Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus Gintauto Bagotyriaus prašymą sankcionuoti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. LPR-ANR_N-13-2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. 2020 m. spalio 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. LPR-ANR_P-14-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 142 straipsnio 1 dalį dėl to, kad T. R. personalinė įmonė patikrinimo metu (2020 m. rugsėjo 16 d.) prekiavo tinkamai nepaženklintais trisdešimt trimis auksinių gaminių vienetais, dalis tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių apyvartos žiniaraščio įrašų atlikti pieštuku su galimybe juos koreguoti ar pašalinti, veiklos vietoje nevedė/nepateikė tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių inventorizacijos ir veikloje naudojamų, patikrinimo metu pateiktų dviejų matavimo priemonių metrologinės patikros dokumentų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 10 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 ir 2 dalį, 14 straipsnio 1 ir 2 dalį, 14 straipsnio 8 dalį.

Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų direktorius Gintautas Bagotyrius, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nusprendė T. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 142 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinės nuobaudos neskirti.

Administracinio nusižengimo byla atsiųsta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams sankcionuoti Lietuvos Prabavimo rūmų direktoriaus 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą.

Atsisakytina sankcionuoti nutarimą.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-11-303/2018). Administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-270-493/2019, AN2-254-593/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad minėtas straipsnis nekeičia kodekse nustatytos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos, o tik suteikia atitinkamai institucijai (pareigūnams) teisę įstatyme numatytais atvejais švelninti nuobaudą arba jos neskirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 1999 m. gruodžio 28 d. konsultacija „Dėl ( - ) straipsnio taikymo“ (Administracinių teismų praktika, Nr. 1, psl. 326-327)). Be to, toks sprendimas dar nėra galutinis, jam įsigalioti būtina apylinkės teismo teisėjo sankcija. Sankcijos negavus, toks sprendimas neįsigalioja, vadinasi, tam tikrais atvejais administracinio nusižengimo byla gali likti neišspręsta. Todėl minėtoje konsultacijoje įtvirtinta, kad institucija (pareigūnas), įgaliotas nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, išnagrinėjęs konkrečią bylą, vadovaudamasis bendromis ANK taisyklėmis, priima nutarimą skirti teisės akto sankcijoje numatytą nuobaudą. Manydamas, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, atitinkama institucija (pareigūnas) tame pačiame nutarime sprendžia klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo arba neskyrimo. Tokiu atveju institucija (pareigūnas) priimtą nutarimą kartu su administracinio nusižengimo byla perduoda atitinkamam apylinkės teismui, prašydamas sankcijos. Tuo tarpu apylinkės teismo teisėjas, ištyręs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs nutarimo motyvus, nustato jo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutikdamas su institucijos (pareigūno) sprendimu, jo motyvais, teisėjas sankcionuoja nutarimą. Nesutikdamas su institucijos (pareigūno) sprendimu ir atsisakydamas sankcionuoti nutarimą, apylinkės teismo teisėjas priima nutartį, nurodydamas joje atsisakymo motyvus. Tokios nutarties priėmimas reiškia, kad nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ar neskyrimo neįsigalioja, todėl turi būti vykdoma pirmoji nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Tais atvejais, kai buvo priimtas nutarimas tik dėl nuobaudos sušvelninimo ar neskyrimo, negavus teisėjo sankcijos, toks nutarimas neįsiteisėja. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo byla liko neišspręsta, todėl ji turi būti grąžinama institucijai (pareigūnui) ją iš naujo nagrinėti.

Pažymėtina, kad ANK 142 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams arba darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, už šioje dalyje padarytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų konfiskavimas (ANK 142 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad Lietuvos prabavimo rūmų direktorius 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. LPR-ANR_N-13-2020 T. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 142 straipsnio 1 dalyje, nuobaudos neskyrė, nors kaip minėta anksčiau, institucija (pareigūnas), įgaliotas nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, išnagrinėjęs konkrečią bylą, vadovaudamasis bendromis ANK taisyklėmis, pirmiausia priima nutarimą skirti teisės akto sankcijoje numatytą nuobaudą, o ne iš viso neskirti nuobaudos. Taigi, nagrinėjamu atveju, iš karto nusižengimą padariusiam asmeniui buvo neskirta administracinė nuobauda, šį sprendimą motyvuojant kitomis aplinkybėmis.

Teismas pažymi, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos T. R. administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, jog šioje byloje yra nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamos T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ar kitų ją neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nėra. Tačiau pažymėtina ir tai, jog visiškai nepagrįstai nurodoma T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pensinis amžius. Pažymėtina, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. T. R. administracinio nusižengimo metu nebuvo sukakusi 65 metų amžiaus, todėl nutarime nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pensinis amžius negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Visa tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamoje byloje T. R. turėjo būti skiriama bauda, ne didesnė negu ANK 142 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkis.

Nagrinėjamu atveju, Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų direktorius Gintautas Bagotyrius, nutarimu iš viso neskyrė T. R. administracinės nuobaudos, numatytos ANK 142 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir tuo pažeidė imperatyvias ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų direktorius priimtame nutarime nepaisė administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių ir tuo padarė esminį administracinių nusižengimų bylų teisenos pažeidimą. Todėl teismui pateiktas Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus nutarimas negali būti sankcionuojamas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog šis teismo atsisakymas sankcionuoti nutarimą neužkerta kelio Valstybės įmonei Lietuvos prabavimo rūmams pašalinus šioje nutartyje nurodytus nutarimo trūkumus, naujai kreiptis į teismą dėl nutarimo sankcionavimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti sankcionuoti Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus Gintauto Bagotyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. LPR-ANR_N-13-2020.

Nutartis neskundžiama.