Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ (teisių ir pareigų perėmėjas Vilniaus specialiojo ugdymo centras „Aidas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo Vilniaus specialioj darželio „Dobilėlis“ ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo atsakovei I. S..

Aprašomoji dalis

nustatė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl drausminės nuobaudos – papeikimo, nevykdant pavestų darbo funkcijų, paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. P-71 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“, kuris buvo panaikintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. DGKS-1537, teisėtu ir pagrįstu.

3. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovė I. S., dirbanti Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ specialiają pedagoge, nevykdė savo tiesioginių funkcijų, neužtikrino ugdytinių asmenų bylų saugojimo tvarkos, pakenkė darželio auklėtinių ugdymui bei darželio kaip specialias švietimo paslaugas teikiančios įstaigos reputacijai, dėl ko jai įstaigos direktorės 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. P-71 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“ paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Detalizuodamas atsakovės veiksmus ieškovas nurodė, jog atsakovė neparengė individualios programos ugdytiniui A. P., pametė ugdytinių E. B. ir E. D. individualias programas, 2013-2014 mokslo metams ugdytinių U. A., F. B., S. K., E. S. individualios programos nebuvo suderintos su tėvais ir patvirtintos direktorės įsakymu, dėl ko darbas su ugdytiniais, vaikų pasiekimų vertinimai bei metų pasiekimų aprašas buvo atliekami neturint tam pagrindo, vaikų ugdymo (-si) pasiekimų vertinimo lenteles išėmė iš bylų ir išnešė iš įstaigos be administracijos leidimo, po ligos grąžindama tik 9 iš 13 vaikų ugdymo (-si) pasiekimų vertinimo lenteles. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2014-06-10 darželio direktorės įsakymu sudarytai komisijai patikrinus atsakovės atliktų vaikų pasiekimų vertinimų 2013-2014 metų individualias ugdymo (-si) programas, dokumentus, paaiškėjo, kad nei vienoje byloje nėra vaikų pasiekimų vertinimų lentelių bei aprašų formų, dviejų ugdytinių bylose nėra individualių programų, kelių ugdytinių individualios programos nesuderintos su tėvais ir nepatvirtintos direktorės įsakymu, be to, nustatyta, jog atsakovė ugdytinių dokumentus be administracijos žinios ir leidimo išsinešdavo į namus.

4. Ieškovas nurodė, jog su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-04-07 sprendimu Nr. DGKS-1537, kuriuo panaikinta atsakovei paskirtas drausminė nuobauda, nesutinka, kadangi darbo ginčų komisija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos skyrimo terminus, ir priėmė netinkamą sprendimą, nurodydama, kad praleistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas, be to, nepagrįstai panaikino direktorės įsakymą ir tuo pagrindu, jog prieš skiriant drausminę nuobaudą nebuvo gautas profesinių sąjungų sutikimas, kadangi atsakovė yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos padalinio pirmininkė (b. l. 1-4).

5. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui apie jos pirmininkavimą Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinėje sąjungoje buvo žinoma, tačiau nebuvo paprašytas profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimas dėl drausminės nuobaudos jai skyrimo. Pažymėjo, jog apie paskirtą komisiją jos darbui tikrinti nebuvo informuota, patikrinimas buvo atliekamas atsakovės ligos metu, apie patikrinimą nežinojo ir jame nedalyvavo. Nurodė, jog patikrinimo metu auklėtinių bylose nebuvo vaikų pasiekimų vertinimo lentelių, kadangi visos vertinimo lentelės buvo susegtos atskirame segtuve, o vertinimo lentelių saugojimo vieta ir sąlygos nereglamentuoti jokiu lokaliu teisės aktu. Pažymėjo, kad ugdytinis A. P. darželį lankė labai trumpą periodą, turėjo adaptuotis naujoje aplinkoje, tačiau dažnai sirgo, todėl sudaryti jam individualią programą nebuvo galimybės, o tėvų atsiliepimai dėl jos kompetencijos turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi dalis tėvų neadekvačiai vertina savo vaikų gebėjimus ir galimybes. Atkreipė dėmesį į tai, jog drausminė nuobauda paskirta praleidus drausminių nuobaudų skyrimo terminą, kadangi apie padarytą darbo drausmės pažeidimą ieškovui tapo žinoma po 2014-06-10 patikrinimo, pakartotinis patikrinimas buvo atliktas 2014-06-11, kai tuo tarpu drausminė nuobauda paskirta tik 2014-12-17 (b. l. 40-44).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendime konstatavęs Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovo ieškinį atmetė.

7. Įvertinęs ieškovo organizuotų 2014-06-10 ir 2014-06-11 patikrinimų aplinkybes, į atsakovės ir darželio direktorės ankstesnius bei dabartinius tarpusavio santykius, į tai, jog po 2014-06-11 patikrinimo darbdavys nesiėmė daugiau jokių veiksmų pažeidimui ištirti, kad neatsižvelgė į darbuotojos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir dėl nepateisinamai ilgai (6 mėnesius) atsakovo neskirtos drausminės nuobaudos, vertino darbdavio veiksmus kaip nepakankamai sąžiningus, pagrįstus piktnaudžiavimu savo, kaip stipresnės darbo santykių šalies, padėtimi.

8. Teismas nustatė, jog darželyje profesinę sąjungą steigė atsakovė ir jos šeimos nariai, tačiau Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga yra įregistruota kitos profesinė sąjungos - Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) įskaitoje kaip padalinys, veikiantis pagal Lietuvos švietimo profesinės sąjungos įstatus bei LŠPS tarybos patvirtintus Mokyklos (švietimo įstaigos) profesinės sąjungos nuostatus, o LŠPS Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinės sąjungos komitetas išrinktas tik 2015-04-08 susirinkime. Taip pat nustatė, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenimis, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga nėra įregistruota juridinių asmenų registre, o minėta aplinkybė nustatyta ir kituose teismų procesiniuose sprendimuose.

9. Remdamasis nustatytomis aplinkybės teismas konstatavo, jog profesinė sąjunga neegzistuoja, ji neegzistavo ir drausminės nuobaudos atsakovei skyrimo metu, todėl sprendė, jog ieškovas neturėjo pareigos gauti jos sutikimą drausminei nuobaudai skirti.

10. Įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ji yra Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovaujamojo ar valdymo organo narė, o Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga neegzistuoja, konstatavo, jog Darbo ginčų komisija, panaikinusi įsakymą tuo pagrindu, jog drausminė nuobauda paskirta negavus išankstinio darbuotojus atstovaujančio organo sutikimo, netinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis.

11. Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus bei drausminės nuobaudos atsakovei skyrimo procedūrą teismas konstatavo, jog drausminė nuobauda atsakovei paskirta praleidus DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą. Darbdavio nurodytas priežastis, dėl kurių praleistas drausminės nuobaudos paskyrimo terminas, atmetė kaip nepagrįstas, o darbdavio elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis.

12. Teismas taip pat konstatavo, jog Darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo termino drausminei nuobaudai skirti pažeidimą, tačiau nepagrįstai laikė pažeistu 6 mėnesių nuo pažeidimo padarymo, o ne 1 mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo, terminą (b. l. 105-112).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliantas (ieškovas) Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. P-71 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“ teisėtu ir pagrįstu (b. l. 115-118). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kurios nulėmė neteisingą ir nepagrįstą teismo išvadų buvimą tiek dėl praleisto vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti, tiek dėl darbdavio tariamos kaltės ir piktnaudžiavimo savo teise. Pažymi, jog drausminė nuobauda atsakovei buvo nepaskirta ne dėl darželio direktorės ligos ar atostogų, tačiau dėl pačios atsakovės ligos ir atostogų;Atsakovės padaryti darbo drausmės pažeidimai nepagrįstai sumenkinami, o priimant sprendimą neįvertintos aplinkybės, jog būtinumą inicijuoti atsakovės darbo dokumentų patikrą nulėmė darželio ugdytinių tėvų nusiskundimai atsakove ir jos teikiamų paslaugų kokybe;Teismas be pagrindo vertino ne atsakovės veiksmus, o darželio direktorę R. A., jog veiksmus bei priimtus sprendimus, remiantis su ieškinio dalyku nesusijusiomis aplinkybėmis. Be to, teismas taip pat nevertino atsakovės procesinio elgesio, liudytojų, iškviestų atsakovės iniciatyva, parodymų, nors ieškovo ir atsakovės jau nebesiejo darbiniai santykiai nuo bylos nagrinėjimo pradžios.

14. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog priimdamas skundžiamą sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Nurodo, jog visiškai neaiškūs apeliacinio skundo motyvai, kadangi Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-419 Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“ reorganizuojamas (b. l. 123-125).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš byloje pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad atsakovė I. S. dirbo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ specialiosios pedagogės pareigose su ja sudarytos darbo sutarties pagrindu, kuri 2015-04-27 buvo nutraukta (b.l. 59). Apeliantas (darbdavys) priėmė Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. P-71 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“, kuriame nurodyta, kad savo neveikimu I. S. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2006 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.A500-275-(1.2-KSD-l) patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" nuostatų reikalavimus (b.l. 8-9).

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad paskyrė Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. P-71 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“ atsakovei drausminę nuobaudą, nors apie įrodinėjamus darbo drausmės pažeidimus pažeidimus sužinojo 2014-06-10 ir 2014-06-11 patikrinimų metu, kurių rezultatai apsvarstyti su atsakove 2014-06-11 ir užfiksuoti komisijos darbo protokole ir komisijos akte, kurie buvo surašyti 2014-06-17 (b.l. 12-13). Tačiau įrodinėja, kad vieno mėnesio terminas, numatytas įstatyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, buvo pažeistas dėl pačios atsakovės ligos ir atostogų. Pagal DK 241 straipsnio 1 dalį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, o pagal minėto straipsnio 2 dalį negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-594/2012).Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog laikinojo nedarbingumo laikotarpiu būtų atliekamas tyrimas dėl drausminės atsakomybės taikymo ir jog tam būtų reikalingas atsakovės dalyvavimas. Atsakovei grįžus į darbą po ligos, 2014-06-11 buvo atliktas pakartotinis ugdytinių bylų patikrinimas. Jo metu nustatyti pažeidimai užfiksuoti 2014-06-17 akte (b.l. 12). 2014-06-30 atsakovė pateikė darbdaviui paaiškinimą dėl 2014-06-26 parnešime apie darbo drausmės pažeidimą nurodytų faktų (Darbo bylos l. 17-24), nuo to laiko jokių veiksmų, susijusių su minėtu darbo drausmės pažeidimu, atliekama nebuvo, pažeidimas ir jį padaręs asmuo darbdaviui buvo visiškai aiškūs dar iki 2014-06-17. Taigi vieno mėnesio terminas nuobaudai skirti pasibaigė 2014-07-17. Dėl to apeliantas turėjo galimybę įgyvendinti atsakovės patraukimą drausminėn atsakomybėn per įstatyme nurodytą terminą. Šio termino nesilaikymo padariniai, kaip pagrįstai pažymėjo bylą nagrinėjęs teismas, lemia drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymą, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

Apelianto argumentas dėl to, kad teismas vertino R. A. ir atsakovės tarpusavio santykius, dėl ko galimai buvo šališkas, yra deklaratyvus. Be to, jis negali paveikti objektyviai pagrįsto skaičiavimais termino paskirti drausminę nuobaudą praleidimo. Faktas, jog įrodinėjami atsakovės darbo pareigų pažeidimai darbdaviui buvo visiškai aiškūs dar iki 2014-06-17, yra nustaytas; šią aplinkybę, be kita ko, pripažįsta ir pats apeliantas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK 241 straipsnio 1 dalį, pagrįstai sprendė, kad Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. P-71 „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“, drausminė nuobauda – papeikimas, atsakovei paskirta pažeidžiant DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus drausminės nuobaudos skyrimo terminus ir kad ši nuobauda naikintina. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad drausminė nuobauda skirta pažeidžiant nustatytus terminus, nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, ar tėvų nusiskundimai dėl atsakovės teikiamų paslaugų kokybės buvo pagrįsti. Pažymėtina, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl to plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų išvadų, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo aptarti visų apelianto nurodytų įrodymų iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl paaiškinimų ir rašytinių įrodymų prijungimo

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą pateiktus apelianto paaiškinimus, tiek atsakovės ir ieškovo naujus įrodymus (b.l. 144-160). Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apelianto apeliacinį skundus, apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš apelianto (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.