Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. Ž. paskirta 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir J. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. kovo 27 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas J. Ž. sulaikyme ekstradicijos tikslais (duomenys neskelbtini) ir suėmime išbūtas laiką nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki bausmės vykdymo pradžios, taip pat laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. birželio 29 d. (1 parą) pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį.

J. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, iki nuosprendžio vykdymo pradžios nepaleidžiant J. Ž. iš suėmimo, o pradėjus vykdyti nuosprendį, nurodyta kardomąją priemonę panaikinti.

Iš J. Ž. nepriteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už jam suteiktą teisinę pagalbą.

Proceso išlaidomis pripažintos ir priteistos iš J. Ž. 2 935,94 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt penki eurai 94 ct) ekstradicijos išlaidos Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. Ž. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 12 val., tarpusavyje su E. B. sutarė, kad jis (J. Ž.) už E. B. pinigus, paties E. B. vartojimui, tarpininkaus padėdamas jam įgyti psichotropinių medžiagų. Tuo tikslu, tą pačią dieną laikotarpiu nuo 12 val. iki 13.30 val. telefonu susisiekė su G. M., su kuria sutarė dėl psichotropinių medžiagų pardavimo, kuri nurodė, kad minėtas medžiagas jam (J. Ž.) parduos jos draugas I. Č.. Vykdydamas susitarimą su E. B., pastarojo vairuojamu automobiliu „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į susitikimą su I. Č.. Susitikimo metu šalia (duomenys neskelbtini), iš pastarojo už E. B. duotus pinigus – 60 eurų, neteisėtai nupirko, t. y. įgijo 0,337 gramo amfetamino, kuris vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) yra psichotropinė medžiaga, kurią toliau laikydamas prie savęs striukės kišenėje, neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, (duomenys neskelbtini), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir psichotropinė medžiaga 2022 m. lapkričio 8 d. 13.50 val. buvo rasta ir paimta jo asmens kratos metu.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo J. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su paskirta bausme bei tvirtina šią esant per griežtą.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.). Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek J. Ž. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią, bausmę.

9. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas J. Ž. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, J. Ž. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, be to, anksčiau buvo teistas ir turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (3 t., 111–127 b. l.), ne kartą baustas administracine tvarka, dalies skirtų baudų nėra sumokėjęs (3 t., 100-110 b. l.), iki suėmimo vykdė individualią veiklą (3 t., 94–95 b. l.), duomenų apie jo lankymąsi pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą byloje nėra (3 t., 98–99 b. l.). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti J. Ž. už nusikalstamos veikos padarymą skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei jos trukmę nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – prisipažinimas bei gailestis, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu, tai yra, tiek pripažįstant nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tiek už nusikalstamos veikos padarymą skirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinant vienu trečdaliu. Tų pačių aplinkybių pagrindu dar labiau švelninti nuteistajam J. Ž. skirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu kitų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų švelnesnės bausmės rūšies ar švelnesnės bausmės pagrįstumą, byloje nėra konstatuota, tą visiškai pagrįstai pabrėžę ir pirmosios instancijos teismas.

10. Papildomai pažymėtina, jog apeliantas yra teisiamas ne pirmą kartą, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaip akcentuota ir skundžiamame nuosprendyje, anksčiau J. Ž. buvo skirtos laisvės apribojimo ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos bausmės paskirties neatliko, tai yra nesulaikė nuteistojo nuo naujo tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymo. Apeliantas turėjo ne vieną galimybę keisti gyvenimo būdą, tačiau akivaizdu, jog jomis nepasinaudojo bei išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Šias išvadas iš esmės patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai, tai yra nors J. Ž. deklaruoja suprantantis savo poelgio žalingumą, tačiau kartu dėstomais argumentais apie siekį padėti amfetaminą vartojančiam draugui, iš esmės siekia sumenkinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kas leidžia spręsti jį nesant kritiškam savo elgesiui. Tuo tarpu apie pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką nuteistasis J. Ž. turėjo galvoti dar prieš darydamas nusikalstamą veiką, o ne savo įsipareigojimus naudoti iš esmės siekdamas susimažinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

11. Be viso to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, subendrino šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio priėmimo. Pagrindo laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta nėra, kadangi prie šiuo nuosprendžiu skirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo iš dalies pridėta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalis (pridėti 8 mėnesiai), tai yra apeliantui bausmės šiuo atveju subendrintos palankesniu bendrinimo būdu.

12. Atsižvelgusi į pirmiau patartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant J. Ž. bausmę nebuvo nustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.

13. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad proceso išlaidos už J. Ž. suteiktą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą sudaro 118, 87 Eur (5 t., 135 - 136 b.l.). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nuteistasis J. Ž. yra suimtas bei nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš nuteistojo J. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už jam suteiktą teisinę pagalbą.