Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nuotoliniu būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo R. J. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties nevykdymo, suinteresuoti asmenys – A. B., R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Brigita Palavinskienė 2022 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. S-22-171-11358 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi skolininkė R. J. nevykdė teismo įpareigojimų, antstolė 2022 m. spalio 21 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei R. J..

Suinteresuotas asmuo R. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Apie teismo posėdį, vykusį 2022 m. gruodžio 12 d. 14¹⁵ val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo A. B. posėdžio metu patvirtino, kad gavo iš skolininkės R. J. 1 022,00 Eur už įsiskolinimą susidariusį nuo balandžio iki spalio mėnesio. Pareiškėjas nurodė, kad teismas savo nuožiūra turėtų spręsti dėl baudos skyrimo, tačiau akcentuoja, kad skolininkė įsiskolinimą apmokėjo tik tada, kai su ja susisiekė antstolė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų ir vykdomosios bylos Nr. 0171/22/01401 medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodyta: „Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 5 darbo dienas nuo tada, kai atsakovas A. B. pateikia ieškovei el. paštu (duomenys neskelbtini) informaciją, patvirtinančią, kad sumokėjo įmokas paslaugų tiekėjams už namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugą, už šiam namui tiektą internetą, dujas, elektrą, šildymą, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, šias sumas kompensuoti atsakovui, lėšas pervedant į atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“. Antstolė 2022 m. rugsėjo 1 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo skolininkė R. J. informuota bei jai išaiškinta, kad ji turi teisę geranoriškai vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį. 2022 m. rugsėjo 15 d. skolininkė antstolę informavo, kad nesutinka mokėti mokesčius už komunalines išlaidas, nes visa namo priežiūros našta tenka tik skolininkei, be to šiuo metu dar nėra pasibaigę teismo posėdžiai dėl bendro turto padalinimo su išieškotoju. Tą pačią dieną skolininkės laišką antstolė persiuntė išieškotojui, kuris atsakydamas nurodė, kad minėta nutartis turi būti vykdoma. Antstolė 2022 m. spalio 3 d. pakartotinai kreipėsi į skolininkę dėl teismo nutarties vykdymo, tačiau skolininkė pateikė tą pačią informaciją, kurią nurodė atsakydama į ankstesnį antstolės laišką. 2022 m. spalio 4 d. išieškotojas el. laišku informavo antstolę, kad skolininkės įsiskolinimus iki 2022 m. spalio 4 d. sudaro 828,26 Eur. Kadangi teismo nutartis buvo nevykdoma, antstolė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 ir 3 dalimis, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei R. J..

Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 4 dalimi, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus, ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai). Konstatuotina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolinininkė R. J. 2022 m. lapkričio 21 d. teismui pateikė papildomus dokumentus, iš kurių matyti, kad 2022 m. spalio 24 d. išieškotojui A. B. į jo sąskaitą pervedė 1 022,00 Eur, tai teismo posėdžio metu patvirtino pats išieškotojas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/22/01401 duomenų nustatyta, kad skolininkė atsakydavo į antstolės siųstus el. laiškus, kas rodo, kad skolininkė nevengė bendrauti su antstole, neneigė vykdytinos nutarties privalomumo. Iš vykdomosios bylos taip pat nustatyta, kad vykdomasis dokumentas teismui buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 25 d., antstolė 2022 m. rugsėjo 1 d. informavo skolininkę apie priimtą vykdomąjį dokumentą, skolininkė 2022 m. spalio 24 d. apmokėjo susidariusį įsiskolinimą, todėl galima vertinti, kad laiko tarpas, per kurį nebuvo vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neilgas, teismas neįžvelgia skolininkės piktavališko elgesio nevykdant teismo įpareigojimo.

Įvertinus šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą, aplinkybes, paaiškėjusias šio proceso metu, konstatuotina, kad procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų sankcijų paskirties, t. y. neskatintų skolininkės toliau vykdyti teismo nutartį, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties antstolės Brigitos Palavinskienės prašymas skirti skolininkei R. J. baudą atmetamas (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 771 straipsniu,

nutaria:

antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.