- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- eI2-6488-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01046-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-00880-e (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) Sprendimu. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant pateikto prašymo patenkinimo klausimą į jį charakterizuojančią medžiagą buvo atsižvelgta tik formaliai, nesiaiškinant asmenybės bei konkrečiai nenurodant, kaip leidimo nešiotis ginklą išdavimas pagrįstų išvadą, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Skunde pabrėžė, kad buvo teistas, tačiau teistumai jau seniai išnykę, yra atlikęs paskirtąsias bausmes. Paskutinį kartą buvo teisiamas daugiau kaip prieš aštuonerius metus. Pažymėjo ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė dar būdamas nepilnametis. Nurodė, kad jo padaryti administracinės teisės pažeidimai siejami išimtinai su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, o tai neturi nieko bendro su leidimo ginklui išdavimu. Pabrėžė, jog niekuomet nėra baustas administracine tvarka už chuliganizmą ar kitą pažeidimą, kuriuo šiurkščiai yra pažeidžiama viešoji tvarka ar visuomenės saugumas bei kuris rodytų ir leistų įvardyti jį keliantį grėsmę visuomenės saugumui.
Šalies argumentai
Skunde atkreipė dėmesį, kad ginčijamą Sprendimą priėmusi pareigūnė tik formaliai nurodė įstatymo nuostatą ir išvardijo visas jo nusikalstamas veikas, todėl Sprendimas nemotyvuotas ir išvados nepagrįstos.
Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 1 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos gavo pranešimą, kad jo pateiktas prašymas yra išnagrinėtas ir priimtas sprendimas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tačiau praėjus porai savaičių iš atsakovo gavo dar vieną pranešimą, o taip pat ir sprendimą, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti prašomą leidimą, nors vertino tuos pačius duomenis, tačiau dėl neaiškių priežasčių priėmė visiškai priešingą sprendimą. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl atsakovui jo asmenybė pasirodė daug pavojingesnė nei prieš tai priimant palankų sprendimą. Pabrėžė, kad per tas dvi savaites nepadarė jokių teisės pažeidimų, kurie galėtų sudaryti pagrindą atsakovo nuomonės pasikeitimui. Pareiškėjo nuomone, priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas pažeidė ir teisėtų lūkesčių principą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad Kauno apskr. VPK 2021 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 21-IL-20-00880-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2009 m. iki 2019 m. 17 kartų baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus). Pabrėžė, kad Policijos registrų duomenys tik patvirtina, jog pareiškėjas padarydamas nusikalstamas veikas kėsinosi į kitų asmenų sveikatą, nuosavybę, vairuodamas automobilį – padidinto pavojaus šaltinį – viršydamas greitį, nesegėdamas saugos diržų, sukeldamas eismo įvykius, akivaizdžiai kelia pavojų savo bei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo teistumo už padarytus nusikaltimus išnykimas nėra reikšmingas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta apribojimų vertinti tik tokius pažeidimus, kurie susiję su teisės pažeidimais, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, visuomenės saugumą.
Atsakovas nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. Policijos elektroninių paslaugų sistemoje patvirtintas sprendimas ir suformuotas teigiamas atsakymas patikrinus duomenis apie pareiškėją naudojantis Policijos informacinės sistemos policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos programinėmis priemonėmis, neįvertinus archyvuotų duomenų, todėl, papildomai patikrinus archyvuotus duomenis apie pareiškėją, 2021 m. balandžio 6 d. buvo patvirtintas sprendimas Nr. 21-IL-20-00880-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-00880-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Administracinėje byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 10 d. P. B. per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (toliau – ir PEPS) kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybą prašydamas išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 4). Kauno apskr. VPK 2021 m. balandžio 1 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą, kad jo pateiktas prašymas yra išnagrinėtas ir priimtas sprendimas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Papildomai patikrinęs archyvinius duomenis apie pareiškėją, Kauno apskr. VPK 2021 m. balandžio 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 21-IL-20-00880-e, kuriuo atsisakė išduoti P. B. neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo duomenimis nustatyta, kad P. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2012 m. kovo 13 d., pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas 9 mėn. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 2012 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro Kauno probacijos skyriaus. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas 40 parų areštas. 2014 m. sausio 13 d. pareiškėjas paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iosios valdybos atlikęs bausmę (b. l. 5, 6). Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad P. B. nuo 2009 m. iki 2019 m. 17 kartų baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus) (b. l. 7, 8). Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad P. B. administracine tvarka baustas 2019 m. rugsėjo 24 d. už vairuotojų, turinčių dvejų ir daugiau metų vairavimo stažą, nustatyto greičio viršijimą (nustatytą leistiną greitį viršijo 45 km/h), 2019 m. liepos 19 d., 2018 m. gruodžio 2 d. už transporto priemonės vairavimą neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, 2018 m. sausio 20 d. už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą, 2017 m. lapkričio 13 d. už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, 2017 m. gegužės 3 d. už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), vairavimą, 2015 m. sausio 12 d. už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, 2015 m. sausio 9 d. už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, 2 kartus už pėsčiųjų padarytą pažeidimą, 2012 m. balandžio 28 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) neturinčio teisės vairuoti asmens, už asmenų, neturinčių teisės vairuoti, transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, 2011 m. rugsėjo 1 d. už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, 2010 m. liepos 2 d. už girtų nepilnamečių nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų pasirodymą viešosiose vietose, 2008 m. lapkričio 20 d. už girtų nepilnamečių iki šešiolikos metų pasirodymą viešosiose vietose, kt. (b. l. 7–29).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo teistumai jau seniai išnykę, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu yra pakeitęs požiūrį. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teistumas asmeniui lemia įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, jog esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016). Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Ginklų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1689-525/2017).
Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas praeityje du kartus teistas už plėšimą ir sukčiavimą, daug kartų yra pažeidęs Kelių eismo taisykles ir baustas administracine tvarka. Teismas vertindamas pareiškėjo keliamą grėsmę atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, t. y. už plėšimą baudžiamas tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas siekdamas savo tikslų gali naudoti smurtą. Taip pat linkęs elgtis nesąžiningai, naudoti apgaulę, daugybė administracinių nusižengimų rodo, jog pareiškėjas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų moralės normų, elgesio taisyklių, o tai, teismo vertinimu, kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai patvirtina, kad jis linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių: yra baustas už greičio viršijimą, pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) neturinčio teisės vairuoti asmens, už asmenų, neturinčių teisės vairuoti, transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, ir daug kitų, o tai neabejotinai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Vertinant duomenis apie asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, yra reikšmingas jų atsiradimo laiko požiūriu aspektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018). Kaip matyti, nuo nusikaltimų ir dalies administracinių teisės pažeidimų padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryti pažeidimai nėra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus nusikaltimus ir administracinės teisės pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Teismas konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad, išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad nusikalto dar būdamas nepilnametis, jo požiūris pasikeitė, šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas skunde akcentavo, jog 2021 m. balandžio 1 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos gavo pranešimą, kad jo pateiktas prašymas yra išnagrinėtas ir priimtas sprendimas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tačiau 2021 m. balandžio 6 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė teisėtų lūkesčių principą.
Atsakovas nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. PEPS’e patvirtintas sprendimas ir suformuotas teigiamas atsakymas patikrinus duomenis apie pareiškėją naudojantis Policijos informacinės sistemos policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos programinėmis priemonėmis, neįvertinus archyvuotų duomenų, todėl, papildomai patikrinus archyvuotus duomenis apie pareiškėją, 2021 m. balandžio 6 d. patvirtintas sprendimas Nr. 21-IL-20-00880-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.
Įvertinus tai, kad 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų duomenų ir neatitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, nėra pagrindo teigti, kad neteisėto sprendimo pagrindu pareiškėjui galėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Be to, vertintina ir tai, kad teisėti lūkesčiai pareiškėjui per tokį trumpą laiką (nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.), atsakovui pakeitus poziciją, negalėjo susiformuoti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir teisėtas, Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas bei tinkamai motyvuotas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.