- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2YT-6158-1194/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Trakų rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja M. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) jos motina G. O., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdė palikimą po savo sutuoktinio J. O., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; 2) pareiškėja M. B. priėmė ir valdė palikimą po savo brolio P. O., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad jos tėvai J. O. ir G. (G.) O. (iki santuokos M.) susituokė (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje susilaukė šešių vaikų, trijų dukterų ir trijų sūnų, iš kurių šiuo metu gyva yra likusi tik viena dukra – pareiškėja, M. B.. Pareiškėjos motina G. O. iki (duomenys neskelbtini) mirties gyveno Ukmergėje kartu su pareiškėja, nes jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. M. B. tėvas J. O. yra miręs dar anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis, jos tėvai, gyvenamąjį namą, kuris yra 1940 metų statybos, (duomenys neskelbtini), gavo iš (duomenys neskelbtini), kuriame jie abu iki pensijos dirbo. Būdami santuokoje pareiškėjos tėvai savo ūkyje augino galvijus – karves, kiaules, naminius paukščius, turėjo 0,60 ha žemės, augino daržoves. Verčiantis šia ūkine veikla reikėjo turėti daugiau pastatų, todėl tėvai papildomai 1965 metais pastatė tvartą (7I1/m), 1970 metais pastatė dar vieną tvartą (3I1/m), daržinę (9I1/m), malkinę (8I1/m), 1975 m. pastatė viralinę (2I1/m), rūkyklą (R). Šie faktai nustatyti 1988 m. birželio 20 d. statinių inventorizavimo byloje. Taigi, viso šio įsigyto ir pastatyto nekilnojamojo turto statusas – bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Po pareiškėjos tėvo J. O. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiniu valdymu, aktyviais veiksmais priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjos motina, G. O.. Tai matyti ir iš Vilniaus regiono valstybės archyvo pateiktos ūkinės knygos. Pareiškėjos tėvai 1986 metais turėjo dvi karves, o 1987 metais G. O. – ūkio galva, turėjo 1 karvę, 1 paršelį nuo 2 iki 4 metų, 5 naminius paukščius. Taip pat po sutuoktinio mirties ji faktiniu valdymu priėmė namų valdoje esančius statinius, bei gyvenamajame name esančius namų apyvokos daiktus, baldus – spintą, lovą, stalą, kėdės ir kt. Pareiškėjos brolis P. O. po motinos G. O. mirties kreipėsi į notarę Jūtarę Klepackienė ir paveldėjimo byla buvo pradėta. Pareiškėjos brolis P. O. gyveno tėvų name, adresu (duomenys neskelbtini). Jis santuokos sudaręs nebuvo ir vaikų neturėjo. Po P. O. mirties į notarus niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla po jo mirties pradėta nebuvo. Pareiškėja po brolio P. O. mirties faktiniu valdymu aktyviais veiksmais priėmė jo palikimą, kurį sudarė jo asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktais, buitinė technika (televizorius, šaldytuvas, radijas), esantys gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kuriais ji naudojasi būdama gyvenamajame name. Pareiškėja taip pat rūpinosi šiuo gyvenamuoju namu, mokėjo už elektros energiją. Pareiškėja broliui P. O. būnant gyvam ir po jo mirties, bent kartą per mėnesį, atvažiuodavo ir gyvendavo tėvų gyvenamajame name. Ji lanko ir tvarko tėvų kapus, vasaros mėnesiais ji apie 4-5 dienas gyvena tėvų name, iki šiol naudojasi brolio P. O. buities prietaisais šaldytuvu, televizoriumi. Pareiškėja 2024 metais norėjo parduoti tėvų namą, kuriame iki mirties gyveno jos brolis P. O., todėl kreipėsi į notarę su namų valdos technine apskaitos byla. Notarė, patikrinusi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą, pareiškėjos motinos G. O. ar jos brolio P. O. vardu nerado įregistruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėja 2024 m. rudenį kreipėsi į UAB „Traksalis“ dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, t. y. statinių kadastro bylos atnaujinimo. Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnija 2021 m. lapkričio 11 d. išdavė pažymą Nr. GP-7, kad statiniai – gyvenamasis namas ir kiti, esantys (duomenys neskelbtini), įrašyti O. G. vardu. (duomenys neskelbtini) seniūnė patvirtino, kad archyvų išduotų dokumentų kopijoje 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje įrašyta G. O., J. gimimo metai (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo G. O., J. gimimo metai (duomenys neskelbtini). Taigi, po pareiškėjos tėvo J. O. mirties, aktyviais, konkliudentiniais veiksmais, jo palikimą priėmė ir valdė jo sutuoktinė, pareiškėjos motina, G. O.. Palikimą sudarė mirusiojo asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, baldai, buities prietaisai, naminiai galvijai. Po sutuoktinio mirties ji naudojosi gyvenamuoju namu, jame gyveno mokėjo už elektrą, ūkiniuose pastatuose augino naminius galvijus ir paukščius. Pareiškėja po jos brolio P. O. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais faktiniu valdymu. Jo palikimą sudarė asmeniniai daiktai, buities prietaisai, namų apyvokos daiktai, esantys gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2024 metais sužinojusi, kad jos brolis P. O., priėmęs palikimą po motinos G. O. mirties, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kuriais naudojosi dokumentų nesutvarkė ir negavo paveldėjimo liudijimo, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo tvarkyti namo dokumentus. Taip pat po brolio P. O. mirties mokėjo už jos pačios sunaudotą elektrą, name, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, visi šie pareiškėjos paaiškinimai ir teikiami įrodymai patvirtina faktą, kad po jos tėvo J. O. mirties jo palikimą priėmė ir valdė G. O. (pareiškėjos mama), o M. B. aktyviais veiksmais, faktiniu valdymu, priėmė savo brolio P. O. palikimą po jo mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad siekiamas paveldėti turtas nėra įrašytas į bešeimininkio turto sąrašus. Prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. O. ir P. O. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. O. ir P. O. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje J. O. palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), tai taikytinos J. O. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
7. Pagal 1964 m. CK normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
8. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
11. Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka ji negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
12. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos tėvas J. O. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos mama G. O. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos brolis P. O. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2025 m. kovo 20 d. pažyma Nr. GR.3A-2994 patvirtina, kad pareiškėjos tėvai santuokoje susilaukė šešių vaikų, iš kurių šiuo metu gyva yra likusi tik viena dukra – pareiškėja M. B.. 2025 m. gegužės 21 d. Lietuvos notarų rūmų rašto Nr. S-252 duomenimis, paveldėjimo bylų registravimo knygose, saugomose Lietuvos Notarų rūmų archyve apie J. O., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2025 m. gegužės 23 d. rašto Nr. SP-1508 duomenimis, po J. O. mirties nuo 1986 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 30 d. sudaryta paveldėjimo byla Trakų valstybinės notarinės kontoros 1986-1992 m. dokumentuose nerasta. VĮ Registrų centras duomenų apie J. O. neturi. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po G. O. mirties pareiškėjos brolis P. O. kreipėsi į notarę Jūtarę Klepackienę ir paveldėjimo byla buvo pradėta. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. J. 2025 m. gegužės 13 d. pažymos Nr. S-72 duomenimis nustatyta, kad po G. O. mirties palikimą priėmė mirusiosios sūnus P. O.. VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 4 d. pažyma Nr. GR.3A-1346 patvirtina, kad pareiškėjos brolis P. O. santuokos sudaręs nebuvo ir vaikų neturėjo. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po P. O. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų P. O. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos mama G. O. po savo sutuoktinio J. O. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja nurodė, kad jos mama po tėvo mirties naudojosi gyvenamuoju namu, jame gyveno, mokėjo už elektrą, ūkiniuose pastatuose augino naminius galvijus ir paukščius. Pareiškėja 2024 metais sužinojusi, kad jos brolis P. O., priėmęs palikimą po motinos G. O. (duomenys neskelbtini) mirties, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kuriais naudojosi dokumentų nesutvarkė ir negavo paveldėjimo liudijimo, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo tvarkyti namo dokumentus. Ji kreipėsi į notarę, matininkus, (duomenys neskelbtini) seniūniją, archyvą, VĮ Registrų centrą, dėl tėvų gyvenamojo namo dokumentų sutvarkymo. Tuo tikslu ji mokėjo už suteiktas paslaugas. Taip pat po brolio P. O. mirties mokėjo už jos pačios sunaudotą elektros energiją, name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėti pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjos nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos mama G. O. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos sutuoktiniui J. O., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, o pareiškėja M. B. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos broliui P. O., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. O., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio P. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.