Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-74-560/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-14
Bylos Nr.: 2A-74-560/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13577-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas: Danske Bank A
Atsakovas: UAB „Būsto paskolų draudimas“
Trečiasis asmuo: R. Š., T. J.

Civilinė byla Nr. 2A-74-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13577-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.3.6.; 35.4.; 35.5.; 73.2.8.; 121.18.; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant apelianto UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui advokatui T. T.,ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išieškojimo, tretieji asmenys – R. Š. ir T. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 15 637,09 EUR draudimo išmoką, 827,69 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu R. Š. 2007-04-18 sudarė kredito sutartį Nr. BPSAV370700322 butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir apdailos darbams atlikti. Kredito suma sudarė 400 000 Lt. Šia kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui užtikrinti ieškovas su trečiuoju asmeniu T. J. 2007-04-19 sudarė laidavimo sutartį Nr. FA-BPSAV370700322. Ieškovas nurodė, jog trečiasis asmuo R. Š., siekdama užtikrinti minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, 2007-05-10 su atsakovu UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškovo naudai sudarė būsto kredito draudimo sutartį Nr. BPD033985, pagal kurią atsakovas įsipareigojo draudžiamojo įvykio atveju, t. y. trečiajam asmeniui R. Š. nevykdant minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, t. y. išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad UAB „Liturta“ 2007-05-21 turto rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. 7/05-264 pagrindu, kurioje nurodyta, jog buto rinkos vertė sudaro 329 000 Lt, trečiasis asmuo R. Š. ir atsakovas 2007-07-04 sudarė susitarimą Nr. 1 prie minėtos sutarties, kuriuo susitarė pakeisti 2007-05-10 draudimo sutarties sąlygas, nurodant, kad apdrausto kredito suma yra 329 000 Lt ir draudimo suma – 329 000 Lt, taip pat buto rinkos vertė – 329 000 Lt, o draudimo įmoka sudaro 5 625,90 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2007-07-05 draudimo sutarties ir susitarimo Nr. 1 prie draudimo sutarties pagrindu ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui R. Š. 15 581 Lt kredito dalį, skirtą buto apdailai, t. y. tokią kredito, skirto buto remontui, sumą, kurios draudimo riziką prisiėmė atsakovas susitarimu Nr. 1. Trečiajam asmeniui R. Š. atlikus buto apdailos darbus, UAB „Liturta“ 2007-08-01 turto rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. 7/05-264 (2), kurioje nurodyta, jog buto rinkos vertė sudaro 402 000 Lt, pagrindu trečiasis asmuo R. Š. su atsakovu 2007-08-06 sudarė susitarimą Nr. 2 prie minėtos sutarties, kuriuo susitarė, kad apdrausto kredito suma sudaro 400 000 Lt, buto rinkos vertė – 402 000 Lt, o draudimo įmoka – 6 840 Lt. Ieškovas nurodė, jog trečiajam asmeniui R. Š. nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas vienašališkai nutraukė minėtą sutartį ir 2011-04-19 kreipėsi į atsakovą su reikalavimu išmokėti draudimo išmoką, lygią nepadengtai kredito daliai ir trijų mėnesių palūkanų sumai (iš viso – 114 374,54 EUR). Taip pat nurodė, kad 2012-05-02 sprendimu atsakovas priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 98 737,45 EUR draudimo išmoką, tačiau likusią draudimo išmokos sumą, t. y. 15 637,09 EUR sumą, atsakovas mokėti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog atsakovo užsakymu UAB „Finance property“ pateiktoje pažymoje yra nurodyta, kad buto remonto darbams buvo panaudota tik 8 552,69 EUR suma, o likusi kredito suma buvo panaudota ne pagal tiesioginę paskirtį. 2012-05-09 raštu ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad su atsakovo tokiu sprendimu nesutinka, ir pareikalavo pakoreguoti mokėjimo grafiką, tačiau 2012-05-29 raštu atsakovas informavo ieškovą apie tai, jog priimto sprendimo dėl draudimo išmokos nemokėjimo nekeis. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2012-06-21 raštu informavo atsakovą apie tai, jog UAB „Finance property“ remonto darbų sąmatos skaičiavimas negali būti laikomas tinkamu dokumentu kredito lėšų panaudojimui pagal paskirtį pagrįsti, kadangi šis skaičiavimas buvo atliktas tik pagal atsakovo pateiktus dokumentus, be to, į skaičiavimą yra neįtraukti visi buto remonto darbai. Taip pat iš nuotraukų turinio matyti, kad ši ataskaita pradėta daryti jau prasidėjus remonto darbams, o turtas buvo nupirktas visai be remonto, bei remonto darbai buvo paskaičiuoti pagal 2007 m. kovo mėn. kainas, kai butas dar nebuvo pastatytas. Nepaisant to, atsakovas savo sprendimą pakeisti atsisakė, net nepateikdamas ieškovui įrodymų, suteikiančių sumažinti draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, jog analizuojant 2005-07-04 bendradarbiavimo sutarties nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kada kredito dalis, skirta būstui remontuoti, yra išmokama dalimis, dokumentais, pagrindžiančiais remonto darbų atlikimą ir kredito dalies, skirtos remontui panaudojimą pagal paskirtį, atsakovas laiko licencijuotų turto vertintojų nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymas, kurių pagrindu atsakovas, tinkamai įsivertinęs draudimo riziką, pakeičia draudimo sutartį, apdrausdamas būsto kredito dalį, kurią ieškovas išmokės tik gavęs tinkamai pasirašytą būsto kredito draudimo sutarties pakeitimą, ir tai patvirtina 2005 m. bendradarbiavimo sutarties 9 p. nuostatos. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas turėjo galimybę įvertinti licencijuoto nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Liturta“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymas, ir jų pagrindu prieš atitinkamos kredito dalies išmokėjimą patvirtino, jog šią kredito dalį atitinkanti suma buvo tinkamai panaudota pagal kredito sutartyje nurodytą paskirtį. Be to, atsakovas įsivertino ir prisiėmė padidėjusią draudimo riziką, taip pat prisiimtos draudimo rizikos pagrindu iš trečiojo asmens R. Š. gavo didesnę draudimo įmokos sumą. Nurodė, kad ieškovas išmokėjo kredito dalis, skirtas butui remontuoti, tik po to, kai gavo tinkamai pasirašytus draudimo sutarties pakeitimus bei prieš kiekvienos kredito lėšų dalies, skirtos buto remontui, išmokėjimą, o pats atsakovas patvirtindavo, jog atitinkama lėšų dalis yra panaudota pagal kredito sutartyje nurodytą paskirtį. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, jog kredito lėšos buvo panaudotos kitiems tikslams, o ne būsto remontui.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad, atsižvelgiant į UAB „Būsto paskolų draudimas“ Draudimo taisyklių Nr. 004 40.2 p., draudėjas privalo būsto kreditą naudoti pagal paskirtį, nurodytą būsto kreditavimo sutartyje. Taip pat Draudimo taisyklių 8.1 p. nurodyta, jog nedraudiminiu įvykiu yra laikomas įvykis, kai būsto kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą būsto kreditavimo sutartyje. Draudimo taisyklių 9 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl nedraudiminio įvykio nemokama tiek, kiek ji susijusi su šiuo įvykiu. Atsakovas nurodė, jog ieškovas, kreipdamasis į atsakovą, pateikė atsakovui UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymas, kuriose yra nurodyta, kad nuo 2007-05-18 iki 2007-08-01 (imtinai) vertinamo turto rinkos vertė padidėjo nuo 329 000 Lt iki 402 000 Lt, todėl turto vertės nustatymo pažymomis buvo nustatinėjama turto rinkos vertė, o ne atliktų remonto darbų vertė. Be to, minėtuose dokumentuose yra nurodyta, kad vertinimo tikslas yra nustatyti turto rinkos vertę įkeitimui ieškovui. Iš minėtų pažymų negalima spręsti, kad buto remontas buvo pabaigtas 100 proc., todėl taip pat negalima spręsti ir apie tai, ar visos kredito lėšos, skirtos būsto remontui, buvo panaudotos, ir vien tik aplinkybė, jog remontas yra atliekamas, nepatvirtina to fakto, kad visos kredito lėšos, skirtos remontui, buvo panaudotos pagal tiesioginę paskirtį. Be to, UAB „Liturta“ atliktoje turto vertės nustatymo pažymoje yra nurodyta, kad vertinamo turto apžiūros data yra 2007-08-01 ir po šios datos turtas daugiau apžiūrėtas nebuvo. Vertinimai nebuvo atliekami, o šioje pažymoje nurodyta turto rinkos vertė – 402 000 Lt. Be to, su trečiuoju asmeniu R. Š. susitarimą Nr. 2 prie draudimo sutarties atsakovas sudarė 2007-08-06, todėl kredito dalis, skirta būsto remontui, trečiajam asmeniui R. Š. buvo išmokėta tik po 2007-08-06 (imtinai). Nurodė, kad UAB „Liturta“ pažyma buvo atlikta dar prieš išmokant trečiajam asmeniui visą kredito dalį, skirtą būsto remontui, todėl ji niekaip negali patvirtinti tos aplinkybės, kad po minėtos pažymos parengimo išmokėta kredito dalis buvo panaudota pagal paskirtį, nes minėtos turto rinkos vertės nustatymo pažymos ir nebuvo atliekamos siekiant nustatyti atliktų remonto darbų vertę. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas nepasinaudojo kredito sutartyje įtvirtintomis teisėmis kontroliuoti kredito panaudojimą pagal paskirtį, o visą naštą dėl kredito panaudojimo pagal paskirtį įrodinėjimo perkėlė atsakovui. Pažymėjo, kad draudikui, norint nustatyti draudimo išmokos dydį bei priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, turi būti žinoma, kokia tiksli kredito lėšų suma buvo panaudota būsto remontui, o iš ieškovo pateiktų dokumentų tos aplinkybės negalima nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas savo lėšomis kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus (t. y. UAB „Finance property“). Nurodė, kad faktas, jog įkeistame bute remontas buvo atliktas, nėra ginčijamas ir 2012-05-02 sprendime, nes draudimo išmoka nėra mažinama visa kredito lėšų suma, skirta buto remontui, o yra mažinama tik nepanaudota pagal paskirtį kredito dalimi. Atsakovas nurodė, jog nepagrįsti ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovo užsakymu atlikta UAB „Finance Property“ remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaita yra netiksli, nes remonto darbų vertė buvo nustatinėjama 2007 m. kovo mėn. kainomis, kadangi statybos ir remonto darbų kainos yra nustatinėjamos du kartus per metus, t. y. kovo ir spalio mėnesiais, todėl turto vertintojai, nustatinėdami statybos ir remonto darbų, atliktų nuo kovo iki spalio mėn., kainą vadovaujasi kovo mėn. kainomis, o nustatinėdami statybos ir remonto darbų kainą, atliktų nuo spalio iki kovo mėn., vadovaujasi jau spalio mėn. kainomis.

Tretieji asmenys R. Š. ir T. J. atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-04 sprendimu ieškinį tenkino – nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai 15 637,09 EUR draudimo išmoką, 827,69 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2013-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 705 Lt žyminį mokestį bei 3 500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo įsipareigojimai mokėti draudimo išmoką ieškovui atsirado iš vartojimo kredito draudimo sutarties, sudarytos atsakovo parengtomis standartinėmis sąlygomis, kurios nuostatoms bei vykdymo tvarkai galiojantys teisės aktai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nustato ypatingus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas draudimo sutartyje privalėjo pateikti baigtinį konkrečių ir draudikui priimtinų dokumentų sąrašą, kurių pagrindu be papildomų ginčų dėl dokumentams suteikiamos įrodomosios reikšmės atsakovas galėtų draudimo sutartyje nustatytais terminais išmokėti visą draudimo išmokos sumą, tačiau šiuo atveju atsakovas minėto reikalavimo neįvykdė. Teismas nurodė, kad atsakovo parengtos 2005-07-04 bendradarbiavimo sutarties 13 p. nuostatos numato, jog kai būsto kreditas yra skirtas būstui statyti, rekonstruoti ar remontuoti, yra laikoma, kad bankas įvykdė savo pareigą kontroliuoti būsto kredito panaudojimą pagal paskirtį, kai statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbų sąmatoje nurodyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbai, už kuriuos buvo apmokėta būsto kredito lėšomis, yra atlikti ir yra pateikti tai įrodantys dokumentai arba yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog būsto kredito lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbams atlikti, tačiau minėtos nuostatos neatitinka Draudimo įstatymo 82 str. 1 d. nuostatose įtvirtintų reikalavimų, kadangi atsakovo jos yra formuluojamos itin netiksliai ir neapibrėžtai, t. y. nenurodant konkrečių draudikui pateiktinų dokumentų sąrašo. Be to, pažymėjo, kad šiose nuostatose nėra reikalavimo pateikti tiek dokumentų, kad iš jų turinio galima būtų nustatyti tikslią būsto remontui panaudotų kredito lėšų sumą būsto remonto atlikimo metu, taip pat jose nenustatyti šiems dokumentams keliami konkretūs reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu profesionalaus draudiko parengtos vartojimo kredito draudimo sutarties sąlygos nėra suformuluotos tiksliai ir aiškiai, draudikas neturi teisės draudžiamojo įvykio atveju savo nuožiūra nustatyti papildomus reikalavimus dokumentams ir kitiems įrodymams arba teikti vieniems įrodymams prioritetą prieš kitus, taip sudarydamas sau sąlygas piktnaudžiauti teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mažinti, nes tokiu atveju yra ne tik pažeidžiamos draudimo sutarties šalių ir naudos gavėjo teisės ir jų interesų pusiausvyra, bet ir nukrypstama nuo pačios draudimo sutarties esmės, t. y. prievolės draudikui už gautą draudimo įmoką draudžiamojo įvykio atveju mokėti draudimo išmoką. Teismas taip pat sutiko ir su ieškovo argumentais, kad įstatymų nuostatomis yra nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, yra vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti ir kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovas neginčijo paties buto remonto darbų atlikimo fakto, o remonto darbų atlikimo faktą patvirtina ieškovo atsakovui pateiktos turto vertinimo ataskaitos, todėl, teismo vertinimu, atsakovui yra pateikti visi įrodymai, būtini visai draudimo išmokos sumai sumokėti, o atsakovo atsisakymas išmokėti ieškovui visą reikalaujamą draudimo išmokos sumą šiuo atveju yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, teismas sutiko ir su ieškovo argumentais, jog atsakovas prieš vertindamas kredito lėšų, skirtų išimtinai būsto remontui, išmokėjimą, draudimo sumas, draudimo vertes ir draudimo įmoką kelis kartus didino nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymų pagrindu ir laikė šiuos dokumentus tinkamais prisiimamai padidėjusiai draudimo rizikai įsivertinti bei nereikalavo ieškovą pateikti jokių papildomų įrodymų, kuriais būtų patvirtintas kredito panaudojimas pagal paskirtį, todėl šiuo atveju laikytina, kad tie patys dokumentai turi būti laikomi priimtinais ir pakankamais dokumentais atsakovo sprendimui dėl visos draudimo išmokos priimti. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas pasinaudojo galimybe įsivertinti prisiimamą draudimo riziką ir tai padarė pagal paties atsakovo nustatytus reikalavimus atitinkančių dokumentų pagrindu, todėl šiuo atveju tokie atsakovo veiksmai parodo tik atsakovo nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė teisės aktų nustatytos pareigos tinkamai atskleisti ieškovui ir naudos gavėjui jam pateiktinų dokumentų sąrašo ir tokiu savo elgesiu atsakovas sudarė sau palankias sąlygas apriboti savo sutartinę civilinę atsakomybę bei pažeisti draudimo sutarties šalių interesų pusiausvyros principus. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad UAB „Finance property“ parengtas dokumentas yra nelaikytinas turto vertinimo ataskaita ir šią aplinkybę nustatė Turto vertinimo priežiūros tarnyba, be to, minėtas dokumentas yra parengtas už laikotarpį, neatitinkantį būsto remonto darbų atlikimo laikotarpio, todėl nurodytų remonto darbų kainų paskaičiavimai yra nepagrįsti. Be to, nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių UAB „Finance property“ teisę verstis atitinkamo pobūdžio veikla bei atitinkančių darbuotojų kvalifikaciją, todėl UAB „Finance property“ parengtą dokumentą ir jame pateikiamas išvadas teismas vertino kritiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prijungti prie bylos UAB „Property Finance“ parengtą patikslintą remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitą dėl buto remonto darbų sąmatos dydžio, skirti žodinį bylos nagrinėjimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 15 101,56 EUR suma nelaikytina draudžiamuoju įvykiu, dėl to ji negali būti atlyginama. Pažymėjo, kad UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymų sudarant susitarimą Nr. 1 ir susitarimą Nr. 2 ieškovas reikalavo ne tam, kad įsitikintų, ar įvykęs draudžiamasis įvykis, tačiau tam, kad būtų įsitikinta, jog apdraudžiamas būsto kreditas nėra didesnis nei įkeičiamo būsto vertė. Be to, sudarant minėtus susitarimus net nebuvo galimybės įvertinti, ar lėšos panaudotos pagal paskirtį, nes susitarimai sudaryti anksčiau nei trečiajam asmeniui suteikta kredito dalis, o minėtos pažymos buvo parengtos iki kredito dalies, skirtos remonto darbams atlikti, suteikimo. Minėtos pažymos nėra skirtos įvertinti remonto darbų vertei ir iš jų nėra aišku, kiek kredito lėšų galėjo būti panaudota buto remontui. Be to, abiejose pažymose yra netikslumų, vienoje nurodant, kad apdailos būklė yra gera, kitoje nurodant – labai gera. Mano, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino UAB „Finance property“ parengtą remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitą, nes joje remonto darbų kaina paskaičiuota itin tiksliai, be to, joje remonto darbų sąmata kovo mėn. kainomis skaičiuota pagrįstai pagal nustatytą tvarką, o minėtą ataskaitą parengė kvalifikuota sąmatininkė. Be to, net ieškovo pateikta UAB „Ober-haus“ konsultacija įrodo, jog būto remonto kaina galėtų sudaryti 45 000 Lt, taigi ne ieškovo išmokėtą 86 581 Lt sumą. Nurodo, kad ieškovo pareigą kontroliuoti ir užtikrinti kredito naudojimą pagal tikslinę paskirtį numato tiek sutartiniai dokumentai, tiek teisės aktai. Pažymėjo, kad ieškovas nevykdė savo pareigos kontroliuoti kredito panaudojimą pagal paskirtį ir šią pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovui, nors įrodyti, ar kreditas buvo panaudotas pagal tikslinę paskirtį, privalo ieškovas. Nurodo, kad bendradarbiavimo sutartis nelaikytina draudimo sutartimi, jai netaikytinos Draudimo įstatymo nuostatos ir ji negali būti aiškinama ieškovo naudai, nes šalys iš anksto suderino individualias sutarties sąlygas. Taip pat draudimo sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykių atžvilgiu. Nurodo, kad draudimo sutartyje nėra galimybės numatyti baigtinio dokumentų, reikalingų įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, tyrimui, sąrašo, nes iš anksto negali būti žinomos individualaus įvykio aplinkybės. Mano, kad ieškovo atsakovui pateikti dokumentai neįrodo pagrindų visai draudimo išmokos sumai sumokėti. Kadangi atsakovas yra priėmęs sprendimą išmokėti 29 530,76 Lt sumą, kiek tai susiję su lėšomis, panaudotomis buto remontui (45 000 Lt), teismas negalėjo priteisti daugiau nei 15 469,24 Lt. Kadangi pagal patikslintą remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitą remonto darbų sąmatos dydis yra 32 427 Lt, todėl ieškinys gali būti nagrinėjamas tik 12 573 Lt ribose. Pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, kokia turėtų būti pagrįsta priteistina suma. Pažymėjo, kad tarp šalių yra pasirašytas galiojantis skolos mokėjimo grafikas, kuriame nurodyta draudimo išmokos suma, su kuria ieškovas sutiko ir pretenzijų nereiškė. Mano, kad kadangi atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, jam negalėjo būti taikoma 6 proc. metinių palūkanų norma. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovui priteisti 3 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taip pat atsakovas prašo prie bylos prijungti patikslintą UAB „Property Finance“ remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitą dėl buto remonto darbų sąmatos dydžio. Nurodo, kad šis įrodymas teikiamas apeliacinės instancijos teismui dėl to, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad vonios remonto darbų kaina galėjo neatsispindėti pradinėje remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitoje. Minėta ataskaita nelaikytina nauju įrodymu, nes ji tik tikslina byloje pateiktą ataskaitą.

Atsiliepimas

Ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, taip pat atmesti prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, prijungti prie bylos ieškovo teikiamus naujus rašytinius įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas šiuo atveju neįvykdė visų teisės aktų reikalavimų, susijusių su įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. Draudimo įstatyme numatyta, kad draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Tai draudimo sutartyje nebuvo numatyta, nors pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė draudėjo piktnaudžiavimo savo teisėmis nišas, tačiau nesukontroliavo šio klausimo draudimo sutartyje nurodant konkrečius pateiktinus dokumentus. Nesutinka, kad draudimo sutartyje neįmanoma numatyti visų pateiktinų dokumentų, nes kiekvienas įvykis yra individualus, kadangi šiuo atveju draudimo sutartimi apdrausta vienintelė rizika – ieškovo turtiniai reikalavimai, susiję su draudėjo prievole grąžinti būsto kreditą, taigi apeliantas puikiai žinojo, kokią riziką prisiima. Vienintelis įrodymas, kuriuo apeliantas grindė kredito panaudojimą ne pagal paskirtį, yra UAB „Finance property“ remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaita, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šio dokumento įrodomoji galia buvo paneigta, nes liudytoja R. J. nurodė, kad rengiant ataskaitą buto apžiūrėjusi nebuvo, išvadą parengė apelianto pateiktų nuotraukų pagrindu, negalėjo paaiškinti, kodėl į ataskaitą įtraukti ne visi nuotraukose užfiksuoti remonto darbai. Be to, ataskaitoje pateiktose nuotraukose užfiksuota ne buto būklė iki remonto pradžios, o jau remonto darbams įpusėjus. Taip pat šių aplinkybių nepaaiškino ir liudytoja V. D., sudariusi sąmatą prie ataskaitos. Taigi šie argumentai paneigia apelianto teiginius, kad ataskaita parengta itin tiksliai ir įrodo, jog apeliantas nevykdė pareigos tirti aplinkybes, būtinas draudimo išmokos dydžiui nustatyti, ir pateikė užsakymą ataskaitai parengti ne nuo buto būklės iki remonto pradžios, bet darbams jau įpusėjus. Be to, apeliantas, matydamas, kad ataskaitoje neatsispindi kai kurie darbai ir jų kaina, nesiėmė jokių priemonių šiems trūkumams pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad apeliantas, siekdamas išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir gauti dokumentus, pagrindžiančius remonto atlikimą, nustatyta tvarka nesikreipė į trečiuosius asmenis, nors jų gyvenamosios vietos adresus žinojo. Akivaizdu, kad šiuo metu, t. y. praėjus 6 metams po remonto, tretieji asmenys nebeturės remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taigi, apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nuslėpdamas nuo trečiųjų asmenų informaciją apie vykstantį teisminį procesą ir užkirsdamas galimybę pateikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, kuri akivaizdžiai prieštarauja apelianto pozicijai. Šiuo atveju apeliantas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, ir šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad tretieji asmenys kažkurią jiems suteikto kredito dalį panaudojo kitais tikslais, nei buto remontui, o tai akivaizdžiai paneigia 2013-12-12 trečiųjų asmenų pranešimas. Pažymėjo, kad draudimo lėšos buvo išmokamos dalimis ir tik po draudimo sutarties pakeitimų atlikimo, kurių pirmasis atliktas remonto darbams įpusėjus, o paskutinis – visiškai užbaigus buto remontą, ką įrodo 2007-08-01 vertinimas ir apžiūra. Keisdamas draudimo sutartį apeliantas turėjo visas galimybes nustatyti tikslią į remontą investuotų lėšų sumą, reikalauti iš trečiųjų asmenų reikalingų dokumentų. Taigi šiuo atveju apelianto prisiimamos rizikos vertinimas ir draudžiamojo įvykio tyrimo procesai iš esmės sutapo, kadangi jų tikslas ir vertinimo dalykas buvo tas pats – konkreti lėšų suma, skirta būsto remontui ir faktiškai atlikti šio buto remonto darbai. Nepaisant to, apelianto vertinimas įmokos surinkimo ir išmokos mokėjimo momentu skyrėsi iš esmės. Apeliantas priėmė sprendimą apdrausti visą kredito sumą, tokiu būdu įgydamas teisę į didesnę draudimo įmoką. Mano, kad UAB „Liturta“ vertinimai yra tinkamas įrodymas byloje, juose aiškiai užfiksuota, jog buto būklė yra pasikeitusi nuo dalinės apdailos iki visiškai įrengto buto. Mano, kad šiose pažymose yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę jų paskirtį. Minėti dokumentai yra turto vertinimai, kurie nėra užginčyti, taigi teisingi ir teisėti. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-16002-820/2013 išspręstas analogiškas ginčas tarp ieškovo ir apelianto, kuriame konstatuota, jog analogiška turto vertinimo ataskaita yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis atliktus remonto darbus. Dėl apelianto argumentų dėl sudaryto skolos mokėjimo grafiko ieškovas nepasisakė dėl to, kad šie argumentai, atsakovo teigimu, nebuvo išdėstyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pažymėjo, kad draudimo išmokos mokėjimo dalimis forma yra parengta paties apelianto, kurios tekstą apeliantas atsisako keisti, be to, ieškovas, gavęs sprendimą mažinti draudimo išmoką, apie savo nesutikimą su šiuo sprendimu nedelsdamas informavo apeliantą raštu. Apelianto argumentai dėl procesinių palūkanų dydžio taip pat atmestini, kadangi argumentų dėl to bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išreikšta nebuvo. Prašo atmesti apelianto prašymą prijungti prie bylos patikslintą ataskaitą, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustačius jos netikslumus, nebuvo prašoma pateikti patikslintą ataskaitą, be to, joje ištaisyta tik dalis netikslumų. Taip pat atmestinas ir apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai ištirti visi įrodymai byloje, o apeliantas turėjo galimybę pateikti tiek rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. Prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes jie buvo gauti jau po bylos išnagrinėjimo. Minėti įrodymai, ieškovo teigimu, įrodo apelianto piktnaudžiavimą apeliaciniu procesu ir trečiųjų asmenų poziciją dėl kredito panaudojimo pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimas keistinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę bei padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovui yra pateikti visi įrodymai, būtini visai draudimo išmokos sumai sumokėti bei atsakovas prieš vertindamas kredito lėšų, skirtų išimtinai būsto remontui, išmokėjimą, draudimo sumas, draudimo vertes ir draudimo įmoką kelis kartus didino nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymų pagrindu ir laikė šiuos dokumentus tinkamais prisiimamai padidėjusiai draudimo rizikai įsivertinti bei nereikalavo ieškovą pateikti jokių papildomų įrodymų, kuriais būtų patvirtintas kredito panaudojimas pagal paskirtį, taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog ginčo suma laikytina nedraudiminio įvykio suma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl dalies draudimo išmokos priteisimo, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu R. Š. 2007-04-18 sudarė kredito sutartį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir apdailos darbams atlikti, kredito suma 400 000 Lt. Šia kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui užtikrinti ieškovas su trečiuoju asmeniu T. J. 2007-04-19 sudarė laidavimo sutartį. Kredito sutarties bendrosios dalies „Kredito išmokėjimo sąlygos“ 15 p. nustatyta, jog šalys susitarė, kad kreditas arba bet kuri jo dalis yra išmokama tik tuomet, jeigu yra įvykdytos visos 15 p. nurodytos bendrosios ir sutarties 16-22 p. nustatytos specialiosios kredito išmokėjimo sąlygos, be to, 15.2, 17.2 p. šalys taip pat susitarė, jog kredito gavėjas pateikia bankui reikiamų draudimo sutarčių sudarymą patvirtinančius dokumentus. UAB „Būsto paskolų draudimas“ Būsto paskolų draudimo taisyklių 8.1 p. nurodytas nedraudiminis įvykis, jeigu būsto kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą būsto kreditavimo sutartyje. Iš 2005-07-04 Bendradarbiavimo sutarties 13 p. matyti, jog šalys susitarė, kad bankas privalo kontroliuoti, kad bendrovėje apdrausti būsto kreditai būtų naudojami pagal būsto kreditavimo sutartyje nurodytą paskirtį, be to, Bendradarbiavimo sutarties Priedo Nr. 3 23 p. šalys susitarė, kad jeigu būsto kredito lėšos išmokamos dalimis, tai bankas, norėdamas išmokėti kitą būsto kredito dalį, apie tai raštu informuoja bendrovę ir atsiunčia licencijuotų nekilnojamojo turto vertintojų parengtą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymą, kurios pagrindu bendrovė pakeičia draudimo sutartį, apdrausdama išmokamą kitą būsto kredito dalį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog trečiasis asmuo R. Š. 2007-05-10 su atsakovu ieškovo naudai sudarė būsto kredito draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo draudžiamojo įvykio atveju išmokėti ieškovui 313 419 Lt draudimo išmoką, buto rinkos vertė – 313 416 Lt, be to, trečiasis asmuo R. Š. 2007-07-04 su atsakovu sudarė susitarimą Nr. 1 prie draudimo sutarties, kuriuo susitarė pakeisti apdraustojo kredito sumą, draudimo sumą, buto rinkos vertę 329 000 Lt sumai ir draudimo įmoką 5 625,90 Lt sumai. Minėto susitarimo pagrindas – UAB „Liturta“ 2007-05-21 turto rinkos vertės nustatymo pažyma Nr. 7/05-265, kurioje nurodyta, kad buto rinkos vertė – 329 000 Lt. 2007-07-05 ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui R. Š. 15 581 Lt kredito dalį, skirtą buto apdailai. Trečiasis asmuo R. Š. 2007-08-06 su atsakovu sudarė susitarimą Nr. 2 prie draudimo sutarties, pagal kurį susitarė apdraustojo kredito sumą ir draudimo sumą padidinti iki 400 000 Lt, buto rinkos vertę nustatė 402 000 Lt sumai bei draudimo įmoką padidino iki 6 840 Lt. Minėto susitarimo pagrindas – UAB „Litura“ 2007-08-01 Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 7/05-264(2), kurioje nurodyta, jog buto rinkos vertė yra 402 000 Lt. Ieškovas šiuo pagrindu 2007-08-07 išmokėjo trečiajam asmeniui R. Š. 71 000 Lt kredito dalį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog trečiajam asmeniui R. Š. nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui pagal kredito sutartį, 2011-04-14 ieškovas nutraukė kredito sutartį ir 2011-04-19 kreipėsi į atsakovą dėl 114 374,54 EUR draudimo išmokos išmokėjimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2012-05-02 atsakovas priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 98 737,45 EUR draudimo išmoką, tačiau atsisakė mokėti 15 637,09 EUR draudimo išmokos dalį, motyvuodamas tuo, kad UAB „Finance property“ pažymoje yra nurodyta, jog buto remonto darbams buvo panaudota tik 8 552,69 EUR kredito suma, o likusi kredito suma, skirta buto remontui, nebuvo panaudota pagal paskirtį ir atitinkamai pakeitė draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką. 2012-02-17 UAB „Finance property“ atliktoje remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitoje Nr. 120217-01 yra pateikiamas skaičiavimas 2007 m. kovo mėn. kainomis bei iš 2007-05-18 vertinimo ir apžiūros akto Nr. 7/05-265 ir 2007-08-01 vertinimo ir apžiūros akto Nr. 7/05-264(2) turinio nustatyta, kad buto remonto darbai buvo atlikti nuo 2007-05-18 iki 2007-08-01 (imtinai).

Byloje ginčas kyla dėl draudiko (atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“) atsisakymo išmokėti draudėjui (ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui) dalį draudimo išmokos motyvuojant tuo, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Pagal CK 6.987 str. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Pažymėtina, kad draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010).

Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktos UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymos, kurios, ieškovo teigimu, įrodo, kad išmokėto kredito lėšos ginčo buto remontui buvo panaudotos pagal jo paskirtį, tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su šiais faktais, nurodo, jog minėtos pažymos nėra skirtos įvertinti remonto darbų vertei ir iš jų nėra aišku, kiek kredito lėšų galėjo būti panaudota buto remontui. Bylą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymos patvirtina ginčo buto remonto darbų atlikimo faktą, ko byloje neginčija ir atsakovas, bei minėtose pažymose yra įvertinta turto rinkos vertė, atsižvelgiant į bute atliktus remonto darbus. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 96 str. 1 d. nustatyta, jog draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Taigi, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas draudimo sutartyje privalėjo pateikti baigtinį konkrečių ir draudikui priimtinų dokumentų sąrašą, kurių pagrindu be papildomų ginčų dėl dokumentams suteikiamos įrodomosios reikšmės atsakovas galėtų draudimo sutartyje nustatytais terminais išmokėti visą draudimo išmokos sumą, tačiau šiuo atveju atsakovas minėto reikalavimo neįvykdė. Šiuo atveju vertintina, kad draudikas, nenurodydamas sutartyje, kokie dokumentai pagrįstų remonto atlikimą, neturi teisės draudžiamojo įvykio atveju savo nuožiūra nustatyti papildomus reikalavimus dokumentams ar kitiems įrodymams arba teikti vieniems įrodymams prioritetą prieš kitus, taip sudarydamas sąlygas piktnaudžiauti teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog atsakovas prieš vertindamas kredito lėšų, skirtų išimtinai būsto remontui, išmokėjimą, draudimo sumas, draudimo vertes ir draudimo įmoką kelis kartus didino nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymų pagrindu ir laikė šiuos dokumentus tinkamais prisiimamai padidėjusiai draudimo rizikai įsivertinti bei nereikalavo ieškovą pateikti jokių papildomų įrodymų, kuriais būtų patvirtintas kredito panaudojimas pagal paskirtį. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, jog minėtus pateiktus dokumentus atsakovas laikė pakankamais. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovas, siekdamas pagrįsti savo atsikirtimus, pateikė į bylą 2012-02-17 UAB „Finance property“ remonto darbų sąmatos skaičiavimo ataskaitą, kuri, atsakovo teigimu, įrodo, jog ginčo bute atliktų remonto darbų kaina sudaro 29 530,76 Lt, t. y. ne visą ieškovo trečiajam asmeniui išmokėtą kredito, skirto remonto darbams, sumą. Šiuo atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, jog minėtas UAB „Finance property“ parengtas dokumentas nelaikytinas turto vertinimo ataskaita, be to, minėtas dokumentas yra parengtas už laikotarpį, neatitinkantį būsto remonto darbų atlikimo laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog UAB „Finance property“ remonto darbų kainų paskaičiavimai yra pagrįsti.

Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d.), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu. Bendradarbiavimo sutarties 3 priedo 24 p. šalys numatė, kad kredito lėšos dalimis galėjo būti išmokamos tik po draudimo sutarties pakeitimų atlikimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo sudarė su atsakovu du draudimo sutarties pakeitimus – 2007-07-04 ir 2007-08-06, tai reiškia, kad po kiekvieno draudimo sutarties pakeitimo bankas išmokėdavo kredito dalį. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju teigtina, kad kredito lėšomis buvo refinansuojamos trečiųjų asmenų atliktos investicijos į buto remonto darbą, o drausdamas kreditu refinansuojamas lėšas draudikas vertina jau atliktus remonto darbus ir priima draudimo riziką dėl buto, kurio vertė jau yra padidėjusi dėl atliktų buto remonto darbų. Šiuo atveju, minėta, nagrinėjamos bylos duomenimis, apeliantui UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymos buvo laikomos tinkamais ir pakankamais dokumentais, patvirtinančiais, kad trečiasis asmuo atliko remonto darbus ir dėl to padidėjo buto vertė, atsakovui suteikiant kredito draudimą. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad minėtos pažymos nagrinėjamu atveju laikytinos pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ginčo bute atliktų remonto darbų faktą ir kredito lėšų panaudojimą būtent šiems darbams atlikti, o apeliantui draudimo sutartyje nenurodžius baigtinio konkrečių ir draudikui priimtinų dokumentų sąrašo, kurių pagrindu be papildomų ginčų atsakovas galėtų draudimo sutartyje nustatytais terminais išmokėti visą draudimo išmokos sumą, apelianto atsisakymas išmokėti ginčo draudimo sumą laikytinas nepagrįstu. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo teisę į 15 637,09 EUR draudimo išmokos sumą. Pažymėtina ir tai, kad tokios pozicijos laikomasi ir teisminėje praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio ir aplinkybių bylas (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo 2014-10-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1494-798/2014).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovui negalėjo būti taikoma 6 proc. metinių palūkanų norma. Pažymėtina, kad reikalaujamo dydžio palūkanos priteisiamos tuo atveju, kai šalys atitinka CK 6.210 str. 2 d. įtvirtintas sąlygas – abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys. Šiuo atveju atsakovas yra viešasis juridinis asmuo (įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimą Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės“) (CK 2.34 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Justitia. Vilnius, 2002. P. 97), todėl darytina išvada, kad jis turi teisę į CK 6.210 str. 1 d. įtvirtintą 5 proc. palūkanų dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo keistina, nurodant, kad iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį šioje dalyje išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“, į. k. 110076079, buveinė Ulonų g. 5, Vilniuje, ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, į. k. 301694694, buveinė Saltoniškių g. 2, Vilniuje, naudai 15 637,09 EUR draudimo išmoką, 827,69 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2013-04-25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 705 Lt žyminį mokestį bei 3 500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėJūratė VaranauskaitėDainius Rinkevičius