- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1194-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03931-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- Namų savininkų bendrijai Mickevičiaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ir trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu V. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1652-454/2020 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei Namų savininkų bendrijai Mickevičiaus g. 8 dėl 2018 m. gruodžio 5 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo pareiškęs savarankišką reikalavimą atsakovei Namų savininkų bendrijai Mickevičiaus g. 8 dėl bendrijos 2018 m. spalio 23 d. dokumento „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“ pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti Namų savininkų bendrijos Mickevičiaus g. 8, Kaunas 2018 m. gruodžio 5 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus negaliojančiais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. el. b. l. 10 – 12).
2. Nurodė, kad susirinkimas pravestas pažeidžiant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitokios paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo bei Bendrijos įstatų nuostatus. Apie visuotinį susirinkimą nebuvo tinkamai visiems pranešta, tai yra ieškovė ir V. G. negavo pranešimų apie šaukiamą susirinkimą, bendrijos narių susirinkimą sušaukė neįgalioti žmonės, pirmuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo numatytas bendrijos revizijos komisijos pristatymas, tačiau nebuvo galimybės iki susirinkimo V. G. prašant susipažinti su revizijos aktu, o susirinkimo metu išvada taip pat nebuvo pateikta, taip pat buvo sudarytas netinkamas bendrijos narių sąrašas, todėl nebuvo kvorumo ir priimti nutarimai susirinkime neteisėtai.
3. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje V. G. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė bendrijos revizijos komisijos narių S. S. ir V. T. 2018 m. spalio 23 d. sudarytą ir pasirašytą dokumentą „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“ pripažinti negaliojančiu.
4. Nurodė, kad ginčijamas dokumentas neatitinka reikalavimo, keliamo revizijos aktui. Yra netinkamai nustatytos aplinkybės ir jos įvertintos dėl permokėtų įmonei pinigų, dėl skolos Sodrai, dėl bendrijos pirmininkui mokamo atlyginimo tvarkos, dėl bendrijos pirmininko naudojamų lėšų ir kompensacijų, dėl apmokėjimo uždarajai akcinei bendrovei „Statija“ už atliktus darbus dėl namo techninės būklės, dėl trečiajam asmeniui V. G. išmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dėl apmokėjimų J. Ž. už bendrijai teikiamą elektros energiją, dėl paslaugų pirkimo, dėl bendrijos pirmininko išsilavinimą ir sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų. Minimą dokumentą pasirašė tik du revizijos nariai iš trijų. Nebuvo pateiktas trečiojo revizijos nario pasirašytas atskirai minimas dokumentas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t. el. b. l. 14 – 29).
6. Nurodė, kad buvusiam bendrijos pirmininkui V. G. atsisakant vykdyti savo pareigas ir trukdant šaukti visuotinį susirinkimą, bendrijos valdyba, turėdama tokią teisę, sušaukė susirinkimą. Susirinkimą galėjo sušaukti bet kuris iš valdybos narių, todėl tai teisėtai ir buvo padaryta. Apie valdybos ir bendrijos narių susirinkimus buvo pranešta visiems tinkamai, visi laiku galėjo susipažinti su susirinkimų darbotvarke. Tiek valdybos susirinkime, tiek bendrijos susirinkime buvo pakankamas balsų skaičius, todėl visi priimti teisėti sprendimai.
7. Atsakovė atsiliepimą dėl pareikšto trečiojo asmens savarankiško reikalavimo (4 t. el. b. l. 160 –168) prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad revizijos išvadose nurodytos teisingos ir pagrįstos aplinkybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. G. atsakovei Namų savininkų bendrijai Mickevičiaus g. 8, Kaunas 700 Eur advokato išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, jog visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba. Analogiška valdybos funkcija reglamentuota to paties įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. Tiek iš šalių paaiškinimo, tiek iš pateiktų rašytinių įrodymų (penkių valdybos narių sprendimas dėl susirinkimo sušaukimo) matyti, kad susirinkime dalyvavo penki valdybos nariai iš šešių valdybos narių. Valdybos narys ir pirmininkas V. G. šiame susirinkime nedalyvavo. Ar tinkamai buvo informuotas apie šaukiamą susirinkimą V. G. patikimų įrodymų byloje nėra. Kiekviena proceso šalis aplinkybes komentuoja palankiau savo naudai. Penki valdybos nariai išreiškė valią dėl susirinkimo sušaukimo, o reiškiamai nuomonei prieštaravo tik vienas balsas – valdybos pirmininkas V. G.. Teismo vertinimu, V. G. turimas balsas neįtakotų valdybos sprendimo rezultatų, todėl nėra pagrindo bendrijos valdybos sprendimų pripažinti negaliojančiais.
10. Teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimui, kad bendrijos skelbimų lentoje buvo iškabintas skelbimas „Dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo“, kuris kitą dieną buvo nuplėštas nuo skelbimo lentos, tačiau 2018 m. lapkričio 17 d. bendrijos nariams buvo išsiųsti registruoti laiškai „Dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo“, o 2018 m. lapkričio 20 d. paskelbta dienraštyje „Kauno diena“ apie tai, kad bendrijos valdyba šaukia visuotinį bendrijos narių susirinkimą 2018 m. gruodžio 5 d. 19.00 val., nurodė, kad nepaneigtina aplinkybė, jog buvo tinkamai pranešta spaudoje bei buvo siunčiami registruoti laiškai.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodė, ginčijamo susirinkimo protokole nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 40 narių, o faktiškai dalyvavo 31 narys, nes 9 nebuvo priimti į bendrijos narius. Daugiau kaip 2/3 susirinkime dalyvavusių bendrijos narių, kurių balsų reikia, kad nutarimai būtų teisėti, būtų 22 (31:3x2+1). Antru darbotvarkės klausimu iš 31 dalyvavusio atėmus 3 negaliojančius balsus (A. A. D., G. M., S. S.) ir 9 balsavusius „prieš“, „už“ balsavo tik 19 balsų. Trečiu darbotvarkės klausimu iš 31 dalyvavusio atėmus 3 negaliojančius balsus (A. A. D., G. M., S. S.) ir 4 balsavusius „prieš“, bei 3 „susilaikė“, paaiškėja, kad „už“ balsavo 21 balsas. Kadangi antru ir trečiu darbotvarkės klausimu reikalinga kvalifikuota dauguma (22 balsai), vadinasi paminėtais klausimais nebuvo reikiamo balsų skaičiaus.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pagal V. G. pateiktus duomenis, nurodė, kad bendrijoje yra registruoti 35 bendrijos nariai. Atėmus 4 bendrijos narius, kurie nedalyvavo susirinkime, lieka 31 bendrijos narys, dalyvavęs susirinkime, iš jų 9 bendrijos nariai (iš jų 4 balsai, kuriuos su įgaliojimu ir balsavimo teisės perleidimo sutartimis atstovavo V. G.) balsavo „prieš“ V. G. atšaukimą iš pirmininko pareigų ir 22 bendrijos nariai balsavo „už“ . Daugiau kaip 2/3 balsų nuo 31 dalyvavusiųjų bendrijos narių susirinkime yra 22 (31x2:3+1) balsai. Renkant naują bendrijos pirmininką A. A. D. taip pat dalyvavo 31 bendrijos narys. Keturi balsai „prieš“ (visi 4 balsai, kuriuos su įgaliojimu ir balsavimo teisės perleidimo sutartimis atstovavo V. G.), 3 balsai „susilaikė“ ir 24 balsai „už“ naujojo pirmininko A. A. D. išrinkimą. Taigi, kvorumas buvo. Valdybai prieš susirinkimą ir susirinkimo metu buvo pateikti 9 prašymai patalpų savininkų dėl jų priėmimo į bendrijos narius. V. G. kaip valdybos pirmininkas jų nepriėmė, tačiau šiuos asmenis priėmė valdyba, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šie 9 asmenys nebuvo priimti į bendrijos narius bei negalėjo išsakyti savo nuomonės raštu ar žodžiu. Todėl teismas darė išvadą, kad susirinkimo metu kvorumas buvo, priimti sprendimai susirinkime tinkamai.
13. Teismas taip pat nurodė, kad byloje pateiktas revizijos komisijos narių S. S. ir V. T. 2018 m. spalio 23 d. sudarytas ir pasirašytas dokumentas „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“ bei atskirai pasirašytas trečiojo komisijos revizijos nario S. J. (4 t. el. b. l. 171, 172). Šio dokumento išvados 2 p. nurodyta, kad „galimybės patikrinti ar bendrijos lėšos buvo naudojamos vadovaujantis patvirtintais bendrijos ūkinės bei finansinės veiklos planavimo dokumentais nėra, nes bendrijos narių susirinkimas tokių dokumentų (bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatų) nėra patvirtinęs“. Todėl teismas trečiojo asmens išdėstytas detaliai aplinkybės savarankiškame reikalavime ir išsakytas posėdyje vertino kaip samprotavimus ir gynybinę poziciją. Teismas pažymėjo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu tikėtina bus detaliai atsakyta į visus keliamus klausimus ikiteisminiame tyrime bei priimtas procesinis sprendimas, o spręsti apie išvadų pagrįstumą nėra galimybės, nes nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimas tokių dokumentų (bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatų) nėra patvirtinęs. Todėl teismas savarankišką reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.
14. Teismas nurodė, kad ieškiniams dėl butų ar kitų patalpų savininkų priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 2.82 str. 4 d., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 str. 4 d. 7 p.). Trečiasis asmuo pateikė teismui savarankišką reikalavimą 2019 m. spalio 29 d., laikytina, kad jam buvo žinoma apie tokio dokumento egzistavimą nuo 2018 m. gruodžio 5 d. (su V. G. darbo sutartis nutraukta 2018 m. gruodžio 31 d., dalyvavo 2018 m. gruodžio 5 d. bendrijos narių susirinkime, Taip pat V. G. pateikė išvadą pasirašytą S. J.). Todėl teismas taikė ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. G. ieškinio reikalavimus atmetė.
15. Kadangi byloje ieškovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jo nurodyti dokumentai – bendraturčių susitarimai (4 t. el. b. l. 4, 75, 77) bei rašymai priimti į bendrijos narius (4 t. el. b. l. 57–65) yra suklastoti, pasirašyti atgaline data bei pateikti su tikslu pateisinti balsavimo susirinkime teisėtumą, todėl teismui konstatuoti šio fakto byloje nebuvo pagrindo (CPK 178 str.) ir atstovo prašymas pranešti dokumentų suklastojimo faktą prokurorui atmetė.
16. Taip pat teismas ieškovės atstovo prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pateikiant priešieškinį, teismas vertino kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Bylos eigoje paaiškėjus aplinkybėms bei pasikeitus atstovui, priešieškinio buvo atsisakyta, tačiau priešieškinio pateikimas ir jo atsisakymas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
17. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas 450 Eur advokato ir 250 advokato padėjėjai apmokėti (4 t. el. b. l. 92–94, 176–178).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Apeliaciniu skundu (DOK – 59407) ieškovė S. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, bendrijos Mickevičiaus g. 8, Kaunas pirmininkui A. A. D. skirti baudą už teismo nurodymų nevykdymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas neįvertino, kad Bendrijos Neeilinio valdybos narių posėdžio protokolas „atsirado“ tik kaip atsikirtimas į patikslintą ieškinį, susirinkimo pravedimo metu šio dokumento nebuvo. Prie protokolo taip pat yra pateiktas ”Valdybos“ pranešimas apie kviečiamą valdybos posėdį, kuris taip pat niekur nebuvo paskelbtas. Kokia „valdyba“ kviečia valdybos posėdį taip pat nenurodyta. Taip pat teismas visiškai netinkamai įvertino ir aplinkybes dėl naujų narių priėmimo susirinkimo metu. Be to, joks Bendrijos valdybos posėdis skundžiamo susirinkimo metu nebuvo pravestas, valdybos posėdžio protokolas nebuvo surašytas ir nėra pateiktas. Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio darbo reglamentą nustato Įstatymas. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad 3 patalpų savininkai balsavo neturėdami susitarimo. Faktiškai neturėdami susitarimo balsavo 7 bendrijos nariai: A. A. D. ir A. D., S. S. ir A. S., G. M., P. M. ir J. L.. Tai reiškia, kad nesant susitarimo jie negalėjo ne tik balsuoti, bet ir būti priimti ir į bendrijos narius, nes prieštarauja Įstatymo 6 str. 4 d. Taip pat išankstinė nuomonė pareikšta raštu neatitinka Bendrijos įstatuose (t. 1, b. l. 19-27) nustatytų reikalavimų: Įstatų 28 p. nustatyta, kad nuomonė pareikšta raštu iš anksto nusiunčiama susirinkimo organizatoriui, t. y. formaliai vertinant - valdybai. Tačiau nuomonės pareiškimai buvo nusiųsti nežinia kam, nes pareiškę nuomonę patalpų savininkai dar nebuvo priimti į bendrijos narius.
18.2. Teismas visiškai nepasisakė dėl Įstatymo 14 str. 6 d. 6p. nustatytos imperatyvios normos, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Negaudamas informacijos apie ginčijamą visuotinį bendrijos narių susirinkimą, 2019 m. vasario 7 d., 2018-12-05 susirinkimo pirmininkui ir naujai išrinktam bendrijos pirmininkui A. A. D. įgaliotas asmuo V. G. raštu pateikė prašymą pateikti informaciją ir dokumentus apie pravestą susirinkimą, tačiau 2019 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją.
18.3. Teismas įpareigojo atsakovą pateikti ieškovės prašomus dokumentus: 2018-12-05 visuotinio bendrijos narių susirinkimo dokumentus, tame tarpe Bendrijos revizijos komisijos išvadą, tačiau atsakovės atstovai atsisakė pateikti Bendrijos revizijos komisijos išvadą tuo pagrindu, kad neturi dokumento, nes originalas yra pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijai. Susipažinus su Kauno AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pateiktu revizijos komisijos aktu, paaiškėjo, kad Bendrijos pirmininkas A. A. D. atsisakydamas pateikti teismui revizijos aktą, apgavo teismą, nes institucijai buvo pateikta revizijos akto kopija. teismas visiškai nepasisakė dėl imperatyvių Civilinio proceso kodekso reikalavimų (CPK 199 straipsnio 6 dalis) ir dėl prašymo skirti baudą už šių normų pažeidimą.
18.4. Byloje buvo teikiamas atsiliepimas į priešieškinį, kurio atsakovė atsisakė, renkami įrodymai, priešieškinis buvo nagrinėjamas parengiamųjų teismo posėdžių metu ir už šiuos procesinius veiksmus buvo pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau teismas dėl šio prašymo visiškai nepasisakė.
2. Apeliaciniu skundu (DOK – 53605) trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – trečiojo asmens savarankišką reikalavimą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės pagal byloje pateiktas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pareikštu savarankišku reikalavimu prašyta Bendrijos revizijos komisijos narių S. S. ir V. T. 2018 m. spalio 23 sudarytą ir pasirašytą dokumentą „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“ pripažinti negaliojančiais (4 t. el. b. l. 96-104). Trečiojo revizijos komisijos nario S. J. (4 t. el. b. l. 171) surašyta revizijos išvada nėra trečiojo asmens savarankiško ieškinio dalykas, tai trečiojo asmens pateiktas rašytinis įrodymas, kuris patvirtina savarankiško reikalavimo argumentus. Teismas, vadovaudamasis iš viso atskirai pasirašyto trečiojo komisijos revizijos nario S. J. dokumento išvada, išėjo už savarankiško reikalavimo ribų, ši aplinkybė teisme nebuvo tirta, be to, ši aplinkybė kryptingai yra ištraukta iš visos išvados konteksto, todėl negali būti laikoma pagrįsta, ja negali būti grindžiamas savarankiško reikalavimo atmetimas kaip neįrodyto.
19.2. Kai teismas mano, kad negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, teismas bylą privalo sustabdyti (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Todėl teismo sprendimas atmesti ieškinio reikalavimą kaip neįrodytą pagrindu, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas nuo pat pradžios, atmesdamas šiuo pagrindu savarankišką reikalavimą teismas padarė procesinės teisės pažeidimą.
19.3. Bendrijos revizijos komisija yra DNSB vidaus kontrolės, bet ne valdymo organas (Įstatymo 18 str.). Todėl teismas trečiojo asmens savarankiškam reikalavimui taikydamas ieškinio senaties terminą (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas) pažeidė materialinės teisės normas, savarankiško ieškinio reikalavimo atmetimas šiuo pagrindu yra neteisėtas.
19.4. Apeliantas mano, kad visgi teismas priimdamas sprendimą jo savarankiško pareikšto reikalavimo neišnagrinėjo ir neatskleidė bylos esmės tuo padarydamas procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės S. G. apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovės spekuliavimas apeliaciniame skunde dėl to, kad neva nei ji, nei jos pirmtakas neva negavo pranešimo apie visuotinį susirinkimą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovės nurodomas valdybos protokolas yra galiojantis, nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl bet kokios aplinkybės išdėstytos apeliaciniame skunde yra visiškai nepagrįstos ir neįrodytos.
20.2. Nepagrįstai ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su bendrijos narių priėmimu į bendriją. Įstatyme nėra įtvirtinta bei aptarta detali patalpų savininkų įstojimo į bendriją tvarka, tad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Bendrijos įstatuose nustatytu reguliavimu. Pagal Bendrijos įstatus, Bendrijos nariu tampama nuo patalpų savininko prašymo pateikimo Bendrijos valdymo organui. Įstatuose nėra niekur įtvirtinta, kad Bendrijos nariu siekiantis tapti asmuo imperatyviai turi pateikti pareiškimą valdybos pirmininkui ar pačiai valdybai.
20.3. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl bendrijos pirmininko veiksmų pateikiant/nepateikiant informacijos bendrijos nariui teisėtumo, dėl ko šis apeliacinio skundo argumentas visiškai nesusijęs nei su ieškinio nei su apeliacinio skundo dalyku ir objektu. Todėl papildomai dėl to atsakovė nepasisako. Ta pati situacija ir su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su Bendrijos revizijos komisijos išvados originalo pateikimu.
20.4. Atsakovė pareiškimu atsisakė nuo priešieškinio dėl to, kad jis faktiškai buvo patenkintas (III tomas, b. l. 176 - 177). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl paties pradinio ieškovo procesinio elgesio, teikiant atitinkamus įrodymus, dėl ko teismas pagrįstai nepriteisė šių išlaidų iš atsakovės.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu V. G. prašo ieškovės S. G. apeliacinį skundą tenkinti, nurodo, kad apeliacinį skundą palaiko visoje apimtyje.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu V. G. apeliacinio skundo netenkinti, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš V. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apelianto eskaluojamoje S. J. pasirašytoje išvadoje nėra jokios išsamios analizės, operuojama bendromis frazėmis, todėl apskritai toks įrodymas jokiu būdu negali pagrįsti apelianto ieškinio. Papildomas išsamus tyrimas galėtų būti atliktas audito pagalba, dėl ko ir buvo nuspręsta visuotinio susirinkimo metu. Kokiu būdu ir kodėl pirmosios instancijos teismas išėjo už apelianto savarankiško ieškinio ribų, kodėl ji buvo ištraukta iš konteksto apeliantas savo apeliaciniame skunde nedetalizuoja.
22.2. Nors savo materialinį reikalavimą apeliantas buvo suformulavęs pripažinti dokumentą negaliojančiu, visgi savo esme jis koreliuoja su 2018 m. gruodžio 5 d. vykusio visuotinio savininkų susirinkimo 1 darbotvarkės klausimu „Namo bendrijos revizijos išvados pristatymas. Siūlymas atlikti reviziją (auditą) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d." ir dėl jo priimtu sprendimu. Dėl ko pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
22.3. Atsakovės vertinimu, revizijos išvada, tiesiog kaip dokumentas, apskritai negali būti skundžiama bei savarankiškai būti bylos nagrinėjimo teisme objektu, kadangi ji tiesiogiai nesukelia jokių teisinių padarinių. Tik po papildomo audito atlikimo ir/ar ikiteisminio tyrimo pabaigos būtų sprendžiamas galimas apelianto atsakomybės klausimas, o ne vien tik revizijos komisijai surašius atitinkamą dokumentą. Ginčijamas dokumentas nėra nei individualus administracinis aktas, nei sandoris, todėl negali būti ginčo objektu teisme.
22.4. Priešingai nei nurodo apeliantas, jam tikrai yra žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau sąmoningai siekiama šią aplinkybę nuslėpti. Vien tai, kad neva ikiteisminiame tyrime jam kol kas nėra pareikštas įtarimas ar kaltinimai, nepaneigia teismo argumento dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo bei neįrodyto savarankiško reikalavimo.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė S. G. nurodo, kad palaiko trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu V. G. apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujai pateiktų įrodymų
7. Trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu V. G. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus, patvirtinančius, kad dviejų iš trijų bendrijos revizijos komisijos narių 2018-10-23 sudarytame ir pasirašytame dokumente „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės: 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, Specialisto išvadą „Dėl gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas ūkinės finansinės veiklos“, 2020-06-16 surašytą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto, Kauno apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020-07-16 rašto Nr. IBPS-S-3768.3C-20, leidžiančio susipažinti su ūkinės-finansinės veiklos tyrimo išvada ir gauti šio dokumento kopiją.
8. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teikiami nauji įrodymai – paminėta specialisto išvada bei Kauno apygardos prokuratūros raštas Nr. IBPS-S-3768.3C-20 nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl prie bylos neprijungtini.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
10. Apeliantės visi apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu bylos faktinių aplinkybių nustatymu bei įrodymų įvertinimu priimant sprendimą.
11. Ieškovė pareikštu reikalavimu prašė pripažinti Namų savininkų bendrijos Mickevičiaus g. 8, Kaunas 2018 m. gruodžio 5 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus negaliojančiais motyvuodama tuo, kad ginčijamas visuotinio bendrijos narių susirinkimas buvo pravestas pažeidžiant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitokios paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo bei Bendrijos įstatų nuostatus, apie įvykusį susirinkimą tinkamai nebuvo pranešta ieškovei bei skelbimų lentoje nebuvo paskelbta dėl susirinkimo sušaukimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino nenustatęs ieškovės ieškinyje nurodytų Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitokios paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo nuostatų bei Bendrijos įstatuose numatytos susirinkimų sušaukimo tvarkos bei kitų pažeidimų. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka teikdama, kad teismo padarytos išvados neatitinka byloje pateiktiems įrodymams, byloje esantys įrodymai surašyti atgaline data ( suklastoti ) ir teismas priimdamas sprendimą juos negalėjo vertinti kaip pagrindžiančiais ginčijamo susirinkimo teisėtumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliacinio skundo argumentacija.
12. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo ( toliau – Įstatymo) 11 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbti iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.
13. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018m. lapkričio 12d. buvo nuspręsta surengti visuotinį bendrijos narių susirinkimą 2018m. gruodžio 5d. 19.00 val. A. Mickevičiaus g. 8, Kaune ( antrojo aukšto foje). Į bylą pateiktais įrodymais atsakovė įrodė, kad apie priimtą valdybos sprendimą dėl visuotinio susirinkimo buvo paskelbta skelbimų lentoje. Kaip rodo kiti bylos duomenys, kad netgi kiti bendrijos nariai pasirašytinai buvo informuoti apie susirinkimą. Dar kitiems bendrijos nariams buvo pranešta registruotais laiškais. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes dėl įvykusio susirinkimo nustatė įvertinęs byloje teikiamų įrodymų bei atsikirtimų pagrindų nurodomų aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas aptartas aplinkybes nustatė teisingai ir šalims įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių civiliniame procese nepažeidė. Akcentuotina, kad Civilinis procesas, inter alia, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu ( CPK 12 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra tai, kad būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti ( CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliantė teikdama, kad ginčijamas susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, turėjo šią aplinkybę įrodyti, tačiau ji tokios pareigos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai pripažino šią aplinkybę neįrodyta ( CPK 178 straipsnis).
14. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas.
15. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir ieškovės atstovui tvirtinant, kad dokumentai yra suklastoti, jam atsirado pareiga pateikti suklastojimo įrodymus ( CPK 178 straipsnis), tačiau tokia pareiga nebuvo įvykdyta. Tai neatlikus nebuvo jokio pagrindo apylinkės teismui skirti ekspertizę arba išreikalauti kitus įrodymus, o taip pat apie prašymą pranešti prokurorui. Taigi, konstatuoti dokumentų suklastojimo faktą nebuvo jokio teisinio pagrindo.
16. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu nurodydama, kad susirinkime faktiškai neturėdami susitarimo balsavo septyni bendrijos nariai. Teisėjų kolegija tokį argumentą atmeta, nes byloje yra pateikti nenuginčyti duomenys, kad tarp ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų bendraturčių yra sudaryti susitarimai dėl balsavimo.
17. Pažymėtina, kad pagal Bendrijos įstatuose įtvirtintą reglamentavimą, Bendrijos nariu tampama nuo patalpų savininko prašymo pateikimo Bendrijos valdymo organui. Apeliantė argumentuoja, kad pareiškimai dėl bendrijos narių priėmimo buvo adresuoti ne valdybos pirmininkui ar valdybai, o valdybos nariams ir bendrijos nariai nebuvo priimti į bendriją. Byloje nustatyta, kad bendrijos valdybos nariai pareiškimus pateikė valdybai, o priimti į bendriją narai nereiškia pretenzijų dėl jų priėmimo, todėl apeliantės samprotavimai dėl priimtų susirinkimuose nutarimų teisėtumo yra teisiškai nepagrįsti.
18. Kaip rodo byloje pateikta medžiaga, kad 2018m. gruodžio 5d. vykusiame visuotiniame susirinkime dalyvavo 40 bendrijos narių, iš kurių 17 išsakė savo nuomonę išankstiniu balsavimu, o likusieji 23 nariai dalyvavo įvykusiame visuotiniame susirinkime. Kaip jau buvo nustatyta nutarties 30 punkte, kad visi bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti apie vykstantį bendrijos visuotinį susirinkimą, jie išsakė savo pozicijas. Nustatyta, kad prašymai įstoti į bendriją buvo gauti iki įvykstant balsavimui. Tokiu būdu, būtų teisinga pritarti pirmosios instancijos teismo konstatuotai aplinkybei, kad prašiusiųjų priimti į bendrijos narius pareiškimus priėmė valdyba. Vykstant susirinkimui ir jame atliekant balsavimą bei sprendžiant klausimus, buvo 2/3 visų balsavimo teisę turinčių bendrijos narių, todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad ginčijamas visuotinio susirinkimo sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.
19. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės tarp šalių ginčo išsprendimui, todėl neanalizuotini. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
20. Dar vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantė kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į priešieškinį parengimu, nepriteisimo teisme ir teigia, kad buvo pažeistos CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškimu atsisakė nuo priešieškinio dėl to, kad jis faktiškai buvo patenkintas. Taigi, apylinkės teismo pagrįsta išvada, kad nepriteistos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl paties pradinio ieškovo procesinio elgesio, teikiant įrodymus ir pagrįstai jos nebuvo priteistos iš atsakovės ieškovei.
21. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas aplinkybes dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir darydamas išvadas nenukrypo nuo išvardintų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų, ginčą tarp šalių sprendė remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo netenkintas ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliantės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, apeliacinio skundo
22. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo pareikšto savarankiško reikalavimo, kuriuo buvo prašoma bendrijos revizijos komisijos narių S. S. ir V. T. 2018m. spalio 23d. sudarytą ir pasirašytą dokumentą „Dėl revizijos atlikimo“ pripažinti negaliojančiu, neišnagrinėjo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.
23. Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalį rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje pateikiamos galutinės trumpos išvados, kad ieškinys ( o jei atsakovas pareiškė priešinį ieškinį – ir priešinis ieškinys) tenkinamas visiškai ar iš dalies arba ieškinys ( priešinis ieškinys) atmetamas. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai ir trumpai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų šalių ir trečiųjų asmenų pareikštų reikalavimų, surašydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje savo išvadas dėl kiekvieno atskirai.
24. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad teismas nepriėmė sprendimo dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinio ir savo išvados sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė. Apeliantas teismo sprendimo neteisėtumą tokiu procesinės teisės normų pažeidimu motyvuoja, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Padarytas procesinės teisės normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla neišspręsto, trečiojo asmens V. G., pareiškusio savarankišką reikalavimą, dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 2 dalis).
25. Bylą neišspręsto, trečiojo asmens, savarankiško reikalavimo dalyje grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Atmetus apeliantės ( ieškovės) apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos - 605 Eur neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių atlygintinų dydžių, todėl priteistinos. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
27. Bylą trečiojo asmens V. G. savarankiško reikalavimo dalyje perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovei bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į trečiojo asmens V. G. apeliacinį skundą surašymą klausimas, nespręstinas. Toks klausimas turės būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą, kuriuo netenkintas ieškovės S. G. ieškinys, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. G. 605 Eur atsakovei Namų savininkų bendrijai Mickevičiaus g. 8 bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Bylą trečiojo asmens V. G. savarankiško reikalavimo dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.