- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-370-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01160-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- K. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei K. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 560,29 Lt skolos, 1 736,34 Lt delspinigių, 154,69 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 74 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2002-11-09 atsakovė su UAB „Tele2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį. Atsakovė už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2002-12-31 iki 2004-10-31 su UAB „Tele2“ neatsiskaitė. 2009-03-31 su UAB „Tele2“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal ją pradinė kreditorė UAB „Tele2“ atlygintinai perleido jai visas reikalavimo teises į atsakovės prievoles pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovei pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-10-31 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 560,29 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, neįvykdžiusi piniginės prievolės nei pradiniam, nei naujam kreditoriui, pažeidė prievolę, todėl jai taikytina civilinė atsakomybė, ir priteisė iš atsakovės 560,29 Lt skolą. Teismas sprendė, kad pradinė kreditorė UAB „Tele2“ perleido ieškovei reikalavimo teisę tik į atsakovės 560,29 Lt skolą, o ieškovės apskaičiuotos iki reikalavimo perleidimo dienos atsakovės netesybos ieškovei nebuvo perleistos, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti netesybų CK 6.71 str. pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos – 154,69 Lt, turi būti tiesiogiai susijusios su atsakovės civilinę atsakomybę nulėmusia veika (CK 6.247 str.). Tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti jos turėtos išlaidos išimtinai susijusios tik su pačios ieškovės vykdoma tiesiogine veikla ir negali būti priskiriamos prie CK 6.249 str. 4 d. 3 p. numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Teismas ieškovės išlaidas, susijusias su užklausų pateikimu Gyventojų registro tarybai ir Nekilnojamojo turto registrui, pripažintino ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau ieškovei nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų jų nepriteisė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 1 736,34 Lt delspinigių, ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 1 736,34 Lt delspinigių, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pradinė kreditorė UAB „Tele2“ perleido visas reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą, susidariusį pagal Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio GSM) paslaugų sutartį, todėl naujam kreditoriui buvo perduota reikalavimo teisė ne tik pagrindinę skolą, bet ir į delspinigius, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės delspinigių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą per įstatyme nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jos reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad tarp 2002-11-09 atsakovės ir UAB „Tele2“ sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. 17.1A673453922034, pagal kurią UAB „Tele2“ suteikė atsakovei mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2002-12-31 iki 2004-10-31 neatsiskaitė. 2009-03-31 pradinė kreditorė UAB „Tele2“ su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 12 448 skolininkų pagrindinės skolas, netesybas, o naujasis kreditorius (ieškovė) priėmė ir įgijo reikalavimo teisę į skolininkus pagal dokumentus, kurie patvirtina perleidžiamus reikalavimus. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą faktą pranešė atsakovei.
Pagal CK kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pradinis kreditorius turi teisę perleisti naujam kreditoriui ne tik reikalavimo teisę į pagrindinę skolą, bet ir teisę į prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytas teises. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pradinis kreditorius perleido naujam kreditoriui (ieškovei) ne tik reikalavimo teisę į pagrindinę skolą, bet ir teisę į prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytą teisę – delspinigius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę tik į atsakovės 560,29 Lt skolą, o reikalavimo teisė į netesybas ieškovei nebuvo perleista, ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 736,34 Lt delspinigių už 3099 dienas. CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-460/2010). Tai ypač svarbu, kai delspinigių dydis yra nustatytas vartojimo sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Teismui sprendžiant netesybų dydžio klausimą būtina nustatyti protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės prašomų netesybų dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovės prašoma priteisti 1 736,34 Lt delspinigių suma daugiau nei tris kartus viršija pagrindinės prievolės sumą – 560,29 Lt, pagrindinė skola atsirado už laikotarpį nuo 2002-12-31 iki 2004-10-31, reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo paslaugų teikėjas ieškovei perleido 2009-03-31, tačiau ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2013-08-08, taigi santykinai didelė delspinigių suma ir 3099 dienų terminas, per kurį paslaugų teikėjas ir jo teisių perėmėjas nesiėmė priemonių skolai išieškoti, lėmė neprotingas, akivaizdžiai per didelės netesybas, be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ji priėmė paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės derėtis dėl netesybų dydžio, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma – 1 736,34 Lt – yra aiškiai per didelė. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis mažintinas ir iš atsakovės ieškovei priteisina 238 Lt delspinigių. Įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės prievolės neįvykdymo ieškovė būtų patyrusi didesnių nuostolių nei sumažinta delspinigių suma, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, 238 Lt delspinigių suma yra pakankama ir atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją bei šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, interesų pusiausvyrą ir ši suma nėra per maža nuo sumos, kurios atsakovė laiku nesumokėjo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., CPK 3 str. 7 d., 185 str.).
Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 238 Lt delspinigių, kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteistina 10 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovės K. G. ieškovei UAB „Gelvora“ 238 Lt delspinigių. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės K. G. ieškovei UAB „Gelvora“ 10 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.