Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent:

jis 2025 m. liepos 27 d., apie 2.50 val., degalinės „Viada“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai 2025 m. liepos 27 d., apie 3.12 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6820 Nr. ARHK-0648 jam nustatytas 2,48 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Š. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad šventė gimtadienį sodininkų bendrijoje. Išgėrė didelį kiekį alkoholio, po to nuėjo miegoti. Miegojo kelias valandas. Pabudęs išgėrė kavos ir vairavo automobilį, važiavo namo. „Viados“ degalinės teritorijoje buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tikrinant neblaivumą pirmą kartą jam nustatytas 2,8 promilių girtumas, antrą kartą – 2,48 promilių girtumas. Neigiamai vertina savo poelgį, alkoholio nebevartoja. Nėra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, bet kartais vakarėliuose išgerdavo daug. Pasižada ateityje nenusikalsti. Automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo įvykio metu, nuosavybės teise priklauso jam, kaltinamajam. Anksčiau dirbo pavėžėju pagal individualios veiklos pažymą. Prašo teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai – G. P., be užstato. G. P. yra jo tėvo sugyventinė. Jis, kaltinamasis, G. P. ir jo tėvas daug metų gyvena kartu. Su G. P. nuolat bendrauja, klauso jos patarimų, G. P. nuomonė jam yra labai svarbi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

G. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. liepos 26 d., apie 19.00 val., su jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko pas savo draugą L. į sodą, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. Šventė L. gimtadienį. Gėrė degtinę, alų, šampaną. Apie 22.00 ar 23.00 val. nuėjo miegoti. Atsikėlė 2025 m. liepos 27 d., apie 2.00 val., atsigėrė kavos. Jautėsi normaliai, todėl nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). L. važiavo kartu su juo. Vairavo jis. Pakeliui užsuko į degalinę „Viada“, esančią (duomenys neskelbtini), link išvažiavimo į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jam įvažiavus į degalinės teritoriją, jį sustabdė policijos pareigūnas ir patikrino jo blaivumą. Pirmu tikinimu nustatė 2,50 promilių neblaivumą, o antru - 2,48 promilių neblaivumą. Labai gailisi vairavęs neblaivus, pažada daugiau taip nebesielgti. Sutinka, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų nekviečiant liudytojų (1 t., b. l. 62-65, 71-73).

Liudytojas L. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 26 d., apie 15.00 val. ar 16.00 val., sode, esančiame (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino, kartu su G. Š. šventė jo gimtadienį ir vartojo alkoholį. Abu su G. buvo neblaivūs. Apie 22.00 ar 23.00 val. G. nuėjo miegoti, o atsikėlė 2025 m. liepos 27 d., apie 2.00 val., G. atsigėrė kavos ir nusprendė važiuoti į namus. G. sakė, kad jaučiasi normaliai, iš pažiūros atrodė gerai. Abu su G. apie 2.35 val. išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Vairavo G. Važiuojant užsuko į degalinę „Viada“, esančią (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. G. automobiliu įvažiavus į degalinės teritoriją, jį sustabdė policijos pareigūnai. Iš automobilio išlipęs G. bendravo su policijos pareigūnais. Ar policijos pareigūnai tikrino G. girtumą, nematė. Jis visą laiką sėdėjo automobilyje ir neišlipo, kol prie jo priėjęs G. pasakė, kad prarado teises. Tuomet jis suprato, kad policijos pareigūnai nustatė, jog G. vairavo neblaivus (1 t., b. l. 26-29).

Iš 2025 m. liepos 27 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2025 m. liepos 27 d., 2.50 val., (duomenys neskelbtini), degalinės „Viada“ teritorijoje sustabdytas automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Š.. Pastarajam pirmo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6820“ Nr. ARHK-0648 02.55 val. nustatytas 2,50 ‰ (promilių) neblaivumas, antro tikrinimo metu 03.12 val. nustatytas 2,48 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b. l. 1-6).

Iš 2025 m. liepos 27 d. neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio, patikros sertifikato duomenų matyti, kad G. Š. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, matavimo prietaisu „Alcotest 6820“ Nr. ARHK-0648, patikros sertifikato Nr. 2266687 (patikra atlikta 2025 m. balandžio 9 d., galioja iki 2025 m. spalio 8 d.), 02.55 val. G. Š. nustatytas 2,50 ‰ (promilių) neblaivumas, 03.12 val. – 2,48 ‰ (promilių) neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais G. Š. sutiko (1 t., b. l. 7, 8-9, 10).

2025 m. liepos 27 d. daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis – degalinės „Viada“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie kolonėlės, pažymėtos ketvirtu skaitmeniu, stovi mėlynos spalvos automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis nukreiptas pietų kryptimi, link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Automobilio kėbulas tvarkingas, apgadinimų nepastebima. Apžiūrint automobilio salono tiek priekinę, tiek galinę dalį, jokių daiktų ar girtavimo pėdsakų nepastebima. Apžiūrint automobilio bagažinę, jokių vertingų daiktų nepastebima (1 t., b. l. 16-23).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūno kūno kamera užfiksuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Įraše, pavadinimu „PSS-20250727-025829UTC+0300“, kurio data ir laikas 2025 m. liepos 27 d. 02.58 val., trukmė 1:10 min., matyti, kaip policijos pareigūnas bendrauja su vaikinu (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai G. Š.). Policijos pareigūnas su G. Š. atlieka neblaivumo nustatymo pratimus. Paprašo G. Š. pirštu paliesti nosį, paeiti tiesia linija. Įraše, pavadinimu „PSS-20250727-033414UTC+0300“, kurio data ir laikas 2025 m. liepos 27 d. 3.34 val., trukmė 4:57 min., matyti, kaip policijos pareigūnas bendrauja su G. Š.. Pastarajam įteikiamas šaukimas ir paaiškinama, kada jis turi atvykti apklausai. Taip pat paaiškinama, kad jo automobilis bus nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Po to kartu su policijos pareigūnais G. Š. prieina prie savo automobilio ir pasiima savo daiktus. Priekinėje keleivio pusės sėdynėje matyti sėdintis G. Š. draugas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai L. M.). Policijos pareigūnai paprašo jo išlipti iš automobilio (1 t., b. l. 37-39).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra G. Š. (1 t., b. l. 30).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, vidutinė lengvojo automobilio „Peugeot 307 1.6“ (benzino, variklio darbinio tūrio 1587 cm³, 2002 metų laidos) kaina Lietuvoje su PVM – 1 040,00 Eur, be PVM - 821,6 Eur (1 t., b. l. 31).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. jis 2025 m. liepos 27 d., apie 2.50 val., degalinės „Viada“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai 2025 m. liepos 27 d., apie 3.12 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6820 Nr. ARHK-0648 jam nustatytas 2,48 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamojo G. Š. kaltė įrodyta jos paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra apžiūrų protokolų duomenimis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojo L. M. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu ir kt. Kaltinamojo G. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo taikymo

Teisiamojo posėdžio metu G. P. prašė atleisti kaltinamąjį G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jai kaip laiduotojai, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, nuo 2018 metų dirba UAB „Vakarų mediena Tors“, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Kaltinamasis G. Š. yra jos sužadėtinio sūnus, jie kartu gyvena. G. Š. suprato padaręs klaidą, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, pasižada ateityje nenusikalsti. Mano galinti daryti teigiamą įtaką G. Š., yra jam autoritetas. Prašo taikyti laidavimą be užstato. Jos mėnesio darbo pajamos – 1 000 Eur. Turi kreditorinių įsipareigojimų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kitos minėto BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-67-942/2019). Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, nepripažinus asmens, siekiančio tapti laiduotoju, tinkamu būti laiduotoju ir vertu teismo pasitikėjimo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018).

Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Byloje nustatyta viena G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. G. Š. anksčiau neteistas ir nėra dėl jo pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 41), administracine tvarka baustas, jam paskirtas baudas sumokėjo (1 t., b. l. 43-46), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nenustatyta.

Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad G. Š. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. Š. atiduotinas pagal laidavimą G. P., kuri yra anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, darbdavio charakterizuojama teigiamai, susijusi su kaltinamuoju artimais šeimyniniais ryšiais. Teismo nuomone, G. P. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad G. Š. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, kaip matyti, tarp jų yra glaudus ryšys. Teismo manymu, G. P. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. Š.. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant G. Š. laiduotojos G. P. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Atleidus G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ir materialinę padėtį, į kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas anksčiau aptartas aplinkybes, nustatomas vienerių metų šios priemonės taikymo terminas, kuris skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 28 d.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Nagrinėjamu atveju automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kaltinamasis yra jos savininkas - valdytojas (1 t., b. l. 30). G. Š. buvo nustatytas sunkus 2,48 promilių neblaivumas, jis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, todėl teismui nekyla abejonių dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą turto, t. y. automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tokiu būdu atimant galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė. Teismas pažymi, jog kaltinamasis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Jis būdamas neblaivus savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų sankcijų.

2025 m. liepos 28 d. prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to jis panaikintinas.

G. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teisme 2025 m. rugpjūčio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo Nr. APD-2025-09012, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo priteistinos jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 150 Eur, apskaičiuotas pagal advokatės Marinos Saveljevos prašymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. Š. gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuris nepatenka į baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus atvejus (BPK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), kada antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltu pripažinto asmens nepriteisiamos. G. Š. gynėjas paskirtas, nes baudžiamoji byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Byloje nepatekta jokių duomenų, kad kaltinamojo G. Š. galimybės dirbti ir gauti pajamas būtų ribotos, o jo turtinė padėtis yra prasta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei priteisimas iš kaltinamojo atitinka proporcingumo principo reikalavimus, yra teisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo G. Š. priteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos G. P., gimusios 1970 m. rugpjūčio 6 d., atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą G. Š. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai G. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl G. Š. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti G. Š., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus. Nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

2025 m. liepos 28 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo G. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidas - 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 19 d. pažymą Nr. APD-2025-09012.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.