Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. S-2023-696 (toliau – ir Sprendimas); 5) įpareigoti Kanceliariją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 19 d. prašymą Nr. G-2023-509 dėl informacijos pateikimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2021 metų dirba teisininko pareigose (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį. Pareiškėjui bylose paprastai nebūdavo ribojama teisė dirbti pagal pasirinktą profesiją bei teisė atstovauti profesines sąjungas ir jų narius darbo bylose pagal tą patį įgaliojimą, tačiau civilinėse bylose Nr. e2-21078-727/2022 ir Nr. e2S-2340-880/2022 buvo apribota (duomenys neskelbtini), atstovaujamos pareiškėjo, laisvė, teisė ginti savo teises teisme dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų apribojimų (teismas civilinėje byloje Nr. e2-21078-727/2022 vertino, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių ieškinį pateikusio asmens (T. G.) teisę būti ieškovų (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovu pagal pavedimą teisme, nes nepateikti duomenys apie T. G. teisinį išsilavinimą, taip pat įrodymai, kad T. G., būdamas (duomenys neskelbtini) teisininku, yra tinkamas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės sąjungos atstovas pagal įstatymą). Seime 2022 m. spalio 18 d. buvo registruota pareiškėjo peticija, kuria jis prašė pakeisti CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. taip pat pateikė skundą Europos Komisijai. Seime 2023 m. sausio 16 d. buvo priimtas aktas Nr. S2023209 (toliau – ir Aktas), kuriuo atsisakyta pakeisti CPK numatytas asmenų teises ribojančias nuostatas. Pareiškėjas 2023 m. sausio 19 d. kreipėsi į Kanceliariją su prašymu Nr. G-2023-509, prašydamas motyvuotai paaiškinti, ar pareiškėjas turi teisę skųsti Aktą, prašė pateikti visą Kanceliarijos dispozicijoje esančią informaciją (duomenis), patvirtinančią, kad Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 16 straipsnis suderintas ir (arba) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), ir kad Peticijų įstatymo 16 straipsnis atitinka ir (arba) neprieštarauja Europos Sąjungos ir tarptautinei teisei.

3. Pareiškėjas teigė, kad, atsakant į jo Prašymą, ginčijamu Sprendimu buvo pateiktas Aktas, tačiau Akte ir kartu su juo nebuvo pateikta prašoma informacija. Pasak pareiškėjo, nepateikus jam prašomos informacijos buvo apribota jo teisė į informacijos laisvę, numatyta Europos sąjungos teisėje, tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, todėl Sprendimas turi būti panaikintas ir Kanceliarija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl informacijos pateikimo.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytas apribojimas (turėti teisinį išsilavinimą) nėra būtinas demokratinėje visuomenėje ir prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) nuostatoms, Europos socialinei chartijai (toliau – ir Chartija) ir kitiems teisės aktams. CPK implikuota represinė baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą atėmimas – nehumaniška, neteisinga ir nesuderinta su Konstitucija.