Marijampolės apylinkės teismo nutartis, eII-32-1021/2025

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-04
Bylos Nr.: eII-32-1021/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jonas Abraitis
Pažeidėjas: M. M.
Advokatai: Andrius Bubulis

Kategorijos

16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
21.8.2Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka (ANK 622 str.)
21.9.3Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

Administracinio nusižengimo bylosNr. eII-32-1021/2025

Proceso Nr.: 4-53-3-00083-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.8.1; 21.8.2; 21.9.3; 21.9.10; 21.10.1; 21.10.4; 21.11.3.

ROIK: 24257826594(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 4 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,

dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo patraukti jį administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.

2024 m. gruodžio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas iš Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio (toliau – pareiškėjas) skundas dėl skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2024 m. lapkričio 25 d. priimto nutarimo Nr. 64-ANR_N-6392-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24257826594.

Atsiliepimas

M. M. 2024 m. lapkričio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. nutarimu Nr. 64- ANR_N-6392-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. (ROIK) 2425782659 pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad 2024 m. spalio 18 d. 17:45 val. Vilkaviškio r. sav., magistraliniame kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas, 16,990 km, vairuodamas automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 "Šalutinis kelias iš dešinės", taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr.1950, 140.1 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANRN-6392-2024 ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pareiškėjas skunde teigia, kad su nusižengimu iš dalies sutiktina, kadangi institucija priėmusi skundžiamą nutarimą netinkamai nustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, nepilnai atsižvelgė į byloje surinktas faktines aplinkybės. M. M. inkriminuojama veika nėra padaryta tyčia, o labiau dėl neatsargumo, o šios aplinkybės apskritai nebuvo tirtos, nustatinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą. Nors ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas bendru požiūriu yra pavojingas, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkretaus nusižengimo aplinkybes. M. M. padarytas nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir, realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė, t. y. byloje nenustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan.. Kelio atkarpa, kurioje buvo fiksuojamas galimas nusižengimas ir vieta, kurioje stovėjo policijos pareigūnai, yra kelias vedantis į laukus. Akivaizdu, kad šiuo keliuku, kuriame stovėjo policijos pareigūnai, transporto priemonių eismas nevyksta, todėl būtent tokia policijos pareigūnų pasirinkta patruliavimo vieta yra absurdiška ir niekaip neįtakojanti bei neprisidedanti prie eismo saugumo užtikrinimo įgyvendinimo. Akivaizdu, kad šio lauko keliuku nevykstant jokiam eismui net ir atliekant lenkimo manevrą grėsmė kilti eismo įvykiui ar kelti pavojų kitų eismo dalyvių saugumui yra kvestionuotina. Todėl nesutiktina su skundžiamame nutarime nurodytu argumentu, jog „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakankamai šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą, keliantį padidintą pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai, kadangi jokia reali grėsmė nekilo ir kilti negalėjo. Pagal formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar M. M. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jis atliko inkriminuojamus veiksmus tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia pačio lenkimo fakto, o byloje esantis vaizdo įrašas yra niekinis, kadangi juo nėra paneigiamas ar patvirtinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktas lenkimo manevras išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Vaizdo įrašas yra darytas policijos tarnybiniam automobiliui stovint šalutiniame kelyje, įvažiavime į laukus, kuri yra apaugusi augmenija (krūmais, medžiais) tiek iš dešinės ir kairės pusių, todėl tinkamai apžvelgti kelio ir įvertinti visos situacijos nėra galimybės. Šis vaizdo įrašas yra neinformatyvus ir vadovautis vien tik juo nėra galimybės, kadangi nėra galimybės nustatyti galimo nusižengimo sudėtinių dalių. Todėl toks institucijos skundžiamame nutarime vaizdo įrašo vertinimas yra daugiau prielaida nei nenuginčijamas įrodymas. Policijos pareigūnai, patruliuodami žymėtu tarnybiniu automobiliu ir siekdami užtikrinti eismo saugumą, ne tik patys turi būti matomi eismo dalyviams, bet ir patys matyti eismo dalyvių veiksmus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą. Šiuo atveju policijos pareigūnai, negana to, kad buvo susikoncentravę tik į pačią sankirtą, bet ir pakankamai toli nuo jos stovėjo, vaizdą iš dešinės ir kairės pusių jiems užstojo įvairi augmenija, didžiosios dalies eismo dalyvių, tarp jų - ir M. M., veiksmų jie nematė ir negalėjo matyti. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik iš policijos pareigūnų subjektyvaus manymo, negalima grįsti M. M. kaltės ir jam taikyti pakankamai griežtą administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. M. M. vairuodamas transporto priemonę priartėjo prie priekyje jo važiuojančios kitos sunkiasvorės transporto priemonės, kuri važiavo šiek tiek lėtesniu greičiu nei tame kelio ruože leidžiama važiuoti. Priartėjęs prie šios transporto priemonės M. M. dar kurį laiką važiavo iš paskos ir ketindamas atlikti lenkimo manevrą iš anksto pasitraukė prie kairiojo eismo juostos krašto ir įvertinęs kelio reljefą ir kelio būklę, kelio ženklinimą ir kelio ženklus nematė jokio pagrindo važiuoti tokiu (šiek tiek lėtesniu) greičiu nei leidžiama šioje kelio atkarpoje, todėl įjungė savo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės įspėjamąjį posūkio signalą, informuodamas priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją apie ketinimą jį aplenkti. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą kelio ženklo, informuojančio apie šalutinį kelią iš dešinės (KET 1 priedo 109 p.), nepamatė, kadangi buvo susikoncentravęs į kelią priekyje jo, kadangi norėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems (KET 136.3 p.) bei žiūrėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, norėdamas įsitikinti, ar nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti (KET 136.1 p.), o kelio ženklinimas lenkimo manevrą toje kelio atkarpoje dar leido atlikti. Lenkimo metu šio kelio ženklo taip pat nepamatė ir dėl to, kadangi iš priekio švietė skaisti saulė, be to šį kelio ženklą užstojo lenkiama sunkiasvorė transporto priemonė. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo nėra galimybės matyti, jog M. M. prieš lenkimo manevrą iš anksto priartėjo prie eismo juostos kairės pusės ir pakankamai ilgai dar važiavo paskui lenkiamą transporto priemonę, ketindamas įsitikinti, kad aplenkęs priekyje važiuojančią transporto priemonę niekam nesukliudys ir galės saugiai užbaigti lenkimo manevrą. Pažymėtina ir tai, kad kelio horizontalusis ženklinimas nedraudė išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą lenkimo metu ir tokį manevrą atlikti leido. Taip pat pažymėtina ir tai, kad dėl šio lenkimo manevro nebuvo sukelta grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui, kaip kad tokią regimybę nori sudaryti institucija priėmusi skundžiamą nutarimą. Neabejotina ir sutiktina, jog asmenų, vairuojančių transporto priemones, kuomet yra atliekamas lenkimo manevras vietose, kuriose pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, veiksmai priskiriami prie šiurkštesnių ir keliančių pavojų eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Manytina, kad M. M. neturėtų būti tapatinamas su vairuotojais, kurie tokius nusižengimus daro tyčia ir šiuos veiksmus atlieka, keldami realų pavojų eismo saugumui intensyviose sankryžose, kuriose eismas vyksta nuolatos. O būtent šių aplinkybių visumos institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neįvertino. M. M. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste, suponuoja tai, jog paskyrus jam nuobaudą ir net pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones, šiuo atveju atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi M. M. padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas — nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. M. M. niekaip nepateisina tokio savo poelgio ir dėl to labai gailisi. Tačiau šį nusižengimą padarė ne iš piktos valios, o netyčia (dėl neatsargumo) bei nenorėdamas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Nors iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad vairuodamas transporto priemonę M. M. formaliai atliko jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau šis nusižengimas padarytas tik dėl jau aukščiau aprašytų ir susiklosčiusių aplinkybių visumos. Institucija netinkamai įvertino, kad M. M. vairavimo stažas vairuojant B kategorijos transporto priemones yra pakankamai ilgas, todėl, manytina, kad jis yra tinkamai įgudęs valdyti transporto priemones. Atkreiptina, kad M. M. nėra sistemingas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, vertinant tai, kad jo pagrindinės darbinės funkcijos yra tiesiogiai susijusios išimtinai su vairavimu, praeityje šiurkščių nusižengimų nėra padaręs. Institucija netinkamai įvertino tai, jog šiuo metu M. M. yra dirbantis įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose, todėl jo darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. M. M. darbo specifikoje autotransporto vairavimas yra neatsiejama kasdienio darbo dalis. Darbas (kuris yra susijęs su vairavimu) yra M. M. ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Netekęs teisės vairuoti jis negalėtų tinkamai atlikti darbo pagal savo darbinius įgūdžius, o tai pažeistų asmens konstitucinę teisę į darbą. Taip pat pastebėtina, kad M. M. darbas (atliekamos darbinės funkcijos) yra vežioti įmonės darbuotojus po įvairius Lietuvos miestus. Per dieną M. M. nuvažiuoja ne vieną šimtą kilometrų. Institucija netinkamai atsižvelgė į tai, jog M. M. dėl šio nusižengimo labai gailisi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdis yra formalus ir akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Vertinant padaryto administracinio nusižengimo asmens kaltės formą ir rūšį, akivaizdu, kad jis padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, kuris esamoje situacijoje susiklostė ne dėl aktyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų. M. M. asmenybė turėtų būti vertinama teigiamai, kadangi jis nėra sistemingas kelių eismo taisykles pažeidžiantis vairuotojas. Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą netinkamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nes M. M. prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuris yra sulaukęs 69 metų amžiaus (ANK 35 str. 1 d. 9 p.). Sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. M. M. turi pakankamai ilgą vairavimo stažą. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonių M. M. negalėtų tinkamai ir savalaikiai atlikti savo darbinių pareigų, o persikvalifikuoti kitai specializacijai jam būtų pakankamai sudėtinga. Vienareikšmiškai sutiktina, kad M. M. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingesnių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų eismo saugumui, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. M. M. formaliai padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste, suponuoja tai, jog paskyrus jam nuobaudą ir net pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones trims mėnesiams, duotuoju atveju atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi M. M. galimai padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas — nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Manytina, kad net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas, duotuoju atveju, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams, vertinant įvykio vietos ir policijos pareigūnų pasirinktą patruliavimo vietos specifiką. Neabejotina ir sutiktina, jog asmenų, vairuojančių ir inkriminuojamus veiksmus atliekančių, veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Šis nusižengimas, kaip rūšinis gali būti vertinamas kaip vienas pavojingesnių nusižengimų, tačiau skunde nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. Be to, specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesių terminui už tokio pobūdžio nusižengimą nėra proporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, kontekste. Kaip matyti, už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta nusižengimą (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h) minimalus numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas - 1 mėnuo. ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą - važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Taigi, net už gerokai pavojingesnius nusižengimus įstatymų leidėjas numato gerokai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemones skyrimo klausima palieka pareigūno (teismo) diskrecijai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybe laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirta nuobauda, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme tvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmeniui skiriama administracinio poveikio priemonė neturėtų asmens žlugdyti, sukelti nepakeliama naštą jam bei jo artimiesiems (2023 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-526/2023). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, įvertinus kitus prašyme išdėstytus argumentus, aplinkybę, kad ne tik pažeidėjas, bet ir jo šeima patirs didelius nepatogumus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Manytina, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskiriant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Atsiliepimas

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius į skundą pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad prieš bylos nagrinėjimą institucijoje M. M. atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė prašymą priimant nutarimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti specialiosios teisės atėmimo. Šiame prašyme išdėstyti motyvai yra analogiški skunde išdėstytiems motyvams. Prieš priimant nutarimą M. M. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio prašymas buvo apsvarstytas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje normų taikymo netenkintas, prašymo atmetimo motyvai išdėstyti skundžiamame nutarime. Skunde nesutinkama su nutarime pateiktu argumentu dėl sukelto realaus pavojaus eismo saugumui, kad jokia reali grėsmė nekilo ir kilti negalėjo, o institucijos daroma regimybė, norint tik „sutirštinti“ galimo nusižengimo menamą pavojingumą. Institucija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir neatlieka lenkimo manevro. Taip pat nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi lenkimo manevras turi būti atliktas, tiek pradedamas, tęsiamas bei baigiamas, laikantis KET reikalavimų. O jeigu vairuotojui lenkimo manevro nepavyksta atlikti nepažeidžiant KET, jis privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022). Atstovo nurodomi M. M. patiriami nepatogumai dėl specialiosios teisės reikalingumo jo kasdieniame gyvenime neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl negali būti laikomos esminėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti pirmiau nurodytą ANK straipsnį. Tai, kad paskirta administracinio poveikio priemonė apsunkins pareiškėjo gyvenimą, ar kels tam tikras problemas jo asmeniniame gyvenime yra laikytina adekvačiais padariniais jo padarytiems teisės pažeidimams ir savaime nereiškia, kad pažeidėjo padėtis yra nepagrįstai apsunkinama. Administracinio poveikio priemonė buvo paskirta laikantis ANK nurodytų administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių ir atsižvelgus bei įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, dėl to nėra pagrindo keisti skundžiamą nutarimą. M. M. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Nurodytų terminų nustatymas, tai kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus nebaustas, nėra sunkinančių ir viena lengvinanti aplinkybė, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių reikalavimus. Institucijos nuomone, skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia teisinio pagrindo nustatyti dar trumpesnius terminus, nei jie nustatyti skundžiamu nutarimu. Manantys, kad terminų sutrumpinimas už vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, ir bendros valstybės politikos griežtinti atsakomybės už lenkimą sankryžoje pagrindiniame kelyje, teisingumo ir protingumo principų. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, institucijos nuomone, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Skiriama nuobauda siekiama, ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-256-651/2017).

II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėjas teismo posėdyje savo skundą palaikė, jame nurodytus faktus tvirtino bei parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra pensininkas, 69 metų amžiaus. Jam dirbti ir prisidėti prie savo šeimos gerbūvio niekas nedraudžia. Jis nepilnamečių vaikų neturi. Žmoną jis turi, ji pensininkė, gauna pensiją. Pensijos Lietuvoje nėra tokios, kad iš jų galima išgyventi oriai. Jis kiek sveikata ir aplinkybės leidžia, nori dirbti, ir prisidėti prie šeimos gerovės. Skolų neturi (2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 6 min. 15 sek.--- 9 min. 29 sek.).

Atsiliepimas

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka, savo atsiliepimą palaiko. Dėl kaltės formos pasisakę atsiliepime (2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 9 min. 32 sek.---10 min. 5 sek.).

Liudytojas A. L. teismo posėdyje parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Kažkiek įvykį atsimenantis. Jie stovėję ties sankryža 90 proc. kampu kelyje į Stirniškių kaimą, automobilio neslėpę. Jie tuo metu budėję kelyje Vilkaviškis - Marijampolė. Automobilis buvo policijos spalvų, šviesos turėjo būti įjungtos, nes automobilio negesinantys, kadangi daug aparatūros. Turėjo būti dar šviesu. Kiek pamenantis, sankryžoje buvo lenkiamas sunkvežimis didelio džipo Mitsubishi, jei gerai pamenantis. Važiavo jis link Vilkaviškio, pasiviję ir sustabdę. Asmuo pažeidimo neginčijo, surašę jam protokolą. Įvykis nebuvo išskirtinis, kad būtų detaliai įsidėmėjęs. Asmuo teigė, kad nepastebėjo ar ženklo, ar sankryžos, pripažino, kad lenkė sankryžoje. Pačiame sankryžos viduryje lenkė, jis aiškiai tai matęs, buvo automobilis už automobilio. Oras buvo geras. Jis pats buvęs keleivis tarnybiniame automobilyje. Matęs per priekinį stiklą, pačios pradžios lenkimo nematę, tačiau lenkimą matęs gerai, nes vienas automobilis buvo šalia kito, lenkiančio automobilio priekis buvo prie lenkiamo galinio rato. Prieš sankryžą buvo linijos, ženklas, jį pasitikrinę, tikrai jis buvo. Jis neįsivaizduojantis kaip buvo galima ženklo nematyti, nes nuo ženklo iki sankryžos ne mažiau, kaip 150 m., turėjo matyti linijas ir grįžti. Jam vizualiai atrodo, kad lenkiamo sunkvežimio greitis turėjo būti 80-85 km/ ha. Buvo fiksuota vaizdo įrašu, bet jis nematęs. Atstumo nuo kelio ženklo iki sankryžos nematavę, bet jis negali būti mažesnis kaip 150 m. Jo nuomone asmuo galėjo matyti ir kelio ženklą, ir linijas. Paskui asmenį nevažiavo sunkvežimiai, kad jam užstotų kelio ženklą. Toje vietoje stovėję, kadangi netoliese yra avaringa vieta, tai yra liudijantis kelio ženklas, konkrečią vietą patys pasirinkę. Yra kelias į Stirniškes, toliau Pilviškius ir Vilkaviškį, nors ten eismas nėra intensyvus, bet važiuoja automobiliai. Tame atstume yra buvę avarijų, bet ar toje sankryžoje nežinantis. Lenkimas sankryžoje visada yra pavojingas (2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 15 min. 7 sek.---26 min. 54 sek.).

Liudytojas N. N. teismo posėdyje parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Atsimenantis, kad įvykis buvo spalio antroje pusėje. Dirbęs su kolega L. kelyje Marijampolė - Vilkaviškis. Stovėjęs 30 m. nuo sankryžos, stebėję transporto priemonių eismą, tikslu nustatyti neleistinoje vietoje lenkiančias transporto priemones. Pastebėjęs priekyje jų 30 m. atstumu važiuojantį krovininį automobilį link Vilkaviškio, ir kad jį lenkė kita transporto priemonė, kuri važiavo už sunkvežimio. Nors vaizdo įraše sunkiai matosi, bet jiems buvo tai matyti akivaizdžiai, nors užstojo krovininis džipą, bet matėsi už ratų kiti ratai. Lenkusią transporto priemonę prisiviję ir sustabdę. Jam įstrigo, kad vairavo žmogus apie 70 metų, kuris su pažeidimu sutiko. Ar sakė, kad nematė ženklo, neatsimenantis, bet taip sako 90 proc.. Nemanantis, kad jie slėpėsi už 30 metrų nuo kelio. Buvo šviesus paros metas, ar buvo įjungtos tarnybinio automobilio šviesos nepamenantis, vairavęs jis pats. Pažeidimą gerai matęs, jeigu būna abejonės dėl pažeidimo, tai nestabdantys. Automobilyje vaizdo kamera visada būna įjungta, jos filmuojamo vaizdo jie nematantys ir tam neturi galimybių. Lenkimo pradžios nematęs. Tokie jų darbo metodai sumažina avaringumą sankryžose, yra ryškus sumažėjimas. Jis pats dirbantis 25 metus kelių policijoje. Šitame kelyje yra žuvę žmonių, o ar toje vietoje, nepamenantis. Toje vietoje stovint, iš Stirniškių pravažiuoja automobiliai, nėra pamirštas kelias, ten yra kur nuvažiuoti. Ženklai sustatyti iš toli, kaip priklauso užmiestyje. Kiekvienas lenkimas sankryžose pavojingas, ne be reikalo ir atsakomybė yra didesnė. Kadangi eismo įvykis neįvyko, tai realaus pavojaus nebuvo, pats to nepastebėjęs (2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 28 min. 53 sek.---38 min. 09 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

III. Skundo netenkinimo pagrindai ir motyvai.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui, padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo straipsnyje nustatytų veiksmų padarymo momento. Atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. ANK neišskiria kurie konkrečiai administraciniai nusižengimai yra padaromi tyčia ar neatsargiai, tai galima spręsti, aiškinantis straipsnių dispozicijas. Administraciniai nusižengimai, susiję su kelių eismo saugumu ir KET pažeidimais, gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Aiškinantis ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, lenkimas sankryžoje gali būti padaromas tiek tyčia, dėl neatsargumo, nuo to pati padaryta veika netampa mažiau pavojingesnė, tik padarius tyčia, laikytina, kad tokiu atveju pats pažeidėjas yra pavojingesnis, tai rodo jo įžūlumą.

Administracinio nusižengimo protokole, bei nutarime skirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, pareiškėjo veiksmai nurodyti, kaip lenkimas sankryžoje, pažeidžiant KET 140.1 punktą. KET 140.1 punkte išvardintos vietos, kuriose lenkti draudžiama: 140.1. sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad kelyje Marijampolė - Vilkaviškis buvo sankryža, pažymėta įspėjamuoju kelių ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, numatytu KET 1 priede numeriu 109. Remiantis KET 140.1 punktu, sankryžoje, kurią žymi šis ženklas, draudžiama lenkti. KET sankryžos sąvokos nenumato, tik sankirtos. KET 3.17 punkte nurodoma, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 punkte nurodoma, kad sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Šiuo atveju buvo kelio ženklu pažymėtas šalutinis kelias iš dešinės, todėl akivaizdu toje vietoje, kur jungėsi iš dešinės šalutinis kelias į pagrindinį, buvo sankryža, ir joje buvo draudžiama lenkti. KET 3.9 punkte nustatyta, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Vadinasi lenkimas dviejų juostų eismo kelyje trunka nuo tada, kad iš savo juostos įvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą, kertant kelio vidurinę liniją, ir jis baigiasi, kai apvažiuojamos lenkiamos transporto priemonės, sugrįžtant į savo važiavimo juostą. Lenkimas sankryžoje yra tada, kai per įsivaizduojamąją kelių susikirtimo linija asmuo atlieka lenkimo manevrą, t. y. išvažiuoja į priešingą eismo juostą tikslu aplenkti jo juosta važiuojančius automobilius. Akivaizdu, kad minėtoje sankryžoje dėl jos mažo dydžio pradėti lenkimą ir jį užbaigti nėra įmanoma, todėl lenkimu šioje sankryžoje laikytinas įvažiavimas į priešingą juostą ir prieš sankryžą, važiavimas joje priešinga juosta, ar įvažiavimas į priešingą juostą sankryžoje, tikslu aplenkti automobilį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovas skunde bei teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, kad jis lenkė sankryžoje kitą automobilį, tačiau nurodė, kad jis lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tačiau paties ženklo nematė, t. y. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo.

Teismas, pasinaudodamas viešai prieinamais ,,Googlemaps“ duomenimis nustatė, kad sankryžos koordinatės yra 54624391, 23118746. Sankryžos viduryje, ir šonuose punktyrinės linijos. Ištisinės linijos yra iš abiejų sankryžos pusių. Taip pat yra iš kitos pusės analogiškas ženklas ,,šalutinis iš kairės“. KET 1 priedo 2 punkte nustatyta, kad ne gyvenvietėse Nr. 101 - 137 ženklai statomi 150–300 m., kas reiškia, jog iki sankryžos buvo nuo ženklo ne mažiau kaip 150 m.. ,,Google.com/maps“ duomenimis tarp kelio ženklo, koordinatės 54.623207, 23.1227854, ir sankryžos, koordinatės 54624391, 23118746, yra 283 metrai. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. L. ir N. N., kurie patvirtino, jog nors nematė lenkimo pradžios, bet aiškiai matė lenkimą sankryžoje, nes stovėjo už 30 metrų prieš sankryžą, ir aiškiai matė lenkiantį automobilį už lenkiamo sunkvežimio sankryžoje, be to lenkimas buvo užfiksuotas automobilio vaizdo įrašymo įranga. Teismui susipažinus su į bylą pateiktais vaizdo įrašais, nustatyta, kad policijos pateikto vaizdo įrašo ,, M1864-JRM430-.mp4“. Minėto vaizdo įrašo 4 sek. matyti toliau nuo kelio policijos automobilio priekis, iš kurio filmuojama tiesiai, matyti prie kelio kairėje ženklas ,,Duoti kelią“, kas reiškia, jo yra sankryža su pagrindiniu keliu. Matosi galas sunkvežimio, kurio gale prie sunkvežimio antros ašies matosi dar vienas ratas, ir lenkiančio automobilio priekis. Po to policijos pareigūnai pajuda, bei prieš juos pravažiuoja dar vienas lengvasis automobilis, po kurio policijos automobilis suka dešinėn į pagrindinį kelią, aplenkia minėtą automobilį, toliau aplenkia sunkvežimį, ir už jo pasiveja automobilį Mistubishi su v/nr (duomenys neskelbtini). Iš šio vaizdo įrašo, kuris patvirtina policijos pareigūnų parodymus, nustatyta, kad sunkvežimį lenkė sankryžoje būtent M. M. vairuojamas automobilis.

Remdamasis aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytu teisiniu reglamentavimus, teismas sprendžia, kad skunde nurodomos abejonės nėra pagrįstos, jos yra paneigtos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, skundžiamame nutarime pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. veiksmai įvertinti kaip KET 140.1 punktų reikalavimų pažeidimas, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, bei surinkti ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jis padarė šį administracinį nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde jam skirtos baudos neginčijo, ji jam skirta minimali -170 Eur, todėl pagrindo ir galimybės ją mažinti nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam jam neskirti jau paskirtos 3 mėn. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Iš skundo matyti kad pagrindiniai argumentai, dėl ko prašoma taikyti šią įstatymo nuostatą yra tai, kad veika padaryta dėl neatsargumo, ji nekėlė jokios realios grėsmės, dėl ko mažiau pavojinga, pažeidimą nustatę policijos pareigūnai nebuvo matomi pažeidėjui, asmuo turi ilgametį vairavimo stažą, jis dirba vairuotojo pareigose, dėl ko automobilis reikalingas atlikti darbo funkcijas, jis vežioja darbuotojus po visą Lietuvą, nuvažiuoja didelius atstumus; tai yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis, jis nėra sistemingai pažeidžiantis KET.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam M. M. administracinio poveikio priemonė, kaip ir bauda, skirta minimaliam laikotarpiui - 3 mėnesiams. Sutiktina su skunde nurodytu argumentu, kad nepagrįstai nebuvo pripažinta lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kadangi administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, tačiau kadangi buvo skirtos minimalios tiek bauda, tiek administracinio poveikio priemonė, tai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties nė kiek nepablogino, o vien jai esant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pagrindo nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, dėl ko ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis turi būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai aiškiai būtų pažeisti kiti iš Konstitucijos išplaukiantys principai – protingumo (proporcingumo) ir teisingumo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių išimtinių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai potencialiai kėlė pavojų eismo ir kitų asmenų saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Šio administracinio nusižengimo pripažinti mažiau pavojingu pagal jo padarymą aplinkybes, nėra jokio pagrindo, kadangi minėtame kelyje Marijampolė -Vilkaviškis yra ne viena analogiška sankryža, su kelio prisijungimais tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės, kuriose draudžiama lenkti, vairuotojas negali pats pasirinkti savo nuožiūra kur lenkti sankryžoje yra mažiau pavojinga, o kur ne, ir savo nuožiūra joje lenkti. Sutiktina, kad toje sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią eismas yra mažiau intensyvus negu pagrindiniame, tačiau jame automobiliai važiuoja, tai nėra kelias į kokius nors laukus kaip neteisingai teigiama skunde, o į Stirniškių kaimą, šalia kurio yra didesnis Suvalkų kaimas, ten galima vykti į Vilkaviškį ir Gižus. Už M. M. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje numatyta gana griežta bauda, taip pat už šio administracinio nusižengimo padarymą ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių skyrimas, kas kaip tik pabrėžia administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų.

ANK 27 straipsnyje nurodyta, kad administracinio poveikio priemonės skiriamos administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to teismo vertinimu administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta tik už šiurkščiausius administracinius nusižengimus, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, jos skyrimas yra privalomas, kas rodo, jog įstatymų leidėjas logiškai numatė, kad vien tik baudos paskyrimas neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, o tai galima pasiekti tik skyrus administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju teisės vairuoti atėmimą. Su tuo nėra pagrindo nesutikti, kadangi kaip matyti ir iš pareiškėjo veiksmų, pagal jo turtinę padėtį (gauna 745 Eur pensiją ir dirba) jam paskirta 170 eurų bauda nėra didelė, o administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimas jam padarys daug didesnį poveikį, negu bauda, kitą kartą darydamas pažeidimą jis neabejotinai pagalvos apie jam gręsiančias pasekmes.

Skunde prašoma neskirti M. M. teisės vairuoti atėmimo ryšium su jo dirbamu darbu, nes jis dirba vairuotoju ir visoje Lietuvoje vežioja žmones. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda turi pasiekti savo tikslus, t. y. turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Sekant tokia skundo logika, net ir baudžiamosiose bylose negalėtų būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi dėl jų asmuo ne tik netenka darbo, bet ir nukenčia jo visa šeima, jo nepilnamečiai vaikai. Dėl padarytų administracinių nusižengimų padarymų yra nubaustas ir atleistas iš darbo ne vienas pareigūnas, teisėjas, prokuroras, nutrauktos jų ilgametės karjeros, ir ta aplinkybė, kad dėl teisių atėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai neteks darbo, teismo nėra vertinama kaip neatitinkanti proporcingumo ir teisingumo principų. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad M. M. yra jau 69 metai, VSDFV duomenų bazės duomenimis jis gauna 745 Eur pensiją, jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atstovaujamasis turi žmoną, kuri irgi pensininkė, nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių neturi. Be to 3 mėn. teisių atėmimo laikotarpis laikytinas trumpalaikiu, asmuo gali pasiimti mokamas ir nemokamas atostogas tam laikotarpiui, jo turtinė padėtis tikrai dėl to netaps nepakeliama, kas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės įtaką ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, atkreiptinas dėmesys, kad jis yra vairuotojas profesionalas, turintis ilgametį vairavimo stažą, ir vežiojantis kitus darbuotojus visoje Lietuvoje, tiesiogiai atsako už vežamų darbuotojų saugumą, jam taikomi reikalavimai dėl KET laikymosi turėtų būti griežtesni negu vairuotojui mėgėjui; pvz. ANK 422 straipsnio 2 dalis numato asmenims vežantiems keleivius 0 promilių tolerancijos ribą. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, kas reiškia, jog lenkė sankryžoje nepastebėjęs ne tik kelio ženklo, draudžiančio lenkimą sankryžą, bet ir papildomai jį papildančiomis kelio ženklinimo linijomis, kurios žymi artėjimą prie sankryžos, prie ištisinės linijos, kurią draudžiama kirsti. Administracinis nusižengimas padarytas 2024 m. spalio 18 d. 17:45 val., kai tuo metu saulė leidžiasi 18:14 val., t. y. iš esmės šviesiu paros metu, kas matyti iš policijos pareigūnų pateikto vaizdo įrašo ,, M1864-JRM430-.mp4“. Skunde neteisingai nurodoma, kad jam prieš akis švietė saulė, kadangi aiškiai matyti, jog ji švietė žymiai daugiau iš šono. Be to lenkimas, akinant saulei, t. y. nematant, yra dar pavojingesnis, dėl ko jis turėjo susilaikyti nuo lenkimo veiksmo. Apklausti liudytojai policijos pareigūnai teismo posėdyje nurodė, kad asmuo lenkiantis sunkvežimį turėjo matyti tiek kelio ženklą, tiek ženklinimo linijas. Teismo vertimu vaizdo įrašas patvirtina, kad M. M. niekas netrukdė pamatyti kelio ženklą, nes prieš jį važiavo tik vienas sunkvežimis, kurį jis ir lenkė sankryžoje. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, vertina, kad M. M. kaip profesionalaus vairuotojo toks elgesys, kai dienos metu nepastebimi kelio ženklai, ištisinės linijos, sankryža, yra pavojingas ne tik jam pačiam, jo vežamiems darbuotojams, bet ir aplinkiniams eismo dalyviams. Kad M. M. nėra drausmingas vairuotojas, nepastebi kelio ženklų, šviesoforų, patvirtina ir jo anksčiau padaryti KET pažeidimai, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos: 2020 m. birželio 15 d. Kaune vairuodamas transporto priemonę naudojosi rankomis mobiliu telefonu; 2020 m. birželio 19 d. Kaune vairuodamas automobilį užvažiavo ant šaligatvio ir ant jo paliko stovėti automobilį, nors nebuvo tai leidžiančių kelio ženklų; 2020 m. spalio 6 d. Kaune viršijo greitį 16 km/ ha; 2020 m. spalio14 d. Kaune viršijo greitį 23 km/ ha; 2022 m. liepos 19 d. viršijo greitį 16 km/ ha; 2022 m. rugpjūčio 19 d. pravažiavo per sankryžą, degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui; 2022 m. lapkričio 4 d. viršijo greitį 13 km/ ha; 2023 m. liepos 14 d. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant dviračių tako, kur draudžiama stovėti.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad jų visuma nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti M. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar sutrumpinti jos terminą. ANK 27 straipsnyje nurodyta, kad administracinio poveikio priemonės skiriamos administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta tik už šiurkščiausius administracinius nusižengimus, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, jos skyrimas yra privalomas, kas rodo, jog įstatymų leidėjas logiškai ir pagrįstai numatė, kad vien tik baudos paskyrimas už šio administracinio nusižengimo padarymą, neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, o tai galima pasiekti tik papildomai skyrus administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju teisės vairuoti atėmimą.

Išnagrinėjus skundą, nėra pagrindo byloje teigti, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas yra labiau reikalingas, negu kitiems, t. y. jo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės. Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių ir šeimos poreikių, tiek dėl darbo, kaip tik turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Būtent vairavimo teisės, kuri atimama, būtinumas leidžia pasiekti jos prevencinius tikslus, nes kuo mažesnis jos būtinumas, tuo logiškai silpnesnis šios administracinio poveikio priemonės prevencinis poveikis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Teismo vertinimu, vien baudos paskyrimas už tokio administracinio nusižengimo padarymą, neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, nes teisė vairuoti jam yra daug svarbesnė už baudą, kuri administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra paskirta minimali ir santykinai nėra didelė, t. y. 170 Eur.. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad jis prieš tai ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, tačiau išvadų dėl to nepadarė. Atsižvelgiant į paminėtina, darytina išvada, kad M. M. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, dėl ko pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundo dėl Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. 2024 m. lapkričio 25 d. priimto nutarimo Nr. 64-ANR_N-6392-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24257826594, netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistu.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui bei išsiųsti pareiškėjui administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui, bei administracinėn atsakomybėn patrauktam M. M..

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis