Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklrajuonatis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje. Teistumas išnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus pilkos spalvos automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas savininkas yra A. K., nustatyta, kad automobilis apgadintas – apgadinti priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės priekinis sparnas, nulūžusi vairuotojo durelių užrakinimo spynelė, nepritvirtintas priekinis valstybinis numeris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) guli ant žemės prie automobilio) (1 t., b. l. 91–92).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. spalio 10 d. apžiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ant žolės gulėjo kelio ženklas, žymintis gatvės pavadinimą „Čekoniškių g.“; vėliau užfiksuota, kaip policijos pareigūnai gyvenamojo namo kieme bendrauja su A. K.. Paklausus A. K., ką gali paaiškinti dėl eismo įvykio, jis nurodo, kad automobilio nevairavo, tačiau kas vairavo, nurodyti negali. Teigia, kad sumokės už sugadintą kelio ženklą. A. K. sutinka pasitikrinti girtumą, jam alkotesteriu nustatomas 2,51 prom. neblaivumas; vėliau A. K. patvirtino, kad vairavo jis, problemų nenori, paaiškino, kad važiavo iš Čekoniškių, klausia, kokį ženklą numušė. Policininkas paaiškina, kad numuštas Čekoniškių gatvės ženklas. A. K. paaiškino, kad šventė, nes anūkė prieš mėnesį gimė. Alkotesteriu antrą kartą patikrinus A. K. blaivumą, nustatytas 2,48 prom. neblaivumas; A. K. atliekamas neblaivumo nustatyto testas, prašomas paeiti pėda po pėdos, užsimerkęs paliesti rankų pirštais nosies galą. A. K. nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 5–6 valandas (1 t., b. l. 59–61).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. išklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktą skambučio garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d., 21.27 val., paskambinęs vyras nurodė, kad prieš 20 min. automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į stulpą žymintį ,,Čekoniškių“ gatvės pavadinimą, jį nulaužė ir pasišalino. Praneša gyventojas, valstybinis numeris guli ant žemės (1 t., b. l. 54–56).

Iš byloje esančio 2023 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2023 m. rugpjūčio 27 d. laiku 23.36 val. alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0318, patikros sertifikatas 1937248, A. K. nustatytas 2,51 prom. neblaivumas, 2023-08-27 laiku 23.48 val. nustatytas 2,48 prom. neblaivumas. A. K. su alkotesterio tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 16).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. 23.36 val. prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB 0318, patikros sertifikatas Nr. 1937248, A. K. nustatytas 2,51 promilių girtumas (1 t., b. l. 17).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. 23.48 val. prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB 0318, patikros sertifikatas Nr. 1937248, A. K. nustatytas 2,48 promilių girtumas (1 t., b. l. 18).

Iš 2023 m. rugpjūčio 27 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad sudaužytas automobilio Volvo XC90, valst. Nr (duomenys neskelbtini), priekis (sulankstytas priekinis dangtis, kairysis žibintas, priekinis bamperis, kairysis sparnas, posparnis) (1 t., b. l. 20–31).

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad keleivinio automobilio VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas A. K. (1 t., b. l. 49)

VšĮ Emprekis duomenų apie automobilio vertę matyti, kad automobilio Volvo XC90, 2009 m., vertė su PVM 9183 Eur (1 t., b. l. 50)

II. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. K. kaltė, jog jis 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 21.07 val. Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Čekoniškių k., Čekoniškių g., ties namu Nr. 65, vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į kelio ženklą, nurodantį gatvės pavadinimą „Čekoniškių g.“ ir jį nuvertė, ir pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims iškart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, pasišalinęs iš eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir 2023 m. rugpjūčio 27 d. 23.48 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju A. K. savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, objektų apžiūros protokoluose neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita bylos medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo A. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

III. Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. K. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį A. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Todėl sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Bylos duomenimis A. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas A. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo baudą. 2020 m. kovo 3 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro ( 1 t., b.l.124–127). Nors A. K. yra laikomas neteistu, kadangi teistumas yra išnykęs, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog praeityje yra visgi teistas pagal analogišką BK straipsnį, susijusį su transporto priemonių vairavimu neblaiviam.

Posėdžio metu dėl nagrinėjamo įvykio pats kaltinamasis A. K. teigė, jog alkoholį vartojo ištiktas streso. Teigė, jog buvo žinoma, kad negalima vartoti alkoholio iki įvykio aplinkybių nustatymo. Taigi, įvertinus jo parodymus, kad turėdamas ilgametį vairavimo stažą, suvokdamas, jog negalima vartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, teismo vertinimu ši kaltinamojo veika nelaikytina atsitiktinio pobūdžio. Nors teistumas yra išnykęs, tačiau pažymėtina, jog naują nusikalstamą veiką padarė paėjus nedideliam laiko tarpui po to, kai išnyko teistumas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013). Nagrinėjamu atveju ypač svarbu pažymėti, jog A. K. praeityje buvo teistas už vairavimą neblaiviam. Taip pat svarbu akcentuoti, jog alkoholį vartojo pasišalinęs iš įvykio vietos, neinformuodamas policijos pareigūną apie padarytą eismo įvykį, kas rodo, jog kritiškai nevertino susidariusios situacijos. Todėl teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Todėl teismo vertinimu pasikartojantis grubus Kelių eismo taisyklių, už kurių pažeidimą dabartinis teisinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę, nesudaro pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, kad ateityje A. K. nedarys naujų analogiškų nusikalstamų veikų, o tai yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nors kaltinamasis nurodė, jog alkoholio vartojo iš streso baimės, tačiau padaryta nusikalstama veika negali būti eliminuojama nuo atsakomybės prieš visuomenę. Konstatuotina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nuskalstama veika.

Teismas, spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Laiduotoja V. K. pateikė prašymą perduoti A. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir prašyme nurodo, kad ji yra A. K. sutuoktinė bei sutinka laiduoti už savo vyrą. Pažymi, kad ji turi nuolatinį darbą, nuo 1994 m. dirba (duomenys neskelbtini). Niekada neturėjo jokių skundų, papeikimų ar nuobaudų. Yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darbe yra gerbiama ir teigiamai charakterizuojama, visada stengiasi padėti nelaimėje kaip artimiesiems, taip ir draugams, kaimynams. Nurodo, kad jos nuomonė įvairiais klausimais yra svarbi vyrui, visai šeimai, visada buvo autoritetas, todėl galės daryti įtaką savo vyrui. Taip pat pateikta darbo sutartis , iš kurios matyti, jog V. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB“ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytoje charakteristikoje nurodama, jog V. K. UAB“ (duomenys neskelbtini)“ dirba neseniai nuo 2023-11-22, tačiau charakterizuojama teigiamai. Posėdžio metu prašymą palaikė ir teigė, jog vyras tikrai pasimokė, mato kaip jis sunkiai išgyvena.

Nors V. K. formaliai atitinka BK 40 straipsnyje keliamus reikalavimus laiduotojai, tačiau teismas, vertindamas jos nurodytas aplinkybes, t. y. būtent tai, kad ji yra vyrui autoritetas, nesutinka, kadangi kaip matyti kaltinamasis grįžęs po eismo įvykio vartojo alkoholį. Šeimos nariams pasakė apie autoįvykį, tačiau V. K. nesustabdė, kad kaltinamasis nevartotų alkoholio. Be to, kaip matyti iš jos paaiškinimų, kaltinamojo poelgį teisina dėl streso. Teismas turi pagrindo manyti, kad laiduotoja V. K. negalės užtikrinti, jog A. K. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos V. K. laidavimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas atsižvelgia į A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta transporto eismo saugumui. Teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu. Nebaustas už administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į tai, jog nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, turi finansinių įsipareigojimų, teismas nuostato 24 mėnesių terminą baudai sumokėti.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje A. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Įvykus eismo įvykiui pasišalino iš įvykio vietos, iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Šias aplinkybes kaip asmeniui turinčiam ilgametį vairavimo stažą teismas vertina kaip neatsakingą elgesį. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. K. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog A. K. ne vairavo transporto priemonę neblaivus, o alkoholį vartojo po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo. Todėl teismo vertinimu 3 metams ir 6 mėnesiams būtų neproporcinga priemonė. Tačiau siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba skirti artimą minimaliam terminui būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui yra vienos iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminui. Konstatuotina, kad šis terminas yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

Kaltinamajam 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. gruodžio 14 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Tokios pozicijos laikomasi formuojamoje teismų praktikoje, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tai atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K. (1 t., b. l. 49). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė automobilio nekonfiskuoti. Nurodė, jog automobiliu galės važinėti sūnus, taip pat nurodė, jog dėl automobilio remonto patyrė išlaidų. Gynėja nurodo, jog automobilis yra šeimos turtas, todėl prašė netaikyti konfiskavimo.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Nors šiuo atveju kaltinamasis alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau šios aplinkybės neeliminuoja atsakomybės. Kaltinamasis supratęs, jog padarė eismo įvykį, nesielgė kaip pavyzdingas eismo dalyvis, nepranešė apie įvykį, iš įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį. Taigi šiuo atveju pagrįstai manytina, kad kaltinamasis turėdamas ilgametį vairavimo stažą suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį. Todėl automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

Teismas įvertinas bylos aplinkybes sprendžia, jog automobilio konfiskavimas proporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Tokiu būdu būtų užtikrinta ir prevencinė funkcija, siekiant užkirsti kelią galimiems naujiems teisės pažeidimams. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis nors laikomas neteistu, tačiau ne pirmą kartą padaro grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaltinamojo ir laiduotojos V. K. nurodytos aplinkybės dėl nepatogumų susijusių su automobilio neturėjimu, t. y. kad turi finansinių įsipareigojimų teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. Be to, formuojamoje teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamajame procese įstatymai nenumato galimybės spręsti sutuoktinių turto padalijimo ar panašių klausimų, be to, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei turto dėl kokių nors priežasčių negalima konfiskuoti natūra, tai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o ne šio turto dalis, net ir tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas nepriklauso kaltininkui. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti šio straipsnio 5 dalies, nes netenkinamos nustatytos sąlygos, todėl turtas konfiskuojamas natūra.

Be abejo, jei vienas sutuoktinių nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo (CK 3.124 straipsnis) ir tokiu būdu gauti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Tačiau sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-339/2008). Todėl atmestinas gynybos argumentas, jog automobilis nekonfiskuotinas, kadangi tai yra šeimos turtas, nes pagal teismų praktiką tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-112-942/2021). Nagrinėjamoje situacijoje pažymėtina, jog kaltinamasis grįžęs po eismo įvykio ir pasakęs sutuoktinei, kad padarė eismo įvykį, sutuoktinės akivaizdoje pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus.

Apibendrinant pažymėtina, jog šios visos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmės, kurias kaltinamasis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Todėl minėtas automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotinas.

V. Procesiniai klausimai

2023 m. rugsėjo 20 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos A. K. nuosavybės teisės į automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis (1 t., b. l. 106–107). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas A. K. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 77–80) ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 81–84), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 75 MGL 3 750 EUR (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiadešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. K. paskirti 50 MGL 2 500 EUR (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus ir 4 ( keturis ) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. priklausantį automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąsias priemones panaikinti. VĮ Regitra pranešti apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.