- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-2634-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07491-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- E. V.-G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, SEB bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V.-G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. V.-G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiai vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais: kiekvieną trečiadienį, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų, vaiko interesus atitinkančioje, saugioje aplinkoje iki 20 val.; lyginiais mėnesio savaitgaliais, vaikus pasiimant šeštadienį 10 val. ir grąžinant į namus sekmadienį 18 val.; apie planuojamus kitus vaikų pasiėmimus ir jų trukmę informuojant ieškovę ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodant vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką.
2. Teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. G. išlaikymui po 532 Eur periodinėmis išmokomis, vaiko D. G. išlaikymui po 365 Eur periodinėmis išmokomis, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią: atsakovas su vaikais praleistų lyginius mėnesio savaitgalius, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiimdamas penktadienį 18 val. ir grąžindamas į namus sekmadienį 18 val.; po savaitgalio su ieškove, atsakovas su vaikais bendrauja pirmadienį ir antradienį – pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20 val.; po savaitgalio su tėvu, atsakovas su vaikais bendrautų trečiadienį ir ketvirtadienį – pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20 val.; vaikų rudens ir pavasario atostogas lyginiais metais vaikai praleistų su ieškove, nelyginiais metais - su atsakovu, lyginiais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėnesį vaikai atostogautų su atsakovu, rugpjūčio mėnesį - su ieškove, nelyginiais metais liepos mėnesį vaikai atostogautų su ieškove, rugpjūčio mėnesį – su atsakovu. Tėvo dieną vaikai praleistų su atsakovu, motinos dieną - su ieškove. Apie planuojamus kitus susitikimus su vaikais, atsakovas praneštų ieškovei ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodydamas, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikus.
3. Nurodė, kad priteisto laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams nepakanka, kadangi sūnaus S. išlaikymui kas mėnesį reikia 1 063 Eur, o dukros D. išlaikymui – 729 Eur. Atsakovas teikia nepakankamo dydžio išlaikymą, todėl vaikų ugdymo įstaigose susikaupė skolos. Jei išlaikymo suma nebus padidinta, ieškovė neišgalės viena pati sūnaus leisti į privačią mokyklą, kurią sūnus lanko ir kuri buvo pasirinkta dėl išskirtinių vaiko gabumų. Šalių nepilnametis sūnus gali prarasti galimybę mokytis mokykloje, kuri atitinka vaiko gebėjimus, o dukra gali netekti galimybės lankyti darželį, vaikai neturės galimybės lankyti būrelių. Prašyme ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas su vaikais daugiau nei numatyta laikinoje bendravimo tvarkoje nebendrauja, kas iš esmės neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Siekdama išlaikyti vaikų santykį su tėvu, ieškovė prašo nustatyti naują atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jo mokamo išlaikymo suma – po 500 Eur per mėnesį už abu vaikus - yra pakankama vaikų poreikiams užtikrinti. Ieškovė kiekvieną mėnesį gauna iš valstybės išmokas už vaikus – po 73,50 Eur (147 Eur už du vaikus), todėl vienam vaikui iš abiejų tėvų teikiamas išlaikymas kartu su vaiko pinigais sudaro 573,50 Eur. Ieškovė neišleidžia vaikų poreikiams tokio dydžio sumos, nepateikia tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nesutiko, jog vaikas lankytų privačią mokyklą, kas ieškovei buvo žinoma. Atsakovas laikosi teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, kuri užtikrina vaikų teises ir interesus. Jis neturi galimybės darbo dienomis pasiimti vaikų iš ugdymo įstaigų, kadangi dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8.00 val. iki 17.00 val., kartais tenka užsilaikyti darbe. Jo darbovietė yra kitame mieste, atstumas nuo jo darbo iki vaikų ugdymo įstaigų yra 45 kilometrai, todėl atsakovas galėtų spėti pasiimti vaikus anksčiausiai 19.00 val. arba vėliau. Atsakovas taip pat neturi galimybės atostogauti iš karto visą mėnesį, o tuo labiau daugiau nei mėnesį. Kiekvienais metais atsakovo atostogos derinamos su darbdaviu, todėl pats atsakovas iš anksto negali spręsti, kuriomis savaitėmis atostogaus vasaros metu. Nėra jokio būtinumo ir pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra nepagrįstas. Teismui tenkinus ieškovės prašymą, iš esmės būtų patenkinami ieškinio reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su šalių nepilnamečio sūnaus privačios ugdymo įstaigos lankymu, būtinybe tenkinti kitus vaikų poreikius jau buvo nurodytos teikiant pradinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartyje pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų.
8. Nurodė, kad kiekvienam iš tėvų prisidedant prie vaikų išlaikymo 250 Eur suma (šioje bylos stadijoje, nenustačius šalių turtinės padėties, nėra galimybės daryti išvadą, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi) ir nuo 2022 m. birželio 1 d. valstybei skiriant kiekvienam vaikui 80,50 Eur dydžio išmoką, 580,50 Eur per mėnesį suma yra iki bylos išnagrinėjimo iš esmės yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti. Sumokėjus už vaiko ugdymą, lieka 210,50 Eur per mėnesį suma, kuri yra artima pusės minimalios mėnesio algos, atėmus valstybės mokamą išmoką, dydžiui. Atsakovė nepateikė teismui pakankamai duomenų, kad per tris mėnesius nuo laikino išlaikymo vaikams priteisimo situacija iš esmės pasikeitė ir būtina keisti priteisto išlaikymo vaikams dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo padidinimo atmetė.
9. Nurodė, kad buvo nustatyta būtent ieškovės prašyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Pažymėjo, kad prieš tris mėnesius, kreipiantis į teismą ieškovei nustatyta bendravimo tvarka atrodė tinkama ir pakankama. Šiuo metu, prašydama keisti nustatytą bendravimo tvarką, ieškovė nenurodo jokių konkrečių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka tapo nebetinkama ar nebepakankama. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinybės ją keisti. Nors atsakovė prašo papildomai nustatyti laikiną bendravimą vaikų atostogų metu, atkreipė dėmesį į tai, kad pagal jos prašomą nustatyti bendravimo tvarką artimiausias (rudens) atostogas vaikai praleistų su ja, todėl būtinybės įtvirtinti tokią nuostatą atsakovo bendravimo su vaikais tvarkoje nėra. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas nustatyti, kad šias atostogas šiuo metu būtina sureglamentuoti. Ieškovė neprašo nustatyti bendravimo žiemos atostogų metu. Tuo tarpu detalios bendravimo tvarkos kitais ateinančiais metais nustatymas nėra laikinųjų apsaugos priemonių dalykas, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis situacija sureguliuojama tik laikinai, užtikrinant ryšio tarp tėvo ir vaikų palaikymą, bet ne detaliai sureglamentuojant visą jų bendravimą į ateitį, kas atliekama išnagrinėjus bylą, ištyrus pateiktus įrodymus ir priimant sprendimą byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nurodė, kad ieškovė su prašymu pridėjo išrašus apie giminaičių skolintas lėšas, duomenis apie skolas mokykloje ir darželyje, kvitus, patvirtinančius maisto išlaidas. Pažymėjo, kad teismas priimdamas nutartį nevertino situacijos iš esmės: vaikų poreikiai yra didesni nei minimalūs (vaikai turi alergijų, būstą vaikams suteikia tik ieškovė, atsakovas piktavališkai nemoka bendros paskolos už būstą, kuriame gyvena vaikai); vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad 250 Eur suma patenkina tik minimalius poreikius (vaikų poreikiai yra didesni nei minimalūs); ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis skiriasi iš esmės (ieškovės pajamos yra daugiau nei dvigubai mažesnės nei atsakovo, ieškovė viena pati moka bendro būsto, kurį atsakovas prašo priteisti jam, paskolą, beveik visa vaikų priežiūra tenka vienai ieškovei); ieškovė, siekdama apsaugoti vaikų interesus, lėšas vaikų išlaikymui skolinasi iš giminaičių. Pažymėjo, kad vyksta teismai ar ne, pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti tėvų, o ne kitų asmenų pareiga.
10.2. Teismas nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo – akivaizdu, kad vaikų išlaikymo suma yra didesnė nei 573,50 Eur, negana to, vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia su ieškove, atsakovas praktiškai nepatiria kitų išlaidų, kaip tik mokamas išlaikymas, po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, tuo tarp ieškovė suteikia vaikams būstą, vaikus maitina, veža į ugdymo įstaigas, be to atsakovo gaunamos pajamos yra daugiau nei du kartus didesnės nei ieškovės. Pažymėjo, kad kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teismas neturėjo pakankamai duomenų apie vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, tačiau pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo situacija buvo visiškai kitokia – teismas matė šalių turtinę padėtį, matė ieškovės įsiskolinimus už vaikų išlaikymą, todėl mano, kad teismo konstatavimas, jog teismas neturi pakankamai duomenų spręsti apie vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ar tėvų turtinę padėtį yra tikrovės neatitinkantis.
10.3. Nurodė, kad ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog tėvas pakankamai nedalyvauja vaikų auklėjime ir priežiūroje. Negana to, kad didesnė vaikų išlaikymo dalis tenka ieškovei, ieškovei tenka ir didesnė vaikų priežiūros dalis. Pažymėjo, kad ir šioje nutarties dalyje teismas nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad vaikai turėtų daugiau bendrauti su tėvu, patys vaikai sako pasiilgstantys tėvo ir su juo susitinkantys retai. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad siekiant apsaugoti vaikų interesus, vaikai turėtų bendrauti daugiau su tėvu.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad per tris mėnesius nuo laikino išlaikymo vaikams priteisimo situacija iš esmės pasikeitė ir būtina keisti priteisto išlaikymo vaikams dydį. Atsakovas moka kiekvieną mėnesį 500 Eur ieškovei už abiejų vaikų išlaikymą, o tokia suma iš atsakovo tikrai pakankama vaikų poreikiams užtikrinti. Pažymėjo, kad ieškovė dar gauna kiekvieną mėnesį iš valstybės išmokas už vaikus: vaiko pinigai – 80,50 eurų, už du vaikus – 161 eurai. Taigi vienam vaikui iš abiejų tėvų ir vaiko pinigų gaunasi išlaikymui 580,50 Eur, abiem vaikams 1161,00 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė neišleidžia prašomos priteisti sumos vaikams, todėl ir nepateikia pagrindžiančių išlaidas dokumentų, o tik prideda savo sugalvotas ir surašytas didžiules sumas už neva reikalingus dalykus ir neva suteiktas paskolas, kurių vėlgi neparodo, kaip jas išleidžia.
11.2. Atsakovas nesutiko, kad vaikas lankytų privačią mokyklą ir buvo siuntęs ieškovei sms žinutę, kurią ji gavo dar praeitais mokslo metais.
11.3. Ieškovė neįrodė, kad jos pajamos yra dvigubai mažesnės, ir kad vaikai yra alergiški.
11.4. Prašydama keisti nustatytą bendravimo tvarką ieškovė nenurodo jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių nustatyta anksčiau jos prašoma bendravimo tvarka tapo netinkama ar nepakankama. Ieškovė neįrodė būtinybės bendravimo tvarką keisti. Atsakovas laikosi jau prieš tris mėnesius nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais. Šiomis priemonėmis yra užtikrintas vaikų bendravimas su tėvu.
11.5. Pažymėjo, kad atsakovas net neturėtų galimybės darbo dienomis pasiimti vaikų iš ugdymo įstaigų, kadangi dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, kartais tenka užsilaikyti darbe. Be to, atsakovo darbovietė yra kitame mieste, t.y. atstumas nuo jo darbo iki vaikų ugdymo įstaigų yra 45 kilometrai. Todėl realiai atsakovas galėtų spėti pasiimti vaikus anksčiausiai 19 val. arba vėliau, bet jau ugdymo įstaigos būtų uždarytos ir vaikams laikas būtų ruoštis miegoti, todėl tikslinga palikti laikinąsias apsaugos priemones tokias, kokios yra dabar.
11.6. Pažymėjo, kad atsakovas neturi galimybės atostogauti iškart visą mėnesį, o tuo labiau daugiau nei mėnesį, nes tokiu atveju atsakovas netektų darbo ir pajamų, dėl ko negalėtų vaikams teikti išlaikymo. Be to, kiekvienais metais atsakovo atostogos derinamos su darbdaviu, todėl atsakovas iš anksto negali spręsti, kuriomis savaitėmis atostogaus vasaros metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).
15. Įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
16. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiai vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais: kiekvieną trečiadienį, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų, vaiko interesus atitinkančioje, saugioje aplinkoje iki 20 val.; lyginiais mėnesio savaitgaliais, vaikus pasiimant šeštadienį 10 val. ir grąžinant į namus sekmadienį 18 val.; apie planuojamus kitus vaikų pasiėmimus ir jų trukmę informuojant ieškovę ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodant vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. G. išlaikymui po 532 Eur periodinėmis išmokomis, vaiko D. G. išlaikymui po 365 Eur periodinėmis išmokomis, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią: atsakovas su vaikais praleistų lyginius mėnesio savaitgalius, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiimdamas penktadienį 18 val. ir grąžindamas į namus sekmadienį 18 val.; po savaitgalio su ieškove, atsakovas su vaikais bendrauja pirmadienį ir antradienį – pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20 val.; po savaitgalio su tėvu, atsakovas su vaikais bendrautų trečiadienį ir ketvirtadienį – pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20 val.; vaikų rudens ir pavasario atostogas lyginiais metais vaikai praleistų su ieškove, nelyginiais metais - su atsakovu, lyginiais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėnesį vaikai atostogautų su atsakovu, rugpjūčio mėnesį - su ieškove, nelyginiais metais liepos mėnesį vaikai atostogautų su ieškove, rugpjūčio mėnesį – su atsakovu. Tėvo dieną vaikai praleistų su atsakovu, motinos dieną - su ieškove. Apie planuojamus kitus susitikimus su vaikais, atsakovas praneštų ieškovei ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodydamas, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
17. Apeliantė nesutiko su skundžiama nutartimi ir nurodė, kad teismas nevertino situacijos iš esmės, t. y., kad vaikų poreikiai yra didesni nei minimalūs (vaikai turi alergijų, būstą vaikams suteikia tik ieškovė, atsakovas piktavališkai nemoka bendros paskolos už būstą, kuriame gyvena vaikai); vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad 250 Eur suma patenkina tik minimalius poreikius (vaikų poreikiai yra didesni nei minimalūs); ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis skiriasi iš esmės (ieškovės pajamos yra daugiau nei dvigubai mažesnės nei atsakovo, ieškovė viena pati moka bendro būsto, kurį atsakovas prašo priteisti jam, paskolą, beveik visa vaikų priežiūra tenka vienai ieškovei); ieškovė, siekdama apsaugoti vaikų interesus, lėšas vaikų išlaikymui skolinasi iš giminaičių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.
18. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė patikslinto ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo prašo „nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų materialinį išlaikymą – D. G. priteisti po 365 Eur, S. G. po 532 Eur, mėnesinių periodinių išmokų, mokamų į E. V.-G. sąskaitą banke, kiekvieną mėnesį iki 10 mėnesio dienos už einamąjį mėnesį“. Taigi, ieškovė prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nustatytą laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, iš esmės prašo, jog būtų patenkintas jos ieškinio reikalavimas šioje dalyje. Taip pat ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių (laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams) pakeitimą grindžia tapačiomis aplinkybėmis, kaip ir ieškinyje.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl jų pakeitimo, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, kokie yra būtini vaikų poreikiai, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo atlikti išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir daryti išvados apie šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti būtinų išlaidų dydį, taip pat realią šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie vaikams reikalingo išlaikymo.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas 250 Eur (kiekvienam vaikui) išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis. Pritartina skundžiamoje nutartyje nurodytam vertinimui, kad kiekvienam iš tėvų prisidedant prie vaikų išlaikymo 250 Eur suma ir valstybei skiriant kiekvienam vaikui 80,50 Eur dydžio išmoką, 580,50 Eur per mėnesį suma vienam vaikui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės yra pakankama šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (net ir įskaitant išlaidas šalių sūnaus privačiai mokyklai).
21. Kaip jau minėta, šioje bylos stadijoje, kai yra nustatomos laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertina šalių nepilnamečių vaikų poreikių, jų tėvų turtinės padėties ir kitų aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Todėl išaiškintina, kad ieškovės prašyme nurodyti argumentai dėl nepilnamečių vaikų poreikių, ieškovės ir atsakovo turtinės padėties ir kt. bus vertinami ir dėl jų pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
22. Ieškovė taip pat nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo pagal ieškovės naujai kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateiktą tvarką. Ieškovė skunde nurodo, jog tėvas pakankamai nedalyvauja vaikų auklėjime ir priežiūroje. Pažymėjo, jog siekiant apsaugoti vaikų interesus, vaikai turėtų bendrauti daugiau su tėvu.
23. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais: kiekvieną trečiadienį, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų, vaiko interesus atitinkančioje, saugioje aplinkoje iki 20 val.; lyginiais mėnesio savaitgaliais, vaikus pasiimant šeštadienį 10 val. ir grąžinant į namus sekmadienį 18 val.; apie planuojamus kitus vaikų pasiėmimus ir jų trukmę informuojant ieškovę ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodant vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką. Tuo tarpu ieškovė prašo pakeisti šią laikiną bendravimo tvarką ir nustatyti, kad atsakovas su vaikais praleistų lyginius mėnesio savaitgalius, vaikus iš gyvenamosios vietos pasiimdamas penktadienį 18 val. ir grąžindamas į namus sekmadienį 18 val.; po savaitgalio su ieškove, atsakovas su vaikais bendrauja pirmadienį ir antradienį – pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20 val.; po savaitgalio su tėvu, atsakovas su vaikais bendrautų trečiadienį ir ketvirtadienį – pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20 val.; vaikų rudens ir pavasario atostogas lyginiais metais vaikai praleistų su ieškove, nelyginiais metais - su atsakovu, lyginiais metais vaikų vasaros atostogų metu liepos mėnesį vaikai atostogautų su atsakovu, rugpjūčio mėnesį - su ieškove, nelyginiais metais liepos mėnesį vaikai atostogautų su ieškove, rugpjūčio mėnesį – su atsakovu. Tėvo dieną vaikai praleistų su atsakovu, motinos dieną - su ieškove. Apie planuojamus kitus susitikimus su vaikais, atsakovas praneštų ieškovei ne vėliau nei prieš dvi dienas, nurodydamas, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikus. Taigi iš esmės ieškovė siekia nustatyti platesnę atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas daugiau laiko praleistų su šalių nepilnamečiais vaikais.
24. Šiuo atveju teismas vėlgi pastebi, kad ieškovės prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės (laikina bendravimo tvarka) sutampa su jos reiškiamo ieškinio reikalavimais šioje dalyje. Dar kartą pažymėtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nėra išsprendžiamas klausimas iš esmės, jis bus išspręstas tik visiškai išnagrinėjus bylą. Todėl šiai dienai patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (bendravimo tvarkos) pakeitimo, tai iš esmės reikštų jos ieškinio reikalavimų patenkinimą. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti išsprendžiami ieškinio reikalavimai iš esmės, laikina bendravimo tvarka nustatoma siekiant iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti situaciją, užtikrinant pakankamą skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina pakankamą skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, nepažeidžia nė vieno iš tėvų ar šalių vaikų interesų, todėl keisti minėta nutartimi nustatytos laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nėra pagrindo. Juolab, kad 2022 m. birželio 6 d. nutartimi iš esmės buvo nustatyta būtent ieškovės prašyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kuri kreipiantis į teismą ieškovei buvo tinkama ir pakankama. Be to, ieškovė prašydama pakeisti jos prašymu nustatytą bendravimo tvarką, nenurodo jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka tapo nebetinkama ar nebepakankama, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė būtinybės ją keisti.
25. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybės, susijusios su tėvų galimybėmis bendrauti su nepilnamečiais vaikais bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
26. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi nustatytą atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri iki bylos išnagrinėjimo iš esmės užtikrins pakankamą skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nėra.
27. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovės atskirojo skundo netenkinus, yra pagrindas tenkinti atsakovo A. G. prašymą dėl bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo,
30. Atsakovas A. G. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 375 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, sumokėjo 375 Eur. Kadangi atsakovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio už advokato parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 375 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. V.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.