Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-01 · Administracinė byla Nr. eI2-7426-484/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-01
Bylos Nr.
eI2-7426-484/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00034-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-7426-484/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00034-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 1 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas ar Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 24S297156 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad jam 2023 m. spalio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2024 m. lapkričio 24 d. Uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo dėl nurodytų įmonių apgaulingos veiklos. Turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje vykdė individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius.

Pareiškėjas nurodo, kad jis pasirašė betonavimo darbų sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)” ir Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pagrindu.

Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento Sprendimo išvada, kad MB ,, (duomenys neskelbtini)” statybų veiklos nevykdo, o tikroji MB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikla – tarpininkavimas trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir legalizuoti užsieniečių buvimą Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje. Pareiškėjo teigimu, šią Migracijos departamento išvadą paneigia MB ,, (duomenys neskelbtini)” sudaryta statybų subrangos sutartis Nr. 2024/07/29 su UAB ,, (duomenys neskelbtini)”.

Pareiškėjo tvirtinimu, visi dokumentai, kuriuos jis pateikė Migracijos departamentui, atitinka tikrovę ir patvirtina jo turimą kvalifikaciją.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo suteikti jam galimybę gauti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas paaiškina, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį tinkuotoju. MB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte Nr. 20240718-136856 nurodė ekonomines veiklos rūšis, pagal kurias ketina įdarbinti pareiškėją. Bendrija nurodė, kad ji ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdo veiklą – statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas (ekonominės veiklos kodas – 4310).

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad Migracijos departamentas viešais įmonių registro duomenimis nustatė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra atliekų tvarkymas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos (toliau – Sodra) duomenis MB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintų darbuotojų, kurie galėtų atlikti jiems pavestas darbo funkcijas vykdant MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nėra. MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2024 m. vasario 5 d. Nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas vienas Lietuvos Respublikos pilietis. Šios aplinkybės, anot atsakovo, nepatvirtina Bendrijos veiklos vykdymo ne mažiau kaip 6 mėnesius.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad Migracijos departamento prašymu MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2024 m. rugsėjo 5 d. išduotą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išrašą, kuriame nurodytos MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos: atliekų surinkimas bei atliekų tvarkymas ir šalinimas – galioja nuo 2024 m. vasario 5 d., kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla – galioja nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą statybos sektoriuje užregistravo tik nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė 2024 m. liepos 29 d. statybos subrangos sutartį Nr. 2024/07/29, tačiau nepateikė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, išrašytų sąskaitų faktūrų ar kitų šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, kas Migracijos departamentui leido manyti, kad statybos darbai pagal pateiktą statybos subrangos sutartį nevykdomi. Bendrija taip pat pateikė 2024 m. spalio 16 d. statybos rangos sutartį Nr. 202410-16, kuri, anot atsakovo, taip pat nepatvirtina MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos statybų sektoriuje ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, kadangi pagal šią sutartį planuojamų darbų pradžia – 2024 m. gruodžio 17 d.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad šių aplinkybių pagrindu Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime konstatavo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo ekonominės veiklos statybų srityje ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius ir jokių pajamų iš šios ekonominės veiklos negauna. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra objektyviai pajėgi suteikti pareiškėjui nuolatinį darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ už tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovo tvirtinimu, Migracijos departamento Sprendimo išvada, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštuose pateikti duomenys, jog veikla, kuriai kviečiamas pareiškėjas, vykdoma ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, neatitinka tikrovės.

Atsakovo tvirtinimu, MB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytų sąlygų, kurias turi atitikti darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, o pareiškėjas – Įstatymo 44 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, paneigiančių Migracijos departamento nustatytų ir Sprendime nurodytų argumentų.

Atsakovas, remdamasis Migracijos politikos gairių 12.2.7 papunkčiu, tvirtina, jog realios veiklos nevykdysiantys arba nevykdantys užsieniečiai neturi galimybės įgyti teisės būti ir gyventi Lietuvoje ar ją išsaugoti.

Migracijos departamentas mano, kad jis teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas, teismų praktikos suformuluotus

reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 24S297156 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, ketindamas įsidarbinti MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį tinkuotoju, 2024 m. rugpjūčio 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Prašymas). Kartu su Prašymu pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą Nr. 20240718-136865 (toliau – Tarpininkavimo raštas).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio Prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 puntu, 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 24S297156 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes: duomenys, kuriuos pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“, kviečianti užsienietį, neatitinka tikrovės ir užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai; 3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

Įstatymo 35 straipsnio, kuriame yra įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs. Norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 dalies imperatyviems reikalavimams iš esmės grindžia tuo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėjas ketino įsidarbinti, neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas deklaravo, jog jis MB „(duomenys neskelbtini)“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, t. y. tinkuotoju.

Darbdavys MB „(duomenys neskelbtini)“ Tarpininkavimo rašte deklaravo, jog pareiškėją ketina įdarbinti pagal darbo sutartį dvejiems metams betonuotoju ir pareiškėjui mokėti 96 Eur darbo užmokestį. MB „(duomenys neskelbtini)“ Tarpininkavimo rašte taip pat deklaravo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo statinių nugriovimo ir statybvietės paruošimo (4310) veiklą, pagal kurią užsienietį ketina įdarbinti.

Remiantis Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ specializuotą statybos veiklą vykdo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Pareiškėjas Prašymą Migracijos departamentui pateikė 2024 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, darbdavys „(duomenys neskelbtini)“ Prašymo pateikimo dieną neatitiko imperatyvių Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punkto reikalavimų, t. y. sąlygos veiklą, kuriai kviečia užsienietį, vykdyti ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.

Taigi, nagrinėjamu atveju MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas įdarbinti užsienietį negali būti priimamas, o tai reiškia, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos – pateikti darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikiną gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte (2024 m. birželio 20 įstatymo Nr. XIV-2784 redakcija) nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Šis atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindas yra savarankiškas ir taikomas nepriklausomai nuo kitų Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte įtvirtintas reguliavimas suponuoja išvadą, kad siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti konkrečius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kokie dokumentai įgyti neteisėtai ir kokie dokumentai suklastoti.

MB „(duomenys neskelbtini)“ Tarpininkavimo rašte pateikti konkretūs duomenys nėra ginčijami. Tarpininkavimo rašte MB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo, kad veikla, kuriai kviečiamas užsienietis, vykdoma ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

Nustačius, kad Įstatyme nėra teisės normų, tiesiogiai nustatančių reikalavimus, kuriuos turi atitikti, pavyzdžiui, Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, tokiam sprendimui taikytinas VAĮ 10 straipsnis, kurio 5 dalies 5 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai, taikytini administraciniams sprendimams, priimamiems migracijos kontrolės srityje ( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

Nustačius, kad nėra pagrindo administracinį sprendimą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti administracinio sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

Teismas, įvertinęs Migracijos departamento Sprendimo turinį, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju iš Sprendimo motyvų, kuriais grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymas, nėra aišku, kokie konkrečiai duomenys neatitinka tikrovės, kokie dokumentai įgyti neteisėtai ir kokie dokumentai suklastoti. Sprendime taip pat nenurodyti ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Todėl Migracijos departamento Sprendimo motyvuose nurodytas faktinis pagrindas – MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo deklaruojamos statybų veiklos pastaruosius 6 mėnesius – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju MB „(duomenys neskelbtini)“ siekis įdarbinti pareiškėją neatitinka tikrovės ir dėl to pareiškėjui negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Tačiau tuo pat metu Migracijos departamentas privalo laikytis ne tik Įstatyme, bet ir VAĮ nustatytų reikalavimų, taikytinų migracijos kontrolės srityje Migracijos departamento priimamiems atitinkamiems sprendimams.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, šioje Sprendimo dalyje padaryti teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumai yra esminiai. Todėl Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 24S297156 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ dalis, kuria nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, yra neteisėta ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turi būti panaikinta.

Kita Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 24S297156 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ dalis paliktina nepakeista. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kadangi kiti pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 24S297156 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ pakeisti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 24S297156 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ dalį, kuria nuspręsta atsisakyti pareiškėjui R. S. (R. S.) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, panaikinti.

Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 24S297156 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė