- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- AN2-124-337/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00214-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. atstovo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-383-928/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-383-928/2021 (toliau – skundžiamas nutarimas) V. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 29 d., ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams 6 mėnesiams. V. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 29 d., 17.15 val., Panevėžyje, šalia Beržų gatvės esančioje teritorijoje tarp J. Basanavičiaus g. 67 ir J. Basanavičiaus g. 63 pastatų, vairuodamas automobilį „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, nustatytas 1,02 prom. girtumas, nepastebėjo vairuotojui (jam) iš dešinės pusės atvažiavusio kito automobilio ir susidūrė su juo, ko pasekoje buvo apgadinti abu automobiliai.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. atstovas advokatas R. Kairio pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir V. Ž. neteisėtus veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį bei paskirti minimalią baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui bei taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat prašoma priteisti V. Ž. jo turėtas išlaidas. Tuo tarpu skundžiamo nutarimo dalį, kurioje automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB“ Tornadas“ aikštelėje, grąžintas jo savininkui, prašoma palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime teismas laikė, kad V. Ž., važiuodamas automobiliu važiuojama dalimi tiesiai, nesant jokių pirmumo ženklų, privalėjo duoti kelią nukentėjusiojo V. V. transporto priemonei iš dešinės, remiantis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 115 punktu. Apylinkės teismas tokią išvadą daro, remdamasis teismui pateikta „LIDL“ planuojamojo prekybos pastato situacijos schema, „LIDL“ prekybos centro teritorijos planu ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 29 d. raštu. Kadangi eismo dalyvis neprivalo žinoti „LIDL“ prekybos centro teritorijos išplanavimo, tai apylinkės teismas skundžiamame nutarime turėjo vertinti kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmus pagal KET reikalavimus. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti eismo įvykio vietą ir šios vietos traktavimą ne pagal savivaldybės pateiktus teritorinius išplanavimus, o pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) ir KET reikalavimus, kadangi eismo įvykio vieta atitinka kelio sąvoką, numatytą KET 3.7 punkte bei Kelių įstatyme, t. y. eismo įvykio vieta yra kelias, kurį apibrėžia važiuojamoji kelio dalis su skiriamąja juosta – siaura brūkšnine linija, numatyta KET 3 priedo 1.5 punkte, o iš vienos pusės nuo „LIDL“ parduotuvės stovėjimo aikštelės kelias yra atskirtas skiriamąja juosta – šaligatviu, o iš kitos pusės nuo degalinės „Circle K“ kelias atskiriamas kelkraščiu su atitinkamai jį lydinčiais kelio ženklais. Remiantis tuo, akivaizdu, kad nukentėjusiojo V. V. vairuojamas automobilis iš „Circle K“ degalinės teritorijos išvažiavo į dviejų eismo juostų kelią ir suko į kairę, nepraleisdamas keliu važiuojančio V. Ž. automobilio ir su juo susidurdamas. Dėl to, šiuo atveju turi būti taikomos ne KET 115 punkto nuostata, bet KET 102 ir 27 punktų nuostatos, kurios taikomos vairuotojams ne tik praleidžiant pėsčiuosius, bet ir transporto priemones. Kaip matyti iš pirminių šių asmenų paaiškinimų, nukentėjusysis su tokiu KET vertinimu buvo sutikęs ir ketino pasirašyti eismo įvykio vietos deklaraciją ir tik pajutęs nuo V. Ž. sklindantį alkoholio kvapą, buvo iškviesta policija. Taigi, nors V. Ž. ir buvo neblaivus, vairuodamas automobilį, tačiau jis nepažeidė KET reikalavimų, turėjusių priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykio, todėl jis trauktinas administracinėn atsakomybėn tik pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tuo tarpu dėl administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės taikymo pažymima, kad V. Ž. pilnai prisipažino, vairavęs transporto priemonę neblaivus, jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo ir tai yra vienintelė susisiekimo priemonė tarp gyvenamosios vietos Ramygaloje ir darbo vietos Panevėžyje, o ir pats pažeidėjas sutinka vairuoti transporto priemones, kuriose yra įdegti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl teismo prašoma paskirti V. Ž. būtent šią administracinio poveikio priemonę, skiriant minimalią baudą.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepime nesutinkama su apeliaciniu skundu, prašoma jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą V. Ž. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Be to, teismas išdėstė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis individualizavo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamą administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas iš dalies.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde ginčijama V. Ž. kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nepripažįstant, kad jis yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir kad pažeidė KET 115 punkto reikalavimus, kadangi jis nesutinka su eismo įvykio vietos, kaip šalia Beržų gatvės esančia teritorijos teisiniu vertinimu. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas kausimas dėl V. Ž. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nepripažinimo proceso išlaidomis pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas šiame nutarime pasisako būtent dėl šių pagrindinių apeliacinio skundo klausimų.
6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą.
7. Kreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pagrindinių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kad V. Ž. eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo ir aplinkybių, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama būtent su teisiniu kilusio eismo įvykio situacijos vertinimu, nesutinkant, kad eismo įvykio vieta laikytina tik šalia Beržų gatvės esančia teritorija, o tai yra tiesiogiai susiję su KET 102 punkto nuostatos ir KET 115 punkto nuostatos taikymo konkurencija, lemiančia pagrindinį eismo įvykio kilimo priežastingumą. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir vertindamas šias aplinkybes, didelį dėmesį skyrė eismo įvykio vietos teisiniam įvertinimui, nustačius, kad eismo įvykis įvyko šalia Beržų gatvės esančioje teritorijoje tarp J. Basanavičiaus g. 67 ir J. Basanavičiaus g. 63 pastatų, kur nėra gatvių, kelių, abu žemės sklypus skiria siaura juosta, kuri laikoma laisva valstybine žeme, todėl važiuojamoji dalis, kurioje įvyko eismo įvykis, gatvės, kelio statuso neturi. Šiuo tikslu apylinkės teismo buvo vertinti institucijų pateikti dokumentai: „LIDL“ planuojamo prekybos pastato situacijos schema, 2021 m. birželio 29 d. pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos raštas dėl duomenų pateikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir patraukdamas V. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai daug dėmesio skyrė formaliam eismo įvykio vietos teisiniam įvertinimui, tačiau visiškai nevertino subjektyviojo požymio – tyčios, kaip būtinojo kvalifikuojančio požymio administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, įskaitant ir apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta V. Ž. tyčia ir sąmoningas jo veikimas, siekiant padaryti jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje. Iš byloje esančių duomenų, teismo posėdyje kilusių teisminių ginčų ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad negalima vienareikšmiai nustatyti V. Ž. galimo vientiso psichinio santykio su visais jam inkriminuotų administracinių nusižengimų kvalifikuojančiais požymiais, t. y. įvykusio eismo įvykio vietos teisiniu statusu, kuris iš esmės lemia KET 102 punkto nuostatos ir KET 115 punkto nuostatos taikymo konkurenciją ir pagrindinį eismo įvykio kilimo priežastingumą. Visų pirma, tokia išvada darytina įvertinus faktines aplinkybes, susijusias su eismo įvykio vieta, t. y. šalia Beržų gatvės esančioje teritorijoje (kaip nurodoma skundžiamame nutarime), kur įvyko aptariamas eismo įvykis, yra tiesiai einanti asfaltu padengta važiuojamoji dalis, skirta transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, su skiriamąja juosta – siaura brūkšnine linija, numatyta KET 3 priedo 1.5 punkte, kuri dar yra ir aiškiai apibrėžta: nuo „LIDL“ parduotuvės stovėjimo aikštelės ji yra atskirta šaligatviu, o nuo degalinės „Circle K“ – kelkraščiu su atitinkamai jį lydinčiais kelio ženklais. Visi šie keliui ir gatvei apibrėžti skirti elementai, numatyti ir Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, yra užfiksuoti byloje esančiose eismo įvykio vietos nuotraukose. Antra, byloje nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio vieta ar įvažiavimas į tokią teritoriją būtų kažkokiu būdu aiškiai pažymėta, kaip šalia Beržų gatvės esanti teritorija, kurioje baigiasi gatvių ar kelių teisinis režimas, kaip pavyzdžiui šalia įvykio vietos esanti degalinės „Circle K“ teritorija, prie kurios įvažiavimo yra įrengtas kelio ženklas, numatytas KET 1 priede Nr. 329 „Ribotas greitis“. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad V. Ž., važiuodamas tokia šalia Beržų gatvės esančios teritorijos dalimi, galėjo pagrįstai suvokti, kad jis važiuoja keliu ar gatve, nepaisant šios teritorijos oficialaus teisinio statuso dokumentuose. Iš objektyvių bylos aplinkybių matyti, kad V. Ž., važiuodamas tokia šalia Beržų gatvės esančios teritorijos dalimi, nesuvokė pavojingo savo veikos pobūdžio ir jo valia nebuvo sutelkta į pavojingos veikos padarymą, kas vėliau nulėmė eismo įvykio atsiradimą ir jo priežastingumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. Ž. veiksmuose nėra būtinojo ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas naikinamas.
8. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vertinant byloje esančių įrodymų visumą, neginčytinai nustatytas aplinkybes, paties V. Ž. kaltės pripažinimą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam bei apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją ir sutikimą su V. Ž. neteisėtų veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. Ž. 2021 m. balandžio 29 d., 17.15 val., Panevėžyje, šalia Beržų gatvės esančioje teritorijoje tarp J. Basanavičiaus g. 67 ir J. Basanavičiaus g. 63 pastatų, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas 1,02 prom. girtumas. Tokiais veiksmais V. Ž. pažeidė KET 14 punkte numatytą draudimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pažeidėjo V. Ž. kaltė įrodyta visiškai teismo įvertintų įrodymų visuma bei jos paties kaltės pripažinimu, todėl V. Ž. kyla administracinė atsakomybė ir jis baustinas. Dėl to, panaikinus skundžiamą nutarimą dalyje, kurioje jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, priimamas naujas nutarimas nubausti V. Ž. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Skirdamas administracinę nuobaudą V. Ž. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą apeliacinės instancijos teismas nustatė vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos eismas taip pat atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei jo pavojingumą, t. y. V. Ž. nustatytas girtumas gerokai viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalią ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, taip pat jis važiavo miesto teritorijoje ir dar laikotarpiu, kai mieste būna objektyviai intensyvus eismas, kas tik pagrindžia šio asmens veikimo pavojingumą. Teismas taip pat vertina ir pažeidėjo asmenybę: V. Ž. neteistas Lietuvoje (b. l. 6-7), 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, įskaitant ir smulkius KET pažeidimus, tačiau neturi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, o nagrinėjamas šiurkštus KET pažeidimas jo padarytas pirmą kartą (b. l. 3-5). Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą ir kartu šį asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą, šiek tiek didesnę nei sankcijoje nustatytas minimalus jos dydis. Būtent tokio dydžio bauda atitiks administracinės atsakomybės paskirtį.
10. Tuo tarpu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju V. Ž. teismo posėdyje išreiškė sutikimą, kad jam būtų skirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kas patvirtinama ir apeliaciniame skunde (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į V. Ž. nustatytą girtumo laipsnį ir kitas administracinio nusižengimo aplinkybes, jo pavojingumą bei pažeidėjo asmenybę, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. Ž. skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 29 d., kai buvo laikinai sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 13), ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams 2 mėnesiams, t. y. sankcijoje numatytas ilgesnes nei minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemones, kurios yra pakankamai griežtos, kad sulaikytų asmenį nuo pažeidimų darymo. Kadangi ANK 422 straipsnis nenumato administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymo galimybės už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skundžiamu nutarimu pagrįstai grąžintas jo savininkui, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
11. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pakartotinai išspręsti klausimą dėl pažeidėjo V. Ž. turėtų išlaidų advokato paslaugomis pirmos instancijos teisme (b. l. 92-94) pripažinimo proceso išlaidomis (apie galimas patirtas išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu byloje nėra). Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu visiškai sutinka su skundžiamu nutarimu, kuriame remiamasi ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 straipsnio 2 dalimi, kur pastarajame numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyviui numatyta teisė prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Būtent pastaroji įstatyminė nuostata aiškiai apibrėžia, iš ko gali būti išieškomos teismo pripažintos proceso išlaidos, o nagrinėjamu atveju V. Ž. procese dalyvauja būtent traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu ir jis nepasikeitė priėmus nutarimą apeliacinės instancijos teisme. Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu tinkamai išsprendė šį klausimą, nepripažindamas V. Ž. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarimo dalį, kuria V. Ž. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda bei administracinio poveikio priemonės, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
V. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemones: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 29 d., ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis nutarimas neskundžiamas.