Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir A. S. patikslintą ieškinį atsakovui S. V., tretiesiems asmenims I. A. ir A. Č. dėl trukdymo naudotis daiktu, išvadas teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų (daugiabučio namo bendraturčių) patalpų šildymo, naudojimosi atsakovui priklausančiu kieto kuro katilu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

17. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2018m. gruodžio 10 d. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštą. Atsakovas taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie civilinės bylos, tik jeigu bus priimti apeliantės nauji įrodymai. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-237/2008).

19. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

20. Be to bylos šalis, siekdama, jog aukštesnės instancijos teismas įvertintų jo skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įpareigojama pateikti tinkamą procesinį dokumentą, kuriame būtų ne tik suformuluoti reiškiami prašymai, bet ir nurodytos visos, šalies manymu, skundo pagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas nurodymas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. CPK nenumano galimybės tikslinti priimto apeliacinio skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamo sprendimo neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis,

21. Pažymėtina, kad 2018m. gruodžio 10 d. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte nurodyti duomenys nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė minėtą įrodymą galėjo gauti ir anksčiau bei jį pateikti pirmosios instancijos teismui.

22. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Apeliacinės instancijos vertinimu prašymų tenkinimas dėl naujų įrodymų, naujų įrodymų vertinimas, kurie nebuvo analizuojami ir vertinami pirmosios instancijos teisme, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį nagrinėjimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), bet ir imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais, t. y. imasi tikrinti ne pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet pats iš naujo nagrinėja ginčą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis ir įrodymais, prašymo bei prie jo pridėtų naujų įrodymų priėmimas yra aiškus apeliacinio skundo papildymas, apeliacinio skundo ribų keitimas, yra aiškiai pavėluotai pateikti, todėl negali būti teismo priimti ir vertintini, taip pat dėl nurodytų aplinkybių nepriimtini ir nevertintini ir kitos šalies pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu dokumentai galėjo būti pateikti ir anksčiau ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. Byloje nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Ieškovams minėtame name priklauso butas (duomenys neskelbtini), o atsakovui – butas (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad name nėra bendros šildymo sistemos. Atsakovas prieš 20 metų įsirengė kieto kuro katilą ir šildymo sistemą savo butui šildyti. Vėliau ieškovai prisijungė prie atsakovo kieto kuro katilo, kad šildyti savo butą. Šalys šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu. 2017 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas atjungė nuo savo kieto kuro katilo vamzdžius einančius į ieškovų butą. Atsakovas šių aplinkybių neneigė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi nustatė Šiaulių rajono savivaldybės administracijai terminą pateikti išvadą dėl galimybės be savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo atitinkamam projektui šiame name atlikti kieto kuro katilinės įrengimą pagal UAB „Notika“ projektą. Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui išvadą nurodydama, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu projektui gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti kietojo kuro katilinę pagal UAB „Notika“ projektą būtina gauti iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą, o ne rašytinį pritarimą.

26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovai nesikreipė į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją dėl leidimo įrengti / pertvarkyti pastato šildymo inžinierinę sistemą išdavimo. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant kompetentingos institucijos statybą leidžiančio dokumento, teismas neturi jokio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimą – netrukdyti ieškovams bendro naudojimo patalpoje įsirengti atskirą šildymo sistemą, pagal UAB „Notika“ parengtą projektą butui (duomenys neskelbtini) šildyti.

27. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pagal Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių 11 punktą draudžiama rengti katilines, įkomponuotas į daugiabučius gyvenamuosius namus. Ieškovės teigimu, ieškinyje neprašoma teismo įpareigoti atsakovą netrukdyti įsirengti katilinę, jame kalbama tik apie krosnį (katilą). Krosnies įrengimui nereikia jokio leidimo ar derinimo su Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo neprašė leisti įsirengti katilinę, todėl jai nepagrįstai taikytos Katilinių įrengimo taisyklių 11 punktas.

28. Pažymėtina, jog ieškovų byloje pateiktas UAB „Notika“ projektas, kuriame suprojektuota „Daugiabučio gyvenamojo namo patalpos - buto (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašas (kieto kuro katilinės projektas). Projekte nurodoma, kad vadovaujamasi Katilinių įrengimo taisyklių reikalavimais. Taip pat pažymėtina, jog ir ieškinio reikalavimas yra netrukdyti ieškovams įsirengti atskirą šildymo sistemą, pagal UAB „Notika“ parengtą projektą butui (duomenys neskelbtini) šildyti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apeliantės argumentai dėl teismo išvadų nepagrįsti, todėl nėra pagrindo sutikti, kad teismas padarė niekuo nepagrįstas išvadas.

29. Teismo išvadas pagrindžia ir Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. rašte nurodyti argumentai dėl išvados teikimo. Priešgaisrinės priežiūros skyrius rašte pažymėjo, jog projekte nurodoma, kad vadovaujamasi Katilinių įrengimo taisyklių reikalavimais, jog vadovautasi Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimais ir pagal šiuos reikalavimus nebuvo paruošti projekto sprendiniai. Todėl nėra galimybės įvertinti, ar projekte nebus pažeisti gaisrinės saugos reikalavimai. Taigi, kieto kuro katilo įrengimas turi atitikti Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, o pagal UAB „Notika“ projektą negalima nustatyti, ar nebus pažeisti gaisrinės saugos reikalavimai. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovai nurodydami konkrečias aplinkybes privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus ( CPK 178 straipsnis).

30. Apeliantės vertinimu teismas neteisingai suprato ir išaiškino Statybos įstatymo 27 straipsnio imperatyviąją normą gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris būtinas tiktai įrengiant, pertvarkant, išmontuojant viso pastato bendrąsias inžinerines sistemas, ko apeliantė nesiruošė daryti. Ieškovei Šiaulių rajono savivaldybėje buvo pasakyta, kad jokio leidimo pasistatyti šildymo katilą nereikia, nes ieškovės gyvenamajame name – (duomenys neskelbtini), nėra bendros šildymo sistemos. Teismo išvada, kad ieškovė turi įvairias galimybes įsirengti įvairias šildymo sistemas yra nepagrįsta, nes teismas ieškovės galimybių netyrė, o ieškovė jų teismui nepateikė, nes tokių galimybių neturi.

31. Iš bylos duomenų matyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir kitų patalpų savininkų susirinkimas 2018-08-20 nutarė paskirti naudotis bendrasavininkams (ieškovams) izoliuotomis bendro naudojimo patalpomis, įrengta dengta terasa virš verandos, o atsakovui – izoliuotomis bendro naudojimo patalpomis, įrengta bendro naudojimo verandoje katiline, kurios atitvertas plotas 2,55 kv. m. Ieškovams suteikta galimybė prisijungti prie atsakovo kieto kuro katilo ir kūrentis būstą iki kol išsispręs savo bute dėl šildymo sistemos ar kitais būdais suderins būsto šildymo klausimus. Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). Pažymėtina, kad minėtas patalpų savininkų nutarimas nėra ieškovės apskųstas. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nutarimas nėra apskųstas, nes ieškovė dar žada apskųsti šį namo bendraturčių nutarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-08-20 nutarimų apskundimo terminas yra jau 2019-02-20 pasibaigęs, tačiau ieškovė įrodymų, jog minėtus nutarimus yra apskundusi, nepateikė.

32. Kaip minėta iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų bute yra kaminas. Pvz., Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017-11-20 rašte nurodyta, kad trečio ir pirmo buto krosnių dūmų kanalai ir metaliniai dūmtraukių įdėklai yra įvesti į bendrą iš lauko pristatytą mūrinį dūmtraukį. Kad ieškovų bute yra kaminas, patvirtino byloje ir pats ieškovas A. S.. Taip pat ieškovai byloje patys patvirtino, kad yra galimybės šildymo sistemą įrengti ir jiems priklausančioje patalpoje (2018-10-17 teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 30 sek. – 42 min. 25 sek.) nors ir nurodė, kad patalpos yra per mažos. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai turi galimybes įsirengti įvairias šildymo sistemas. Tai yra kaip minėta, ieškovai nepateikė įrodymų, kad tokių galimybių neturi.

33. Dėl apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad ieškovės pareiga ir buvo įrodyti, kad ji neturi jokių kitų techninių galimybių pasistatyti kieto kuro katilo jai nuosavybės teise priklausančioje patalpose, kad tokia galimybė yra tik jos nurodytoje bendro naudojimo patalpoje, verandoje, kad konkrečios šildymo sistemos įrengimas, kaip kad prašo ieškovai, nepažeis gaisrinės saugos reikalavimų, bei kitų kieto kuro pastatymui, sistemos įrengimui keliamų techninių reikalavimų bei nepažeis kitų bendrasavininkių teisių ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindo spręsti, kad apeliantė apsiribojo tik teiginiais, kad yra pažeistos jos teisės dėl negalėjimo teikti šildymo į jai priklausančias patalpas.

34. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovas šiuo metu netrukdo ir netrukdė ieškovei naudotis bendro naudojimo patalpomis – veranda. Ieškovė nurodo, kad ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovas pagal ieškovės pareiškimą Šiaulių VPK 2017-11-30 nutarimu už savavaliavimą buvo nubaustas 10 Eur bauda. Tačiau teismas į šį įrodymą neatsižvelgė ir atsakovo elgesį įvertino priešingai.

35. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo bendrose patalpose – verandoje įrengto atsakovui nuosavybės teise priklausančio kieto kuro katilo, kuris įrengtas 2,55 kv. m aptvertoje patalpoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai nuo 2017 m. vasaros faktiškai negyvena savo bute, nors jame ir lankosi. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas S. V. Šiaulių VPK 2017-11-30 nutarimu už savavaliavimą – užrakinus dalį verandos – buvo nubaustas 10 Eur bauda, neįrodo ieškovų teisių pažeidimo. Pažymėtina, jog, nors ginčo patalpos yra rakinamos, tačiau ieškovas patvirtino, kad raktas nuo šios patalpos yra ne tik pas atsakovą, bet ir pas namo pirmininką, taip pat yra pakabintas skelbimas, kur galima pasiimti raktą nuo patalpos (2018-10-17 teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 5 sek. – 45 min. 25 sek.). Taigi, ieškovai bet kada galėjo pasiimti raktą. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo trukdymą ieškovams naudotis bendro naudojimo patalpomis – veranda, ieškovai nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas ne kartą teismo posėdžio metu akcentavo dėl galimybės šalims susitarti taikiai, atsakovas nurodė, kad neprieštarauja ir toliau pečių kūrenti, tačiau nurodė, kad ieškovai privalo prisidėti per pus prie malkų įsigijimo bei, kad tikslinga įdėti kranus šildymo reguliavimui. Tačiau išklausius teismo posėdžio garso įrašą, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo spręsti, kad ieškovai nesiekė taikiai išspręsti kilusio ginčo. Tai, kad atsakovas ir toliau privalėjo šildyti ieškovams priklausančias patalpas yra pagrindo spręsti vertino kaip savaime suprantamą dalyką nes tokia tvarka buvo jau 20 metų.

36. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas trukdė ir šiuo metu trukdo ieškovams naudotis bendro naudojimo patalpomis – veranda.

37. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018).

38. Teisėjų kolegija anksčiau nurodytais motyvais atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms nėra tikslinga plačiau jų kartoti. Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-107/2010)

Dėl bylos procesinės baigties

39. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas netenkinamas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas S. V. prašo iš ieškovės priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė teismui įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

41. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,5 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius bei kitas aplinkybes sprendžia, kad atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, yra pagrįstos, ne per didelės, todėl priteisia atsakovui iš ieškovės 400,00 Eur sumą. (CPK 93, 98 straipsniai)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.