Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašymą palaikė procesiniame dokumente nurodytais pagrindais ir motyvais. Pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, jog pareiškėjo darbo knygelėje įrašai apie atleidimą nebuvo padaryti, kadangi UAB , duomenys neskelbtini),“ ir buvo tas pats (duomenys neskelbtini), kuris buvo reorganizuotas į uždarąją akcinę bendrovę. Pareiškėjas pradėjo dirbti kooperatyve ir darbą tęsė po reorganizavimo, dirbo nepertraukiamai. Nurodė, jog formalūs įrašo darbo knygelėje trūkumai nėra pakankamas pagrindas nepripažinti fakto. Mano, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nuo 1989 m. iki UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dirbo toje pačioje darbo vietoje. Prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė su pareiškimu nesutiko. Papildomai paaiškino, jog 1993 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpį į socialinio pensijų draudimo stažą įskaičiavo. Darbo knygelių vedimo taisyklės, kol jos galiojo, buvo vienodos; įraše turėjo būti nurodomas priėmimo į darbą pagrindas (numeris) ir data. Į socialinio pensijų draudimo stažą ginčo laikotarpiai nėra įskaityti dėl darbo knygelės pildymo klaidų bei nesant išsaugotų juridinio asmens dokumentų. Vertina, jog įrašai knygelėje neįrodo asmens darbo stažo. Prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Liudytoja N. V. teismo posėdyje paaiškino, jog dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 1993 m., pareiškėjas buvo įmonės direktorius, ji dirbti pradėjo nuo 1993 m. kovo mėn. buhalterės pareigose. Jai buvo perduoti įmonės dokumentai (kasa, darbo užmokesčio dokumentai, Sodros dokumentai). Nežino, kodėl dokumentai už 1992 m. nebuvo perduoti archyvui. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 1998 m. Patvirtino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose matė, jog pareiškėjas įmonėje dirbo ir 1992 m.

Liudytoja L. K. teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 1992 m. sausio 1 d., tačiau bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinį (balansą) darė už 1991 metus, todėl visus įmonės dokumentus peržiūrėjo, algos priskaitymai buvo atlikti pareiškėjui ir kitiems dviem asmenims. Jie prieš tai dirbo kooperatyve, tačiau tiksliai šiuo aspektu nieko paaiškinti negali. Bendrovėje dirbo iki 1993 m. kovo mėn. Visą šį laikotarpį pareiškėjas dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl dokumentai nebuvo perduoti į archyvą. Papildomai paaiškino, kad darbo knygeles pildė direktorius E. G.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis nuo 1989 m. spalio 2 d. iki 1991 m. sausio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2019 m. balandžio 2 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus raštu dėl pensijų socialinio draudimo stažo Nr. (10.11)DV_S-14037 pareiškėjas A. A. informuotas, jog į socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas darbo Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 1989 m. spalio 2 d. iki 1991 m. sausio 1 d., nes darbo knygelėje, išduotoje 1975 m. rugpjūčio 25 d., nenurodyta priėmimo į darbą pagrindo data, nėra įrašo apie atleidimą. Į stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. sausio 2 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes darbo knygelėje nenurodyta priėmimo į darbą pagrindo data.

Pareiškėjo A. A. darbo knygelėje KT-I Nr. 0061853 (užpildymo data 1975 m. rugpjūčio 25 d.) yra 1989 m. spalio 2 d. įrašas Nr. 15, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) staliumi (pagrindas: visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo protokolas Nr. 5). 1991 m. sausio 2 d. atliktas įrašas Nr. 16 apie tai, kad A. A. priimtas dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ staliumi (pagrindas: Visuotinio bendrovės susirinkimo protokolas Nr. 1). Darbo knygelės įraše Nr. 17, atliktame 1993 m. balandžio 14 d., nurodoma, jog pareiškėjas perkeltas dirbti į direktoriaus pareigas (pagrindas: Visuotinio bendrovės susirinkimo protokolas Nr. 1). 1993 m. lapkričio 30 d. atliktas įrašas Nr. 18, kuriame nurodoma, jog duomenys sutikrinti buhalterės.

Pareiškėjui 1998 m. gruodžio 1 d. išduotame socialinio draudimo pažymėjime yra atlikti įrašai apie tai, kad pareiškėjas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atleistas iš darbo dėl įmonės likvidavimo, taip pat pateiktos nuorodos į darbo knygelės Nr. 0061853 1991 m. sausio 2 d. ir 1993 m. gruodžio 1 d. įrašus.

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 1990 m. gruodžio 28 d., o išregistruota 1999 m. gegužės 5 d.

Pareiškėjas į bylą pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatus, kurie priimti ir patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime 1995 m. rugpjūčio 31 d. (įstatai įregistruoti 1990 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto valdyboje, įmonės kodas 4010444, įstatai perregistruoti remiantis 1994 m. liepos 5 d. LR Akcinių bendrovių įstatymu). Iš 1993 m. balandžio 13 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 1 (išrašas) matyti, jog bendrovės direktoriumi išrinktas pareiškėjas.

Klaipėdos miesto valstybinės mokesčių inspekcijos 1993 m. vasario 25 d. akte ,,Dėl apmokestinimo klausimais atlikto patikrinimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, jog juridinio asmens veikla pradėta 1991 metais, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, raštu pasiūlyta pašalinti nustatytus pažeidimus. Dokumento pirmojoje pastraipoje pateikiami duomenys, jog 1991 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu buvo A. A.

Byloje pateikti duomenys, jog Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos archyvui dokumentų neperdavė; duomenų, kur dokumentai saugomi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvas neturi.

Iš byloje pateiktų Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomų duomenų matyti, jog 1989 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 65 buvo nuspręsta įregistruoti (duomenys neskelbtini) įstatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvo duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai savivaldybės administracijos archyvui perduoti tik nuo 1993 m., darbo užmokesčio bylos perduoti iki 1995 m. imtinai; atleistų darbuotojų asmens kortelių ir įsakymų personalo klausimais bylos archyvui neperduotos.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sudarytų prielaidas šį faktą nustatyti prašančio asmens teisių pasikeitimui. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui galėtų būti perskaičiuotas pensijų socialinio draudimo stažas, kas turėtų įtakos apskaičiuotinos socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog dokumentai apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) nuo 1989 m. spalio 2 d. iki 1991 m. sausio 1 d. ir darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. nėra išlikę, todėl dokumentų patvirtinančių šį faktą pareiškėjas neturi. Kitokia, ne teismo tvarka, gauti juridinę reikšmę pagrindžiančių dokumentų, pareiškėjas negali. Taigi yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 183 straipsnis, 442 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas).

Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (nauja teisės akto redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) (toliau ir – Pensijų įstatymas) (Pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teisę gauti socialinio draudimo pensiją turi asmenys, atitinkantys šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakę šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) (Pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnis). Apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo stažą (toliau – stažas), t. y. laiką, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis), reikšmingos Pensijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laikotarpių įskaitymą į stažą. Minėto straipsnio 6 dalis numato, jog nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d. Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (galiojusių iki 2017 m. gruodžio 31 d.), 24 punkte buvo nustatyta, kad, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau ir – Nuostatai), 18 punktas numato, kad jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, atostogos buvo mokamos, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. balandžio 2 d. raštu ,,Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ pareiškėją informavo, jog vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatų 6.4.1 punktu į socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas darbo Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) 1989 m. spalio 2 d. -1991 m. sausio 1 d. laikotarpis ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1991 m. sausio 2 d. – 1992 m. gruodžio 31 d. laikotarpis, bei nurodė, jog minėti stažo laikotarpiai gali būti nustatomi teismine tvarka.

Teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, pripažintina, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjas nuo 1989 m. spalio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o šį pertvarkius į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbą tęsė ir ginčo laikotarpiu, už kurį dokumentai nėra išlikę (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, liudytojų paaiškinimai nepaneigia pareiškėjo argumentų, jog A. A. nuo 1989 m. spalio 2 d. nepertraukiamai dirbo toje pačioje darbovietėje. Bylos medžiaga nustatyta, jog 1989 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nuspręsta įregistruoti (duomenys neskelbtini) įstatus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1990 m. gruodžio 28 d. Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, byloje nėra ginčijama (CPK 187 straipsnis). Iš byloje pateikto 1993 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto valstybinės mokesčių inspekcijos akto turinio matyti, kad 1991 m. A. A. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (akte nurodoma, jog pareiškėjas buvo buhalteris). Tai, kad pareiškėjo darbo knygelėje 1991 m. sausio 2 d. įraše Nr. 16 nurodomos visai kitos pareiškėjo pareigos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savaime nepaneigia fakto, jog A. A. nurodytoje bendrovėje dirbo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors byloje liudytojomis apklaustos L. K. ir N. V. paaiškino, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo atitinkamai nuo 1992 m. sausio 2 d. (L. K.) ir 1993 metų, liudytojų paaiškinimai nepaneigia byloje pateiktų duomenų. Liudytojos nurodė, jog matė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, parengtus iki 1993 metų, juose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo darbą bendrovėje. Liudytojų paaiškinimai vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitų nepaneigia, netikėti liudytojų paaiškinimais teismas neturi pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pareiškėjo darbo knygelėje yra atlikti įrašai apie priėmimą į darbą (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šie įrašai nėra nuginčyti. Aplinkybė, jog įrašai darbo knygelėje turi trūkumų (nenurodytos priėmimo į darbą pagrindų datos, nėra įrašų apie atleidimą), patys savaime, nesant kitų duomenų, nepaneigia pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Įvertinus bylos medžiagą, tai, kad siekiant nustatyti juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, nesant byloje pareiškimo teiginius ir byloje esančius rašytinius dokumentus paneigiančių įrodymų, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, įrodymų vertinimo taisyklėmis tokio pobūdžio bylose, pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų realizuoti teisę į socialinio draudimo senatvės pensiją už įgytą socialinio draudimo stažą laikotarpiu nuo 1989 m. spalio 2 d. iki 1991 m. sausio 1 d. ir nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 447 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. A. (A. A.) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. (A. A.) nuo 1989 m. spalio 2 d. iki 1991 m. sausio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas A. A. (A. A.) galėtų realizuoti teisę į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją už įgytą socialinio pensijų draudimo stažą ginčo laikotarpiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.