Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės ir nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 000 Eur bauda; dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžio dalį dėl A. M. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pripažinti A. M. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti su bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tai yra 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda ir paskirti subendrintą bausmę: 3 metus laisvės atėmimo ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką A. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. 00.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 15.10 val., ir paskirti galutinę bausmę – 3 metų laisvės atėmimo ir 38 MGL dydžio baudą (1 900 Eur); vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. išieškoti 190 eurų, tai yra konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą; laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos; 24,92 eurus grąžinti A. M. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skundas grindžiamas šiais motyvais.

2.1. Apeliantė teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodomi A. M. išteisinimo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra nepakankami ir nevisapusiški, t. y. iš esmės remtasi tik paties kaltinamojo parodymais, visiškai ignoruojant objektyvias šio nusikaltimo padarymo aplinkybes. Priešingai, nei vertino teismas, A. M. kaltė dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo remiasi ne prielaidomis, o nustatytais ir teisminio proceso metu ištirtais įrodymais. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog nenustatyta, kam kaltinamasis platino rastas psichotropines medžiagas, ir tai, kad įvykio metu šalia buvę kaltinamojo draugai parodė, jog šių medžiagų kaltinamasis jiems neplatino. Šios aplinkybės nepaneigia, jog rastos medžiagos nebuvo skirtos platinimui. Pagal teismų praktiką veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tiek tuo atveju, kai nustatomas narkotinės ar psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktas (platinimas), tiek tuo atveju, kai kaltininkas to nepadaro, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokį tikslą kaltininkas turėjo. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą pasisakyta, kad BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose ir pan.), kitos aplinkybės.

3. Apeliaciniu skundu A. M. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendį ir A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos V. M. laidavimą neskiriant užstato arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 259 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o gynėjo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas

Dėl A. M. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

7. A. M. buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus r., Zujūnų sen., Salotės k., prie Salotės ežero, automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė 14 vnt. geltonai žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 2,160 g; 24 vnt. oranžinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 3,805 g; iki tol, kol šias psichotropines medžiagas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuo 1.30 iki 2.15 val. minėtoje vietoje automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas A. M. pagal minėtą kaltinimą išteisino pripažinęs, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti minėtas psichotropines medžiagas nėra įrodytas.

8. Kaip teisingai nurodyta ginčijamame nuosprendyje, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias narkotines medžiagas, ar ankščiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016 ir kt.).

9. Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo detaliai aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus r., Zujūnų sen., Salotės k., prie Salotės ežero, automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė 14 vnt. geltonai žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 2,160 g; 24 vnt. oranžinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 3,805 g. Apžiūros metu automobilyje taip pat buvo rastos ir svarstyklės, ant kurių tyrimo metu nustatyti ir MDMA pėdsakai, bei 11 užspaudžiamųjų polietileninių maišelių. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šių daiktų radimas, teisėjų kolegijos vertinimu, A. M. tikslo platinti laikytą psichotropinę medžiagą MDMA nepatvirtina.

14. Prokurorė nurodė, kad tabletės buvo rastos automobilyje, o tai palengvina jų platinimą, nes užtikrina mobilumą bei medžiagų pasiekiamumą bet kuriuo metu. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra niekuo nepagrįstos prielaidos. A. M. nurodė, kad visas draudžiamas medžiagas laikė savo naudojamame automobilyje, nes jas slėpė nuo tėvų. Šiuos jo teiginius patvirtina tai, kad atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje jokių kitų draudžiamų medžiagų rasta nebuvo. Taigi, A. M. parodymai dėl minėtų aplinkybių nėra paneigti.

15. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir prokurorės skundo teiginius, kad A. M. parodymai apie tai, kad jis neketino platinti psichotropines medžiagas, turi būti vertinami tik kaip jo gynybinė pozicija, nes buvo nenuoseklūs, jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nors jau proceso pradžioje galėjo pateikti versiją, jog psichotropines medžiagas laikė savo vartojimui. Atsisakymas duoti parodymus yra įtariamojo/kaltinamojo procesinė teisė, įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, tiek BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje. Atsisakymas ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus, kaip ir nepateikimas įtikinamų savo nekaltumo įrodymų, negali būti vertinamas kaip savo kaltės pripažinimas ar kaltumo įrodymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2016/343 „Dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo“ preambulės 25 punkto nuostatas, jog naudojimasis teise tylėti arba teise neduoti parodymų prieš save neturėtų būti panaudotas prieš įtariamąjį arba kaltinamąjį ir neturėtų būti savaime laikomas įrodymu, kad atitinkamas asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką.

16. Apibendrindama aptartus įrodymus bei argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad A. M. jo automobilyje rastas psichotropines medžiagas MDMA laikė turėdamas tikslą platinti, tad jo veikoje nėra šio būtinojo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymio. Nežiūrint to, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą išteisinti A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teisiškai neįvertino kitų šio kaltinimo faktinių aplinkybių, o būtent neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo, taip tinkamai nepritaikydamas baudžiamojo įstatymo.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo

17. Kaip jau buvo minėta, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo detaliai aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus r., Zujūnų sen., Salotės k., prie Salotės ežero, automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė 14 vnt. geltonai žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 2,160 g; 24 vnt. oranžinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 3,805 g; iki tol, kol šias psichotropines medžiagas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuo 1.30 iki 2.15 val. minėtoje vietoje automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Šios faktinės aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos. Jos atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtį.

18. Be jau minėtų faktinių aplinkybių byloje pirmosios instancijos teismo yra nustatyta, kad A. M. tą pačią 2019 m. rugpjūčio 29 d., toje pačioje vietoje, tai yra Vilniaus r., Zujūnų sen., Salotės k., prie Salotės ežero, automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be minėtos psichotropinės medžiagos MDMA laikė ir vieną polietileninį maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,89 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 12,9 %); tabako smulkintuvą su žalios spalvos sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga-kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,08 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 19,1 %); baltos/juodos spalvų plastikinį vamzdelį su psichotropine medžiaga-amfetaminu, kurios masė yra 0,015 g, iki tol, kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuo 1.30 val. iki 2.15 val. minėtoje vietoje automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šie veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

19. Byloje surinkti jau aptarti įrodymai patvirtina, kad visas minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, tarp jų ir MDMA, A. M. laikė tuo pačiu tikslu, tai yra sau vartojimui. Teismui nekilo abejonių, kad jis suvokė laikytų medžiagų draudžiamą pobūdį bei bendrą kiekį, nes, kaip minėta, pats šias medžiagas vartojo. Šių argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad visų šių medžiagų laikymą apėmė ta pati, vieninga A. M. tiesioginė tyčia. Esant vieningai tyčiai neteisėtai disponuotų medžiagų kiekiai turi būti sumuojami, nes BK aprašytose nusikaltimų sudėtyse, sietinose su neteisėtu draudžiamų medžiagų disponavimu, yra nurodomas ne atskiros medžiagų rūšies kiekis, o šių medžiagų kiekis apskritai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-159/2012). Skaičiuojant A. M. laikytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tai yra kanapių (antžeminių dalių), amfetamino ir MDMA, bendrą kiekį pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, darytina išvada, kad bendras A. M. laikytų draudžiamų medžiagų kiekis viršijo nedidelį, tačiau neviršijo didelio kiekio, apskaičiuoto pagal kiekvienos medžiagos kiekio santykį su minėtose rekomendacijose nurodytu dideliu tos medžiagos kiekiu ir sudedant visas santykines dalis tarpusavyje, ribos.

20. Remiantis šiais argumentais yra spręstina, kad nustatyti A. M. nusikalstami veiksmai, vieninga tyčia apimantys visų automobilyje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą, pirmosios instancijos teismo turėjo būti kvalifikuoti kaip viena nusikalstama veika, atitinkanti BK 259 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau tai nebuvo padaryta. Ši baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo klaida taisytina apeliacinėje instancijoje.

21. Aptartas nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikavimas kaip vieno nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, neperžengia prokurorės, prašiusios panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat teisiškai įvertinti rastų psichotropinių medžiagų laikymą, apeliacinio skundo ribų, be to lengvina nuteistojo teisinę padėtį. Apie galimybę kaltinime įvardytas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikuoti kaip vieną nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, A. M. buvo informuotas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, su tokiu kaltinimu jis sutiko. Tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad A. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus r., Zujūnų sen., Salotės k., prie Salotės ežero, automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė vieną polietileninį maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,89 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 12,9 %); tabako smulkintuvą su žalios spalvos sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje buvo narkotinė medžiaga-kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,08 g (?-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 19,1 %); baltos/juodos spalvų plastikinį vamzdelį su psichotropine medžiaga-amfetaminu, kurios masė yra 0,015 g; 14 vnt. geltonai žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 2,160 g; 24 vnt. oranžinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė 3,805 g; iki tol, kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuo 1.30 iki 2.15 val. minėtoje vietoje automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Šiais veiksmais jis padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį

22. Nuteistojo A. M. gynėjas nurodė, kad A. M. 2020 m. birželio 19 d. savanoriškai kreipėsi medicinos pagalbos į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, o nuo 2020 m. liepos 9 d. šioje sveikatos priežiūros įstaigoje pradėjo ambulatorinę Minesotos programą ir sėkmingai įvykdė individualų gydymo planą, jo narkotinių ir psichotropinių medžiagų testai buvo neigiami. Gynėjo vertinimu egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 3 dalį.

23. Pagal BK 259 straipsnio 3 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą, kai savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal minėtą teisės normą savanorišku kreipimusi į valstybės instituciją, norint atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas, neturint tikslo platinti, narkotines ar psichotropines medžiagas, pripažįstamas toks asmens kreipimasis, kai jis savo valia šias medžiagas atidavė valstybės institucijai, turėdamas galimybę toliau jomis disponuoti. Jei asmuo šias medžiagas atidavė valstybės institucijoms, sužinojęs apie ikiteisminį tyrimą dėl jo neteisėto disponavimo tokiomis medžiagomis ir suvokęs jam kylančios atsakomybės grėsmę, arba atidavė kratos metu ir pan., toks atidavimas nelaikomas savanorišku kreipimusi (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-301-449/2018).

24. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. A. M. laikytas draudžiamas medžiagas atidavė policijos pareigūnams jų reikalavimu, o ne savo iniciatyva, tad tokie veiksmai negali būti vertinami kaip savanoriškas atidavimas BK 259 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Pagal pateiktą Respublikinio priklausomybės ligų centro raštą bei paties A. M. duotus paaiškinimus, nuteistasis į gydymo įstaigą kreipėsi 2020 m. birželio 19 d., tai yra po to, kai jo atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo taikyti BK 259 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

25. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015 ir kitos). Be to, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.).

26. A. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Be to, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis savo kaltę dėl nustatytų faktinių aplinkybių pripažino visiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Jo veiksmais žala nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad A. M. požiūris į savo elgesį yra savikritiškas, o jo gailėjimasis ne deklaratyvus, o nuoširdus. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ne tik A. M. paaiškinimus, bet ir tai, kad pagal pateiktus duomenis jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas identifikuoti ir pakeisti jo neteisėtą elgesį sąlygojusias priežastis, o būtent turimą priklausomybę draudžiamoms medžiagoms, kreipėsi į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Dienos psichiatrijos stacionaro skyrių, buvo priimtas į ambulatorinę Minesotos programą, baigė individualų gydymo planą, motyvacija gydymui ir pokyčiams įvertinta kaip adekvati, jis kritiškai vertino savo elgsenos padarinius ir esamą situaciją. Gydymo kursas praeitas sėkmingai, šiuo metu draudžiamų medžiagų nebevartoja. A. M. yra neteistas, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra. Administracine tvarka baustas vieną kartą 2019 metais už vairavimą neprisisegus saugos diržo, paskirta bauda sumokėta. Jis studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio Aviacijos mechanikos inžineriją valstybės finansuojamoje vietoje, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Visuma šių duomenų leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai manyti, kad A. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos laidavimo taikymo sąlygos.

27. Byloje yra pateiktas A. M. motinos V. M. prašymas perduoti A. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pateiktame prašyme bei apklausta apeliacinės instancijos teisme ji nurodė, kad jos ir sūnaus santykiai yra artimi, šiuo metu jie gyvena kartu. Sužinojusi, kad sūnus vartoja draudžiamas medžiagas, ji ėmėsi iniciatyvos siekdama kontroliuoti sūnaus elgesį, paskatino sūnų kreiptis į gydymo įstaigą. Šiuo metu A. M. draudžiamų medžiagų nebevartoja, pakeitė draugus, padeda tėvams tvarkyti namų aplinką. Ketina sūnaus elgesį stebėti ir ateityje, tokią galimybę turi. V. M. taip pat nurodė, kad sutinka laiduoti už sūnų ir sumokant teismo nustatyto dydžio užstatą. Įvertinęs pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. M. turi galimybę daryti sūnaus elgesiui teigiamą įtaką ir ją daro, ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, tad gali būti skiriama A. M. laiduotoja.

28. Apibendrindamas išsakytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagal V. M. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti. Įvertinus ne tik anksčiau nurodytas nuteistajam palankias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, susijusį su paties asmens žalingu vartojimu, kuriam įveikti reikalingas atitinkamas ilgesnis laikas ir pastangos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nustatytinas ilgesnis, o būtent dvejų metų laidavimo terminas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis terminas būtų pakankamas laidavimo tikslams pasiekti. Be to, šiuo atveju yra taikytinas ir užstatas, kurio skyrimas būtų efektyvi prevencinė priemonė. Jo dydis nustatytinas atsižvelgus tiek į jau aptartas aplinkybes, tiek į tai, kad laiduotoja dirba, gauna didesnes nei vidutinės darbines pajamas.

29. Prokurorė apeliaciniame skunde prašė vadovautis BK 72 straipsnio 5 dalimi ir išieškoti iš A. M. 190 Eur, tai yra konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Prokurorės vertinimu šie pinigai yra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, nes A. M. patvirtino, kad už 200 Eur įgijo 40 MDMA tablečių, kurių dvi suvartojo, tad už likusias 38 tabletes yra sumokėta 190 Eur. Kaip jau buvo minėta, pagrindo pripažinti A. M. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teismas nenustatė, taip pat nenustatė, kad iš nustatytos nusikalstamos veikos jis gavo pajamų. Tablečių su psichotropine medžiaga MDMA neteisėtas įgijimas A. M. inkriminuotas nebuvo, šios faktinės aplinkybės netirtos ir įrodymais nepagrįstos. Jis pripažintas kaltu tik dėl neteisėto minėtų medžiagų laikymo, tad prokurorės nurodyti 190 Eur negali būti vertinami kaip šios veikos padarymo priemonė. Tuo pačiu nėra pagrindo konfiskuoti tokio dydžio pinigines lėšas bei taikyti A. M. nuosavybės teisių ribojimą į 2020 m. vasario 13 d. prokuroro nutarime nurodytus pinigus.

30. Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukia, esant BK 40 straipsnyje numatytam pagrindui atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, pagal V. M. laidavimą su 5 000 Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti dvejų metų laidavimo terminą, kurį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją V. M. sumokėti užstato sumą į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 6612 6375, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-01-1-37057-2019-7 ir tai, kad mokamas užstatas už A. M., iki 2021 m. liepos 2 d. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinei.

A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų (paso) paėmimą, panaikinti.

Daiktus, tai yra 1,68 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 14,884 g miltelių su 5,861 g grynos psichotropinės medžiagos MDMA, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius), 4 vnt. lipdukų su užrašais „A. M. 420 Kawasaki“, vieną lipduką su užrašu „VANS OF THE WALL“, 1 krapštuką (nuoplovą), svarstykles, smulkintuvą, juodos spalvos maišelį su užrašu „S. S.“, vamzdelį su juodos spalvos antgaliu, polietileninį maišelį, maišelį su užrašu „Bali Shag YELLOW VIRGINIA“ su 0,54 g augalinės kilmės medžiaga, maišelį su užrašu „Bali Shag YELLOW VIRGINIA“ su 16,82 g augalinės kilmės medžiaga, tabakui skirtą maišelį „Bali Shag“, maišelį „S. S.“ su jame supakuotais 10 vnt. rožinės spalvos plastikiniais uždaromais maišeliais ir vienu tuščiu bespalviu plastikiniu uždaromu maišeliu, tris tyrimų pakuotes, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka.

DVD-R diską su informacija iš tirtų mobiliojo ryšio telefonų palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

A. M. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 24162971 grąžinti A. M..

Panaikinti 2020 m. vasario 13 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną A. M. nuosavybės teisės apribojimą iš jo paimtiems 214,92 Eur ir šiuos pinigus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžinti A. M..

Išaiškinti A. M., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. V. M., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei A. M. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.