Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2177-657/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-22
Bylos Nr.
2S-2177-657/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02246-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-2177-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02246-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.7.8.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.9.; 3.5.16.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3700-329/2017, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. G. antstoliui A. A. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01203, prašydamas panaikinti antstolio A. A. 2017 m. balandžio 6 d. patvarkymą Nr. S-17005869 Dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo; atšaukti pirmąsias varžytynes, kurių pradžia yra 2017 m. balandžio 6 d. 10:59:15 val., o pabaiga yra 2017 m. gegužės 8 d. 10:59:59 val.; sudaryti galimybę iki 2017 m. spalio 31 d. pačiam skolininkui susirasti areštuoto turto pirkėją (b.l. 4-6). Nurodė, kad antstolis 2017 m. balandžio 6 d. patvarkymu Nr. S-l7005869 vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01203 paskelbė skolininkui R. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato - kontoros bei kiemo statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., pirmąsias varžytynes, nustatė jų pradžią bei pradinę parduodamo nekilnojamojo turto kainą, varžytynių dalyvio įmoką. Šis patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 8 d., tačiau jis pažeidžia pareiškėjo teisę susirasti vertintoją, kuris parduodamą turtą būtų įvertinęs didesne verte, iki varžytynių antstoliui pasiūlyti savo pirkėją. Be to, antstolis neįvertino, kad adresu, kuriuo yra pastatai yra registruota ir gyvena pareiškėjo šeima su trimis mažamečiais vaikais. Kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų su šeima gyventi, pareiškėjas neturi. Antstolis nesprendė galimybės pirma išieškoti iš kito pareiškėjo nekilnojamojo turto – pastato – karvidės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė areštuotą turtą pakartotinai įvertinti, informavo antstolį, kad turi kitą nekilnojamąjį turtą, kuriam taip pat yra taikyta hipoteka ir kurį sutinka įvertinti ir varžytynių būdu parduoti, tačiau antstolis su pareiškėjo siūlymu nesutiko.Antstolis A. A. 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-17007171 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui (b.l. 2).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) R. G. skundo dėl antstolio A. A. veiksmų netenkino (b.l. 21-25). Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjo prašymu buvo atlikta pakartotinė ekspertizė nekilnojamojo turto – kontoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Pagal pateiktą ekspertizės aktą Nr. 17-NE02-06 šis pastatas įkainotas 25 500,00 Eur sumai, pareiškėjas dėl šio įkainojimo prieštaravimų nepateikė. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis pageidavo turtą pakartotinai įvertinti, tačiau antstolis šio prašymo netenkino, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ekspertize nustatyta turto rinkos vertė pasikeitė ir yra neteisinga, prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą ginčo turto rinkos vertės nustatymą ar šio konkretaus turto vertės pokytį (pagerinimą ar pan.), dėl ko tikslinga atlikti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjo argumentas, kad siekiama išieškoti skolą iš jam priklausančio turto, kuriame pareiškėjas su šeima gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo tik po skundžiamo patvarkymo priėmimo dienos – 2017 m. balandžio 14 d. Be to, šiuo atveju tai neturi įtakos vykdomam išieškojimui, kadangi yra vykdomas hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimas. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad antstolis paskelbęs skolininkui priklausančio turto pirmąsias įkeisto turto varžytynes, būtų pažeidęs išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumo tvarką. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeista jo teisė susirasti ir iki varžytynių antstoliui nurodyti pareiškėjo pasirinktą pirkėją. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-l6-23-3189 kartu su 2016 m. birželio 9 d. turto arešto aktu bei lydraščiu Nr. 0023/16/01203 skolininkui įteiktas 2016 m. birželio 14. Taigi, nuo šio momento pareiškėjui buvo žinoma, kad pradėtas priverstinis išieškojimo procesas, jeigu skolininkas nelikviduos įsiskolinimo. Kita vertus, 2016 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą ekspertizę bei apie teisę, vadovaujantis CPK 681-682 straipsniais, reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės raštu per 3 dienas nuo rašto gavimo dienos, taip pat išaiškinta skolininko teisė vadovaujantis CPK 704 straipsniu ne vėliau kaip iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta jo teisė iki pirmųjų turto pardavimo varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją. Antstolis tinkamai sudarė galimybę pareiškėjui pasinaudoti nurodyta teise, tačiau pareiškėjas per mažiausiai 4 mėnesius nerealizavo skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti antstolio veiksmų teisėtumu, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio skundą tenkinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas R. G. prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį pakeisti – t. y. sudaryti galimybę iki 2017 m. spalio 31 d. pačiam pareiškėjui R. G. susirasti areštuoto turto – pastato – kontoros bei kiemo statinių, esančių valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., pirkėją (b.l. 29-34). Skunde nurodė, kad:Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė procesines teisės normas, pažeidė protingumo, sąžiningumo principus. O būtent, teismas netinkamai vertino antstolio veiksmus dėl galimybės pareiškėjui iki 2017 m. spalio 31 d. pačiam susirasti areštuoto turto pirkėją sudarymo. Nors įstatyme nėra nurodyta, per kokį laiko tarpą skolininkas turi susirasti ir antstoliui pasiūlyti savo pirkėją, tačiau šis terminas turi būti protingas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM yra taikiusi hipoteką ir kitam pareiškėjo turtui – karvidei, esančiai (duomenys neskelbtini). Šio turto vertė yra skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai dydžio, tačiau antstolis nereagavo į pareiškėjo prašymą pirmiausiai išieškoti iš šio turto, o pasirinko vertingesnį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta per maža. Teismas nevertino šių aplinkybių ir nenurodė jokių motyvų, tik pažymėjo, kad pirmąja eile yra išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.Teismas neįvertino, kad parduodamose patalpose gyvena ir pareiškėjo vaikai, nors nutartyje nurodė, kad iš gyvenamosios vietos išieškoma penktąja eile.Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis A. A. prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (b.l. 39-40). Nurodė, jog pagal CPK 664 straipsnį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma nuotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antstolis negali nukreipti išieškojimo į kitą turtą, kol nebus realizuotas įkeistas turtas. Tai, kad skolininkas su šeima gyvena pardavinėjamoje kontoroje, nesudaro pagrindo antstoliui nenukreipti išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą. Be to, skolininkas su šeima deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tik 2017 m. balandžio 14 d., t. y. po skundžiamo patvarkymo priėmimo dienos. Pats skolininkas skunde teigia, kad tinkamo pirkėjo įkeistam pastatui - kontorai ieškojo nuo turto areštavimo. 2016 m. birželio 9 d. turto arešto aktas skolininkui įteiktas 2016 m. birželio 14 d. Taigi, skolininkas potencialaus pirkėjo paieškoms turėjo dešimt mėnesių (nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.). Tiek laiko pilnai pakanka realizuoti CPK 704 straipsnyje įtvirtintą teisę surasti ir pasiūlyti turto pirkėją. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, atsižvelgiant į skolininko pareigas bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, negali būti suabsoliutinta.Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nenustatyta.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje, kurioje yra atmestas jo reikalavimas dėl galimybės pasiūlyti parduodamam turtui savo pirkėją, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako tik dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų ir skundžiamos teismo nutarties šioje dalyje pagrįstumo bei teisėtumo.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, siekiant iš varžytynių parduoti hipoteka įkeistą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. Nr. 0023/16/01203 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. kovo 30 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08) 467-64457 dėl 18 820,06 Eur priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. G., parduodant iš varžytynių hipoteka įkeistą skolininkui priklausantį turtą – kontorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas 653,54 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini). Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-l6-23-3189 kartu su 2016-06-09 turto arešto aktu skolininkui įteiktas 2016 m. birželio 14 d. (vykdomosios bylos b.l. 16). Antstolis 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu paskyrė nekilnojamojo turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti VĮ „Registrų centras“ Turto vertinimo skyriui, patvarkymas skolininkui įteiktas 2016 m. rugsėjo 3 d. (vykdomosios bylos b.l. 19-20). Pagal VĮ „Registrų centras“ įvertinimą pastato – kontoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 16 200,00 Eur (vykdomosios bylos b.l. 33; Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. MIV-361 (12353446)). 2016 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas informuotas apie atliktą ekspertizę bei apie teisę, vadovaujantis CPK 681-682 straipsniais, reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės raštu per 3 dienas nuo rašto gavimo dienos, taip pat išaiškinta skolininko teisė vadovaujantis CPK 704 straipsnį. ne vėliau kaip iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (vykdomosios bylos b.l. 34). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 25 d. pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, kurių antstolis netenkino (vykdomosios bylos b.l. 38-39). Skolininko prašymu atlikus pakartotinį turto vertinimą, nustatyta, jog parduodamo turto vertė 25 500,00 Eur (vykdomosios bylos b.l. 41-43, 48-49; UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės aktą Nr. 17-NE02-06). Patvarkymas 2017 m. kovo 15 d. įteiktas skolininko motinai L. G.. Dėl šio turto įkainojimo skolininkas prieštaravimų nepateikta. Apeliantas R. G. teigia, kad teismas nepagrįstai antstolio veiksmų dėl varžytynių skelbimo nepripažino neteisėtais, nesudarant galimybės jam pasiūlyti savo pirkėją parduodamam turtui, nes teisės aktuose nėra numatytas terminas per kiek laiko skolininkas turėtų pasiūlyti savo pirkėją, o turto pardavimas mažesne kaina pažeistų ne tik išieškotojo, bet ir skolininko ir kitų trečiųjų asmenų interesus. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko pareigų vykdymo procese – domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008; kt.).Pagal CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros.Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, vykdomoji byla pradėta 2016 m. birželio 8 d., apeliantas joje aktyviai dalyvauja. Jau 2016 m. gruodžio 15 d. Patvarkymu Nr. S-16000586 Dėl areštuoto turto įkainojimo (vykdomosios bylos b.l. 33) antstolis informavo, kad vadovaujantis LR CPK 704 straipsniu vykdymo proceso dalyviai turi teisę iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Analogiškas pasiūlymas buvo nurodytas 2017 m. kovo 10 d. Patvarkyme Nr. S-17004061 dėl areštuoto turto įkainojimo (vykdomosios bylos b.l. 48-49). Pirmosios turto varžytynės buvo paskelbtos 2017 m. balandžio 6 d. (vykdomosios bylos b.l. 66-67). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkui ne kartą buvo išaiškinta galimybė pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti savo pirkėją, nors skolininkas iš pradžių ir nesutiko su nustatyta turto verte ir dėl to buvo skiriama pakartotinė ekspertizė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nors įstatyme tiesiogiai nenustatyta, kada atsiranda skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją pradžia, sistemiškai aiškinant vykdymo proceso normas, šios skolininko teisės pradžia sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu atveju apeliantas jau nuo 2016 m. birželio 8 d., t. y. kada buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, turėjo teisę pasiūlyti parduodamo turto pirkėją. Nors apeliantas ir nurodo, kad antstolis jam nesuteikė pakankamai laiko pasiūlyti savo pirkėją, tačiau nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos pakartotinai atskiru patvarkymu informuoti skolininkus apie jų teisę iki varžytynių paskelbimo surasti savo pirkėją.Pažymėtina, kad skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, nei antstoliui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų apie jo siekį pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įvirtinta teise t. y. skolininko teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CPK 704 straipsnio nuostatos dėl skolininko teisės pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto savininką nėra imperatyvios tuo atveju, jeigu parduodamo tokiu būdu turto vertė yra mažesnė už skolininko įsiskolinimą išieškotojui ar išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004). Nagrinėjamu atveju antstolio kontoroje vykdomų piniginių išieškojimų ir skaičiuojamų palūkanų suma yra mažesnė, nei areštuoto turto vertė. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju CPK 704 straipsnio nuostatos dėl skolininko teisės pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto savininką nėra imperatyvios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie teisę susirasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją bei turėjo pakankamai laiko šiai savo teisei realizuoti. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, atsižvelgiant į skolininko pareigas bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimus, negali būti suabsoliutinta ir tuo pagrindu pripažinti, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais dėl išieškojimo iš skolininko fizinio asmens eiliškumo tvarkos pažeidimo.CPK 663 straipsnis nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.). CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto.Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-64457 buvo išieškoma iš hipoteka įkeisto turto – kontoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo argumentas, jog antstolis pirmiau turėjo pardavinėti kitą skolininkui priklausantį turtą, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.Tai, kad kontoroje gyvena pareiškėjo mažamečiai vaikai, nesudaro pagrindo antstoliui nenukreipti išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių, taip pat teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 str. nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Pažymėtina, kad ginčo patalpos, iš kurių išieškoma Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, nėra gyvenamosios, jų paskirtis – administracinė (vykdomosios bylos b.l. 4-5). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkas su šeima gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo tik 2017 m. balandžio 14 d., t. y. jau po skundžiamo patvarkymo priėmimo dienos (vykdomosios bylos b.l. 99). Taigi, šiuo atveju vaiko teisių apsauga nesuteikia teisėto pagrindo paneigti kreditorės interesus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, antstolis, vykdydamas išieškojimą iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisyklių.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomo procesą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteistinos 3,33 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,33 Eur (tris eurus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė