Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui J.B.(J.B.) dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo byloje – A.S. (A.S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas laikinai apriboti atsakovo J.B.(J.B.) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų E.B.(E.B.) ir M.B. (M.B.) atžvilgiu; iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą trečiojo asmens A.S. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E.B.ir M.B. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis 200 Eur dydžio išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo tėvo

14. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Kita tėvų valdžios apribojimo rūšis, įtvirtinta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normose, – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

16. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko atskyrimas – tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006).

17. Nenustačius pagrindo apriboti tėvų valdžią ir esant CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui atskirti vaiką nuo tėvų, teismas gali priimti sprendimą atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), jei toks reikalavimas ir nebuvo pareikštas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002). CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nenurodytas konkretus aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, sąrašas, tačiau reikalaujama nustatyti objektyvias aplinkybes (liga ir pan.), dėl kurių tėvai ar vienas jų negali rūpintis vaiku ir būtina spręsti, su kuo turi gyventi vaikas. Objektyvios aplinkybės gali būti tokios, dėl kurių jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pavyzdžiui, sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalint išlaikyti vaiko materialiai, išvykus į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

18. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo, ar negali vykdyti, savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant jų kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan.. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi, vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

19. Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su jo artimaisiais, su kuriais jis šiuo metu gyvena, ir kartu nenutraukti, ar bereikalingai nesilpninti, vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio.

20. Kaip jau minėta, CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003). Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyveno su tėvu dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvų gyvenimo skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Kasacinis teismas nepaneigė, kad tokios aplinkybės, byloje teismui visapusiškai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, galėtų būti pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006).

Motyvuojamoji dalis

21. Byloje nustatyta, kad atsakovas su sūnumis kartu negyveno, vaikų tėvams pradėjus gyventi atskirai, nepilnamečiai vaikai liko gyventi kartu su motina pas trečiąjį asmenį. Atsakovas jau daugelį metų gyvena ir dirba užsienio valstybėje, ten turi kitą šeimą.

22. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp tėvo (atsakovo) ir jo sūnų egzistuoja artimas ryšys, vaikai su atsakovu dažnai (beveik kasdien) bendrauja nuotoliniu būdu, atsakovas domisi vaikų gyvenimu, mokslais, sveikata, vaikai džiaugiasi bendravimu su tėvu, atsakovas padeda materialiai išlaikyti vaikus, kas mėnesį pervesdamas vaikų išlaikymui po 200 Eur, nors teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtinta atsakovo ir M.S.sudaryta taikos sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs kiekvienam vaikui mokėti mažesnį t. y. 250 Lt, išlaikymą. Kadangi atsakovas dėl objektyvių priežasčių – išvykimo gyventi į kitą valstybę ((duomenys neskelbtini)), ten turimo darbo, šeimos, negali rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais, o vaikai nenori keisti savo gyvenamosios vietos ir išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovo atžvilgiu šiuo atveju taikytinas vaikų atskyrimas nuo tėvo.

23. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 1 ir 5 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

24. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus (šiuo atveju buvo taikomas vaikų atskyrimas nuo tėvo), išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

25. Šiuo atveju, vaikus atskyrimas nuo tėvo, iki teismo sprendimo dėl vaikų rūpybos nustatymo įsiteisėjimo E.B.(E.B.) ir M.B. (M.B.) gyvenamoji vieta nustatytina su A. S., jo gyvenamojoje vietoje (šeimoje) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

26. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

27. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Byloje nustatyta, kad atsakovas kiekvienam vaikui teikia po 200 Eur išlaikymą. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas sutinka ir toliau mokėti prašomą išlaikymą. Bylos duomenimis, atsakovas yra darbingas, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jo galimybes dirbti ir išlaikyti vaikus, byloje nėra.

29. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis – 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, su kuriuo sutinka ir atsakovas, atitinka dabartinę atsakovo turtinių galimybių ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaikų raidos poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių šioje ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai šioje sprendimo dalyje nepateikiami.

30. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1920-231/2011 patvirtinta atsakovo ir M.S.taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo kiekvienam vaikui mokėti po 250 Lt išlaikymą kas mėnesį, todėl šioje teismo sprendimo dalyje aptartų motyvų pagrindu šis išlaikymo dydis keistinas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, mokamo kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

33. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (tame tarpe ir už antrinę teisinę pagalbą) (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti E.B.(E.B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) ir M.B.(M.B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) nuo tėvo J.B.(J.B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nepilnamečių vaikų E.B.(E.B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) ir M.B. (M.B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą A.S. gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaikų rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1920-231/2011 patvirtintą atsakovo J.B.ir M.S.taikos sutarties dalį (1 punktą), kuria J.B. įsipareigojo mokėti išlaikymą E.B.ir M.B.po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ir priteisti iš atsakovo J.B.(J.B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams E.B.(E.B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) ir M.B.(M.B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. sausio 4 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Pavesti A.S. uzufrukto teise tvarkyti E.B.ir M.B.tenkantį išlaikymą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.