- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-18799-435/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11525-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, N. G., A. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, N. G., A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
1.1. Pareiškėjas nurodė, jog jis ir (duomenys neskelbtini) mirusi jo sutuoktinė S. G. turi du sūnus – N. G. ir A. G.. Pareiškėjas iki sutuoktinės mirties kartu su ja gyveno jiems priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutuoktinei esant gyvai pareiškėjas su žmona sudarė sutuoktinių testamentą, kuriuo vienas kitam paliko visą mirties dieną valdomą turtą po vieno iš jų mirties. Pareiškėjas dėl to manė, kad nieko jam daryti nereikia, todėl per 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau po sutuoktinės mirties likusį turtą pareiškėjas priėmė faktiškai jį valdydamas. Pareiškėjas toliau gyvena minėtame bute, po sutuoktinės mirties moka mokesčius už šį butą, valdo jį savo nuožiūra, naudojasi kartu su mirusia sutuoktine įgytais namų apyvokos daiktais.
1.2. Pareiškėjas nustatyti juridinį faktą prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
II. Suinteresuotų asmenų atsiliepimai
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, iš esmės pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.
3. Suinteresuotas asmuo N. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad po mamos mirties tėvas liko gyventi jų bute, toliau tuo turtu rūpinasi. Suinteresuotas asmuo į mamos palikimą nepretenduoja.
4. Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti, taip pat patvirtino, kad po mamos mirties jos palikimą faktiškai valdydamas priėmė jo tėvas pareiškėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo G. G. sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų A. G. ir N. G. motina S. G.. Po S. G. mirties paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta, į notarą dėl palikimo priėmimo po S. G. mirties niekas nesikreipė. Byloje esantys mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties toliau rūpinasi pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).
6. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Po pareiškėjo sutuoktinės, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. Palikėja kartu su pareiškėju buvo sudariusi sutuoktinių testamentą. Pareiškėjas po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau, kaip nurodė pareiškime, priėmė palikimą faktiškai valdydamas, toliau liko gyventi bute, kuriame gyveno su sutuoktine, moka komunalinius mokesčius. Palikėjos ir pareiškėjo vaikai pareiškėjo prašymui neprieštaravo.
9. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjas iki sutuoktinės mirties gyveno kartu su ja, po palikėjos mirties perėmė jos asmeninius daiktus bei rūpindamasis likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasis su juo kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
11. Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 15,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis pareiškėjas G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,20 Eur (penkiolikos eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.