Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus altas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos monitoringo centras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus altas“ dėl netesybų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Baltijos monitoringo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus altas“ 30 000 Lt baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. ieškovas UAB „Baltijos monitoringo centras“ sudarė su atsakovu UAB „Vilniaus altas“ subnuomos sutartį Nr. PN-200609/AST000372 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui naudoti patalpas subnuomos pagrindu. Sutartis buvo sudaryta nuomos sutarties Nr. 13/2006/AST000352, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Alna res“, pagrindu. Nustatytas sutarties bei vėlesnių jos pakeitimų galiojimo laikas - iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Remiantis Sutarties 17.1 punktu, jeigu viena iš šalių nutraukia sutartį anksčiau nustatyto laiko, kai nėra kitos šalies kaltės, ji besąlygiškai sumoka kitai šaliai 30 000 Lt baudą. Kadangi atsakovas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, todėl privalo sumokėti baudą pagal sąskaitą Nr. SN-1912/08. Be to, tarp šalių buvo sudaryta ir kita subnuomos sutartis, pagal kurią ieškovas subnuomavo iš tos pačios UAB „Alna res“ išsinuomotas patalpas atsakovui. Ieškovo ir atsakovo subnuomojamų vieno kitam patalpų plotai analogiški ir tiek ieškovas atsakovui, tiek atsakovas privalėjo mokėti panašaus dydžio subnuomos mokesčius. Dėl to tarp šalių faktiškai pagal nuomos sutartis jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi, o vienos šalies reikalaujamos sumos buvo užskaitomos iš kitos šalies reikalavimo.

Atsakovas UAB „Vilniaus altas“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog be ieškovo nurodytų subnuomos sutarčių, tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta dar ir 2006 m. lapkričio 23 d. Bendradarbiavimo sutartis Nr. BS-2311/06/AST000429 (toliau tekste – Bendradarbiavimo sutartis), pagal kurią ieškovas tiekė atsakovui automobilių apsaugos įrangą, o atsakovas atliko montavimo paslaugas. Ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, susidarė didelė skola, ieškovas buvo ne kartą įspėtas, o 2007-12-20 ieškovui buvo išsiųsta pranešimas pretenzija dėl ieškovo įmokų įskaitymo pirmiausiai pagal Bendradarbiavimo sutartį. Ieškovui ir toliau pastoviai nevykdant pareigos atsiskaityti su atsakovu, atsakovas pasinaudodamas Sutarties 15.3 punkto pagrindu, nes ieškovas neatsiskaitė daugiau kaip du mėnesius iš eilės, 2008-10-15 nutraukė Sutartį, prieš tai 2008-09-12 išsiuntęs įspėjimą dėl Sutarties nutraukimo, jeigu ieškovas neapmokės įsiskolinimo už nuomą pagal subnuomos sutartį.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Vilniaus altas“ ieškovo UAB „Baltijos monitoringo centras“ naudai 30 000 Lt baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 30 000 Lt, už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2009 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl Sutarties nutraukimo ir dėl to kylančių pasekmių, konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti Sutartį ir laikė, kad Sutartis nutraukta nesant ieškovo kaltės.

Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog 2007 m. gruodžio 20 d. pranešimu-pretenzija Nr. ASR0000175 (b. l. 63) jis ieškovui nurodė, kad iš ieškovo gauti mokėjimai bus užskaitomi pirmiau pagal Bendradarbiavimo sutartį, todėl šis nurodymas tapo ieškovui įpareigojantis, kadangi Bendradarbiavimo sutartis ir Sutartis yra savarankiški sandoriai, sudaryti suderinant šalių valią, šiuose sandoriuose šalys nesusiejo iš jų kylančių prievolių vykdymo ar galimybės iš vieno sandorio kylančius mokėjimus perkelti kitam, todėl iš šių sandorių prievolių kylančios prievolės yra savarankiškos ir nė viena šalis negali vienasmeniškai keisti sandoriais suderintos šalių valios.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas faktiškai mokėjo atsakovui tik už atliktus darbus, t.y. pagal Bendradarbiavimo sutartį, todėl atsakovas neįgijo teisės vienašališkai keisti mokėjimo tvarkos ir mokėjimus, atliktus pagal Sutartį, užskaityti kaip mokėjimus pagal Bendradarbiavimo sutartį. Minėtas pranešimas-pretenzija niekaip neįpareigojo ieškovo ir nepakeitė sandoriuose nustatytos mokėjimų tvarkos, jis jokios įtakos neturėjo. Teismas sprendė, kad įskaitymui atlikti pakanka vienos šalies pareiškimo, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad pranešė ieškovui apie kitokius nei buvo susiklosčiusi tarp šalių verslo praktika atliktus įskaitymus.

Teismas sprendė, kad pagrindas nutraukti Sutartį dėl nesumokėtų dviejų mėnesių mokesčių galėjo atsirasti ieškovui nesumokėjus mokesčių iki 2008-09-16 imtinai, tačiau įspėjimas ieškovui buvo surašytas ir išsiųstas 2008-09-12, t.y. dar nesant pagrindo nutraukti Sutartį ir pranešti apie Sutarties nutraukimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo nustatęs kitą, ilgesnį terminą sąskaitoms apmokėti, t.y. atsiskaitymų pagal atsakovo pateiktas sąskaitas už du mėnesius terminas baigėsi 2008-10-06, todėl nuo šio termino atsakovas galėjo įgyti teisę nutraukti Sutartį 15.3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog ieškovas du mėnesius iš eilės nemoka Sutartyje numatytų mokesčių. Atsakovas, pasiūlydamas ilgesnį terminą prievolei įvykdyti nei nustatyta Sutartyje, negali reikalauti, jog prievolė būtų įvykdyta anksčiau.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui terminas apmokėti visas sąskaitas dar nebuvo pasibaigęs, be to, mokėjimai tarp šalių nebuvo atliekami, bet buvo atliekami įskaitymai, padarė išvadą, jog atsakovas neturėjo pagrindo teigti, jog ieškovas du mėnesius iš eilės nesumokėjo visų mokesčių pagal Sutartį ir nutraukti Sutartį Sutarties 15.3 punkto pagrindu.

Kadangi Sutartis buvo sudaryta iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., atsakovas pateikęs prašymą nutraukti minėtą Sutartį anksčiau termino nesant ieškovo kaltės pažeidė prievolę, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 30 000 Lt baudą teismas laikė pagrįstu ir jį tenkintino (Civilinio kodekso 6.38; 6.245 str.) nesant byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui baudą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo.

Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2009 m. vasario 26 d.) nuo įsiskolinimo dydžio, t. y. 30 000 Lt, nes jis yra pagrįstas, atitinkantis Civilinio kodekso 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d.

Atsakovas UAB „Vilniaus altas“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas neatitinka materialinės teisės normų ir nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Nurodo, kad atsakovui išsiuntus ieškovui pranešimą – pretenziją, kurioje paragino kuo skubiau likviduoti susidariusį įsiskolinimą ir informavo, kad ieškovo atliekamos įmokos ir atsakovo išrašytos sąskaitos ieškovui bus užskaitomos pagal įmokų paskirstymo tvarką, t.y. pirmąja eile įskaitoma skola už atliktas paslaugas pagal Bendradarbiavimo sutartį ir antrąja eile įskaitoma ieškovo skola atsakovui, susidariusi pagal Sutartį, tokiu būdu tarp šalių rašytiniais dokumentais ir konkliudentiniais veiksmais buvo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pranešimas – pretenzija jokios įtakos šalių santykiams neturėjo. Atvirkščiai, ieškovas, gavęs tokį pranešimą, susidariusį įsiskolinimą gerokai sumažino nuo 49 182,01 Lt iki 2 375,75 Lt. Be to, ieškovas su minėta informacija sutiko, jokių atsikirtimų ar prieštaravimų nepateikė, o atlikdamas įmokas, mokėjimo paskirtyje nurodydavo „už atliktus darbus pagal sutartį“. Tokie jo veiksmai reiškė, kad ieškovas aiškiai suprato savo pareigas, sutiko su įsiskolinimo paskirstymo tvarka, o taip pat suvokė, kad tolesnis Sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas sukeltų atsakovui sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinius praradimus.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pranešė atsakovui apie kitokius, nei buvo susiklėsčiusi tarp šalių verslo praktika, atliktus įskaitymus. Atsakovas visada laikėsi nuostatos, kad pagal ieškovo atliktus mokėjimus pirmiausia įskaitomas įsiskolinimas, susidaręs pagal Bendradarbiavimo sutartį, o tik po to ieškovo susidaręs įsiskolinimas pagal subnuomos sutartį. Ieškovo pateikta sąskaita-faktūra pagal subnuomą, buvo įskaitoma už ieškovo įsiskolinimą pagal Bendradarbiavimo sutartį, t.y. ieškovo įsiskolinimas buvo mažinamas ta suma, kurią atsakovas buvo ieškovui skolingas pagal subnuomą, o ieškovo skola pagal subnuomą turėjo būti įskaitoma tik tada, kai ieškovas padengia įsiskolinimą pagal Bendradarbiavimo sutartį.

Apeliantas nurodo, kad įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, nes vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos iš delikto ir esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimas, įskaitymui kliūčių nėra. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas (civ.byla Nr. 3K-3-293/2009). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nuo 2008 m. kovo 1 d. ieškovas buvo nuolat skolingas atsakovui, todėl atsakovas faktiškai mokėjimų ieškovui pagal subnuomos sutartį neatliko. Kadangi įskaitymo nagrinėjamu atveju nebuvo galima atlikti, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismo sprendimas sudaro situaciją, kad ieškovas nuo 2008 m. kovo 1 d. būdamas nuolat skolingas atsakovui, prisiteisia dar 30 000 Lt, tai tai negali būti pagrįsta jokiais teisiniais argumentais.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas išsiuntė įspėjimą neturėdamas tokio pagrindo, nes, ieškovui išsiuntus sąskaitas – faktūras apmokėjimui, buvo nedelsiant su ieškovu susisiekta telefonu, kuris nurodė, kad jų neketina apmokėti bei kad ruošiasi nutraukti Sutartį, todėl atsakovas išsiuntė ieškovui įspėjimą.

Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad pačioje atsakovo sąskaitoje pasiūlytas ilgesnis sąskaitos apmokėjimo terminas, nes sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas negali pakeisti sutartyje nurodyto termino (5 dienų), nes sutarties nuostatos turi viršenybę prieš dokumentus, kurie nėra sulygti abiejų šalių ir pasirašyti.

Apeliantas nurodo, kad jis prieštaravimuose pirmosios instancijos teismui buvo pažymėjęs, kad Sutartyje nustatytas baudos dydis yra neprotingai didelis, tačiau teismas šio klausimo nenagrinėjo, tokie teismo padaryti pažeidimai sąlygojo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Ieškovo UAB „Baltijos monitorinio centras“ atsiliepimas į apeliacinį skundą paduotas praleidus terminą, todėl atsisakyta jį priimti ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų reguliuojančių įskaitymą (Civilinio kodekso 6.131, 6.138 straipsniai), procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą, taikymo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Nustatyta, kad, 2006 m. rugsėjo 1 d. ieškovas UAB „Baltijos monitoringo centras“ sudarė su atsakovu UAB „Vilniaus altas“ subnuomos sutartį, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui naudoti patalpas subnuomos pagrindu. Nustatytas sutarties bei vėlesnių jos pakeitimų galiojimo laikas - iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 5-8). Sutartis buvo sudaryta nuomos sutarties Nr. 13/2006/AST000352, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Alna res“, pagrindu. Tarp šalių 2006-12-025 susitarimu sudaryta dar viena subnuomos sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui valdyti ir naudoti negyvenamąsias patalpas pastate subnuomos pagrindu (b.l. 8A). Šalis taip pat sieja 2006 m. lapkričio 23 d. sudaryta Bendradarbiavimo sutartis (b.l.42-61), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti Sherlog Įrangos montavimo į transporto priemones paslaugas, o ieškovas sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Atsakovas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. vienašališkai nutraukė subnuomos sutartį (b.l. 10). Ieškovas laikydamas, kad atsakovas Sutartį nutraukė, nesant ieškovo kaltės, prašė teismo priteisti iš atsakovo sutartyje numatytą 30 000 Lt baudą už vienašališką sutarties nutraukimą anksčiau laiko (Sutarties 17.1 p.).

Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius, yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; kt.).

Atsakovas pateikė į bylą jo 2007-12-20 rašytą pranešimą-pretenziją ieškovui (b.l. 63-65), kuria paprašė kuo skubiau sumokėti skolą susidariusią tiek pagal Bendradarbiavimo sutartį, tiek pagal subnuomos sutartį, ieškovui nevykdant mokėjimų. Taip pat atsakovas pranešė ieškovui, kad ieškovo atliekamos įmokos ir atsakovo išrašytos sąskaitos pirmiausia bus užskaitomos už atliktus darbus pagal bendradarbiavimo sutartį, ir tik padengus skolas pagal šią sutartį, bus užskaitoma skola pagal subnuomos sutartį. Iš pateiktos į bylą skolų lentelės matyti, kad ieškovas pagal abi sutartis pareiškimo-pretenzijos pateikimo dienai buvo skolingas apie 50 000 Lt (b.l. 62). Iš šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad po šios pretenzijos ieškovas skolą sumokėjo, tačiau nuo 2008-03-01 nuolat buvo skolingas ir, nors nedideles sumas sumokėdavo atsakovui (b.l. 66-71), tačiau skola vis didėjo. 2008-09-12 atsakovas įspėjo ieškovą dėl subnuomos sutarties nutraukimo nuo 2008-11-01, jeigu per 5 darbo dienas neapmokės įsiskolinimo už nuomą, taip pat priminė ieškovui, jog jo atliekamos įmokos ir atsakovo išrašomos sąskaitos pirmiausia yra užskaitomos dengiant skolą pagal Bendradarbiavimo sutartį ir tik padengus šią skolą yra užskaitomos pagal subnuomos sutartį (b.l. 86-89). Kadangi ieškovas per įspėjime nurodytą terminą (5 darbo dienas) skolos nesumokėjo, ką patvirtina minėta skolų lentelė (b.l. 62), atsakovas turėjo pagrindą (subnuomos sutarties 15.3 p.) vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Pažymėtina, kad ieškovas neginčijo tos aplinkybės, jog buvo atsakovui skolingas pagal abi sutartis, taip pat neginčijo ir neteikė įrodymų, jog skolų lentelėje nurodytos skolos dydis yra atsakovo neteisingai paskaičiuotas. Atsakovo 2007-12-20 pranešimo-pretenzijos pateikimas ieškovui sudaro pagrindą laikyti, jog ieškovas buvo informuotas apie įskaitymo atlikimą, o vėliau ieškovui pervedant tam tikras sumas atliko įskaitymą (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 d., 6.138 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad įmokų paskirstymo tvarka, t.y. kadangi ieškovas buvo skolingas pagal dvi sutartis, pirmąja eile bus įskaitoma skola už atliktus darbus pagal Bendradarbiavimo sutartį ir antrąja eile įskaitoma ieškovo skola atsakovui pagal subnuomos sutartį. Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 d. įskaitymui atlikti pakanka vienos šalies pareiškimo, ką atsakovas ir padarė nusiųsdamas ieškovui minėtą 2007-12-20 pranešimą-pretenziją. Atsižvelgdama į išdėstyta ir vadovaudamasi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kolegija visiškai sutinka su apelianto argumentu, jog įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t.y. ar prievolė atsirado iš sutartinių santykių, ar iš delikto, svarbi sąlyga yra ta, kad šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai – abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat, nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo priešpriešiniai piniginiai reikalavimai, todėl nepriklausomai nuo to, jog jie atsirado pagal skirtingas sutartis – ieškovo pagal Bendradarbiavimo sutartį ir pagal subnuomos sutartį, o atsakovo pagal subnuomos sutartį, toks įskaitymas galimas. Dėl nurodyto atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas negalėjo atlikti mokėjimų užskaitymų pagal Bendradarbiavimo sutartį esančioms skoloms padengti, o taip pat negalėjo atsakovui išrašytų sąskaitų už subnuomą užskaityti į skolą (sumažindamas ją) pagal Bendradarbiavimo sutartį. Ieškovas nurodė aplinkybę apie tokio užskaitymo negalimumą tarp šalių susiklėsčiusią praktiką: buvo priimta abiejų šalių nemokėti subnuomos mokesčių ir komunalinių paslaugų mokesčių, nes jie buvo beveik vienodi, o ieškovas atsiskaitydavo su ieškovu tik pagal Bendradarbiavimo sutartį, tačiau šie atsiskaitymai niekaip negali įtakoti subnuomos santykių, nes yra pagal visai kitą sutartį.

Pirmos instancijos teismo išvada, kad 2007-12-20 pranešimas-pretenzija neturėjo teisinės reikšmės, nes ieškovas mokėjimus atliko tik pagal Bendradarbiavimo sutartį, todėl mokėjimo tvarkos nepakeitė, o kiti atsiskaitymai vyko įskaitymo būdu, prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš aukščiau paminėtų įrodymų nustatyta, kad ieškovo pateikta sąskaita faktūra pagal subnuomą, kuria turėjo apmokėti atsakovas, buvo įskaitoma už ieškovo įsiskolinimą pagal atsakovo suteiktas paslaugas, t.y. ieškovo įsiskolinimas buvo mažinamas ta suma, kurią atsakovas buvo ieškovui skolingas pagal subnuomą, taip pat ieškovo pervesti pinigai pagal mokėjimo pavedimus taip pat buvo užskaitomi pagal Bendradarbiavimo sutartį atsiradusiai skolai padengti, o ieškovo skola pagal subnuomą po 2007-12-20 pareiškimo pretenzijos pateikimo ieškovui buvo įskaitoma tik tada, kai ieškovas padengia įsiskolinimą pagal atsakovo suteiktas paslaugas pagal abi sutartis. Tarp šalių kitokio atsiskaitymo ir kitokių mokėjimų nevyko. Jeigu net sutikti su ieškovo nurodytu, kad pagal abi sutartis šalys atsiskaitydavo atskirai ir taip pat su tokia pirmos instancijos teismo padaryta išvada, tada ieškovas turėjo atskirai mokėti pagal subnuomos sutartį, nes numatyti pagal šias sutartis mokėjimai, bent jau nuomos mokestis nesutapo sumomis, tačiau ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad dar buvo vykdomi atskiri atsiskaitymai ir mokėjimai pagal subnuomos sutartis. Atsakovas gi pateikė įrodymus, kad ieškovui skola buvo skaičiuojama bendrai už subnuomos ir Bendradarbiavimo sutartis ir ieškovas pastoviai nuo 2007-11-01 buvo skolingas atsakovui, išskyrus vieną mėnesį – 2008-02-01, kai buvo visiškai atsiskaityta su atsakovu ir netgi tuo metu buvo skolingas atsakovas ieškovui, tačiau jau kitą mėnesį ieškovas vėl įsiskolino atsakovui ir iki sutarties nutraukimo skolos nepadengė.

Nors ieškovas teigė, kad nėra gavęs iš atsakovo pranešimo-pretenzijos (b.l. 63), tačiau atsakovo pateikti siuntos siuntimo dokumentai, iš kurių matyti, kad ieškovui registruota siunta buvo siųsta 2007-12-21 per ekspeditorių, kuris siuntą priėmė (b.l. 64-65) paneigia šią ieškovo nurodytą aplinkybę.

Dėl subnuomos sutarties nutraukimo teisėtumo

Esant įstatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį. Įstatyminiai vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas yra siejami su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų terminuota subnuomos sutartis. Šalys sutartyje sutarė, kad esant tam tikroms aplinkybėms atsakovas (nuomininkas) vienašališkai gali nutraukti Sutartį, įspėjęs subnuomininką (ieškovą) raštu prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Nors pagal Civilinio kodekso 6.497 straipsnio 1 d. nuomotojas gali nutraukti nuomos (subnuomos) sutartį prieš terminą tik pareiškęs teisme reikalavimą, tačiau tai nėra imperatyvi įstatymo nuostata, trukdanti šalims susitarti dėl kitokios sutarties nutraukimo tvarkos, o nagrinėjamu atveju - nesikreipiant į teismą. Vienas iš Sutarties vienašališko nutraukimo atvejų, kai subnuomininkas gavęs sąskaitas du mėnesius iš eilės nemoka sutartyje numatytų mokesčių (Sutarties 15.3).

Atsakovas įskaitęs savo mokėjimus pagal subnuomos sutartį į ieškovo skolą, susidariusią pagal Bendradarbiavimo sutartį, sumažindamas šią skolą atitinkama suma, taip pat ieškovo pervedamus pinigus atsiskaitymui pagal Bendradarbiavimo sutartį atitinkamai sumažindamas šį įsiskolinimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovas įspėjimo apie sutarties nutraukimo dienai – 2008-09-12 (b.l. 86) - buvo skolingas atsakovui pagal subnuomos sutartį, nes bendra ieškovo skola siekė apie 60 000 Lt (b.l. 62), o atsižvelgiant į tai, kad tik padengus skolą, susidariusią pagal Bendradarbiavimo sutartį, būtų dengiamas įsiskolinimas pagal subnuomos sutartį, ieškovas nemažiau kaip du mėnesius iš eilės nemokėjo subnuomos sutartyje numatytų mokesčių, todėl atsakovui atsirado teisė pagal Sutarties 15.3 p. nutraukti subnuomos sutartį įspėjus ieškovą raštu prieš trisdešimt dienų (Sutarties 15 p.). Kadangi atsakovas laikėsi Sutartyje nustatytos nutraukimo tvarkos - įspėjo ieškovą prieš trisdešimt dienų apie sutarties nutraukimą, jeigu neapmokės įsiskolinimo už nuomą (b.l. 86), o kadangi ieškovas nesumokėjo skolos, tame tarpe ir skolos už subnuomą ir sutarties nutraukimo dienai – 2008-11-01 buvo skolingas bendroje sumoje virš 50 000 Lt (b.l. 62), todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas subnuomos sutartį nutraukė neteisėtai, t.y. ne dėl ieškovo kaltės, ir tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti 30 000 Lt baudą, nenustačius ieškovo kaltės dėl sutarties nutraukimo. Todėl sprendimas naikintinas ir ieškovo reikalavimas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 2 p.) pripažinus, kad atsakovas subnuomos sutartį pagal Sutarties 15.3 p. nutraukė teisėtai.

Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo. Pirmos instancijos teisme atsakovas turėjo 4 760 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 114). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš ieškovo priteistina 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme. Nustatytas išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtiną Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, o taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, yra suformuota teisinė praktika ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, t.y. nustatytas dydis atitinka Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 d. kriterijus.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 900 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l. 187) bei 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis, o taip pat dalis 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus. Taip pat iš ieškovo priteistina 16,74 Lt teismų turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims (pirmos instancijos teisme - 11,14 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 5,60 Lt).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Baltijos monitorinio centras“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme, 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Vilniaus altas“ bei 16,74 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.