- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-273-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30781-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., I. B.-K.
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų D. M. ir I. B.-K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. M. ir I. B.-K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. V. prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po sesers A. V.-Č. mirties (2017 m. sausio 17 d.). Nurodė, kad:
1.1. dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą nesikreipė, nes nuo 2016-05-06 iki pareiškimo pateikimo dienos jam teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos UAB „Gemma sveikatos centras“, kuriame jis gyveno dėl 2015 m. rugpjūčio mėn. patirto insulto, po kurio jis liko iš dalies paralyžiuotas, nevaikšto, judina tik kairę ranką. Pareiškėjas teigė, kad yra visiškai veiksnus, orientuotas laike ir erdvėje;
1.2. tik 2018-09-28 iš sesers paveldėjimo bylą vedančios Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės A. P. sužinojo, jog 2017-01-17 mirė jo sesuo A. V.-Č., o pareiškimus dėl palikimo priėmimo po jos mirties yra pateikusios palikėjos pusseserės (suinteresuoti asmenys), kurios yra tik šeštosios eilės įpėdinės.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys D. M. ir I. B.-K. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad:
2.1. teismas yra klaidinamas dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos ir faktinės buvimo vietos, nes nuo 2018-04-25 jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Švenčionių r. savivaldybėje. Pareiškėjas nuo 2018-10-03 negyvena UAB „Gemma sveikatos centras“;
2.2. pareiškėjui diagnozuota labai ryški sensomotorinė afazija – visiškas arba dalinis kalbos praradimas, kuriam esant sutrinka kalbėjimas, kalbos supratimas, skaitymas, rašymas, skaičiavimas. Tokie ligoniai nesupranta nei savo, nei kitų šnekamosios ir rašomosios kalbos, nors jų klausa ir rega nesutrikusios. Pareiškėjo išduotas ir notaro patvirtintas įgaliojimas, nei notarui 2018-09-28 parašytas pareiškimas neturi teisinės galios. Pareiškėjas visiškai nebendravo su seserimi daugiau kaip dvidešimt metų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino – atnaujino pareiškėjui A. V. terminą priimti palikimą, atsiradusį po sesers A. V.-Č. mirties 2017 m. sausio 17 d. Nustatė, kad:
Šalies argumentai
3.1. 2017-01-17 mirė pareiškėjo sesuo A. V.-Č.. Pareiškėjas 2018-09-28 pateikė prašymą Vilniaus miesto 35-ojo notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės išduotą 2018-10-01 įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo savo dukrą M. V. vesti paveldėjimo bylą. Pareiškėjui nuo 2016-03-31 neterminuotai nustatytas specialiosios nuolatinės slaugos poreikis; jam nuo 2016-05-06 iki 2018-10-03 buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos UAB „Gemma sveikatos centras“; nuo 2018-10-03 pareiškėjas atvyko į Švenčionių socialinių paslaugų centro Senų ir neįgalių žmonių globos namus; Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018-09-20 sprendimu jam neterminuotai skirtos ilgalaikės socialinės globos paslaugos;
3.2. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2018-09-05 medicininių dokumentų išrašu patvirtinta, kad pareiškėjui diagnozuotos smegenų infarkto pasekmės, tačiau nepateikta duomenų, jog nurodytas sutrikimas – sensomotorinė afazija, nėra praeinantis. Pareiškėjui veiksnumas nėra apribotas. Pareiškimas bei įgaliojimas nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Suinteresuotų asmenų pateiktas vaizdo įrašas, kuriuo siekiama įrodyti, jog pareiškėjas visiškai nesiorientuoja erdvėje ir laike, padarytas neinformavus nei pareiškėjo, nei ligoninės administracijos, nei kitų toje palatoje buvusių asmenų, todėl nelaikytinas tinkama įrodinėjimo priemone. Jeigu būtų sprendžiamas pareiškėjo veiksnumo ribojimo tam tikrose srityse klausimas, neveiksnaus įpėdinio teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendintų jo globėjas, todėl nesvarbūs argumentai dėl pareiškėjas veiksnumo;
3.3. pareiškėjo nurodytos svarbios priežastys, sutrukdžiusiomis jam priimti palikimą, egzistavo, ir yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio ar jo nerūpestingumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Suinteresuoti asmenys D. M. ir I. B.-K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmesti. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra veiksnus, nesirėmė vaizdo įrašu. Vaizdo įrašas darytas informavus pareiškėją ir slaugos namų administraciją. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas visiškai nesiorientuoja erdvėje ir laike, nepažįsta asmenų, negali atsakyti į klausimus, negali išreikšti savo valios, negali perskaityti ir suvokti teksto. Pareiškėjo išduotas įgaliojimas bei pareiškimas notarei neturi teisinės galios. Kelia įtarimų elektroniniu būdu padarytas bankinis pavedimas, nes pareiškėjas neturėjo elektroninės bankininkystės. Pareiškėjas neturėjo galiojančio asmens tapatybės dokumento;
4.2. byloje yra interesų konfliktas, nes pareiškėjo interesus atstovavo advokatė, kuri kitoje susijusioje byloje atstovavo notarės A. P. draudiką, palaikiusį notarės poziciją. Pirmosios instancijos teismas ignoravo akivaizdžius teisės pažeidimus ir nepriėmė atskirosios nutarties;
4.3. notarė tik 2018-09-28 pranešė pareiškėjui (jo dukrai) apie pareiškėjo sesers mirtį, nors 2018-03-23 žinojo apie pareiškėją. Pareiškėjas daugiau kaip 20 metų nebendravo su savo seserimi, suinteresuoti asmenys nežinojo apie pareiškėją. Pareiškėjas bei jo dukra po mirties ilgiau kaip 20 mėnesių neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo, nepagrindė neveikimo priežasčių. Neįrodyta pareiškėjo valia priimti palikimą, nes pareiškėjas negali išreikšti valios dėl sveikatos būklės. Suinteresuoti asmenys rūpinosi laidotuvėmis, paliktu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius, patyrė nemažai išlaidų.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas atskirąjį skundą prašo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
5.1. byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Pareiškėjas nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, todėl kol neįrodyta priešingai, laikomas veiksniu. Vaizdo įrašas buvo padarytas be jo ir kitų asmenų sutikimo, pasinaudojant jo garbingu amžiumi ir sveikatos būkle, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino įrašo tinkama įrodinėjimo priemone. Pareiškėjo raštas notarei ir įgaliojimas nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys. Žyminį mokestį už pareiškimą sumokėjo pareiškėjo atstovė – advokatų profesinė bendrija, iš savo atsiskaitomosios sąskaitos, kas yra įprasta praktika;
5.2. pareiškėjas 2018-09-28 teikė notarei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, notarei nereikėjo nustatinėti pareiškėjo asmens tapatybės. Įgaliojimą notarė patvirtino, pareiškėjui asmeniškai dalyvaujant ir įsitikinus jo veiksnumu. Suinteresuoti asmenys aiškiai nenurodė ir nepagrindė tariamai egzistuojančio interesų konflikto dėl pareiškėjo atstovės;
5.3. pareiškėjui nežinoma, kodėl notarė apie sesers mirtį jį informavo tik 2018-09-28. Pareiškėjas iš karto po sužinojimo ėmėsi aktyvių veiksmų. Pareiškėjas su seserimi nebendravo apie 20 metų, sesuo ir kiti giminaičiai vengė bendravimo su pareiškėju ir jo dukterimi dėl to, kad pareiškėjo dukra paveldėjo jo motinos turtą, pareiškėjas piktnaudžiavo alkoholiu. Tai neeliminuoja pareiškėjo paveldėti po jo sesers mirties atsiradusį palikimą. Terminą praleido ne dėl to, jog ilgą laiką nebendravo su seserimi, o dėl savo sveikatos būklės;
5.4. jeigu būtų tenkintas pareiškimas ir palikimas priimtas, visos suinteresuotų asmenų išlaidos, patirtos už palikimo prižiūrėjimą/administravimą, jas tinkamai pagrindus, būtų atlyginamos, todėl suinteresuotų asmenų turtiniai interesai nebūtų pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo A. V. pareiškimas ir atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po sesers A. V.-Č. mirties.
9. Įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, terminą praleidęs asmuo gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
10. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti (pratęsti ar nepratęsti) terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio atnaujinti (pratęsti) terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
11. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
12. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui, atsiradusiam 2017-01-17 mirus jo seseriai A. V.-Č., priimti, todėl turi būti nustatoma ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, taip pat turi būti vertinama sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaka tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė (ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo), kad pareiškėjui nuo 2016-05-16 iki 2018-10-03 buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos UAB „Gemma sveikatos centras“, o nuo 2018-10-03 pareiškėjas apgyvendintas Švenčionių socialinių paslaugų centro Senų ir neįgalių žmonių globos namuose; jam nuo 2016-03-31 neterminuotai nustatytas specialiosios nuolatinės slaugos poreikis, o nuo 2018-09-20 neterminuotai skirtos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog iš tiesų egzistavo svarbios aplinkybės, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku priimti palikimą, t. y. pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė (nesikreipė dėl) palikimo dėl savo pablogėjusios sveikatos būklės ir dėl to kilusių sunkumų (apgyvendinimas socialinės globos namuose, apribotos galimybės judėti ir kt.).
14. Pagrindinis suinteresuotų asmenų nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentas yra, kad pareiškėjas faktiškai neveiksnus – visiškai nesiorientuoja erdvėje ir laike, nepažįsta asmenų, negali atsakyti į klausimus, negali išreikšti savo valios bei atsakyti už savo veiksmus, taip pat negali perskaityti ir suvokti teksto, todėl nei jo pasirašytas įgaliojimas, nei pareiškimas notarei, anot suinteresuotų asmenų, neturi teisinės galios. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo teiginiams, pažymi, kad fizinį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinti galima tik teismo sprendimu (CPK 468, 473 straipsniai), tuo tarpu byloje duomenų apie tokį priimtą teismo procesinį sprendimą nėra (nėra duomenų, kad toks pareiškimas būtų nagrinėjamas teisme); iš viešų registrų duomenų matyti, kad pareiškėjui veiksnumas nėra apribotas. Suinteresuoti asmenys pareiškėjo galimą neveiksnumą įrodinėjo vaizdo įrašu. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino, kaip gauto nesilaikius įstatymo reikalavimų. Net jeigu vaizdo įrašas būtų padarytas laikantis nustatytų reikalavimų, tai nebūtų pakankamas įrodymas teismui savo iniciatyva spręsti dėl fizinio asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje pripažinimo, nes nurodyti klausimai, kai pareiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, sprendžiami skiriant teismo ekspertizę. Suinteresuotiems asmenims neginčijant sandorių, jų teiginiai dėl pareiškėjo rašto notarei bei įgaliojimo teisinės galios savaime nesukelia sandorio negaliojimo pasekmių.
15. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjo ir jo mirusios sesers santykiai faktiškai buvo ilgą laiką nutrūkę, jie nebendravo apie 20 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai nurodė ir pareiškėjas, tai neeliminuoja jo įstatyme nustatytos teisės paveldėti po sesers mirties atsiradusį palikimą. Nekilo ginčo, jog apie savo sesers mirtį pareiškėjas sužinojo tik 2018-09-28, informavus notarei. Suinteresuotų asmenų abejonės dėl notarės neveikimo, neinformavus pareiškėjo apie sesers mirtį operatyviau, bei to priežasčių nėra susijusios su nagrinėjamu pareiškimu. Po sužinojimo pareiškėjas nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo (2018-09-28 pateikė raštą notarei, 2018-10-01 išdavė įgaliojimą savo dukteriai. Tvirtindama įgaliojimą notarė turėjo įsitikinti pareiškėjo veiksnumu ir valia.
16. Suinteresuoti asmenys, be kita ko, nurodė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų jų turtinius interesus, nes po velionės mirties jie patyrė išlaidų dėl laidotuvių organizavimo, velionės turto prižiūrėjimo ir pan. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai – nuosavybės teisė į paveldėtą turtą ir atsakomybė už palikėjo skolas – kyla retrospektyviai nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo priėmimo dienos, todėl jeigu pareiškėjas paveldėtų mirusios sesers turtą, jam kiltų atsakomybė atlyginti nuo palikimo atsiradimo dienos atsiradusias išlaidas, patirtas trečiųjų asmenų dėl minėto palikimo išlaikymo.
17. Suinteresuoti asmenys byloje kėlė abejonių dėl pažeidimų (pareiškėjo 2018-09-28 rašto pateikimo notarei, neturint asmens tapatybę įrodančio dokumento; dėl įgaliojimo išdavimo neteisėtumo, asmeniui negalint išreikšti savo valios; dėl galimai suklastotos bankinio pavedimo kopijos; dėl pareiškėjo atstovės interesų konflikto). Atskirosios nutarties priėmimo klausimas nėra apeliacijos dalykas. CPK 299 straipsnis reglamentuoja, kad atskirosios nutartys priimamos, kai teismas nustato, jog asmuo pažeidė įstatymą. Šios nutartys, o taip pat tokios nutarties nepriėmimas nėra skundžiama apeliacine tvarka.
18. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai taikė paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
20. Atmetus suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, iš jų, kaip priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi šalių, lygiomis dalimis priteistinos pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos – 423,50 Eur, t. y. po 211,75 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
suinteresuotų asmenų D. M. ir I. B.-K. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui A. V. lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų D. M. ir I. B.-K. 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.