- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eI2-1409-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04292-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- UAB "Delfi"
- Advokatai
- Vytautas Kaklys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) DELFI ir R. V., dėl sprendimo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (SK-89) SPR-168 „Dėl publikacijoje „R. V.. S. atostogos“ (www.delfi.lt, 2018 m. kovo 4 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nebuvo pripažinta pagrįsta atitinkama pareiškėjo D. V. 2018 m. gegužės 17 d. pateikto skundo dėl publikacijoje „R. V. S. atostogos“ (toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos dalis ir išspręsti ginčą įstatymo nustatytu būdu: 1) pripažinti, kad žurnalistas R. V. (rengėjas) bei uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) DELFI (skleidėjas) 2018 m. kovo 4 d. 17.18 val. internetiniame naujienų portale https://www.delfi.lt/ patalpintame straipsnyje „S. atostogos“, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią D. V. garbę ir orumą; 2) įpareigoti informacijos rengėją R. V. ir skleidėją UAB DELFI nustatyta tvarka paneigti 2018 m. kovo 4 d. 17.18 val. internetiniame naujienų portale https://www.delfi.lt/ patalpintame straipsnyje „S. atostogos“ paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią D. V. garbę ir orumą.
Nurodo, kad Inspektorius Sprendimu pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu iš dalies. Sprendimu Inspektorius įspėjo UAB DELFI dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant Publikaciją ir pareikalavo pašalinti pažeidimą – iš interneto portalo www.delfi.lt pašalinti netikslią informaciją.
Nurodo, kad Sprendime konstatuota, jog informacijos apie pareiškėjo galimus veiksmus apimtis Publikacijoje nėra didelė, iš esmės pateikiama kaip kritikos premjerui S. S. dalis, todėl pareiškėjo atžvilgiu nuomonių įvairovės principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjas su šia išvada nesutinka, nes tokiu atveju skleisti dezinformaciją ir žeminti garbę ir orumą yra leidžiama bei neprivaloma laikytis nuomonių įvairovės ir kitų pagrindinių visuomenės informavimo principų. Jokios teisės normos tokios išvados daryti neleidžia. Nuomonių įvairovės principas turi būti aiškinamas sistemiškai kartu su atsakymo teise bei pagrindiniais visuomenės informavimo principais, reikalaujančiais, kad informacija būtų pateikiama teisingai, aiškiai ir tiksliai, todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) privalo užtikrinti, kad asmenys, apie kuriuos ketinama skelbti informaciją, galėtų pateikti savo poziciją dėl tokios informacijos ir tokia pozicija būtų teisingai, tiksliai ir nešališkai atspindėta skelbiamoje informacijoje. Šiuo atveju dėl informacijos patikslinimo su pareiškėju nebuvo susisiekęs nei R. V., nei UAB DELFI, nenurodė jokių rimtų priežasčių, kodėl taip nebuvo padaryta. Publikacijoje R. V. pateikė ne nuomonę, paremtą objektyviais faktais, bet nurodė tikrovės neatitinkančių faktų bei jų pagrindu darė išvadas apie tariamai pareiškėjo per susijusias įmones atliekamus neteisėtus veiksmus. Mano, kad tai yra melas, žeidžiantis pareiškėjo garbę ir orumą, o tokios Publikacijos skelbimas negali būti pateisintas žurnalisto saviraiškos laisve.
Nurodo, kad Publikacijoje jis yra nepagrįstai tiesiogiai siejamas tiek su UAB „Meirona“, tiek su BUAB „Verslo investicijų projektų centru“ (toliau – ir VIPC) dėl restorano Juodkrantėje nugriovimo. Pareiškėjas su UAB „Meirona“ nėra susijęs, todėl nepagrįstai kuriamas jo neteisėtas įvaizdis. Be to, nesusisiekus su pareiškėju dėl šio fakto patvirtinimo, buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai.
Teigia, kad publikacijoje nurodytas teiginys: „Meirona“ yra susijusi su restoraną ir namus stačiusiu VIPC ir tokiu verslininku D. V.. Kuris gaus iš valstybės kompensaciją už du nugriautus namus, o juose butus pirkę žmonės negaus nieko.“ turėjo būti pripažintas neatitinkančiu tikrovės ir pažeidžiančiu visuomenės informavimo principus. Kaip neteisėtas vertintinas ir teiginys „negalima paneigti, kad egzistuoja tam tikra sąsaja“, nes šis teiginys tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje įtvirtintai taisyklei, bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklei „įrodinėja tas, kas teigia (ne neigia)“, bei pagrindiniams visuomenės informavimo principams (VIĮ 3 str. 3 d.). Pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai nėra ir niekada nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su UAB „Meirona“. Pareiškėjas nebuvo nei šios bendrovės akcininkas, dalininkas ar kt., negavo ir negaus jokios kompensacijos už restorano Juodkrantėje nugriovimą. R. V. Publikacijoje nenurodo, kokiais šaltiniais rėmėsi, teigdamas, jog pareiškėjas yra susijęs su UAB „Meirona“. UAB DELFI nurodė, kad autorius vadovavosi 15min.lt žurnalistų atliktu tyrimu apie neegzistuojančias UAB „Meirona“, pareiškėjo ir Nyderlanduose įsteigto juridinio asmens sąsajas, tačiau ir pati redakcija yra nurodžiusi, kad nepavyko nustatyti, kas yra tikrieji Nyderlandų įmonės savininkai. Taigi R. V. rėmėsi nepatikrinta informacija, tačiau skaitytojams ji pateikiama kaip žinia. Autorius turėjo nurodyti, kad ši informacija nėra patikrinta. Šiuo atveju teiginys apie pareiškėjo sąsajas su UAB Meirona“ pateikiamas kaip teisingas ir tikslus teiginys, nedarant jokios nuorodos apie informacijos patikrinimą.
Pareiškėjas dėl Publikacijos teiginio: „Žmonės neliktų su špyga kišenėje ir skola bankui. Valstybei nereikėtų mokėti 20 mln. Eurų kompensacijų. Bet tada ir MP S. vyriausias pabrolys liktų be valstybės kompensacijų?“ pažymi, kad tai tikrovės neatitinkanti informacija. Žurnalistas neteisingai nurodo valstybės mokėtinų kompensacijų sumą (ji mažesnė nei 20 mln.), nepagrįstai kalbama apie pareiškėjo suinteresuotumą kompensacijomis. Nugriovus restoraną VIPC priteistos sumos atiteks ne pareiškėjui, o bus paskirstytos VIPC kreditoriams bankroto byloje. Pareiškėjas nėra nei VIPC kreditorius, nei akcininkas ir jokios išmokos jam nepriklauso. Tuo tarpu žurnalistas šiuo teiginiu siekia įtikinti skaitytojus, jog objektyvūs faktai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą. Vien tai, kad teiginys pateiktas klausiamąja forma, savaime nepaneigia aplinkybės, kad R. V. siekė perteikti ne nuomonę, bet žinią.
Pareiškėjas dėl Publikacijoje nurodyto teiginio: „kai Seimo nariai su valstiečiu J. priešaky pasiūlė Vyriausybei perimti dūlančius Profsąjungos rūmus Tautos namams, išaiškėjo, kad daugiau nei dešimtmetį juos valdė to paties MP vyriausiojo pabrolio bendrovė“ pažymi, kad iš teiginio suprastina, jog bendrovė priklauso pareiškėjui, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nuo 2013 m. neturi bendrovės „VIPC Vilnius“ akcijų, o 2016 m. pabaigoje šiai bendrovei iškėlus bankroto bylą, neteko ir bendrovės valdybos nario (pirmininko) bei vadovo įgaliojimų. Vadovavimas įmonei ar buvimas netiesioginiu jos mažumos akcijų savininku negali būti prilyginamas pačios įmonės turėjimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodo, kad Publikacijos tikslas nebuvo pateikti išsamią būtent pareiškėjo veiksmų, problemų dėl griaunamų pastatų analizę. Nebuvo nustatyta, kad skelbiama informacija neatitinka tikrovės, žemina pareiškėjo garbę ir orumą. Todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo atžvilgiu nuomonių įvairovės principas nebuvo pažeistas. Teisė atsakyti gali būti suteikiama tik po ginčijamos informacijos paskelbimo, o ne prieš skelbiant informaciją. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent dėmesio objektu esančiam asmeniui yra suteikiama teisė atsakyti. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad siekė šia teise pasinaudoti. Atsakovas dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nurodė, kad atsakovo kompetencija yra apibrėžta viešosios teisės normose, kuriomis atsakovas ir privalo vadovautis. Pareiškėjo sąsajas su UAB „Meirona“ nagrinėjo ne viena visuomenės informavimo priemonė ir jų paskelbta informacija nebuvo paneigta. Iš kitų nagrinėtų publikacijų turinio buvo nustatyta, kad yra pakankamas faktinis pagrindas teiginiui, jog egzistuoja netiesioginė sąsaja tarp pareiškėjo ir UAB „Meirona“. Pareiškėjas nepagrįstai 20 mln. kompensaciją sieja tik su griautinais statiniais Juodkrantėje. Publikacijoje buvo kalbama apie griautinus pastatus visoje Kuršių Nerijoje, o kompensacijos sumą buvo įvardinę ir kitos visuomenės informavimo priemonės. R. V. VIĮ nuostatų prasme nelaikytinas viešosios informacijos skleidėju, todėl pareiškėjo prašymas pripažinti, kad R. V. pažeidė VIĮ nuostatas bei reikalauti, kad jis paneigtų ginčijamą informaciją, vertintinas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodo, kad iš 2015 m. gegužės 21 d. Lietuvos ryto televizijos reportažo „Už nugriautą restoraną verslininkui sumokėsime milijoną eurų“ matyti, jog pareiškėjas savo valia dalyvavo viešojoje diskusijoje, todėl ir šiuo atveju turėtų būti tolerantiškesnis kritikai. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su Sprendimo išvadomis, kad visame Publikacijos kontekste pareiškėjas nėra pagrindinis herojus ir jo atžvilgiu nuomonių įvairovės principas negalėjo būti pažeistas. Publikacijoje nėra pateikiamos žinios, nes autorius kelia klausimus, siekia atkreipti dėmesį į aktualias problemas, todėl dėsto asmeninį ir subjektyvų aplinkybių vertinimą. Autorius rėmėsi žurnalistiniu tyrimu, kurio metu buvo nustatytos aplinkybės, rodančios su pareiškėju susijusius asmenis, pareiškėjo žinias apie kompensacijų dydžius ir kitos reikšmingos aplinkybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašo skundą patenkinti. Papildomai akcentavo, kad nepaisant to, kad publikacija buvo patikslinta, tačiau publikacija buvo patikslinta ne taip, kaip yra nustatyta Visuomenės informavimo įstatyme, t. y. nebuvo viešai paneigta. Pažymėjo, kad pažeistas visuomenės informavimo principas. Žurnalistas turėjo prieš skelbdamas publikaciją informuoti pareiškėją, be to, įsitikinti teiginių teisingumu. Akcentavo, kad visi teiginiai yra žinia, o ne nuomonė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad publikacija skirta kritikuoti ministrą pirmininką. Nesutinka su pareiškėjo atstovo pozicija, kad turėjo būti paskelbtas paneigimas. Pažymi, kad teiginio paneigimas skelbiamas tada, kai jis yra ne tik netikslus, bet ir žeminantis žmogaus orumą. Šioje byloje tokios situacijos nėra. Akcentavo, kad publikacija buvo siekiama kritikuoti aukščiausio lygio valstybės pareigūną, o ne pareiškėją. Pareiškėjas publikacijoje nėra kritikuojamas. Pareiškėjas pernelyg asmeniškai suprato straipsnio kai kuriuos teiginius. Be to, pažymėjo, kad nuomonei nėra keliami tikslumo kriterijus, leidžiama hiperbolizuoti situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „DELFI“ atstovas prašo skundą atmesti. Iš esmės palaiko atsakovo poziciją. Papildomai pažymėjo, kad publikacija buvo paskelbta rubrikoje „Nuomonių ringas“. Publikacijoje pateikta ne žinia, o nuomonė. Be to, nors ir tam tikri teiginiai nėra visiškai tikslūs, tačiau nėra ir neteisingi. Atkreipė dėmesį, kad yra suėjęs dviejų metų senaties terminas, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas ir šiuo pagrindu. Nurodo, kad Visuomenės informavimo etikos komisija 2018 m. spalio 2 d. atmetė pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. (SK-89)SPR-168 „Dėl publikacijoje „R. V.. S. atostogos“ (www.delfi.lt, 2018 m. kovo 4 d.) paskelbtos informacijos“ dalies, kuria nebuvo pripažinta pagrįsta atitinkama pareiškėjo D. V. 2018 m. gegužės 17 d. pateikto skundo dėl publikacijoje „R. V. S. atostogos“ paskelbtos informacijos dalis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2018 m. kovo 4 d. 17 val. 18 min. internetiniame naujienų portale www.delfi.lt buvo paskelbtas žurnalisto R. V. straipsnis „S. atostogos“. Patikslinta publikacija 2018 m. kovo 30 d. ir lapkričio 13 d. (https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rimvydas-valatka-skvernelio-atostogos.d?id=77327661). Publikacija patalpinta rubrikoje „Nuomonių ringas“ (Delfi Žinios>Nuomonių ringas>Nuomonės).
Inspektorius 2018 m. gegužės 17 d. gavo pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti, kad žurnalistas R. V. bei UAB „DELFI“ 2018 m. kovo 4 d. 17.18 val. internetiniame naujienų portale https://www.delfi.lt/ patalpintame straipsnyje „S. atostogos“, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją („<... už VIPC pastatyto restorano Juodkrantėje nugriovimą kompensaciją gavo ne iš VIPC butus iš bankų kreditų pirkę bei įkaitais tapę gyventojai, o tokia bendrovė „Meirona“. Kuri perėmė reikalavimo teises iš restoraną ir namus stačiusios, bet bankrutavusios įmonės <...> „Meirona“ yra susijusi su restoraną ir namus stačiusiu VIPC ir tokiu verslininku D. V.. Kuris gaus iš valstybės kompensaciją už du Juodkrantėje nugriautus namus, o juose butus pirkę žmonės negaus nieko. <...> Dar „Naisių žemgrobys“ būtinai parašytų, kad V. buvo MP S. liudininkas antrose vestuvėse. <...> Svarbiausia, kad „Naisių žemgrobiui“ nieko nereikėtų išgalvoti. <...> Žmonės neliktų su špyga kišenėje ir skola bankui. Valstybei nereikėtų mokėti 20 mln. Eurų kompensacijų. Bet tada ir MP S. vyriausiasis pabrolys liktų be valstybės kompensacijų? <...> Kai seimo nariai su valstiečiu J. priešaky pasiūlė Vyriausybei perimti dūlančius Profsąjungų rūmus Tautos namams, išaiškėjo, kad daugiau nei dešimtmetį juos valdė to paties MP vyriausiojo pabrolio bendrovė“), žeminančią D. V. garbę ir orumą ir kenkiančią jo dalykinei reputacijai. Pareiškėjas taip pat prašė pareikalauti, kad žurnalistas R. V. ir/ar UAB „DELFI“ nustatyta tvarka paneigtų Publikacijoje paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią D. V. garbę ir orumą ir kenkiančią jo dalykinei reputacijai.
Inspektorius išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. skundą pripažino pagrįstu iš dalies. Inspektorius pripažino, kad Publikacijoje nurodyta teiginio dalis, kurioje skelbiama, kad pareiškėjui atiteks kompensacija už Juodkrantėje nugriaustus namus, nėra tiksli (iš Publikacijos turinio nėra galimybės įvertinti, kokiu pagrindu tiesiogiai ar netiesiogiai pareiškėjas galėtų gauti valstybės kompensaciją už nugriautus namus Juodkrantėje; skaitytojui gali būti sukeliamas klaidingas įspūdis, kad valstybės kompensacija gali atitekti pareiškėjui). Inspektorius šią teiginio dalį įvertino kaip netikslią, todėl pripažino, kad buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, kurie numato, kad viešoji informacija turi būti skelbiama teisingai, tiksliai, aiškiai (VIĮ 3 straipsnio 3 dalis). Sprendimu Inspektorius įspėjo UAB „DELFI“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant Publikaciją ir pareikalavo pašalinti pažeidimą – iš interneto portalo www.delfi.lt pašalinti netikslią informaciją. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Žurnalistų etikos inspektorius padarė išvadą, kad teiginiuose „Svarbiausia, kad „Naisių žemgrobiui“ nieko nereikėtų išgalvoti“, „Žmonės neliktų su špyga kišenėje ir skola bankui. Valstybei nereikėtų mokėti 20 mln. Eurų kompensacijų. Bet tada ir MP S. vyriausias pabrolys liktų be valstybės kompensacijų?“ skelbiami subjektyvūs vertinimai, svarstymai, išreiškiami spėjimai, todėl laikytina, jog šiais teiginiais skelbiama nuomonė, kuri turi pakankamą faktinį pagrindą. Dėl kitų teiginių nurodė, kad juose skelbiama konstatuojamojo pobūdžio, kategoriška informacija, nekeliamos abejonės, šių teiginių atitiktį tikrovei galima patikrinti objektyviais duomenimis, todėl padarė išvadą, kad jais skelbiamos žinios. Įvertinus paskelbtų žinių atitiktį tikrovei, nurodė, kad nenustatyta, kad paskleistos žinios neatitiktų tikrovės ir/ar paskelbiant ginčo teiginius būtų pažeistos VIĮ nuostatos.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria jo skundas pripažintas nepagrįstu (Publikacijos teiginiais, kad „<...> už VIPC pastato restorano Juodkrantėje nugriovimą kompensaciją gavo ne iš VIPC butus iš bankų kreditų pirkę bei įkaitais tapę jų gyventojai, o tokia bendrovė „Meirona“. Kuri perėmė reikalavimo teises iš restoraną ir namus stačiusios, bet bankrutavusios įmonės“, „Meirona“ yra susijusi su restoraną ir namus stačiusiu VIPC ir tokiu verslininku D.V.", „Žmonės neliktų su špyga kišenėje ir skola bankui. Valstybei nereikėtų mokėti 20 mln. Eur kompensacijų. Bet tada ir MP S. vyriausias pabrolys liktų be valstybės kompensacijų?“ ir „<...> kai Seimo nariai su valstiečiu J. priešaky pasiūlė Vyriausybei perimti dūlančius Profsąjungos rūmus Tautos namams, išaiškėjo, kad daugiau nei dešimtmetį juos valdė to paties MP vyriausiojo pabrolio bendrovė“, su skundu kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi grąžino administracinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas turėtų atlikti savarankišką, objektyvų ir visapusišką ginčo aplinkybių tyrimą ir tinkamai motyvuoti sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo išsakyta nuomonė ar žinia, turi būti vertinamas visas straipsnio tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, tikslas, aktuali problema.
Šios bylos kontekste svarbu, kad dalis pareiškėjo skundo Žurnalistų etikos inspektoriui buvo atsakovo perduota Visuomenės informavimo etikos komisijai, kuri išnagrinėjo 2018 m. spalio 2 d. ir protokolinio sprendimo 6 punktu nusprendė, kad „visuomenės informavimo etikos nuostatos R. V. publikacijoje „R. V.. S. atostogos“ (delfi.lt, 2018-03-04) pažeistos nebuvo.“ (https://www.etikoskomisija.lt/veikla/pranesimai-apie-ivykusius-posedzius/2018/item/175-visuomenes-informavimo-etikos-komisijos-informacinis-pranesimas-apie-2018-10-02-posedi).
Ginčui spręsti aktualios VIĮ (publikacijos paskelbimo metu, nuo 2018 m. kovo 1 d. galiojusi redakcija) nuostatos. VIĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, be kita ko, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę (3 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (3 straipsnio 4 dalis). VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. VIĮ 41 straipsnyje yra aiškiai nustatytos žurnalistų pareigos. Žurnalistai, be kita ko, turi: teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (1 punktas); vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (4 punktas); informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais (5 punktas) ir kt.
VIĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Šioje nuostatoje įtvirtinta imperatyvi pareiga viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl nepriklausomų nuomonių pateikimo visuomenės informavimo priemonėse, ir priešingai, nenustatyta, jokių išimčių, kokiais atvejais šios pareigos galima nevykdyti / nepaisyti.
Kaip matyti iš Publikacijos turinio ji apima keletą puslapių. Informacija apie pareiškėją D. V. (pareiškėjo sąsajos su įmonėmis), jo valdomų / jam priklausančių įmonių veiklą ir santykius su Ministru Pirmininku (S. S.) išimtinai pateikiama trečiajame ir ketvirtajame Publikacijos puslapiuose. Tai iš esmės sudaro maždaug apie vieną trečdalį Publikacijos apimties. Publikacijoje nėra pateikta D. V. nuomonė joje nagrinėjamais klausimais ir nepateikti jokie įrodymai, kad tokios nuomonės pateikimo iš minėto asmens buvo prašoma. Publikacija paskelbta ministro pirmininko kasmetinių atostogų laikotarpiu. Publikacija paskelbta rubrikoje „Nuomonių ringas“, publikacijos pavadinime nurodomas (išskiriamas) publikacijos autorius, pateikiama autoriaus asmeninė nuotrauka.
Šiame kontekste pažymėtina, kad publikacija nėra skirta kritikuoti pareiškėją. Pats publikacijos pavadinimas ir vientisas jos turinys rodo, kad publikacija skirta kritikuoti viešą fizinį asmenį – Ministrą Pirmininką, kuris išvyko kasmetinių atostogų, užuot, publikacijos autoriaus nuomone, sprendęs rimtus šalies reikalus, kurie ir įvardijami publikacijoje. Publikacijoje minimas ne vienas fizinis ir juridinis asmuo. Pareiškėjas, kaip minėta, nesutinka su keliais pavieniais publikacijoje paskelbtais teiginiais, nurodydamas, kad paskelbti apie jį teiginiai yra ne nuomonė, o žinia. Todėl, teismo nuomone, žurnalistas, konkrečiu atveju apžvelgdamas šalies įvykius neturėjo pareigos kreiptis su prašymu pateikti savo nuomonę dėl publikacijos į pareiškėją vien dėl to, kad jis publikacijoje epizodiškai minimas kaip ministro pirmininko aplinkos asmuo. Publikacijos tikslas nebuvo pateikti išsamią įvykių ar veiksmų analizę, todėl ir pagal LVAT praktiką tokiais atvejais nėra pagrindo teigti, jog pažeistas ir nebuvo užtikrintas nuomonių įvairovės principas (LVAT 2015 m. birželio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1435-624/2015).
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, prižiūrintis, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos (VIĮ 49 str. 1 d.) ir atliekantis VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, apimančias, be kita ko: suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo nagrinėjimą (VIĮ 50 str. 1 d. 1 p.); suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse nagrinėjimą (VIĮ 50 str. 1 d. 2 p.); vertinimą, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (VIĮ 50 str. 1 d. 5 p.). Atlikdamas VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius turi teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą (VIĮ 50 str. 2 d. 1 p.), gali priimti VIĮ 50 straipsnio 3 dalyje numatytus sprendimus, iš jų – ir: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (VIĮ 50 str. 3 d. 1 p.); reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją (VIĮ 50 str. 3 d. 2 p.). Asmens garbės ir orumo dėl paskleistų duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės gynimas reglamentuojamas CK 2 knygos II skyriaus, nustatančio specifines fizinių asmenų teises ir jų įgyvendinimą, 2.24 straipsnyje.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog viena iš Visuomenės informavimo įstatymo nustatytų Inspektoriaus funkcijų yra suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimas, šią funkciją Inspektorius turi atlikti atsižvelgdamas į VIĮ numatytą jo paskirtį (VIĮ 49 str. 1 d., 1 str. 1 d.), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą, o ne privačių asmenų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2043-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5009-520/2020, kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar publikacijoje paskelbti teiginiai yra nuomonė ar žinia ir tai, ar atsakovas teisingai įvertino publikacijos teiginius.
Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d.). Tuo tarpu žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 84 d.). Taigi, pagal minėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.
Kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės suformuluoti teismų praktikoje. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018). Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013). Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo išsakyta nuomonė ar žinia, turi būti vertinamas visas straipsnio tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, tikslas, aktuali problema. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, ar informacija pateikta mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-104/2014).
Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (žr., pvz., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Diena et Ozoliņš prieš Latviją, Nr. 16657/03).
Taigi iš pacituoto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, įvertinus paskelbtos publikacijos visą tekstą, o ne atskirus jos teiginius, kontekstą, pasirinktą apžvalgos žanrą, atsižvelgiant į tai, kad publikacija paskelbta kritikuoti viešą visuomenės asmenį – vieną iš aukščiausių valstybės pareigūnų - Ministrą Pirmininką, tai, kad publikacija buvo paskelbta DELFI rubrikoje skiltyje „Nuomonių ringas“ bei į pateiktą raiškos formą ir naudojamas publikacijoje raiškos priemones, t. y. išreikštas žurnalisto subjektyvus požiūris ir situacijos vertinimas, laikytina, kad publikacijoje siekta pateikti asmeninę nuomonę dėl publikacijoje įvardijamų rimtų valstybės reikalų (ne)sprendimo. Sutiktina su atsakovu, kad vien publikacijos paskelbimas konkrečioje rubrikoje savaime nelemia konkrečių teiginių priskyrimo nuomonei ar žiniai. Tam būtina įvertinti ir daugiau kriterijų, įvardintų aukščiau.
Atlikus pareiškėjo ginčijamų teiginių „<... už VIPC pastatyto restorano Juodkrantėje nugriovimą kompensaciją gavo ne iš VIPC butus iš bankų kreditų pirkę bei įkaitais tapę gyventojai, o tokia bendrovė „Meirona“. Kuri perėmė reikalavimo teises iš restoraną ir namus stačiusios, bet bankrutavusios įmonės <...> „Meirona“ yra susijusi su restoraną ir namus stačiusiu VIPC ir tokiu verslininku D. V.. Kuris gaus iš valstybės kompensaciją už du Juodkrantėje nugriautus namus, o juose butus pirkę žmonės negaus nieko. <...> Kai seimo nariai su valstiečiu J. priešaky pasiūlė Vyriausybei perimti dūlančius Profsąjungų rūmus Tautos namams, išaiškėjo, kad daugiau nei dešimtmetį juos valdė to paties MP vyriausiojo pabrolio bendrovė“ vertinimą, teisėjų kolegija pritaria pozicijai dėl jų vertinimo kaip žinių, kadangi šiuose teiginiuose pateikti konkretūs faktai (kompensaciją gavo bendrovė „Meirona“, kuri perėmė reikalavimo teises iš bankrutavusios įmonės, šios susijusios su pareiškėju), kurių atitiktį galima patikrinti objektyviais duomenimis.
Pažymėtina, kad publikacijoje prie šių teiginių yra nurodyta, kad „ne kartą rašė delfi.lt ir dar vienas nacionalinis naujienų portalas“. Žurnalistų etikos inspektoriui publikacijos autorius - žurnalistas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo publikaciją parengė remdamasis 15min.lt, delfi.lt ir Verslo žinių tyrimais bei reportažais. Teigia, kad publikaciją parengė teisingą, nes neabejojo kitų žurnalistų viešai paskelbta informacija. Pažymi, kad publikacijoje pateikta nuomonė buvo reikšminga visuomenei informuoti. Pripažįsta, kad jo publikacijoje buvo tam tikrų netikslumų, kurie po pareiškėjos kreipimosi į redakciją buvo ištaisyti. Į bylą pateikti ir atsakovo įvertinti žurnalisto nurodyti ankstesni žurnalistiniai tyrimai ar vieša informacija, buvusi publikacijos paskelbimo metu: 2017 m. gruodžio 19 d. www.15min.lt „Skaudi statybų Kuršių nerijoje atomazga: namai gali virsti griuvėsiais, žmonės liko be turto ir įsiskolinę bankams“, 2017 m. birželio 12 d. www.delfi.lt „Tautos namų papėdėje – S. S. piršlio interesai“, 2017 m. lapkričio 15 d. www.vz.lt „Vyriausybė atsisakė ginti nuo nugriovimo nelegalius pastatus Kuršių nerijoje“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. paskelbta www.kpd.lt informacija „Kultūros paveldo departamentas siekia apsaugoti valstybę nuo žalos Kuršių nerijoje“, 2017 m. gruodžio 4 d. „G. M.. Kodėl užstrigo Kuršių nerijoje parko planavimas?“, kita. Pagal VIĮ 54 straipsnio 2 dalį, jei būtų nustatyta, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, tai atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją. Pareiškėjas, teigdamas, kad šie duomenys neatitinka tikrovės, patvirtina iš esmės nurodytose publikacijose, paskelbtose anksčiau nei aptariama ginčo publikacija ir jos konkretūs teiginiai, kad nuo 2009 iki 2013 metų jis valdė nedidelę dalį bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Vilnius“ akcijų, buvo šios bendrovės valdybos pirmininku ir vadovu iki 2016 metų pabaigos, kuomet įmonei buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjas siejamas artimos draugystės su viešu asmeniu. Taip pat patvirtinta ir tai, kad bankrutuojanti įmonė perleido savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos bankroto proceso metu UAB „Meirona“. Dėl to negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad jis nepagrįstai publikacijoje siejamas su BUAB „VIPC Vilnius“, o per šią netiesiogiai su UAB „Meirona“. Dėl teiginio, jog kompensaciją už nugriautus namus gaus pareiškėjas pažymėtina, kad pats pareiškėjas nurodo, jog neskundžia atsakovo sprendimo toje dalyje, kurioje skundas patenkintas. Šioje dalyje atsakovas yra patenkinęs pareiškėjo skundą ir pripažinęs, kad šis faktas nėra tikslus, teisingas ir nešališkas (VIĮ 3 str. 3 d. pažeidimas), o paskirtas įpareigojimas yra įvykdytas, patikslinant publikaciją, jog kompensaciją gavo „Meirona“, perėmusi reikalavimo teises iš restoraną ir namus stačiusios, bet bankrutavusios įmonės, dėl ko gyventojai ir kiti VIPC kreditoriai tos kompensacijos neteko (patikslinta 2018-03-30 d. 10:30 val.). Pareiškėjas nurodo, kad publikacijos teiginys: „Dar NŽ galėtų parašyti, kad „Meirona“ yra susijusi su restoraną ir namus stačiusiu VIPC ir tokiu verslininku D. V..“ žeidžia jo garbę ir orumą, tačiau ankstesnių publikacijų, paties pareiškėjo ir viešos informacijos šaltiniuose pasitvirtino sąsaja, kad „Meirona“ perėmė reikalavimo teises iš BUAB „VIPC Vilnius“, kuriai vadovavo iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas. Pažymėtina, kad publikacijoje nėra pateiktas sąsajos įvardijimas, teisinis kvalifikavimas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad vien nurodymas, jog pareiškėjas susijęs su nurodyta įmone, neatitinka tikrovės ar pažeidžia jo garbę ar orumą.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo dalies atsakovas publikacijos teiginius ar jie laikytini žinia ar nuomonė vertino atskirai ir kai kuriuos teiginius pripažino žinia, tačiau padarė išvadą, kad žinia yra teisinga. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Teiginį „dar prieš tai, kol MP kibtų į K. tvorą „Naisių žemgrobys“ parašytų ką nors apie Juodkrantę. Tarkim, kad už VIPC pastatyto restorano Juodkrantėje nugriovimą kompensaciją gavo ne ten butus iš bankų kreditų pirkę bei įkaitais tapę jų gyventojai, o tokia bendrovė „Meirona“. Kuri perėmė reikalavimo teises iš restoraną ir namus stačiusios, bet bankrutavusios įmonės“ pripažino žinia. Pareiškėjas skunde teigia, kad paskelbta žinia šiame teiginyje yra neteisinga, nes skaitytojai gali susidaryti neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Su šiais pareiškėjo teiginiais teismas sutikti negali, nes iš šio konkretaus teiginio negalima susidaryti pareiškėjo nurodomos nuomonės apie patį pareiškėją. Šios paskelbtos žinios neteisingumo pareiškėjas neįrodo, tuo tarpu tiek atsakovas, tiek tretieji suinteresuoti asmenys įrodė, kad žinia yra teisinga. Be to teiginyje nėra pateikta jokios informacijos apie patį pareiškėją.
Teiginį „Dar NŽ galėtų parašyti, kad „Meirona“ yra susijusi su restoraną ir namus stačiusiu VIPC ir tokiu verslininku D. V.“ atsakovas pripažino kaip žinią. Teismas su šia atsakovo pozicija negali pilnai sutikti, kadangi šiame teiginyje pateiktas subjektyvus vertinimas, naudojama tariamoji nuosaka, siūlant, ką galėtų parašyti, o ne konstatuojant, kad pareiškėjas susijęs su nurodyta įmone. Pareiškėjas skunde teigia, kad ši žinia neatitinka tiesos kriterijaus, nes pareiškėjas niekaip nesusijęs su šiomis įmonėmis. Tačiau pareiškėjo teiginiai nėra visiškai teisingi netgi teiginį vertinant kaip žinią. Pažymėtina, kad pareiškėjas teiginio neteisingumą grindžia tik tuo aspektu, kad jis publikacijos skelbimo metu nebuvo akcininkas šios įmonės, tačiau vien akcijų neturėjimas negali būti pagrindu pripažinti šį teiginį neteisingu. Pažymėtina, kad pareiškėjo ryšiai su teiginyje nurodytomis įmonėmis atskleisti ne šioje publikacijoje, o 15min.lt paskelbtoje 2017 m. gruodžio 19 d. publikacijoje „Skaudi statybų Kuršių nerijoje atomazga: namai gali virsti griuvėsiais, žmonės liko be turto ir įsiskolinę“ ir kitose nurodytose publikacijose. Ginčo publikacijoje paskelbti teiginiai dėl galimų pareiškėjo sąsajų su UAB „Meirona“ ir VIPC negali būti pripažinti kaip neteisingi ar be pakankamo faktinio pagrindo, nes šia žinia ar nuomone nebuvo siekiama sąmoningai iškreipti informaciją. Be to, šis teiginys yra pateikiamas kaip pasiūlymas, ką galėtų padaryti kitas subjektas, o ne fakto konstatavimas. Vien pareiškėjo subjektus situacijos vertinimas negali būti pripažinta, kad žinia paskelbta neteisinga ar, jei vertinti šį teiginį kaip nuomonę, be pakankamo pagrindo paskleistas teiginys. Teismo nuomone, šiam teiginiui kaip nuomonei apskritai netaikytinas teisingumo kriterijus, o aukščiau nurodytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad jam pateikti (apskleisti) buvo pakankamai pagrindo. Šis teiginys nėra įžeidžiančio pobūdžio, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą.
Teiginys „ kai Seimo nariai su valstiečiu J. priešaky pasiūlė Vyriausybei perimti dūlančius Profsąjungų rūmus Tautos namams, išaiškėjo, kad daugiau nei dešimtmetį juos valdė to paties MP vyriausiojo pabrolio bendrovė, ne kartą bandžiusi griuveną iškišti valstybei“ yra žinia, kuris pareiškėjo teigimu yra neteisingas, nes nepagrįstai kuriamas įspūdis, jog pareiškėjas yra susijęs su VIPC. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui priklausė nedidelė dalis šios įmonės akcijų. Kaip jau minėta anksčiau, žurnalistas, pateikdamas nuorodas ir mąstymą, kaip galėtų būti, nesiekia sąmoningai iškreipti informaciją, o pateikia savo vertinimą, kuris nėra visiškai neteisingas. Svarbu pažymėti, kad publikacijoje buvo vertinama viešąjį interesą liečianti informacija, joje aptariami tam tikri Vyriausybės sprendimai, Ministro Pirmininko veiksmai, dėl problemų Juodkrantėje griautinų pastatų, kurie tęsėsi keletą metų. Įvardijimas publikacijoje, jog UAB „VIPC Vilnius“ yra pareiškėjo (pabrolio) bendrovė, neduoda pagrindo išvadai apie 100 proc. akcijų turėjimą nurodytoje įmonėje. Kaip minėta, teiginio įvertinimas negali vykti vien remiantis gramatine sakinio struktūra, būtinas ir kitų teiginio įvertinimui reikšmingų aplinkybių ištyrimas, įskaitant publikacijos žanrą ir tikslą, teiginio santykį su kitais teiginiais ir vietą publikacijoje. Kaip jau pažymėta, pareiškėjas buvo nurodytos įmonės vadovas, atstovaujantis įmonę išorės santykiuose, matomas visuomenėje kaip šios įmonės oficialus atstovas, todėl teiginyje vartojamas perdėjimas ar provokacija, ar hiperbolizavimas neišeina už leistinos saviraiškos laisvės realizavimo ribų.
Teiginys „Atidaroma Pandoros skrynia – prasidės griovimas be ribų“, piktinosi KPD direktorė D. Varnaitė ir siūlė tų dviejų namų Juodkrantėje nugriauti. Žmonės neliktų su špyga kišenėje ir skola bankui. Valstybei nereikėtų mokėti 20 mln. Eurų kompensacijų. Bet tada ir MP S. vyriausiasis pabrolys liktų be valstybės kompensacijų?. Gal šuo čia ir pakastas?“ yra nuomonė. Kaip jau minėta anksčiau nuomonei nėra taikomas tiesios kriterijus. Pažymėtina, kad šiame teiginyje paskelbta nuomonė nežemina pareiškėjo garbės ir / ar orumo. Šiame teiginyje yra pateiktas subjektyvus žurnalisto požiūris į Kultūros paveldo departamento viešą pranešimą. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad šio teiginio dalis: „Žmonės neliktų su špyga kišenėje ir skola bankui. Valstybei nereikėtų mokėti 20 mln. Eurų kompensacijų. Bet tada ir MP S. vyriausiasis pabrolys liktų be valstybės kompensacijų?“ laikytinas žinia, kadangi šiame teiginyje pateikiamas subjektyvus pamąstymas, vertinimas ir spėjimas, išreikštas tariamąja nuosaka. Pažymėtina, kad nuomonė, jog išmokėtinos kompensacijos sudarytų 20 mln. dydžio kompensacijas, turėjo rimtą pagrindą, kadangi viešuose informacijos šaltiniuose toks dydis buvo paskelbtas. Tad šis teiginys turėjo pakankamą objektyvų pagrindą ir sąžiningai suformuluotas, naudojant leistinas žurnalistikoje aštresnes viešų asmenų kritikos priemones, keliant opią visuomenei problemą, kad, laiku nepadarius atitinkamų teritorijų planavimo sprendinių pakeitimų, pastatai turi būti griaunami, o valstybė turi sumokėti kompensacijas už nugriautus pastatus. Pažymėtina, kad aptariama publikacija nebuvo žurnalistinis tyrimas ar kitokio pobūdžio publikacija, kuriai galėtų būti taikomas tokio išsamumo, tikslumo standartas, kurį nurodo pareiškėjas. Šioje publikacijoje naudojamomis aštresnėmis kalbinėmis priemonėmis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į publikacijoje nurodytas ilgametes valstybės problemas teritorijų planavimo srityje.
Teismo nuomone, publikacijos pavadinimas ir turinys, tikslas paneigia pareiškėjo argumentus, jog žurnalisto tikslas buvo siekis kurti neigiamą įspūdį būtent apie pareiškėją ar siekis pažeminti būtent jo garbę ir / ar orumą. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimą byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 39954/08; 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Tierbefreier e.v. prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 45192/09). Pagrįsta ir objektyvi viešų asmenų kritika yra ginamas gėris demokratinėse teisinėse valstybėse, jei yra reiškiama neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti. Tad pagrįstai Tarnybos Sprendime konstatuota, jog pačia publikacija ir aptariamais ginčo teiginiais buvo siekiama atkreipti Ministro Pirmininko dėmesį dėl valstybės institucijų neveiklumo, o ne konkretų asmenį pažeminti viešai. Taigi, konstatuotina, kad ginčo teiginių turinys neperžengė teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę ribų, ja nebuvo siekiama diskriminuoti, įžeisti ar pažeminti tam tikrai socialinei grupei priklausančių asmenų.
Apibendrinant, atsakovas iš esmės pagrįstai aptariamus skunde ginčo teiginius kvalifikavo žinia ar nuomone, patikrino teiginių-žinių atitiktį tikrovei, o teiginių-nuomonių pakankamo pagrįstumo buvimą bei, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl iš esmės jo garbės ir orumo pažeidimo, pagrįstai nurodė, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skundžiamoje sprendimo dalyje skelbdamas viešą interesą turinčią informaciją nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, todėl nepažemino pareiškėjo garbės ir orumo, nepažeidė nuomonės raiškai keliamų reikalavimų. Todėl šiuo atveju, įvertinus ir tai, kad nenustatyta ir žurnalistų etikos ir informacijos skleidimų principų pažeidimų, pagrįstai pareiškėjo skundas skundžiamoje sprendimo dalyje atmestas.
Netenkinus pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimo. Atstovavimo išlaidų atlyginio klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Atmetus pareiškėjo skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo, byloje turėjęs priešingą interesą nei pareiškėjas, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ pateikė prašymą priteisti 1 035,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, už atsiliepimo parengimą (478,50 Eur) ir rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 556,80 Eur. Pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AC-199 ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantis sąskaitos už teisines paslaugas Nr. AC-199 apmokėjimą; 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AC-215 ir 2020 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymas, apmokant sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AC-215.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2018 m. IV ketvirtį (pateiktas teismui atsiliepimas), 2019 m. IV ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2018 m. II ketvirčio – 926,7 Eur, 2019 m. II ketvirčio – 1 289 Eur.
Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 2 316,75 eurus už ieškinį/skundą). Pagal Rekomendacijų 8.9 už apeliacinį skundą – 2,5 (maksimalus galėtų sudaryti 3 222,5 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą ir apeliacinį atsiliepimą neviršija nė pusės maksimalios galimos priteisti sumos, atitinka protingumo principą, teismas tenkina trečiojo suinteresuoto asmens UAB „DELFI“ prašymą priteisti 1 035,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo D. V. skundą.
Patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui DELFI, UAB iš pareiškėjo D. V. 1 035,30 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.