- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- I3-18361-1244/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00850-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Justina Nasutavičienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Pasvalio rajono savivaldybės administracijai
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjos J. J. (toliau – ir pareiškėja) skundas atsakovei Pasvalio rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija, atsakovė), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 21RE4-151 byloje Nr. AG4-128/21-2025 (toliau – ir Sprendimas) ir 2) įpareigoti Pasvalio rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2025 m. birželio 19 d. prašymą; 3) paskirti nepriklausomą inžinerinę-hidrologinę ekspertizę problemai įvertinti; 3) skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skunde nurodo šias faktines aplinkybes:
2.1. Administracija neatsižvelgė į esminę aplinkybę – (duomenys neskelbtini) gatvėse nėra lietaus surinkimo sistemos, todėl visas paviršinis vanduo subėga į (duomenys neskelbtini) gatvę ir per pareiškėjos sklypą.
2.2. Problema kartojasi nuo 2024 m. liepos 26 d., kai audros metu buvo nuplauta veja, pažeista upės krantinė. Po šio įvykio buvo įrengtas latakas, tačiau jis problemos neišsprendė – 2025 m. birželio 19 d. situacija pasikartojo.
2.3. Komisija konstatavo, kad savivaldybės atsakymas buvo tinkamas, tačiau reali problema liko neišspręsta – užtvindymas kelia nuolatinę grėsmę pareiškėjos turtui ir saugumui.
2.4. Tik teismas gali paskirti nepriklausomą ekspertizę, todėl būtina ją atlikti, kad būtų objektyviai įvertintos aplinkybės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė savo atsiliepimą iš esmės grindžia toliau nurodytais argumentais:
3.1. Pareiškėjos skundo argumentai (formalus faktinių aplinkybių pakartojimas, konstatavimas, kad problema neišspręsta) neįrodo, kad Komisija netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, netinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir dėl to priėmė, pareiškėjos teigimu, nepagrįstą, neteisėtą Sprendimą.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėja prašė įvertinti esamą situaciją vietoje, numatyti galimus sprendimo būdus ir informuoti teisės aktų nustatyta tvarka apie tolimesnius veiksmus. Administracija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2025 m. liepos 21 d. rašte Nr. ARB-1238(5.33 Mr) „Dėl lietaus nuotekų tvarkymo ir kiemo užtvindymo problemos“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad ne tik įvertino lietaus surinkimo tinklų būklę (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet ir atliko esamos situacijos analizę aplinkinėse gatvėse (duomenys neskelbtini), nurodė, kad siekiant efektyvesnio vandens surinkimo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje įrengtas lietaus surinkimo latakas, informavo, kad bus svarstoma galimybė įrengti papildomus šulinius probleminėse vietose. Taigi, Administracija visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes bei išnagrinėjo jos suformuluotus prašymus.
3.3. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad problema kartojasi nuo 2024 m. liepos 24 d., kai audra nuplovė veją, pažeidė upės pakrantę, nebuvo nurodyta pareiškėjos prašyme, todėl tai nėra pagrindas naikinti atsakovės Raštą.
3.4. Pareiškėjos prašyme nurodyta situacija susiklostė dėl 2025 m. birželio 19 d. neįprastai didelio iškritusių kritulių kiekio (smarkios liūties), kai gausūs krituliai ginčo objekte (atitinkamoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje) nespėjo patekti į lietaus nuotekų sistemą ir dėl to laikinai patvino pareiškėjos kiemo teritorija. Tokią laikiną situaciją lemia gamtiniai reiškiniai, gamtinės sąlygos (pareiškėjos kiemas yra žemiau nei aplinkinės gatvės), t. y., objektyvios priežastys (aplinkybės), kurių nulemti, pakeisti negali nei atsakovė, nei pareiškėja.
3.5. (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengti lietaus nuotekų tinklai atitinka galiojančių teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus bei veikia tinkamai. Tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Lietaus nuotekų tinklai privalo būti prižiūrimi. Administracija pagrįstai Pasvalio miesto seniūnijai pavedė reguliariai vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės lietaus nuotekų šulinių techninę priežiūrą ir apie tai informavo pareiškėją Rašte.
3.6. Pasvalio miesto seniūnija informavo, kad minėtas pavedimas yra vykdomas, papildomai pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) gatvės lietaus nuotekų surinkimo sistema veikia tinkamai, o šios sistemos veikimas apsunkinamas iškrentant neįprastai gausiems krituliams, kai į (duomenys neskelbtini) gatvę sunešamos sąnašos iš keleto aukščiau esančių Pasvalio miesto gatvių ir susilaiko ant (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių lietaus nuotekų surinkimo šulinių grotelių bei laikinai apsunkina vandens patekimą.
3.7. Dėl pareiškėjos teiginio, kad nors Komisija konstatavo, jog Administracijos atsakymas tinkamas, bet reali problema liko neišspręsta, pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ginčo esmė yra įvertinti Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje byloje pareiškėjos prašymas nėra nagrinėjamas iš naujo, nėra sprendžiama dėl galimų sprendimo būdų lietaus vandens surinkimo infrastruktūrai gerinti. Per teisės aktų nustatytą terminą pareiškėjos prašymui išnagrinėti (20 darbo dienų nuo jo gavimo) Administracija negalėjo problemos iš esmės išspręsti, jos likviduoti. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės ir suformuluoti klausimai nubrėžė Administracijos Rašto ribas. Jame Administracija nurodė, kad svarstys galimybę įrengti papildomus surinkimo šulinius probleminėse vietose, t. y., pateikė galimą sprendimo būdą. Pareiškėja prašyme būtent tokį reikalavimą ir formulavo – numatyti galimus sprendimo būdus ir apie juos informuoti.
Atsiliepimas
3.8. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos prašymu skirti nepriklausomą inžinerinę hidrologinę ekspertizę. Šiuo aspektu pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y., pareiškėja nesutinka su Komisijos Sprendimu, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjos prašymą atsakovė išnagrinėjo tinkamai. Įvertinus ginčo esmę, nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčui išnagrinėti ir įvertinti Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nėra reikalingos specialios atitinkamos srities žinios. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo nepagrįstai išplečia ginčo ribas, t. y., toks prašymas nesusijęs su pagrindiniu pareiškėjos prašymu (panaikinti Komisijos Sprendimą).
Šalies argumentai
4. Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti atsakovės Raštą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 21RE4-151 (AG4-128/21-2025) Komisija pareiškėjos patikslintą skundą atmetė, konstatavusi, ginčijamas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo; netenkinus pagrindinio pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo netenkintas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas dėl Administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pareiškėja teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos priimtą Sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą.
6. Dėl pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.
7. Vadovaujantis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
8. Kreipdamasi į Komisiją, pareiškėja savo patikslintu skundu prašė panaikinti Administracijos Raštą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos jai pateiktą prašymą.
9. Taigi, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos keliamo ginčo dalykas yra ne Komisijos sprendimo, o Administracijos Rašto teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės:
10.1. 2025 m. birželio 19 d. raštu pareiškėja kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Prašymas). Prašyme pareiškėja nurodė, kad kreipiasi dėl nuolat pasikartojančios problemos, susijusios su netinkamu lietaus vandens nutekėjimu pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje (pareiškėja nurodė konkretų adresą). Pareiškėja paaiškino, kad lietingomis dienomis, ypač po smarkių liūčių, pareiškėjos kiemas yra užtvindomas. Situacija susidarė, nes nėra įrengtos tinkamos lietaus surinkimo sistemos. Vanduo iš aplinkinių keturių gatvių veržiasi per pareiškėjos sklypą, sukeldamas grėsmę turtui ir gyventojų saugumui, užtvindyti plotai apsunkina judėjimą, gali būti žalingi pastatams, teršia aplinką. Pareiškėjos nuomone, tokia padėtis susidarė dėl nepakankamai suplanuoto ar neprižiūrimo paviršinių nuotekų infrastruktūros tinklo. Pareiškėja Administracijos prašė:
1) Įvertinti esamą situaciją vietoje, atvykstant specialistams į nurodytą sklypą;
2) Numatyti galimus sprendimo būdus lietaus vandens surinkimo infrastruktūros gerinimui;
3) Vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių asmenų prašymų nagrinėjimo tvarką, nustatyta tvarka ir terminais informuoti pareiškėją apie tolimesnius veiksmus, numatytus sprendžiant šią problemą.
10.2. Administracija pareiškėjai adresuotu 2025 m. liepos 21 d. raštu Nr. ARB-1238 (5.33 Mr) „Dėl lietaus nuotekų tvarkymo ir kiemo užtvindymo problemos“ nurodė, kad:
1) Atsižvelgiant į Prašyme nurodytą situaciją, buvo įvertinta lietaus nuotekų surinkimo tinklų būklė (duomenys neskelbtini) gatvėje ties nurodytu adresu, taip pat atlikta esamos situacijos analizė aplinkinėse gatvėse – (duomenys neskelbtini).
2) (duomenys neskelbtini) gatvėje lietaus nuotekų surinkimo šuliniai įrengti pagal kapitalinio remonto projektą ir šiuo metu funkcionuoja tinkamai. Papildomai, siekiant efektyvesnio paviršinio vandens surinkimo, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje įrengtas lietaus surinkimo latakas.
3) Įvertinus lietaus nuotekų tinklų būklę aplinkinėse gatvėse, bus svarstoma galimybė įrengti papildomus surinkimo šulinius probleminėse vietose. Pasvalio miesto seniūnijai papildomai pavesta reguliariai vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės lietaus nuotekų surinkimo šulinių techninę priežiūrą: šalinti sąnašas, užtikrinti šulinių pralaidumą bei tinkamą funkcionavimą.
10.3. 2025 m. rugsėjo 30 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pasvalio miesto seniūnija raštu Nr. (1.3)S-101 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės lietaus nuotekų šulinių priežiūros“ kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorių. Šiame rašte nurodyta:
1) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pasvalio miesto seniūnija (toliau – ir Seniūnija) reguliariai vykdo (duomenys neskelbtini) gatvės lietaus nuotekų surinkimo šulinių techninę priežiūrą: šalina ant šulinių dangčių ir grotelių susikaupusias sąnašas, taip užtikrinant šulinių pralaidumą ir tinkamą jų funkcionavimą. Minėta priežiūra vykdoma Seniūnijos darbo dienomis darbo laiku. Priežiūrą vykdo gatvių valytoja, kuriai priskirta (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūra. Esant poreikiui, priežiūrą vykdo ir kitas Seniūnijos kvalifikuotas personalas.
2) (duomenys neskelbtini) gatvės lietaus nuotekų surinkimo sistema veikia tinkamai. Šios sistemos veikimas apsunkinamas iškrentant neįprastai gausiems krituliams (audrų, liūčių metu), kai į (duomenys neskelbtini) gatvę sunešamos sąnašos (lapai ir pan.) iš kelių aukščiau esančių Pasvalio miesto gatvių (duomenys neskelbtini). Šios sąnašos susilaiko ant (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių lietaus nuotekų surinkimo šulinių grotelių bei laikinai apsunkina vandens patekimą.
10.4. Pareiškėja su patikslintu skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 21 d. raštą Nr. ARB-1238(5.33 Mr) „Dėl lietaus nuotekų tvarkymo ir kiemo užtvindymo problemos“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. liepos 20 d. prašymą [teismo pastaba: pareiškėja į Administraciją kreipėsi 2025 m. liepos 19 d. raštu, kuris buvo registruotas 2025 m. liepos 20 d.].
10.5. Skundžiamame Sprendime Komisija konstatavo, kad atsakovė iš esmės įvertino pareiškėjos Prašyme nurodytas faktines aplinkybes, išnagrinėjo Prašyme suformuluotus reikalavimus (pareiškėjos prašymus) bei skundžiamu Raštu pareiškėjai pateikė motyvuotą bei faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė veiksmus (darbus), kurie buvo atlikti lietaus nuotekų surinkimo šulinių ir papildomo latako įrengimo metu, taip pat numatė galimus atlikti darbus, siekiant užtikrinti lietaus nuotekų tinklų tinkamą funkcionavimą. Komisija sprendė, kad ginčijamas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo, netinkintas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas dėl Administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą. Pareiškėjos patikslintas skundas atmestas.
11. Teismas pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovę, iš esmės prašydama i) įvertinti esamą situaciją; ii) numatyti galimus sprendimo būdus lietaus vandens surinkimo infrastruktūros gerinimui; iii) informuoti pareiškėją apie tolimesnius veiksmus, numatytus sprendžiant pareiškėjos nurodytą problemą.
12. Atsižvelgdamas į skundžiamo Rašto turinį, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu Raštu atsakovė neišsprendė konkrečių klausimų ir nepriėmė pagal jai priskirtinas funkcijas atitinkamų administracinių sprendimų. Skundžiamu Raštu atsakovė iš esmės tik nurodė, jog atliko esamos situacijos analizę, kurios pagrindu darė išvadą, kad atitinkama lietaus vandens surinkimo infrastuktūra funkcionuoja tinkamai, be to, atsižvelgdama į pareiškėjos Prašyme suformuluotą trečiąjį reikalavimą, informavo, jog bus svarstoma galimybė įrengti papildomus lietaus vandens surinkimo šulinius probleminėse vietose.
13. Atitinkamai, atsakovės pareiškėjai pateiktos informacijos aspektu aktualūs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
14. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcijas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šio principo taikymą, yra nurodęs, kad valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015, 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021 ir kt.).
15. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
16. Taisyklių 35 punkte įtvirtinta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Pagal Taisyklių 45 punktą į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).
17. Atsižvelgus į pareiškėjos prašymo turinį, teismo vertinimu, jis priskirtinas Taisyklių 45.4 papunktyje nurodytiems kitiems prašymams, į kuriuos atsakoma laisva forma.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-540-968/2022 ir kt.). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-302-602/2025 ir kt.).
19. Atsižvelgus į pareiškėjos Prašymą ir įvertinus ginčijamo Rašto turinį, teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su Komisijos išvadomis, kad ginčijamu Raštu atsakovė iš esmės įvertino pareiškėjos prašyme nurodytas faktines aplinkybes, išnagrinėjo prašymą bei pareiškėjai pateikė motyvuotą bei faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė apie ateityje numatomą galimybės įrengti papildomus surinkimo šulinius probleminėse vietose svarstymą. Teismo vertinimu, atsakovės atsakymas yra pakankamas pareiškėjos Prašymo kontekste bei suteikia pareiškėjai jos prašytą informaciją, kuri, be kita ko, nesudaro prielaidų išvadai, jog atsakovė neigtų pareiškėjos Prašyme apibūdintą problemą (liūčių metu apsemiamą jos sklypą) ir aiškiai atsisakytų imtis veiksmų atitinkamai padėčiai pakeisti.
20. Tuo pačiu pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje yra įtvirtinti administracinio akto panaikinimo pagrindai, t. y. administracinio akto teisėtumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar yra pagrindinės tokio akto teisėtumo sąlygos: 1) administracinis aktas iš esmės neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas priimti viešojo administravimo aktą; 3) viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą, laikėsi nustatytų procedūrų. Teismas pažymi, kad pareiškėja savo skunde nenurodė nei vieno iš šiame teisiniame reguliavime nurodytų ginčijamo Rašto negaliojimo pagrindų. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėja teismui pateiktame skunde iš esmės remiasi argumentu, jog reali problema liko neišspręsta – užtvindymas kelia nuolatinę grėsmę pareiškėjos turtui ir saugumui.
21. Dėl šio pareiškėjos argumento teismas nori atkreipti dėmesį, kad pareiškėja gali kreiptis į teismą, keldama viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimą, žalos atsiradimą grįsdama savivaldybės, vykdančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą, neteisėtais veiksmais (neveikimu).
22. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę.
23. To paties įstatymo 4 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės institucijos ir įstaigos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją privalo įvertinti ir motyvuotai atsakyti savivaldybės gyventojams ar jų atstovams į jų pateiktus pasiūlymus
24. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnis nustato savivaldybių institucijų kompetenciją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, savivaldybių tarybos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, be kita ko, tvirtina infrastruktūros plėtros planus; skiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir jiems paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą; iki 2027 m. gruodžio 31 d. vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas savivaldybės vykdomajai institucijai, be kitų joje numatytų pareigų, pavesta organizuoti viešųjų vandens tiekėjų, regioninių viešųjų vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir infrastruktūros plėtros planų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą (2 punktas), koordinuoti ir prižiūrėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje (3 punktas). Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje savivaldybių vykdomosios institucijoms pavesta organizuoti nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje.
25. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, yra konstatavusi, jog reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės veikos, pasireiškusios netinkamu šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimu, t. y. netinkamu jai priskirtų funkcijų vykdymu, patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, pagal kurį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, laikytinas administracinio teisinio pobūdžio (2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-48/2016). Atitinkamai, tokio pobūdžio bylos teismingos administraciniams teismams (žr., pvz., 2025 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-450-415/2025).
26. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-480/2012).
27. Apibendrindamas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamo Rašto turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė neatsakė (atsisakė atsakyti) pareiškėjai pagal jos Prašyme suformuluotą reikalavimą pateikti informaciją ar pateikė nepakankamą informaciją (pareiškėjos Prašymo trečiojo reikalavimo kontekste). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą Raštą panaikinti.
28. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai, teismas neturi pagrindo naikinti Komisijos 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 21RE4-151 byloje Nr. AG4-128/21-2025, kuriuo pareiškėjos patikslintas skundas atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.