Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-06 · Civilinė byla Nr. e2A-27-357/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-06Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
e2A-27-357/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00241-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
A. S., S. G.
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-27-357/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00241-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei S. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti priteisto nepilnamečiui sūnui K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisti sūnaus K. išlaikymui po 60 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio patekimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu priteisė iš A. S. sūnaus K. S. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, dėl ligos jis neteko 65 proc. darbingumo ir šiuo metu tapo bedarbiu (pajamos – netekto darbingumo 276,23 Eur pensija, kitų pajamų negauna). Padidėjo ieškovo išlaidos, po teismo sprendimo priėmimo gimė ieškovui sūnus M., gim. (duomenys neskelbtini), be to, ieškovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką I., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas neturi ir ateityje neturės jokių lėšų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, jeigu mokės teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą K..

2. Atsakovė S. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu buvo priteista iš ieškovo sūnaus K. S. išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Po šio teismo sprendimo iš esmės pasikeitė tik tai, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė sūnus M. Apie tai, kad ieškovas išlaiko kitą nepilnametį vaiką I., buvo žinoma priimant teismo sprendimą. Dėl sveikatos būklės ieškovas taip pat buvo pateikęs pažymas į aukščiau nurodytą išnagrinėtą bylą. Atsižvelgiant, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas 190 Eur išlaikymas yra padidintas minimalus mėnesinis atlygis (555 Eur), darė išvadą, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo keisti priteistą išlaikymo dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad išlaikymas vaikui po 190 Eur buvo priteistas prieš daugiau nei pusantrų metų, vaikų poreikiai per šiuos metus pasikeitė, tačiau kaip teigia atsakovė, jie nesumažėjo, o atvirkščiai – padidėjo. Šalių sūnui bus 8 metai, sūnus lanko mokyklą. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi nekilnojamojo turto, atsakovė gauna socialinę pašalpą 287 Eur, ieškovas gauna socialinę pašalpą – 276,23 Eur. Ieškovui nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Atsakovė augina keturis nepilnamečius vaikus, atsakovės bendros šeimos pajamos sudaro apie 1187 Eur. Ieškovas A. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog be gaunamos socialinės pašalpos jis dirba nesudėtingus ūkio darbus, statybose teikia suvirinimo paslaugas. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas gauna papildomas pajamas, kurių teismui bei kitoms valstybinėms institucijoms nedeklaruoja. Pažymėjo, jog ieškovas kitokia nematerialia forma neprisideda prie sūnaus išlaikymo, tai yra kartu su sūnumi neleidžia laisvalaikio, atostogų, visiškai su juo nebendrauja, neprisideda prie jo auklėjimo bei lavinimo. Teismas darė išvadą, kad tenkinti ieškovo prašymo ir sumažinti išlaikymo dydį nuo 190 Eur iki 60 Eur nėra jokio pagrindo, nes mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimaliausių vaikų poreikių ir jų interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti priteisto iš A. S. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nepilnamečiui sūnui K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisti iš A. S. sūnaus K. išlaikymui po 60 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, dėl ligos neteko 65 procentų darbingumo ir šiuo metu tapo bedarbis. Jo pajamas sudaro 276,23 Eur netekto darbingumo pensija, kitų pajamų neturi. Išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, I., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini) (gimė po teismo sprendimo priėmimo). Jeigu jis mokės 190 Eur dydžio išlaikymą sūnui K., jam neliks jokių lėšų pragyvenimui ir vaikų M. ir I. išlaikymui.

4.2. Mano, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė už jo, nes ji yra darbinga pagal savo amžių ir sveikatos būklę. Jis pagal savo finansines galimybes gali teikti vaikams išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Mano, kad tokio dydžio išlaikymas patenkins minimalius jų poreikius. Teismui atsisakius sumažinti priteisto nepilnamečiui sūnui K. išlaikymo dydį, jis negalės tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo bei kitų nepilnamečių vaikų poreikių.

4.3. Jis turi tik 35 proc. darbingumo, todėl jo galimybės įsidarbinti yra labai ribotos, jis užsiregistravo darbo biržoje, liepos mėn. jam bus atlikta širdies operacija, jeigu jos rezultatai bus geri, ketina ieškoti daugiau apmokamo darbo, tačiau šiai dienai tokių galimybių nėra. Jokio nekilnojamojo arba registruoto kilnojamojo turto nuosavybės teisėmis neturi, taip pat neturi jokių investicijų, privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Dirbti jis negali dėl savo sveikatos būklės, teismas be jokio pagrindo nurodė, kad jis turi papildomas pajamas.

4.4. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Atsakovės sveikatos būklė nepasikeitė, ji yra darbinga, todėl atsižvelgiant į proporcingumo principą, vertinant jos galimybes teikti išlaikymą, akivaizdu, kad atsakovė turi ženkliai didesnes galimybes nei ieškovas. Atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, ji gauna 287 Eur socialinę pašalpą, bendrai 6 asmenų šeimos pajamos yra apie 1187 Eur per mėnesį. Atkreiptinas teismo dėmesys į tą aplinkybę, kad atsakovės dukrai E. tėvystė nustatyta, tačiau E. biologinis tėvas išlaikymo jai neteikia, o atsakovė nededa pakankamai pastangų, kad išlaikymas būtų išieškomas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė S. G. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimaliausių vaikų poreikių ir jų interesų.

Šalies argumentai

5.2. Ieškovas gauna papildomas pajams, kurių nedeklaravo teismui, nurodydamas teismui, jog statybose teikia suvirinimo paslaugas.

5.3. Tiek ieškovo, tiek atsakovės gaunamos pajamos (socialinės pašalpos) yra beveik vienodos. Atsakovė pareigą išlaikyti vaikus realiai vykdo viena, todėl sumažinus išlaikymo dydį, atsakovei tektų neproporcingai didelė naštą.

Atsiliepimas

5.4. Atsakovo teiginiai, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė, pablogėjo jo turtinės padėtis, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

7. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. K. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. S. ir atsakovės S. G. sūnus. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja teikti išlaikymą savo sūnui K. S. po 450,00 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1035-1025/2017 nustatyta, kad sprendimu buvo pakeista Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-192-904/2014 dalis dėl K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio ir priteisė iš A. S. nepilnamečiui vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 190,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomos kas mėnesį išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2017 m. vasario 23 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

8. Ieškovo A. S. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2018-12-20 iki 2019-12-19 yra 35 procentai, jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, negali dirbti: kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 d B (A); dirbti naktį; viršvalandinį darbą (b. l. 13). A. S. nuo 2019 m. sausio 7 d. įregistruotas darbo biržoje. Ieškovas A. S. ir E. A. susilaukė I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto.

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo

9. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ).

10. Nustatant, ar yra pagrindas pakeisti išlaikymo sumą, reikia įvertinti du kriterijus, pirma – tėvų pasikeitusią finansinę padėtį, antra – ar pasikeitė vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnis).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu ieškovas nepilnamečiui vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi mokėti išlaikymą po 190,00 Eur. Ieškovas teigia, kad jis gali mokėti tik 60 Eur išlaikymą. Byloje nenustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai būtų sumažėję. Atsakovė byloje teigia, kad vaiko poreikiai nesumažėjo, o atvirkščiai – padidėjo, šalių sūnui 8 metai, sūnus lanko mokyklą.

12. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendime nurodyta, kad atsakovas A. S. dirba (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. vasario mėnesį jo darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 407,11 Eur neatskaičius mokesčių ir lėšų vaiko išlaikymui, atsakovo vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra registruota, taip pat atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Teismas nurodė, kad darbo užmokesčio dydis kinta, priklausomai nuo išdirbamų valandų per mėnesį. Teismas sprendė, kad ieškovės S. G. turtinė padėtis tuo metu buvo prastesnė nei atsakovo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto finansinė padėtis pasikeitė po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, nes jam gimė dar vienas vaikas – M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, atsakovas gauna socialinę pašalpą – 276,23 Eur. Kaip pagristai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, ieškovas A. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog be gaunamos socialinės pašalpos jis dirba nesudėtingus ūkio darbus, statybose teikia suvirinimo paslaugas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas gauna papildomas pajamas, kurių teismui bei kitoms valstybinėms institucijoms nedeklaruoja. Taigi, nors oficialios ieškovo pajamos pasikeitė, nėra aišku, kiek papildomų pajamų jis gauna dirbdamas nesudėtingus ūkio darbus, statybose teikdamas suvirinimo paslaugas.

14. Pažymėtina, kad atsakovė gauna socialinę pašalpą 287 Eur, ji augina keturis nepilnamečius vaikus, atsakovės bendros šeimos pajamos sudaro apie 1187 Eur. Ieškovas nurodo, kad be K. S., gim. (duomenys neskelbtini), jis išlaiko dar du nepilnamečius vaikus: I., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini) (gimė po teismo sprendimo priėmimo). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė augina keturis vaikus, todėl vien aplinkybė, kad ieškovas turi dar du vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, negali būti pagrindu sumažinti teismo priteisto išlaikymo dydžio.

15. Teismas sprendžia, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, jog atsakovės dukters E. biologinis tėvas išlaikymo jai neteikia, o atsakovė nededa pakankamai pastangų, kad išlaikymas būtų išieškomas, šiai bylai nėra reikšmingas, kadangi sprendžiamas būtent K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo klausimas.

16. Ieškovas nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, ji gauna 287 Eur socialinę pašalpą, bendrai 6 asmenų šeimos pajamos yra apie 1187 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad įstatymas numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, vadinasi šią pareigą turi vykdyti ieškovas ir atsakovas, o ne kiti asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nevertino kitų ieškovo šeimos narių pajamų.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinti ieškovo prašymo ir sumažinti išlaikymo dydį nuo 190 Eur iki 60 Eur nėra jokio pagrindo, nes mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimaliausių vaikų poreikių ir jų interesų. Kaip byloje nustatyta, ieškovo ir atsakovo pajamos yra beveik vienodos, todėl vien žiūrint į ieškovo gaunamas pajamas negalima sumažinti teismo priteisto išlaikymo vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė pareigą išlaikyti vaikus realiai vykdo viena, todėl sumažinus išlaikymo dydį, atsakovei tektų neproporcingai didelė našta.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais visiškai atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų iš šalių nepriteisia.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė