Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-601-544/2020

teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03333-2020-9

2020 m. rugsėjo 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. L. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6362-956/2020 pagal pareiškėjos T. L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, VĮ Valstybinių miškų urėdijai, E. M., J. K., R. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. kovo 13 d. prašymą Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, 2019 m. spalio 24 d. pareiškimą Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos raštą dėl 2019 m. spalio 24 d. pareiškimo.

10. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

11. Nagrinėjamu atveju siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti ir įvertinti faktinę situaciją bei neapriboti šalies teisės tinkamai pagrįsti savo procesinių dokumentų argumentus, teismas pripažįsta esant pagrindą šiuos įrodymus priimti ir įvertinti juos kartu su kita bylos medžiaga..

12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja T. L. J. siekia, jog Anykščių rajono savivaldybės administracija priimtų sprendimą atkurti E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinant juos natūra. Anykščių miškų urėdijos, kuriai tuo metu pagal kompetenciją buvo perduotas spręsti prašymas atkurti nuosavybės teises, užsakymu 2004 m. gruodžio 22 d. buvo atlikti gyvenamojo namo ir kitų sodybos pastatų kadastriniai matavimai ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse įrašyti gyvenamojo namo statybos pabaigos metai „1963“. Pagal VĮ Registrų centro duomenis minėti pastatai nuosavybės teise nuo 2005 m. kovo 2 d. priklauso Lietuvos Respublikai ir juos patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

14. Nustatyta, kad prašymą atkurti nuosavybės teise į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą Anykščių rajono valdybai E. S. pateikė 1991 m. spalio 7 d.. Pareiškėja yra E. S. dukters B. Z. dukra. Spręsdamas minėto nekilnojamojo turto atkūrimo klausimą Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 17d. buvo priėmęs sprendimą Nr. 1-SD-2116(6.25E) „Dėl 2019 m. kovo 13 d. prašymo“ (pareiškėjos prašymas), kuriame nurodė, kad pareiškėja, kaip pretendentė atkurti nuosavybes teisę į minėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą, praleido įstatymu nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisės atkūrimo paduoti, dėl ko jai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja dėl šio sprendimo buvo pateikusi skundą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, kurie 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi byloje Nr. eI-7317-739/2019 bylą nutraukė, nes pareiškėja T. L. J., kartu su suinteresuotais asmenimis E. M., J. K., R. Š., Anykščių rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal E. S. 1991 m. spalio 7 d. prašymą, pateiktą Anykščių rajono valdybai, o Anykščių rajono savivaldybės administracija į šį prašymą pateiktu atsakymu įsipareigojo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Taigi, pagal bylos duomenis nebeliko ginčo dėl to, kad tinkamo atkurti nuosavybės teises pretendento prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą nustatytu terminu buvo pateiktas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytai įgaliotajai institucijai.

15. Byloje nustatyta, kad šiuo metu mirusios pretendentės E. S. 1991 m. spalio 7 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą jos vardu iki šiol neišspręstas. Nuosavybės teisėms patvirtinti Anykščių rajono savivaldybės administracijai yra pateiktas Panevėžio apygardos archyvo 1995 m. gruodžio 19 d. pažymėjimas Nr. S-127 apie tai, kad pagal 1947 – 1948 metų ūkinės knygos duomenis V. S. priklausė gyvenamas namas ir kiti statiniai, kurie statyti 1913 metais. Apeliantės teigimu, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų. administracinės bylos Nr. e1-7317-739/2019 2019 m. spalio 24 d. posėdžio metu Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovai nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimui kliudo įrašas Nekilnojamojo turto kadastre, kad išlikusio gyvenamojo namo statybos pabaigos metai yra įrašyti „1963“. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos skyrių dėl duomenų pakeitimo, tačiau prašymas buvo atmestas, nurodant, kad kreiptis dėl duomenų pakeitimo gali tik pats savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Turtą valdantis VĮ Turto bankas informavo, kad nesikreips dėl kadastrinių duomenų pakeitimo ir pasiūlė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl gyvenamojo namo statybos pabaigos metų, dėl ji ir kreipėsi į teismą su prašymu nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai yra „1913“.

16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

17. Atsižvelgiant į nutarties 13-15 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorių, kuris savo sprendimu būtų atsisakęs atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Tačiau teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Anykščių rajono savivaldybės administracija yra priėmusi sprendimą, kuriuo išspręstas aukščiau minėtas prašymas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, dėl ko ir pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 445 straipsnių pagrindais, iš esmės yra teisinga, bet reikalauja papildomos motyvacijos.

18. 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo 1997 m. liepos 9 d. Nors šio Įstatymo pavadinimas skiriasi nuo anksčiau nuosavybės teisių atkūrimą reguliavusio Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, jis reglamentuoja tuos pačius nuosavybės teisių restitucijos klausimus. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamuosius namus, kai jie patikėjimo teise valdomi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punktas). Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra, – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kokie įrodymai gali patvirtinti nuosavybės teisę bei suteikta teisė Vyriausybei detalizuoti nuosavybės teisę įrodančių dokumentų sąrašą, kai nuosavybės teisės atkūrimas sprendžiamas administracine tvarka.

19. Kaip jau minėta, E. S., mirusi (duomenys neskelbtini), prašymą atkurti nuosavybės teise natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Anykščių rajono valdybai pateikė 1991 m. spalio 7 d. Pagal byloje pateiktus duomenis galima spręsti, kad buvo pateikti ir tam tikri giminystės ryšį bei nuosavybės teises į minėtą turtą patvirtinantys įrodymai, įskaitant ir 1995 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apygardos archyvo pažymėjimą Nr. S-127. Pateiktų dokumentų juridinę reikšmę įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo turi institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Minėta, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka nėra pateikusi atitinkamos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo). Todėl šioje byloje ypatingosios teisenos tvarka juridinę reikšmę turintis faktas, susijęs su galimai pretendentės nuosavybės teise valdytu nekilnojamuoju turtu, negali būti nustatinėjamas.

20. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

21. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, sprendžiant turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK įtvirtintos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos – Įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Pagal teisinį reglamentavimą pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

22. Taigi, pagal Įstatymo 17 straipsnį prašymas atkurti nuosavybės teises bei atnaujinti terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšius, pateikti turi būti paduotas atitinkamai institucijai. Asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti dėl institucijų veikimo (neveikimo), turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai institucijai, sprendžiančiai klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, išsprendus klausimus dėl pretendentės pateiktų dokumentų apie turėtą nuosavybę pakankamumo ir priėmus atitinkamą sprendimą, kad turimų dokumentų nepakanka, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės, atsirastų teisė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija įsipareigojo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą ir žodžiu nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimui trukdo įrašas kadastro duomenų bazėje, kad gyvenamojo namo statybos pabaigos metai nurodyti „1963“, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškimas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą gali būti nagrinėjamas teisme, kadangi juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra aplinkybė, jog pareiškėja negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 22322660 duomenys rodo, kad pareiškėjos siekiami nustatyti duomenys gali būti gauti ne teismo tvarka. Kadangi nėra visų minėtų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

24. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos T. L. J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 445 straipsnio pagrindais, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.