Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atmestas A. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 93-70 netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 30 d., bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 21 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. vasario 9 d.).Komisijos 2017 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 93-70 nutarta nuteistajam A. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė įvertinusi nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad jis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, baustas drausmine nuobauda, kuri šiuo metu yra galiojanti, neskatintas, taip pat pataisos įstaigoje nedirba, nesimoko. Egzistuoja gana daug kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Komisija sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį nutarimą nuteistasis A. M. apskundė apylinkės teismui.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi nuteistojo A. M. skundą dėl Komisijos 2017 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 93-70 netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pagrindo nėra. Skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir Komisijos 2017 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 93-70 ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodo, kad laikosi tų pačių motyvų, kurie nurodyti skunde apylinkės teismui, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (30 balų), nuo 2016 m. gruodžio 28 d. vertinimo sumažėjusi keturiais balais. Nurodo, kad vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, rengia pažintines paskaitas apie Kirgiziją, intensyviai ieškojo darbo, tačiau administracija nurodė, kad šiuo metu nėra laisvų darbo vietų. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. balandžio 5 d. teismui pateiktos informacijos matyti, kad jis 2017 m. kovo 8 d. buvo paskatintas (nuobauda panaikinta prieš terminą). Taip pat jis turi mažą vaiką ir gyvenamąją vietą, yra laukiamas savo šeimos. Šių duomenų pagrindu mano, kad teismas ir Komisija klaidingai ir nepagrįstai nusprendė, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, nenurodydamas jokių tinkamų argumentų.Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Tačiau nuteistasis neatitinka kito formaliojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y. nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad ši nuobauda 2017 m. kovo 8 d. buvo panaikinta prieš terminą (nuteistasis buvo paskatintas), tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad jis bausmės atlikimo metu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane vienos iš numatytų priemonių – nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, todėl nesant visų būtinųjų formaliųjų sąlygų lygtiniam paleidimui taikyti, šiuo metu nėra galimybės nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. M. priklauso žemos rizikos grupei – 30 balų, tačiau ši rizika vis dar išlieka labai artima vidutinei, be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą (po paskutinio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 4 balais). Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. M. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, baustas drausmine nuobauda, iki Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, neskatintas. Pataisos įstaigoje reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar darbo sąlygų, nesimoko. Teismo nuosprendžiu A. M. solidariai priteistas civilinis ieškinys ir, nors pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų nėra gavusi, oficialių duomenų apie ieškinio dengimą taip pat nėra. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos; emocinė gerovė (autoagresija), mąstymas ir elgesys (problemas sprendžia netinkamais metodais). Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. M. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, Komisija, nutardama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tinkamai taikė BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, kadangi nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nesilaikė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Taip pat nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. M. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, pripažinti, kad Komisija, atsisakiusi taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir teismas, atsisakęs tenkinti skundą dėl šio nutarimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra. Todėl nuteistojo A. M. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis paliekama galioti.