kitoks ĮBĮ 36 straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011).

Pareiga išsaugoti ir prižiūrėti perimtą bankrutuojančios įmonės turtą tenka bankroto administratoriui (ĮBĮ 2 straipsnio 6 dalis). Administratoriaus veiklai įgyvendinti nustatomos administravimo išlaidos, kurias pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį sudaro inter alia atlyginimas administratoriui, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimui bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė turi turto, tiek teismas iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tiek kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, šių išlaidų dydį tvirtina pagal esamą poreikį, t. y. tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė turi turto, sprendžiama dėl šio turto išlaikymo, apsaugos, konservavimo ir kt. išlaidų dydžio ir poreikio. Nagrinėjamu atveju administratoriui perėmus bankrutuojančios įmonės turtą, jos nekilnojamajam turtui ir toliau buvo tiekiama šilumos energija, kuri buvo būtina šio turto išlaikymui ir išsaugojimui ir tokios išlaidos (įsipareigojimai ieškovui) įsiteisėjusia teismo nutartimi pagrįstai pripažintos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, išieškomos ne CPK nustatyta vykdymo tvarka, bet kreditoriui apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Pagal taip suformuotą teismų praktiką įsiteisėjusia teismo nutartimi, pagal kurią išduotas vykdomasis raštas, priteista skola ieškovui turės būti išieškoma ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo reikalavimas bus tenkinamas pirmiau nei kitų atsakovo kreditorių, neturinčių teisės į administravimo išlaidų dalį, finansiniai reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėMarytė Mitkuvienė