- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2-5046-377/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00912-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- N. V.
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis, Petras Remeika
viešame teismo posėdyje naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei N. V. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo), bei atsakovės N. V. priešieškinį ieškovui J. G. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. J. G (toliau ir – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. liepos 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2806-761/2021 priteistą nepilnamečių vaikų L. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir B. G., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistą 200 Eur kiekvienam išlaikymą, sumažinant jį iki 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnų pilnametystės.
Nurodė, kad šalys santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimu bendru sutuoktinių sutarimu. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje ieškovas ir atsakovė susitarė, kad ieškovas, J. G., nepilnamečių vaikų L. G. ir B. G. išlaikymui įsipareigoja skirti po 200 Eur kiekvienam per mėnesį iki jų pilnametystės. Pagrindas išlaikymo dydžio sumažinimui yra jo pablogėjusi sveikata, kuri neleidžia jam dirbti fiziškai sunkesnio bei daugiau apmokamo darbo. Šiuo metu tenkinasi vairuotojo (tiekėjo) darbu (išvežioja po atitinkamus sandėlius baldus). Didesnio fizinio krūvio pakelti negali, dėl stuburo pakitimų, didelių skausmų, kurie varžo judėjimą, t.y. tiek sėdėjimą, tiek vaikščiojimą, nekalbant apie svorio kėlimą. Tam, kad šiuo metu galėtų tinkamai atlikti darbo funkcijas, kiekvieną dieną leidžiasi vaistus nuo skausmo, jam paskirtas gydymas, medikamentai, atitinkamos procedūros. Tai kainuoja lėšų. Jis jokių kitokių pajamų, apart mėnesinio 612 Eur dydžio atlyginimo, negauna. Kadangi sunku judėti, išsimokėtinai įsigijo transporto priemonę, už kurią kiekvieną mėnesį moku po 60 Eur. Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį pardavęs galėtų teikti tokio pat dydžio kaip buvome su atsakove susitarę 2021 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimo priėmimo metu sūnums išlaikymą, neturi. Gyvena su tėvais, jiems priklausančiame bute. Atlikęs savo pajamų - išlaidų analizę nurodo, jog šiuo metu, pagal savo galimybes, savo nepilnamečiams vaikams gali skirti daugiausia iki 150 Eur kiekvienam per mėnesį.
A. N. V (toliau ir – atsakovė) pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. liepos 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2806-761/2021 priteistą nepilnamečių vaikų L. G. ir B. G. išlaikymą iš J. G. po 200 Eur kiekvienam vaikui, ir nuo priešieškinio padavimo dienos priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą per mėnesį mokant po 250,00 Eur, viso sumoje 500,00 Eur išlaikymo sumą, kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priešieškinyje nurodo, jog ieškovas stabiliai vėluodavo sumokėti vaikų išlaikymą, ji kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, be to, ieškovas visiškai netaikė indeksavimo mokėdamas išlaikymą, ir tik prieš pateikdamas ieškinį sumokėjo įsiskolinimą be indeksavimo, todėl ieškovas dar yra skolingas už vaikų išlaikymą su indeksaciją. Ieškovas, keršydamas už tai, kad ji kreipėsi dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kreipėsi su ieškiniu sumažinti išlaikymą. Ji savo būsto neturi ir gyvena nuomotame bute, kur moka nuomą bei mokesčius susijusius su komunaliniais patarnavimais. Šiuo metu registruota užimtumo tarnyboje, kuri ją pasiuntė mokytis, kad įgyti specialybę. Šiuo metu negauna bedarbio išmokos, nes nuo rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis ir visos vaikų išlaikymo išlaidos, kurių nepakanka, yra dengiamos jos sugyventinio. Vaikai auga, jiems reikalinga pirkti drabužius ir avalynę, be to, abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) yra moksleiviai. Šiuo metu yra pabrangusios kanceliarinės mokymosi prekės ir pratybos, drabužiai fizinio lavinimo pamokoms, išlaidos laisvalaikiui. Vaikai serga sezoninėmis ligonis, L reikalinga dantų plokštelė, kuri kainavo 430 Eur, o ieškovas prie šių išlaidų neprisidėjo. Jai išlaikyti vaikus iš gaunamų vaikų išmokų 270 Eur, bei pačiai išsilaikyti iš socialinės pašalpos yra labai sunku. Ji viena rūpinasi vaikų auklėjimu, veža juos pas gydytojus, perka ir gamina maistą, todėl akivaizdu, kad jos indėlis vaikų išlaikymo atžvilgiu yra ženkliai didesnis, todėl iš atsakovo turi būti teikiamas didesnis materialinis išlaikymas, nei teiktas iki šiolei. Ieškovui nutraukiant santuoką atiteko automobilis, ji kompensacijos neprašė, gyvena su tėvais, jiems priklausančiame bute, nors iš tiesų gyvena tėvų individualiame name, kur nereikia mokėti jokių mokesčių, iš ko akivaizdu, kad nuomos mokesčio nemoka. Dėl jo sveikatos pablogėjimo, kiek jai žinoma, jokių problemų neturi, dėl ko turi realią galimybė savo vaikams teikti didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) prašo atmestas kaip nepagrįstą ir tenkinti jo ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Todėl šiuo metu jo atžvilgiu dėl pasikeitusio sveikatos būklės būtina sumažinti priteistą išlaikymą. Nurodo, kad nuo 2016 metų vargina juosmeninės stuburo dalies ir dešinės kojos skausmai, tirpimas. Atsakovė, jiems gyvenant kartu, buvo nerūpestinga jo atžvilgiu, apie jo sveikatos būklę nesidomėjo, o jis stengėsi išsaugoti šeimą, dirbo kęsdamas skausmus, vartojo medikamentus, kad skausmą sumažinti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Mano, kad to įtakoje ir susirgo depresija, kreipėsi į specialistus, vartoja vaistus. Ieškovė šiuo metu gyvena su kitu vyru, kuris, jo žiniomis, turi darbą, gauna pakankamas ir stabilias pajamas, visapusiškai tenkina atsakovės poreikius, tame tarpe apmoka mokesčius už nuomojamą būstą ir pan. Būtent todėl, kad atsakovė yra pakankamai aprūpinta materialiai, jai nėra būtinybės dirbti, o tam, kad ji būtų socialiai drausta, ji yra registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovės reiškiamas reikalavimas dėl išmokų padidinimo yra deklaratyvūs ir konkrečiai nenusakantys, kokiems konkretiems poreikiams ir dėl kokių prekių kainų padidėjimo nepilnamečių vaikų poreikiai per du metus taip išaugo (atsižvelgiant į tai, kad mokėtinos indeksuotos, atsižvelgiant į infliaciją, teismo priteistos lėšos) ir vaikams per mėnesį reikia ne mažiau kaip 770 Eur (500 Eur tėvų teikiamas išlaikymas + 280 Eur vaikų išmoka).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas advokatas Petras Remeika prašo jo ieškinį tenkinti, iš dalies sutinka su atsakovės priešieškiniu ta apimtimi, jog sutinka mokėti priteistą išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui, netaikant indeksacijos. Šiuo metu jo materialinė pasėdis sunki, neišgali daugiau mokėti. Papildomai nurodė, jo gaunamas atlyginimas šiuo metu sudaro 612 Eur, priskaičiuota - 850 Eur. Iki santuokos nutraukimo gautas atlyginimas sudarė apie 520 Eur. Dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini). Turi tik ,,B‘‘ vairuotojo kategoriją, todėl geriau apmokamo darbo negali susirasti. Taip pat nurodo, jog dar išsimoka vartojimo paskolą už automobilį, kiekvieną mėnesį moka nuo 56-58 Eur, nors automobilis registruotas šeimos nario vardu. Atskaičius visus mokesčius, jam lieka apie 212 Eur. Jis gyvena tėvų namuose, jokių komunalinių mokesčių nemoka. Jam nėra nustatytas neįgalumas, fizinio sunkaus darbo dirbti negali dėl stuburo skausmų. Kitų išlaikytinių neturi. Vaikams mokėjo po 400 Eur kas mėnesį. Nežinojo, kad reikia mokėti su indeksacija. Yra įsiskolinimas už išlaikymą vaikam apie 1500 Eur. Santuokos metu jam atitekęs automobilis parduotas dalimis.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu ieškovo reikalavimus prašė atmesti, kaip nepagrįstus. Nurodė, jog savo priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, ieškovo ieškinį atmesti. Ji su vaikais ir sugyventiniu gyvena 2 kambarių nuomojamame bute, už nuoma moka kas mėnesį po 150 Eur. Vasarą už komunalinius mokesčius moka apie 100 Eur, žiemą - iki 400 Eur. Ji šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje. Tarnybos siuntimu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. mokosi specialybės Profesinio rengimo centre, kad galėtų susirasti darbą. Jai mokama kas mėnesį 380 Eur stipendija. Taip pat, jos pajamas sudaro gaunama 102 Eur socialinė pašalpa iš savivaldybės bei už abu vaikus nuo 2022 m. gegužės mėn. mokama kas mėn. 270 Eur socialinė išmoka. Viso jos pajamos sudaro 752 Eur/mėn. Jokio savo asmeninio nekilnojamojo turto, automobilio neturi, jai padeda draugas, prisideda prie mokesčių, vaikų išlaikymo. Tiksliai pasakyti, kiek išleidžia kas mėnesį vaikų išlaikymui, negali, nepaskaičiavo, tačiau susidaro didelės sumos: vaikai lanko būrelius, kas mėnesį moka už abu vaikus 70 Eur; vienam vaikui prailgintoje grupėje moka 18 Eur / mėn.; rūbams, avalynei, sporto aprangai abiem vaikams išlaido apie 200 Eur/mėn.; vaistams, vitaminams skiria apie 30-40 Eur/mėn.; avalynei - 80 Eur/mėn., sūnaus Luko išlaidos pas ortodontą kas du mėnesiai - po 30 Eur. Ieškovas prie vaikų daugiau neprisideda, yra įsiskolinimas dėl indeksacijos apie 1500 Eur. Iki santuokos nutraukimo sutuoktinis į rankas gaudavo 950 Eur atlyginimą, kodėl dabar rodo mažiau, nežino, sako ne visą tiesą. Iki santuokos nutraukimo taip pat guodėsi stuburo skausmais, tačiau dirbo. Ieškovė nurodė, jog ją tenkintų ir priteista 200 Eur suma su indeksacija, t.y. 231 Eur šiuo metu. Ieškovas savo turtinę padėtį siekia parodyti kuo blogesnė nei iš tiesų yra, dėl automobilio jokių dokumentų teismui nepateikė. Gyvena tėvų gyvenamajam name, jokių mokesčių nemoka. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų netekęs darbingumo ir negali dirbti dėl savo sveikatos būklės, dėl to jo pajamos būtų sumažėję.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo ieškiniu, atsakovės priešieškiniu, ieškovo, atsakovės, jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. liepos 28 d. Tauragės apylinkės teismas priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2806-761/2021 (toliau – Sprendimas), nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią jos 4 p. nustatyta: ,,Šalys sutaria, kad nepilnamečių vaikų tėvas J. G. mokės vaikų L. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti materialinį išlaikymą po 200,00 Eur kiekvienam, per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės. Materialinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskiriama nepilnamečių vaikų mama N. G.. Materialinio išlaikymo lėšas J. G. perveda iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, penkioliktos dienos‘‘.
Ieškovas prašo teismo sumažinti šalių nepilnamečiams vaikams iš jo – tėvo – teismo Sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, kas mėnesį mokant kiekvienam po 150 Eur, nes situacija, lyginant ją su buvusia sprendimo priėmimo metu yra iš esmės pasikeitusi dėl pablogėjusios jo sveikatos, dėl to pablogėjusios turtinės padėties, sumažėjusių pajamų. Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. liepos 28 d. teismo sprendimu priteistą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvo ir priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą per mėnesį mokant po 250 Eur išlaikymo sumą, kasmet indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šalys po 2021 m. liepos 28 d. sprendimo priėmimo kitų vaikų nesusilaukė, išlaikytinių neturi. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). SODROS duomenų bazės informacinės sistemos duomenimis, ieškovo atlyginimas sudaro 850 (iki mokesčių). Jokių kitų gaunamų pajamų ar išmokų neturi. Ieškovo pateikta versija, jog jis išsimoka vartojimo paskolą automobiliui įsigyti kas mėnesį po 56-60 Eur atmestina, nes į bylą nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Jokio registruotino nekilnojamojo turto neturi, gyvena su tėvais, jiems priklausančiame name, naudojasi telefonu ir internetu, kas yra būtina būtiniems poreikiams tenkinti. Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino, jog prie būsto išlaikymo neprisideda, jokių mokesčių nemoka. Ieškovą nuo 2016 metų vargina juosmeninės stuburo dalies, dešinės kojos skausmai, tirpimas, be to, serga depresija, vartoja vaistus. Nurodo, kad privalo pirkti ir vartoti medikamentus, vykti į kitus miestus konsultacijoms ir reabilitacijoms. Iš pateiktų pažymų iš gydymo įstaigų matyti, jog jam nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, pas gydytoją psichiatrą psichologą lankosi nuo 2021 m. birželio 21 d. Iš 2023 m. rugsėjo 9 d. VšĮ Šilalės rajono ligoninės gydytojo išrašo matyti, jog juosmeninės stuburo dalies skausmai vargina nuo 2016 metų. Jam rekomenduota apriboti didesnį fizinį krūvį. Kaip matyti, visi šie sveikatos sutrikimai jau buvo žinomi ir nutraukiant santuoką 2021 m. liepos 28 d. Tačiau tai neturėjo įtakos šalių susitarimu nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti kiekvienam po 200 Eur su indeksacija. Teismas iš dalies sutinka su ieškovo pateiktais motyvais, jog sveikata metų eigoje galimai blogėjo, tačiau iš pateiktų duomenų neseka, jog jo sveikata pablogėjo tiek, jog iš dalies negali atlikti darbinių pareigų (jam nėra nustatytas neįgalumas), ir gauti didesnį atlygį. Vien medikamentų pirkimas, vykimas į kitus miestus konsultacijoms ir reabilitacijoms, nepateikiant kitų tai patvirtinančių duomenų, nesudaro pagrindo mažinti iš priteistiną išlaikymo dydį vaikams.
Atsakovė paaiškinimais nustatyta, kad jos gaunamos pajamos šiuo metu sudaro 752 Eur. Dalį lėšų skiria vaikų išlaikymui, kiek tiksliai kas mėnesį skiria, pasakyti negalėjo, neskaičiavo, rašytinių įrodymų nepateikė. Kita dalis išlaidų sudaro buto nuoma, komunaliniai patarnavimai. Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu mokosi(duomenys neskelbtini). Šeimai išlaikyti padeda ir kartu gyvenantis sugyventinis. Atsakovė savo vardu registruotino nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Šalių nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad dėl infliacijos yra pabrangusios kanceliarinės mokymosi prekės ir pratybos, drabužiai, bei visos vaikų išlaikymo išlaidos. Šaliai, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta tenka didesnė našta ir atsakomybė auginti ir išlaikyti vaikus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar pasikeitė (padidėjo, sumažėjo) vaiko poreikiai.
Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.).
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo/padidinimo), yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo (sumažėjo) vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje pabrėžia, kad nors teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgijimo ypatumu, kita vertus, šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-395-313/2018).
Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
Nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).
Taigi kaip minėta, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, tapo bedarbis, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą, ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).
Ieškovas, prašydamas sumažinti Sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nuo 200 Eur iki 150 Eur, remiamasi CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, t. y. savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu dėl sveikatos būklės. Ieškovo teiginiai, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, Sprendimu priteista pareiga mokėti vaikams išlaikymą jam yra jam nepakeliama mokestinė našta. Tačiau ieškovas nepateikė bei neįrodė fakto, kuriam galimai esant būtų galima konstatuoti, jog jo gaunamos pajamos po Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2806-761/2021 priteisto išlaikymo po 200 Eur su indeksacija sumažėjo, jo materialinė padėtis dėl pablogėjusios sveikatos ženkliai pasikeitė, jis neišgali mokėti priteistų sumų vaikams. Byloje nustatyta priešingai – iki 2021 m. liepos 28 d. ieškovo pajamos sudarė apie 520 Eur (kaip nurodo ieškovas), o šiuo metu – 612 Eur. Atsakovės patvirtino, jog ieškovą ir iki santuokos nutraukomo vargino stuburo skausmai. Laikytina, jog ieškovo pateikti prieštaringi faktai negali būti vertintini kaip ieškovo turtinės padėties pasikeitimas (pablogėjimas) ir kaip pagrindas išlaikymo dydžiui peržiūrėti ar pakeisti.
Atsakovė, prašydama padidinti Sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nuo 200 Eur iki 250 Eur, vadovaujasi CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta norma, t. y. savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu, vaikui išlaikymui skirtų lėšų pabrangimu (atsižvelgiant į infliaciją).
Nagrinėjamu atveju yra svarbu byloje nustatyti, ar atsakovės vaikų išlaikymo poreikiai išaugo, jos materialinė padėtis pablogėjo po 2021 m. liepos 28 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2826-761/2021 priėmimo. Lietuvos teismų informacinės ,,Liteko“ sistemos duomenimis nustatyta, kad šalys Tauragės apylinkės teismo sprendimu priimtu 2021 m. liepos 28 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-2806-761/2021, nutraukdamos santuoką bendru sutarimu, gera valia, įvertinę turtinę padėtį bei vaikų poreikius susitarė dėl ieškovo nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydžio po santuokos nutraukimo, t. y. kiekvienam po 200 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės. Palyginus atsakovės turtinę padėtį, kuri buvo šalių santuokos nutraukimo momentu bei teikiant priešieškinį nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra ženkliai pablogėjusi: kaip nurodė šalys, nutraukiant santuoką, nuosavybės teise gyvenamojo būsto neturėjo, vadinasi, mokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius, atsakovė nedirbo, todėl laikytina, jog jų pajamas sudarė sutuoktinio gaunamas atlygis, išmokos už vaikus. Šiuo metu atsakovė gyvena 2 kambarių nuomojamame bute, už nuoma 150 Eur/mėn.; komunaliniai mokesčiai vasarą sudaro 10 Eur/mėn., žiemą – iki 400 Eur/mėn. Šiuo metu atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje. Tarnybos siuntimu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. mokosi specialybės (duomenys neskelbtini), kad galėtų susirasti darbą. Jai mokama 380 Eur/mėn. stipendija. Taip pat, jos pajamas sudaro gaunama 102 Eur/mėn. socialinė pašalpa iš savivaldybės bei už abu vaikus nuo 2022 m. gegužės mėn. mokama 270 Eur /mėn. socialinė išmoka. Viso jos pajamos sudaro 752 Eur/mėn. Byloje nustatyta, jog savo vardu nuosavybės teise nekilnojamojo turto, automobilio neturi. Atsakovė patvirtino, jog jai padeda draugas, prisideda prie mokesčių, vaikų išlaikymo. Tikslių sumų vaikų išlaikymui per mėnesį atsakovė nepateikė, tačiau nurodė, jog susidaro didelės sumos( vaikai lanko būrelius, kas mėnesį moka už abu vaikus 70 Eur; vienam vaikui prailgintoje grupėje moka 18 Eur / mėn.; rūbams, avalynei, sporto aprangai abiem vaikams išlaido apie 200 Eur/mėn.; vaistams, vitaminams skiria apie 30-40 Eur/mėn.; avalynei - 80 Eur/mėn., sūnaus L išlaidos pas ortodontą kas du mėnesiai - po 30 Eur). Kitų rašytinių įrodymų nepateikė. Vienok, teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, detalaus tėvų patiriamų išlaidų apskaičiavimo ir tai patvirtinančių įrodymų teismui pateikti nebūtina. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgiama į tai, jog atsakovė, būdama sveika bei įgijusi reikiamą išsilavinimą, ateityje dirbs, jai bus mokamas atlyginimas, ir jos gaunamos pajamos padidės.
Visgi, teismas, įvertinęs ieškovo bei atsakovės pateiktus įrodymus bei argumentus, daro išvadą, jog dėl išaugusios infliacijos, padidėjusių vaikų poreikių teismas sprendžia, kad šiuo metu nustatyta vaikams mokama išlaikymo suma – kiekvienam po 200 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, yra pakankama, kad patenkintų vaikų minimalius poreikius ir jos keisti nėra pagrindo.
Ieškovui teigiant, jog pajamos sumažėjo dėl negalėjimo susirasti geriau apmokamo darbo dėl pablogėjusios sveikatos, nepateikiant tai patvirtinančių patikimų įrodymų, galimai patvirtina atsakovės versiją, kad ieškovas kreipėsi į teismą atsakovės priešieškinyje nurodytais motyvais: ,,ieškinys gimė tik dėl to, kad kreipiausi į teismą siekiant gauti vykdomąjį dokumentą‘‘. Teismo vertinimu, sąžiningi ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi nesant nustatytų objektyvių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti papildomai pajamų.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo bei atsakovės pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti ieškinio bei priešieškinio reikalavimams. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie ieškovo bei atsakovės turtinę padėtį, jų pasikeitimą, kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas bei atsakovė neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovui mažinti bei atsakovei didinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškovo ieškinio reikalavimas sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį atmestinas.
Atsakovės priešieškinio reikalavimas padidinti vaikams priteisto išlaikymo dydį atmestinas.
Dėl esminių ieškinio aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
I. J. G. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-08117, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų iš valstybės lėšų. 2023 m. spalio 25 d. pažyma Nr. APD-2023-15132 dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 320 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
A. N. V Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-07773, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų iš valstybės lėšų. 2023 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. APD-2023-13982 dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 225 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kadangi abiem šalims 100 procentų buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ją apmokant iš valstybės biudžeto lėšų, todėl ieškovui ir atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios iš viso sudaro 545 Eur, dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti ieškovo ieškinį bei atsakovės priešieškinį.
Bylinėjimosi išlaidos – 545 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.