- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-160-417/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44577-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. K., M. G., J. P., M. S., D. U.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-03-24 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
178 straipsnio 2 dalį (dėl L. K. turto vagystės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams;
178 straipsnio 2 dalį (dėl A. S. turto vagystės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams;
178 straipsnio 2 dalį (dėl I. K. turto vagystės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams;
187 straipsnio 1 dalį (dėl I. K. 2020-11-15, 17.30 val. turto sugadinimo) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams;
187 straipsnio 1 dalį (dėl I. K. nuo 2020-11-15, 17.30 val. iki 2020-11-16, 17.30 val. turto sugadinimo) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams.
178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. turto vagystės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams;
178 straipsnio 2 dalį (dėl L. A. turto vagystės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl I. K. 2020-11-15, 17.30 val. turto sugadinimas) subendrintos apėmimo būdu, kitos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-11-18 22.00 val. iki 2020-11-20 ir suėmimo laikas nuo 2020-11-20 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti M. G., J. P., M. S., D. U., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai negauti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1.1. pagrobė svetimą turtą – automobilį, t. y. 2020-11-09, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), A. K. iš kiemo pagrobė S. A. priklausantį automobilį „BMW 320“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bendros 2 300 eurų vertės. Taip A. K. pagrobė 2 300 eurų vertės S. A. automobilį.
1.2. M. G., A. K. ir D. U. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y. laikotarpiu nuo 2020-11-12 iki 2020-11-13, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), M. G., A. K. ir D. U., veikdami bendrininkų grupe, A. K. atsuktuvu atidarius buto langą, pro jį įsibrovus į vidų bei telefonu pakvietus atvykti M. G., pastarasis 2020-11-13, apie 17.00 val. su D. U., šio vairuojamu automobiliu „BMW 525D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kartu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur M. G. nuėjęs prie namo paėmė ir į automobilį sudėjo iš buto per langą A. K. paduotą 300 eurų vertės televizorių „Grunding“ ir 50 eurų vertės vandens pypkę (kaljaną), po to, A. K. išlipo per langą ir su savimi išsinešė bute rastą menkavertį bižuterinį pakabuką bei visi D. U. vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Taip įsibrovus į patalpą, M. G., A. K. ir D. U., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė 350 eurų vertės A. S. turtą.
1.3. M. G., M. S., A. K. ir D. U. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą bei sugadino svetimą turtą, t. y. 2020-11-15, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), M. G., M. S., A. K. ir D. U., veikdami bendrininkų grupe, A. K. rastu laužtuvu išlaužus medines pirties duris, sugadinant durų spyną bei staktą, bendros 300 eurų vertės, telefonu pasikvietus M. G. bei M. S., įsibrovę į I. K. priklausančios pirties vidų bei nusprendus pagrobti pirtyje rastus daiktus, pagrobė 200 eurų bendros vertės tris meškeres bei daiktams išgabenti pasikvietė atvykti D. U., kuriam 2020-11-16, apie 10 val. prie pirties atvykus automobiliu „BMW 525D“, kurio valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) M. G., A. K. ir M. S. iš pirties išnešė joje rastus daiktus, tai yra: televizorių „Sharp“, garso aparatūrą „Cempridge Audio“ ir dvi garso kolonėles „Pioneer“, bendros 1 500 eurų vertės, 700 eurų vertės vaizdo projektorių „Benq“, 100 eurų vertės žaidimų kompiuterį „Xbox 360“ su dviem pulteliais, 50 eurų bendros vertės dėžę su įvairiais alkoholiniais gėrimais ir 20 eurų vertės vandens pypkę (kaljaną) bei pagrobtus daiktus sudėję į D. U. vairuojamą automobilį iš įvykio vietos pasišalino. Taip M. G., M. S. ir A. K., veikdami bendrininkų grupe, sugadinus 300 eurų vertės turtą bei įsibrovus į patalpą pagrobė svetimą 2 570 eurų vertės turtą.
1.4. M. G., A. K. ir M. S. sugadino svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2020-11-15, 17.30 val. iki 2020-11-16, 10 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), M. G., A. K. ir M. S., veikdami bendrininkų grupe, būdami įsibrovę į I. K. priklausančią pirtį, pirties viduje sugadino 1 314,29 eurų vertės medinių durų, vedančių į terasą, apdailą, nuskėlė 68,82 eurų vertės mūrinio židinio plytas, subraižė 261,29 eurų vertės medines pirties grindis bei 139,08 eurų vertės pakopas mediniuose laiptuose ir sugadino 47,31 eurų vertės pirties sienos medinį rąstą. Taip M. G., A. K. ir M. S., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpą sugadino I. K. priklausantį 1 830,54 eurų vertės turtą.
1.5. A. K. ir J. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y. 2020-11-17, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 6 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. P., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, rūsyje išlaužę L. V. priklausančio rūsio duris, įsibrovė į vidų, iš jo pagrobė pastarajai priklausantį dviratį „VDODOO“, 250 eurų vertės. Taip A. K. ir J. P., veikdami kartu, įsibrovę į patalpą pagrobė 250 eurų vertės L. V. priklausantį turtą.
1.6. A. K. ir J. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y. 2020-11-17, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 6 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. P., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužus L. A. priklausančio rūsio duris, įsibrovė į vidų, iš jo pagrobė pastarajam priklausantį 150 eurų vertės dviratį. Taip A. K. ir J. P., veikdami kartu, įsibrovus į patalpą pagrobė 150 eurų vertės L. A. priklausantį turtą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu A. K. (toliau – ir apeliantas) ir nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-03-24 nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad teismas turėjo taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apelianto pažymi, kad nuo pirmos apklausos davė išsamius parodymus, tai leido objektyviai ir greitai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Apeliantas dėl visų padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, supranta savo padarytas klaidas ir neketina nusikalsti ateityje. Pažymi, kad laisvėje turi gyvenamąją vietą, todėl jam gali būti taikoma intensyvi priežiūra.
Šalies argumentai
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
5. Apeliantas neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjimu, būtent dėl galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam teisėjų kolegija pasisakys plačiau.
6. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
7. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).
8. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).
9. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – apeliantas prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų, davė parodymus, gailisi dėl jų buvo įvertintos baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o aplinkybė, kad apeliantas turi nuolatinę gyvenamąją vietą nėra išskirtinė, dėl kurios išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas. Pažymėtina, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ir (ar) spontaniškos. Apeliantas praeityje yra net keturis kartus teistas, visos nusikalstamos veikos yra analogiškos – turtiniai nusikaltimai, tačiau akivaizdu, kad po šių nuteisimų ir bausmių paskyrimo ir atlikimo apeliantas išvadų nepadarė ir savo elgesio nekoregavo tinkama linkme. Tai tik patvirtina didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu jo gyvenime. Šios aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad apeliantas supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, nors ir pripažįsta kaltę, ir nesistengė išvengti atsakomybės, tačiau tokiu savo elgesiu neįrodo, jog ateityje nedarys kitų veikų. Įvertinus apelianto teistumų skaičių, atsižvelgus į tai, kad apeliantas jau penktą kartą teisiamas už turtinius nusikaltimus, į tai, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė esant nusikaltimų recidyvui, akivaizdu, kad apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina.
10. Nors apeliantas nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir jam gali būti taikoma intensyvi priežiūra, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ši priemonė atgrasytų apeliantą nuo nusikalstamų veikų darymo. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos apelianto veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne, kaip siekia apeliantas, pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.
12. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-03-24 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą atmesti.