Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui J. R. W., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad 2021 m. gegužės pradžioje su dukra grįžo gyventi iš Anglijos į Lietuvą. Su atsakovu geranoriškai sutarė, kad dukrą ieškovė augins Lietuvoje, jis ją lankys, kada norės, ir kiekvieną penktadienį mokės 30 Eur jos išlaikymui. Tačiau 2021 m. liepos mėnesį atsakovas nustojo mokėti sutartą išlaikymo sumą ir pagrasino ieškovei, kad paskambins į deportacijos tarnybą ir pasakys, kad ji dukrą pagrobė. Išsigandusi atsakovo grasinimų, kreipėsi į teismą. Nurodė, kad nesenai įsidarbino, mėnesiui uždirba apie 500 Eur, skiria dukros išlaikymui tiek, kiek gali, taip pat prisideda jos šeima. Turi nekilnojamąjį turtą – namą ir žemės sklypą, tačiau iš jo jokių pajamų negauna, jame gyvena pusbrolis su šeima, kurie sumoka tik komunalinius patarnavimus. Pažymėjo, jog atsakovas yra dirbantis, jo minimalios savaitės pajamos 550 svarų, kartais būna ir 700-800 svarų, jis yra dažytojas, dirba pagal verslo liudijimą, visą laiką turi darbo, yra sveikas, darbingas. Atsakovui leidžia bendrauti su dukra, jie susiskambina, kalbasi kelis kartus per savaitę, leidžia lankyti dukrą tiek, kiek atsakovas nori.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir atstovas Laimonas Gaubis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra dar mažesnė nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomenduojama pusė minimalios mėnesinės algos (730 Eur/2), todėl ji laikytina realia ir būtina vaiko poreikiams. Mano, jog atsakovo ankstesnė pozicija - mokėti 30 Eur savaitei, tikrai neatitiktų vaiko interesų

5. Atsakovui J. R. W. ieškovės procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimas negautas. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų teismui neteikė, ieškovei neprieštaraujant byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė M. K. ir atsakovas J. R. W. yra nepilnametės E. R. V., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai. Atsakovas kartu su ieškove bei dukra negyvena, prie dukros išlaikymo neprisideda jokia forma. M. K. viena auklėja ir prižiūri dukrą, rūpinasi ja.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

9. Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad nuo gimimo šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, nors tam tikru laikotarpiu gyveno kartu su abiem tėvais. Nuo 2021 m. liepos mėnesio E. R. V. gyvena tik su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovas dukra nesirūpina, neteikia jai išlaikymo. Šios bylos eiga atsakovas visiškai nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo, neišreiškė savo nuomonės dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnametės E. R. . gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).

10. Dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos teismas šiuo atveju nepasisako, nes pagal bylos duomenis, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Teismas pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principine nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Dėl išlaikymo priteisimo

11. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga (nuo 2022-01-01 – 730 Eur). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nurodo, kad šiuo metu nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik ji, atsakovas išlaikymo nebeteikia.

13. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nuo 2021-12-06 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 500 Eur darbo užmokestį, taip pat turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties pažymėtina, kad atsakovas, žinodamas apie teisme iškeltą civilinę bylą, nerodė jokių pastangų prisidėti prie dukrai reikalingo išlaikymo teikimo, nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad negali teikti dukrai reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių.

14. Teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, vaiko tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Sprendžiant dėl šalių dukrai reikalingo išlaikymo dydžio kas mėnesį, kurį turėtų pareigą teikti abu tėvai, įvertinus tai, kad išlaikymas vaikui skirtinas ne tik jo fiziologinių poreikių tenkinimui, tačiau ir jo tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Be to, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas į ateitį bei įvertinus tai, kad ieškovė šiuo metu negali teikti dukrai didesnio išlaikymo ir gauti didesnių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kadangi viena augina nepilnametį vaiką, jai tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl priešingai nei atsakovas, ji prie vaiko išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Vertintina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma gerokai mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos - 365 Eur, todėl ji laikytina realia ir pagrįsta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas, tuo būdu užtikrinant nepilnametės šalių dukros E. R. V. teises ir jos teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis). Iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2021 m. spalio 25 d. iki vaiko pilnametystės.

15. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

16. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

17. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai t. y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios sudaro 24,27 Eur bei 79 Eur (220 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas x 3 proc.) žyminis mokestis už patenkintą ieškovės turtinį reikalavimą (už išlaikymo priteisimą), nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodant teismui ieškinį, atleista (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. R. W., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) nuo 2021 m. spalio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą iki einamojo mėnesio 20 dienos sumokant ieškovei M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę M. K. nepilnametei E. R. V. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnametės E. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. R. W., gimusio (duomenys neskelbtini į valstybės biudžetą 103,27 Eur (vieno šimto trijų eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5662.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.