- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-2465-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01128-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- D. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikiančios institucijos byloje – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas D. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti nepilnamečių dukrų N. ir N. D. gyvenamąją vietą, nustatytą Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-960-231/2015, ir nustatyti jų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės A. D. po 200 Eur iki jų pilnametystės, taip pat priteisti po 5 200 Eur kiekvienai dukrai išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės A. D. nepilnamečių dukrų išlaikymui laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pervedant pinigus į D. D. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos, nustatyti laikiną dukrų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu jo gyvenamojoje patalpoje iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukros po santuokos nutraukimo (2015 m.) gyvena pas jį, kuriomis jis rūpinasi ir materialiai išlaiko, o atsakovė neteikia dukrų išlaikymui materialinio išlaikymo, kuris būtinas tenkinti vaikų poreikius.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovo D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. D. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms – N. D. ir N. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienai nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, pervedant pinigus į D. D. piniginę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant D. D., nepilnamečių dukrų priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, kitoje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatė, kad jis gyvena su nepilnametėmis dukromis. Nepilnamečių vaikų išlaikymo našta negali būti perkelta tik ieškovui, todėl atsižvelgiant į tai, kad dukrų būtinų poreikių užtikrinimui būtinas pastovus, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, o atsakovė, ieškovo teigimu, dukrų išlaikymo neteikia, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės A. D. laikiną išlaikymą nepilnamečių dukrų materialiniam išlaikymui iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu yra nustatyta su atsakove ir jos šiuo metu gyvena su atsakove (duomenys neskelbtini). Be to, Vilniuje lanko ugdymo įstaigas.Ieškovas nepagrįstai nurodė teismui, kad po santuokos nutraukimo dukros gyvena su juo, todėl iš atsakovės, neva gyvenančios skyriumi, priteistinas laikinas išlaikymas. Iki 2016 m. gruodžio mėn. atsakovė su dukromis gyveno Vievyje, jai nuosavybės teise priklausančiame būste, Vievyje mergaitės lankė ugdymo įstaigas. Ieškovas bendraudavo su dukromis savaitgaliais, taip pat daugiau laiko mergaitės praleido pas jį 2016 m. žiemą. Su ieškovu buvo sutarta, kad taip bus geriau mergaičių labui, jos nepervargs nuolat vežiojamos iš Vilniaus į darželį ir mokyklą Vievyje. Su dukromis tuos kelis mėnesius atsakovė būdavo nuo penktadienio popietės iki pirmadienio ryto. Atitinkamai 2016-2017 m. žiemos mėnesiais ieškovas nemokėjo jokių išlaikymo sumų.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje konstatuota, kad N. D. ir N. D. šiuo metu negyvena su tėvu (ieškovu), o gyvena su atsakove. Su atskiruoju skundu teikiami įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad atsakovė gyvena su dukromis, jomis pilnai rūpinasi, padengia visas išlaidas, susijusias su vaikų poreikiais. Ieškovas D. D. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, jog dukros po santuokos nutraukimo, t. y. nuo 2015 m. balandžio 2 d. gyveno kartu su ja. Tuo tarpu ieškovas pateikė ne vieną įrodymą, pagrindžiantį, kad dukros tiek prieš nutraukiant santuoką, t. y. nuo 2013 m., tiek po santuokos nutraukimo, t. y. 2015 m. balandžio 2 d., gyveno kartu su juo. Tai, kad dukros pastarąjį mėnesį būna kartu su atsakove, neįrodo dukrų pastovios gyvenamosios vietos kartu su ja, o tik patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovė, ieškovui pasakius apie tai, kad kreipsis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dukras pasiėmė pas save ir visais įmanomais būdais siekia mergaites įtikinti, kad su ja joms bus geriau gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo D. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovės A. D. priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo D. D. pateiktų įrodymų nustatęs, kad šalių nepilnametės dukros gyvena su juo, o atsakovė, ieškovo teigimu, dukroms išlaikymo neteikia, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovės A. D. nepilnametėms dukroms po 200 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą.Apeliantė (atsakovė) A. D., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, dukros šiuo metu taip pat gyvena su ja, ji dukras išlaiko, rūpinasi jomis, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagrįstumo
CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti nepilnamečių dukrų N. ir N. D. gyvenamąją vietą, nustatytą Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-960-231/2015, ir nustatyti jų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės A. D. po 200 Eur iki jų pilnametystės, taip pat priteisti po 5 200 Eur kiekvienai dukrai išlaikymo įsiskolinimą. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių nepilnamečių dukrų N. ir N. D. laikiną gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės A. D. nepilnamečių dukrų išlaikymui laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovės A. D. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms – N. D. ir N. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienai nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.Apeliantė (atsakovė) A. D. atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms, kadangi šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su atsakove ir jos šiuo metu gyvena su atsakove. Tuo tarpu ieškovas nepagrįstai teigia, kad po santuokos nutraukimo dukros gyvena su juo. Dukros daugiau laiko praleido pas ieškovą tik 2016-2017 m. žiemą. Atitinkamai 2016-2017 m. žiemos mėnesiais ieškovas nemokėjo jokių išlaikymo sumų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, šiuos apeliantės argumentus laiko pagrįstais.Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu šalių nepilnamečių dukrų N. D. ir N. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina (atsakove) A. D., o ieškovas D. D. įsipareigojo teikti išlaikymą po 300 Eur per mėnesį kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės.Iš ieškovo D. D. ir atsakovės A. D. pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. teikė šalių nepilnametėms dukroms išlaikymą. Šią aplinkybę ieškinyje patvirtino ir pats ieškovas, nurodydamas, kad pervedinėjo į atsakovės banko sąskaitą dukroms skirtą išlaikymą.Atsakovė A. D. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atskirajame skunde teigia, kad ji tinkamai prižiūri nepilnametes dukras N. D. ir N. D., rūpinasi jų lavinimu, auklėjimu, poreikių tenkinimu, su dukromis nuolat gyvena. Abipusiu šalių sutarimu nepilnametės dukros gyveno daugiau su tėvu tik du neilgus laikotarpius – 2015 m. gegužės - birželio mėnesiais, kai atsakovė turėjo neatidėliotinų darbo užsakymų Vokietijoje, ir 2017 m. sausio - balandžio mėnesiais, kai atsižvelgiant į nepilnamečių dukrų interesus, mergaitės nuo pirmadienio popietės iki penktadienio ryto gyveno su tėvu, siekiant nevežioti mergaičių darbo dienomis kasdien iš Vilniaus, kur gyveno atsakovė, į Vievį, kur jos lankė pradinę mokyklą. Ieškovas tais laikotarpiais visiškai nemokėjo atsakovei teismo priteisto išlaikymo po 300 Eur/mėn. kiekvienai dukrai. Atsakovė A. D., teigdama, kad šalių nepilnametės dukros gyvena su ja, ji užtikrina joms tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi jų lavinimu, sveikata, šiam teiginiui pagrįsti pateikė 2017-07-04 pasirašytas neformaliojo švietimo teikimo sutartis dėl dukrų popamokinio lavinimo Vilniuje esančiame Lietuvos vaikų ir jaunimo centre 2017-2018 mokslo metais, 2017-08-10 pasirašytas sutartis dėl dukrų mokymosi pagal pradinio ugdymo programą 1-oje ir 2-oje klasėse Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinėje mokykloje, 2017-05-15 sudarytą namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutartį, nuomos mokesčio ir komunalinių įmokų mokėjimų dokumentus, nuotraukas, liudijančias, kad atsakovė lydėjo mergaites į mokyklą 2017 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. rugsėjo 1 d., sveikatos pažymas, pirkinių čekius.Ieškovas D. D. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pripažino, kad šalių nepilnametės dukros pastaruoju metu gyvena su atsakove A. D..Be to, ieškovas D. D. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnamečių dukrų N. bei N. D. gyvenamąją vietą kartu su juo jo gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad nepilnametės dukros šiuo metu gyvena kartu su motina (atsakove) A. D., su kuria teismo sprendimu nustatyta jų gyvenamoji vieta, ir nenustatyta, kad yra pažeidžiami nepilnamečių dukrų interesai.Iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS išvados matyti, kad atsakovė A. D. su nepilnametėmis dukromis gyvena nuomojamame 40 kv. m. name (duomenys neskelbtini). Nepilnametėms dukroms sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Abi šalių dukros mokosi Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinėje mokykloje, lanko dailės studiją Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių (ieškovo ir atsakovės) paaiškinimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadą, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat į tai, kad šalių (ieškovo ir atsakovės) nepilnamečių dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su atsakove A. D., ieškovo D. D. prašymas dėl laikinos dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su juo nebuvo tenkintas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu dukros faktiškai gyvena su savo motina (ieškove), duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, valdžią, kad nepilnamečių dukrų gyvenimas su atsakove prieštarautų, darytų žalą vaikų interesams, byloje nėra, darytina išvada, jog ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė jų taikymo būtinybės ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šiuo atveju nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms.Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 3.203 straipsnio 1 dalį vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan. Taigi šiuo atveju šalių nepilnamečių dukrų gyvenamajai vietai esant nustatytai su atsakove A. D., su kuria šiuo metu faktiškai ir gyvena šalių nepilnametės dukros, atsakovė turi pareigą teikti dukroms išlaikymą tiesiogiai (pati jas išlaikydama), o išlaikymo pervedimas ieškovui, su kuriuo dukros negyvena, pažeistų nepilnamečių dukrų interesus, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti jų poreikiai.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo D. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.