Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Luminor Bank AB ieškinį atsakovams A. J. ir L. J. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams ieškovės ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai, per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį atsakovai nepareiškė. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovai ieškinį, dalyje dėl 32 319,96 Eur negrąžinto kredito ir nesumokėtų 867,56 Eur palūkanų, iš viso: 33187,52 Eur sumoje pripažino visiškai, užpildydami standartinę ieškinio pripažinimo formą (patv. Lietuvos Teisingumo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. 1R-230). Teismo posėdyje paaiškino, kad skolos negrąžino, nes buvo nepalankūs ūkininkavimui metai, o naujas ūkininkavimo sezonas tik prasideda, todėl nėra gavę avansinių mokėjimų, kuriais galėtų padengti kreditą. Atsakovai nurodė, kad tikėjosi geresnio bendradarbiavimo su ieškovu, tačiau juo liko nepatenkinti, nes bankas neatsižvelgė į jų prašymus, todėl nemano, kad šalys galėtų geranoriškai susitarti dėl išieškojimo atidėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2016 m. gegužės 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 6024593-K1 (1 t., b. 1. 10-19) ieškovė atsakovui A. J. suteikė 100 000 Eur kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. gegužės 4 d. (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.). Už suteiktą kreditą kredito gavėjas įsipareigojo mokėti kintamo dydžio palūkanas, kurios apskaičiuojamos Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p., bendrosios dalies 19 p, 20 p., 21 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad Kreditavimo sutarties sudarymo dieną atsakovas buvo supažindintas su informacija apie kredito įmokų dydžio pasikeitimus, pakitus palūkanų normai (1 t. b. 1. 20).

2016 m. gegužės 4 d. ieškovė ir atsakovė L. J. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 6024593-L1 (1 t., b. 1. 8-9), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu skolininkas A. J. neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal Kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.). Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant solidariajai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė ir skolininkui, ir laiduotojai, kaip solidariems skolininkams.

Iki Sutartyje nustatyto termino (2017-05-04) atsakovas A. J. įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė 2017 m. liepos 11 d. raštu (1 t., b. 1. 22, 32) įspėjo kredito gavėją ir laiduotoją apie netinkamą įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymą, kuriame nurodė, kad iki 2017 m. liepos 31 d. neįvykdžius rašte nurodytų finansinių įsipareigojimų, Bankas pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Į bylą yra pateiktos dvi pažymos apie atsakovų skolą, fiksuotą skirtingais laikotarpiais. Pagal 2017-12-08 pažymą, atsakovai nebuvo sumokėję bankui 72 296,54 Eur kredito ir 379,56 Eur palūkanų (l t., b. 1. 33). 2018-01-31 pažyma dėl skolos dydžio (lt., b. 1. 51) patvirtina, kad atsakovai šią dienai yra negrąžinęs 32319,96 Eur kredito ir 867,56 Eur palūkanų (1 t., b. l. 51). Tai sudaro patikslinto ieškinio sumą.

CPK 140 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovė, 2018-03-01 pareiškimu mažindama ieškinio reikalavimą, nurodė, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra atsakovui skirta išmoka sumokėjo dalį negrąžinto kredito. Nors išmoką patvirtinančio dokumento ieškovė prie patikslinto ieškinio pareiškimo nepridėjo, tačiau atsakovai šią aplinkybę pripažino. Esant tokioms aplinkybėms priimtinas atsakovų ieškinio dalies, kurią pagrindžia jau paminėta 2018-01-31 pažyma dėl 32319,96 Eur kredito ir 867,56 Eur palūkanų skolos (l t., b. 1. 51), pripažinimas, nes nėra pagrindo nustatyti, kad toks procesinis veiksmas pažeistų jų interesus ar prieštarautų viešajai tvarkai.

Tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl 4,50 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos kredito sumos (32 319,96 Eur) nuo atsakovų įsiskolinimo Luminor Bank AB perskaičiavimo dienos (2018-01-31) iki visiško kredito grąžinimo. Vadovaujantis Kreditavimo sutarties spec. dalies 5 punktu, už gautą kreditą kredito gavėjas moka Bankui kintamas palūkanas. Palūkanų norma keičiama kiekvienų kalendorinių metų gegužės ir lapkričio mėnesių 4 dieną šešiems mėnesiams į priekį, imant palūkanų bazę, kuri lygi dvi darbo dienos prieš palūkanų perskaičiavimo dieną paskelbta 6 mėn. EURIBOR reikšmei ir pridedant 4,50 proc. metų palūkanų dydžio maržą. Jei antrą darbo dieną palūkanų bazė neskelbiama, tai imama artimiausia prieš tai paskelbta palūkanų bazė. Tuo atveju jei paskelbta palūkanų bazės reikšmė yra žemesnė nei 0 (nulis), palūkanų apskaičiavimui bus naudojama 0 (nulio) dydžio palūkanų bazės reikšmė. Nagrinėjamu atveju galutinis prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo terminas suėjo 2017- 05-04, todėl paskutinė palūkanų keitimo diena buvo 2017-05-02. Palūkanų perskaičiavimo dieną (2017-05-02), 6 mėnesių EURIBOR norma buvo - 0,24900 proc., t. y. žemesnė nei 0 (nulis). Dėl šios priežasties palūkanų apskaičiavimui buvo naudojama 0 (nulio) dydžio palūkanų bazės reikšmė. Prie taikytinos palūkanų bazės pridėjus banko maržą (4,50 proc.) palūkanų norma už paimtą kreditą sudaro 4,50 proc. Atsakovai sutiko su taip paskaičiuotomis palūkanomis iki 2018-01-31. Vadovaujantis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 20 p., kredito gavėjas nuo pirmos kredito ar jo dalies gavimo dienos iki viso kredito sugrąžinimo moka Sutarties specialiojoje dalyje nurodyto dydžio palūkanas, nuo faktiškai paimtos ir dar negrąžintos kredito sumos. Palūkanos sumokamos kiekvieną mėnesį Mokėjimo dieną. Esant tokiems sutartiniams santykiams, atsakovų nesutikimas mokėti aptariamu būdu paskaičiuotas sutartines palūkanas po 2018-01-31 iki viso kredito grąžinimo, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Atsakovų argumentai dėl ieškovo nebendradarbiavimo vien todėl, kad buvo netenkinti jo prašymai, yra nepagrįsti (6.200 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad 2017-07-29 raštu atsakovas prašė banko atidėti mokėjimus iki 2017-09-01 (1 t., b. 1. 30). Atsakovas 2017-09-27 prašymu (1 t., b. 1. 29) prašė atidėti kredito sumokėjimą iki 2018-04-01. Bankas atsakovui 2017- 10-11 raštu atsakė, kad prašymo netenkina, nes atsakovas neatlieka dalinių skolos mažinimo mokėjimų bei nepateikia racionalių skolos mažinimo pasiūlymų (1 t., b. 1. 22). Atsakovas 2017-11- 06 prašymu (1 t., b. 1. 31) prašė sutikti, kad pirmąjį 22 000 Eur mokėjimą atliktų iki 2017-12-31, antrąjį 10 000 Eur - iki 2018-03-01, trečiąjį 10 000 Eur - iki 2018-06-30, o likusią sumą sumokėtų iki 2018-09-30 (l t. b. 1. 31). 2017-11-23 raštu (1 t., b. 1. 23) bankas netenkino jo prašymo skolą mokėti dalimis ir nurodė, kad 2017-05-04 jau pasibaigė Kreditavimo sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas.

Taigi, atsakovas prašymus bankui pradėjo teikti tik po kredito grąžinimo termino pabaigos, be to, kaip ir nurodyta ieškovo atsakymuose į prašymus, jo prašymai nebuvo pakankamai argumentuoti ir pagrįsti skolos mažinimo galimybėmis. Atsakovų paaiškinimus teisme galima buvo suprasti, kad jie nori, jog sprendimo įvykdymas būtų atidėtas ar išdėstytas, nes ateityje jie galimai gali turėti galimybes grąžinti kreditą. Teismas konstatuoja, kad prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti gerai motyvuotas ir pakankamai pagrįstas, kad teismas galėtų taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovai teismui teikė tik paaiškinimus žodžiu apie savo galimybes ateityje grąžinti kreditą, tačiau tokio paaiškinimo niekuo nepagrindė. O byloje yra duomenų spręsti, kad atsakovai savo lėšomis kredito negrąžina jau ilgą laiką po kredito grąžinimo termino suėjimo, nemoka palūkanų, todėl taikyti sprendimo įvykdymo atidėjimą, ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, priimdamas sprendimą teismas neturi pagrindo. Tokius klausimus šalys gali spręsti ir vykdymo procese, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai kreditavimo teisiniai santykiai (CK 6.1 - 6.4 straipsniai, 6.881 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, grąžino tik dalį gauto kredito. Tokiu būdu atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Toks teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pagrindu tenkinti ieškovo ieškinį atsakovo atžvilgiu visiškai.

Atsakovui neįvykdžius savo prievolės pagal Kreditavimo sutartį, atsakovė, kaip laiduotoja, atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė, nes taip nustato Laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės ieškinys ir šios atsakovės atžvilgiu tiek dėl negrąžinto kredito dalies, tiek ir dėl iš Kredito sutarties kildinamų palūkanų, tenkinamas visiškai (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.37 straipsnis, 6.81 straipsnis).

Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, iš atsakovų solidariai ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus pareikštą ieškinį, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė už pareikštą ieškinį yra sumokėjusi 1315 Eur dydžio žyminį mokestį, 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (1 t., b. 1. 27) ir patyrusi 2 420 Eur atstovavimo išlaidas (1 t., b. 1. 28). Tačiau ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2018-01-17 nutartimi buvo netenkintas, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovų 38 Eur žyminį mokestį.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar į patikslintą ieškovo reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią normą, nurodyta, kad ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais ir negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012). Sistemiškai aiškinant civilinio proceso teisės normas, kasacinis teismas darė išvadą, jog, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, yra pagrindas laikyti jį atsisakiusiu dalies reikalavimų ir priimti nutartį civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti (CPK 140 straipsnis), atitinkamai dėl šios dalies taikant CPK 87 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėjus bylą ir iš esmės išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas skaičiuojant pagal patikslintų reikalavimų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

Įvertinus tai, kad ieškinio dydis buvo patikslintas, iš dalies padengus susidariusią skolą ieškovei, ir prašoma iš atsakovų priteisti suma sumažinta 54 proc., vadovaujantis įstatymo analogija, t. y. CPK 3 straipsnio 6 dalimi, CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintina 75 proc. dydžio ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis - 533 Eur, o likusi už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis – 782 Eur priteistina iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno priteistina po 391 Eur.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. IR-77 redakcija). Įvertinus minėtus kriterijus ir byloje ieškovės pateiktų procesinių dokumentų pobūdį bei skaičių (ieškinys, pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, patikslintas ieškinys), dėl to, kad atsakovai patenkino dalį ieškinio, bylą iškėlus teisme, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti 2 420 Eur atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1 210 Eur.

Teismas patyrė 11,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 5,93 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Luminor Bank AB, į. k. 112029270, 32 319,96 Eur (trisdešimt du tūkstančius tris šimtus devyniolika eurų 96 ct) skolos, 867,56 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 56 ct) palūkanų, 4,50 proc. dydžio metines palūkanas pagal Kreditavimo sutartį (specialiosios dalies 5 p., bendrosios dalies 19-20 p.), skaičiuojant nuo negrąžinto kredito sumos (32 319,96 Eur) nuo atsakovų įsiskolinimo Luminor Bank AB perskaičiavimo dienos (2018-01-31) iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų A. J. ir L. J. ieškovei Luminor Bank AB, į. k. 112029270, po 391 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir po 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) atstovavimo išlaidų bei valstybei po 5,93 Eur (penkis eurus 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Grąžinti ieškovei Luminor Bank AB, į. k. 112029270, 533 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimu Nr. APM406997, Luminor Bank AB, kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.