Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1503-1104/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
1-1503-1104/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32842-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
V. J.
Nukentėjusysis
H. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1503-1104/2020Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-32842-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 9 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamajam V. J.,nukentėjusiajam H. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. J., 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 21:30 val., H. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia suėmęs H. V. už kaklo, pargriovė jį ant grindų, po ko, gulinčiam H. V., nemažiau kaip 7 kartus, kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiam H. V. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, virš dešinio antakio, odos nubrozdinimus veide, abiejuose rankose ties alkūnėmis, dilbiuose, šlaunyse ir blauzdose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo riešutauti, apie 8 val. grįžęs užėjo, pasibeldė į duris, atidarė H., rankoje turėjo peilį, jis (kaltinamasis) paklausė kas atsitiko. Pasakė „čia aš, V.“, ir užėjo abu į vidų, jis (nukentėjusysis) padėjo peilį ant stalo. Bešnekant gavosi kivirčas, jis (nukentėjusysis) jam (kaltinamajam), kaltinamasis jam (nukentėjusiajam) atgal trenkė tris kartus, sakė (nukentėjusysis), kad jis (kaltinamasis) girtas buvo, jis (kaltinamasis) tą dieną nebuvo girtas. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis nurodė, kad riešutauti buvo miške, maišelį turėjo, jis buvo prie kelio, prie medžio. Viduje jis (kaltinamasis) buvo be nieko. H. V. buvo išgėręs, jis (nukentėjusysis) nieko neatsakė kai kaltinamasis paklausė kam tas peilis. Jis (nukentėjusysis) buvo padėjęs peilį. Kivirčas nežino dėl ko gavosi, nežino, gal kažkas sunervavo prieš tai. Bestovint jis (nukentėjusysis) pirmas trinktelėjo kaltinamajam į veidą kumščiu. Nieko nepasakė ir tada visas konfliktas įvyko. Jautėsi alkoholio kvapas. Jis (kaltinamasis) tą dieną nebuvo gėręs alkoholio. Jis (kaltinamasis) 3 kartus sutrenkė į galvos sritį. Už kaklo nebuvo paėmęs ir ant grindų nebuvo parvertęs. Kai jis (kaltinamasis) išėjo, jis (nukentėjusysis) stovėjo, kraujas nebėgo. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis parodė, kad rūko, turėjo tada cigarečių „Festo“. Šiaip sau užėjo į svečius, eidamas pro šalį. Virtuvėje jie stovėjo, 5 minutes, paklausė (kaltinamasis) kas geresnio ir kas atsitiko. Jis (nukentėjusysis) nepasiūlė prisėsti, alkoholio ant stalo nebuvo, po stalu (kaltinamasis) nežiūrėjo. Kad girtas, ėjo kvapas ir iš elgesio matėsi. Nežino, dėl ko jam (kaltinamajam) sudavė į veidą. Į policiją ir medicininės pagalbos nesikreipė. Į nosį sudavė nestipriai, bėgo kraujas, bet nestipriai. Drabužių nebuvo išsikruvinę. Neklausė, kodėl jis (nukentėjusysis) jam (kaltinamajam) sudavė, nervas sukilo jam (kaltinamajam), jis (nukentėjusysis) jam (kaltinamajam) tik vieną kartą sutrenkė. Po to bandė gintis. Iš karto jis (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) sudavė tris kartus, nes jam (kaltinamajam) trenkė. Instinktas gavosi, kad daugiau nebelįstų prie jo (kaltinamojo) ir išėjo. Aišku negerai, gal būtų užtekę ir vieno karto. Instinktas gavosi. Jis (kaltinamasis) sudavė dėl to, kad jam (kaltinamajam) sudavė. Nesigynė, nes netikėtai, kažkaip bumt ir viskas. Nežino kodėl 7 trauminiai poveikiai. Ant stalo, virtuvėje, negali pasakyti ar buvo peleninė, nematė ir cigaretės perlaužtos. Atsiprašė nukentėjusiojo, paspaudė ranką, jis (kaltinamasis) nepyksta ant nukentėjusiojo. Atsakydamas į nukentėjusiojo klausimą, kaltinamasis nurodė, kad iš kurio miško ėjo, ėjo pro pieninę, ėjo paupiu, išlendi ant pagrindinio kelio prie pieninės. Pas jį (nukentėjusįjį) nerūkė, cigarečių neprašė, prie stalo nesėdėjo. Pats sakė nukentėjusysis – kad gali jis (kaltinamasis) užeiti. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis parodė, kad dirba nuo 8 val. iki 17 val. kiekvieną dieną. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis parodė, kad tą dieną dirbo iki 17 val. ir grįžęs išėjo riešutauti. Tą dieną, kai išėjo iš nukentėjusiojo, lauke, gatvėje nieko nesutiko. Sužalojimų pas jį (kaltinamąjį) nebuvo, nieko nesimatė ir kitą dieną. Jis (kaltinamasis) nukentėjusiojo atsiprašė policijoje. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis parodė, kad girdėjo, ką pasakojo nukentėjusysis, ne taip viskas buvo, kaip nukentėjusysis pasakojo. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis parodė, kad prisipažįsta, kad yra kaltas, 3 kartus nereikėjo trenkti.

3. Kaltinamasis V. J., apklaustas 2020 m. rugsėjo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad H. V. jis pažįsta gerai, jų santykiai iki to įvykio būdavo draugiški. Jie gyvena netolimuose kaimuose, pabendrauja. Jis yra nekartą pas jį buvęs svečiuose. 2020 m. rugpjūčio 14 d. vakarop, apie 19:00 val., jis nusprendė užeiti pas H. V. į svečius. Jis buvo riešutauti ir eidamas atgal iš miško sugalvojo užeiti pas H. V. tiesiog pabendrauti. Iš anksto jo nebuvo įspėjęs, kad užeis. Jis buvo blaivus. Jis buvo vienas. Jis pabeldė į H. V. namo duris. H. jam jas atidarė dešinėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį. Laikydamas rankoje peilį jis kažką burbuliavo. Jis H. pasakė, kad „H., savi savi, padėk tą peilį“. H. V. nuėjo ir padėjo peilį į virtuvę, o jis nuėjo paskui jį į virtuvę. H. tik padėjo peilį ant stalo ir iš niekur nieko, jam atrodo su dešinės rankos kumščiu, vieną kartą sudavė į nosį. Jam po to jo smūgio neatlaikė nervai ir jis automatiškai iš karto po jo smūgio į jo nosį, abiejų rankų kumščiais, keletą kartų sudavė jam į įvairias kūno vietas ir išėjo. Atsimena, kad pataikė į smilkinį, į žandą. Jis jam viso sudavė trys smūgius, tikrai nedaugiau ir iškarto išėjo iš jo namų. Jis jam pasirodė neblaivus. Kad jis neblaivus, jis suprato iš jo elgsenos, pasitikti žmogų su peiliu rankoje tai jau neblaivaus žmogaus elgesys. O be to, iš kvapo sklindančio nuo jo jautėsi, kad trenkia alkoholiu. Dėl savo nosies pas gydytojus nesikreipė, nes nebūtina lakstyti kaip mažam vaikui iškart pas gydytojus. Jam nosies neskaudėjo, kraujas nebėgo, nosiai pagalbos nereikėjo. Įvykio metu V. namuose kitų žmonių nebuvo. Pamatęs peilį H. rankoje jis neišėjo, nes gi gal žmogui kas negerai, gal jam pagalbos reikia, kad jis su peiliu rankose. O be to, niekada nėra turėjęs su juo konfliktų, tai tikrai nesitikėjo, kad gali įvykti tai kas atsitiko. Viso, kaip jau sakė, V. sudavė trys smūgius, pargriovęs jo nebuvo, suėmęs už drabužių nebuvo. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 78-80).

Motyvuojamoji dalis

4. Nors kaltinamasis V. J. savo kaltės visiškai nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5. Nukentėjusysis H. V., teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis atėjo, pasibeldė, atėjo, virtuvėje atsisėdo, sako „duok rūkyti“, jis (kaltinamasis) buvo išgėręs ir jis pats (nukentėjusysis) buvo išgėręs. Ant stalo gulėjo pusė cigaretės, jam (kaltinamajam) buvo per mažai pusė cigaretės ir svėrė kaltinamasis jam (nukentėjusiajam) už gerklės. Atsakydamas į teisėjo klausimą, nukentėjusysis paaiškino, kad laiko neatsimena, į laikrodį nežiūrėjo, bet buvo prietema. Kalbėjosi gal 30 min., negali pasakyti, ar turėjo peilį rankoje, kai atidarė duris, bet kad peilis ant stalo gulėjo, tai tikrai. Jis (kaltinamasis) atėjo, nei jie draugai, tiesiog pažįstami. Kaltinamasis beldėsi, atidarė nukentėjusysis duris ir nuėjo abu į virtuvę, sėdėjo, kalbėjo, negėrė. Pokalbio metu jis (kaltinamasis) paprašė rūkyti. Ant stalo buvo pusė cigaretės, jis (nukentėjusysis) rūkė, bet tuo metu cigarečių neturėjo. Žodis po žodžio ir jis (kaltinamasis) stvėrė jam (nukentėjusiajam) už gerklės. Jis (nukentėjusysis) sėdėjo per stalo kampą, juos skyrė stalo kampas. Jis (kaltinamasis), sėdėdamas prie stalo jį (nukentėjusįjį) stvėrė ir pargriovė ant žemės. Smūgius sudavė su rankomis. Visi smūgiai buvo galvon, o alkūnes susižeidė ginantis, buvo su „maike“ ir su šortais. Visos grindys buvo kruvinos. Tą dieną jis (nukentėjusysis) vartojo alkoholį. Jam (nukentėjusiajam) buvo paskutinė atostogų savaitė ir gavosi, kad į darbą neišėjo. Buvo du butelius alaus išgėręs. Niekas pas jį (nukentėjusįjį) nebuvo atėjęs tą dieną. Kaltinamasis pasišalino, dingo ir dingo. Kol jis (nukentėjusysis) atsigavo, jo (kaltinamojo) nebebuvo ir užsidarė. Kitą vakarą atvažiavo sesuo, pamatė mėlyną akį, lūpą prakirstą, išsiaiškino iki galo viską ir sesuo iškvietė policiją. Kai atvažiavo sesuo, jis (nukentėjusysis) buvo išsivalęs grindis. Atsakydamas į prokuroro klausimą, nukentėjusysis parodė, kad buvo apsirengęs „maikę“ ir šortus. Sėdint jis (kaltinamasis) pašoko ir stvėrė jam (nukentėjusiajam) už gerklės. Ne, su kėde nuvirto, bet kėdė liko stovėti. Grindys – laminatas. Griuvo ant nugaros, nežino, kaip nutiko, kad jie atsidūrėme prieangy. Jie nugriuvo abu ir jis (kaltinamasis) jį (nukentėjusįjį) gulintį mušė, jis (kaltinamasis) ant viršaus užgulė nukentėjusįjį, davė per galvą. Alkūnes užsigavo, kai tampė kaltinamasis jį (nukentėjusįjį) po grindis. Neįsivaizduoja, kaip jie iš virtuvės atsidūrė prieangyje, gal kai jis (nukentėjusysis) bandė ištrūkti. Gal kai jie grūmėsi, atsidūrė prieangyje ir iš prieangio jis (kaltinamasis) pasišalino. Sėdėjo tikrai ne 5 min., o pusvalandį gal. Kaltinamajam ne pakeliui jo (nukentėjusiojo) namai buvo, kaltinamajam reikėjo grįžti. Galėjo būti, kad nuo Šventosios upės kaltinamasis atėjo, nes ten yra lazdynų, bent būdavo anksčiau. Ryte nieko, jokių daiktų nukentėjusysis nerado. Nieko jie apie riešutus nešnekėjo. Padavė ranką kaltinamasis jam (nukentėjusiajam) policijoje. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad jo (nukentėjusiojo) namas kaltinamajam buvo visai ne pakeliui. Atleido kaltinamajam. Priešais nebuvo, bet kaltinamasis atsiprašyti nemoka. Į svečius kaltinamojo nekvietė.

6. Nukentėjusysis H. V., apklaustas 2020 m. rugpjūčio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 21:30 val., jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vartojęs alkoholio, buvo gėręs alaus. Jam būnant namuose, panašiu laiku, į svečius atėjo tame pačiame kaime gyvenantis jo pažįstamas V. J., kuris jau atėjęs buvo gerokai neblaivus, matėsi iš kalbos ir elgsenos. Jiems bekalbant, V. paprašė jo cigaretės. Jis turėjo vieną cigaretę, kuri buvo sulūžusi. Jis jam ją ir padavė. Nežino dėl ko, bet pamatė, kad jis pradėjo darytis piktas, nors jokio konflikto nebuvo, priėjęs prie jo, jo namuose pradėjo jį mušti, sugriebė jį už drabužių ir parbloškė ant žemės ir jam begulint ant grindų, rankos kumščiais, pradėjo smūgiuoti ne mažiau 15 kartų į įvairias kūno vietas, tai yra į veido ir galvos sritį, kojas, rankas. Jis pats nieko nedarė, tik dengėsi rankomis kiek galėjo galvos sritį. V. jį mušant, jis šaukė, jog kvies policiją. Po suduotų smūgių V. iš jo namų pasišalino. Jam nuo smūgių skaudėjo visą kūną, galvą, kojas, rankas, namuose visur buvo kraujo, patyrė didelį fizinį skausmą. Tą patį vakarą jam neišėjo paskambinti policijai, buvo labai susinervinęs, drebėjo rankos, galvojo, jog viskas praeis. Sekančios dienos vakare atvykusi sesuo ir pamačiusi tokį sumušta, liepė skambinti į policiją. Savarankiškai nuvykus šiandien į Ukmergės ligoninės priėmimą, po apžiūros jam nustatyti įvairus kūno sričių sumušimai, išleistas į namus. Prie apklausos prideda jam išduota gydytojo įrašą. Jis pas med. ekspertą nesikreips, nes jį jau apžiūrėjo Ukmergės medikai (b. l. 22-24).

7. Į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d. akistatos protokolas, akistata pradėta – 08:46 val., akistata baigta – 09:30 val. Pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatą asmenys parodė: V. J. – Priešais sėdintį asmenį aš pažįstu. Tai H. H.. Pavardės tiksliai neprisimenu. Iki įvykio mūsų santykiai buvo geri. H. V. – Priešais sėdintį asmenį aš pažįstu, tai V. J. ar tai V. J.. Mūsų santykiai nei geri, nei blogi. Nei aš jo gimtadienyje buvau, nei jis mano gimtadienyje yra buvęs.

7.2. Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė:

7.3. H. V., atsakydamas į klausimą, kokiu būdu 2020 m. rugpjūčio 14 d. jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nurodė, kad stvėrė V. jam su abejomis rankomis už gerklės ir pradėjo daužyti abejomis rankomis. Jeigu jis jį (H. V.) savo rankomis daužė, tai vadinasi jis (V. J.) pirmiau paleido H. V. kaklą, o tik paskui pradėjo daužyti. Pradžioje viskas vyko virtuvėje, o paskui prieangį namo, nes jis (H. V.) prieangyje atsikėlė. Viskas buvo tą dieną taip. Jis buvo nevisai blaivus. Namuose buvo vienas. Buvo jau prietema, laiko nežino, kai pas jį į namus atėjo V.. Jie iš anksto nebuvo susitarę, kad jis (V. J.) ateis. Smulkmenų neprisimena, sunku pasakyti ar jis (H. V.) V. J. atidarė duris, ar V. J. pats jas atsidarė. Na įleido V. J. į namus. Turbūt buvo jo (V. J.) prie durų pasitikti, nu kaip čia pasakius, negi fiksuos kiekvieną dalyką. V. įėjus į namus, jie abu nuėjo į virtuvę. V. J. labai norėjo parūkyti. Paprašė cigaretės, bet jis (H. V.) nedavė, nes neturėjo. Turėjo tokią nulaužtą cigaretę, bet jam nedavė. Jie šnekėjosi, atrodo viskas buvo normaliai. Jis (H. V.) net nesuprato kaip ten tas konfliktas įvyko. Visko atsiminti negali, gal žodžiais prieš tai pasipyko ir įvyko muštynės. Prisimena, kad jie abu sėdėjo prie stalo. V. J. sėdėjo stalo gale, o jis (H. V.) sėdėjo išilgai stalo ir V. J. atsistojo ir suėmė abejomis rankomis jam (H. V.) už kaklo. Ar ką nors sakė suėmęs už kaklo, jis neprisimena. Ar jis ką sakė, kai suėmė jam už kaklo, neprisimena. Suėmė už kaklo V. J. jį, stūmė ir jis (H. V.) pargriuvo ant grindų. Atsimena, kad griūnant ant grindų, V. užgriuvo ant jo. Ar jam (H. V.) griūnant, jis (V. J.) vis dar laikė jam už kaklo, neprisimena. Jis (H. V.) nugriuvo ant nugaros, o jis (V. J.) jam ant pilvo užgriuvo pilvu. Na ir tada jis (V. J.), gulėdamas ant jo (H. V.), sudavė jam daug kartų, suskaičiuoti negali, tikrai nemažiau 15 kartų į įvairias kūno vietas. Daugiausia kartų sudavė į galvą, į plaukuotą galvos dalį. Po įvykio pas jį (H. V.) ant alkūnių buvo mėlynių, bet jos gal atsirado griūnant. Atsimena, kad tuo metu, kai jie gulėjo ant grindų ir V. J. jį (H. V.) mušė, tai jis (H. V.) V. J. irgi bandė suduoti gindamasi, bet kiek kartų ir į kur sudavė, negali pasakyti. Atsimena, kad muistėsi ir rankomis, alkūnėmis bandė dengti savo galvą nuo V. J.. Po to, kai jam (H. V.) sudavė smūgius, V. kažkur dingo. Ar po visko buvo praradęs sąmonę, nežino. Dabar V. J. neturi jokių pretenzijų, tik nenori, kad V. J. vaikščiotų į jo (H. V.) namus.

7.4. V. J., atsakydamas į klausimą ar girdėjo, suprato ir tvirtina H. V. parodymus atsakė, kad parodymus girdėjo, juos suprato. Nesutinka su tuo, kad jį (H. V.) vartė ir daužė šimtą kartų. Viskas buvo paprastai. Jis (V. J.) pasibeldė į duris. H. V. pradarė duris su peiliu rankoje. Jis H. V. pasakė: Haniuk, savi, ko čia mosikuojiesi su peiliu ir viskas, jie užėjo į namo vidų. H. V. padėjo peilį ant stalo virtuvėje. H. V. peilį padėjus ant stalo, jie persimetė keletą žodžių ir viskas, ir gavo į veidą su „kuloku“ vieną kartą. Jam (V. J.) jis (H. V.) pataikė į nosies sritį. Tada nieko nebuvo, jis (V. J.) jam (H. V.) staiga atgal sudavė į galvą tris kartus, nedaugiau, su abiejų rankų „kulokais“. Jis (V. J.) H. V. sudavė ir išėjo, nežiūrėjo ar po jo (V. J.) smūgių H. V. pargriuvo ar kas atsitiko. Nenorėjo, kad būtų dar muštynių. Pretenzijų H. V. dėl to, kad sudavė jam (V. J.) į nosį, neturi.

7.5. H. V., atsakydamas į klausimą ar girdėjo, suprato ir tvirtina V. J. parodymus, atsakė, kad parodymus girdėjo. Su jais nesutinka. Lieka prie savo parodymų. Jis V. J. neatsiprašė ir neatsiprašys, nes ne jis atėjo pas V. J. į namus. Jei V. J. atsiprašytų, jis (H. V.) jam atleistų.

7.6. Pastaba V. J.. Jis gali jo (H. V.) atsiprašyti. Jei jis (H. V.) negali atsiprašyti, jis (V. J.) jo atsiprašysi. Atsiprašo už tai, kad jam (H. V.) sukėlė smurtą. Atsiprašo (atsistoja ir paspaudžiau H. V. ranką).

7.7. Pastaba H. V.. Nurodė, kad atleidžia V. J., piktumo nelaiko, bet draugais niekada nebuvo ir nebus.

7.8. V. J., atsakydamas į H. V. klausimą, kodėl jis (V. J.) jei jau yra toks taikus žmogus, vis tiek ėjo į H. V. namus, nors jo rankose pamatė peilį, atsakė, kad manė, gal H. V. su kažkuo susimušė, gal kas atsitiko, gal kas jį (H. V.) puolė, savas gi žmogus, gal kas atsitiko.

7.9. H. V., atsakydamas į V. J. klausimą, kodėl šis stovėjo su peiliu tarpdury atsakė, kad su peiliu nestovėjo. Peilis buvo ant stalo (b. l. 62-65).

8. Į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 16 d. protokolas-pranešimas, veiksmas pradėtas: 19:38 val., veiksmas baigtas: 19:43 val. Pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad: 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 21:30 val., jam būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo į jo namus pažįstamas V. J., gyvenantis tame pačiame kaime. Po kurio laiko jis paprašė cigaretės, jam padavus nulūžusią cigaretę jis supyko ir pareiškėjo namuose pradėjo pareiškėją mušti, suduodamas rankos kumščiais ne mažiau 15 kartų pareiškėjui į įvairias kūno vietas. Nuo suduotų smūgių pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, pareiškėjui bėgo kraujas. Policijai paskambino sekančią dieną. Savarankiškai nuvykus šiandien į Ukmergės ligoninės priėmimą, po apžiūros nukentėjusiajam nustatyti įvairūs kūno sričių sumušimai, išleistas į namus. Prašo ištirti šį įvykį ir nubausti V. J. įstatymo tvarka (b. l. 3-5).

9. Iš 2020 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiūra pradėta 20:20 val., o baigta – 20:40 val., protokole nurodyta, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad nuo pagrindinės gatvės pusės, užėjus į vidinį namo kiemą, yra matomos medinės lauko įėjimo durys į namą. Pro duris patenkama į namo prieangį. Einant tiesiai, prieangio gale, yra durys vedančios į virtuvės kambarį. Virtuvės kambaryje, kairėje pusėje, yra kriauklė, ant kurios yra matoma raudonos spalvos skystis, galimai kraujo. Virtuvėje ant grindų matoma neryški išdžiūvusi raudona dėmė, galimai kraujo. Apžiūrėjus patalpas, daugiau nieko nerasta, neužfiksuota (b. l. 12-119).

10. Byloje esančioje 2020 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 2510/2020 (01) nurodyta, kad: 1) H. V. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, virš dešinio antakio, odos nubrozdinimai veide, abiejose rankose ties alkūnėmis, dilbiuose, šlaunyse ir blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020 m. rugpjūčio 16. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimų susidarymo laiką nėra galimybių, dėl nepakankamo sužalojimų makromorfologinio aprašymo medicininiuose dokumentuose; 2) H. V. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) Neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; 4) Sužalojimai tikėtina padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais (b. l. 55-57).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. J. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia suėmęs H. V. už kaklo, pargriovė jį ant grindų, po ko gulinčiam H. V., nemažiau kaip 7 kartus, kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiam H. V. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, virš dešinio antakio, odos nubrozdinimus veide, abiejuose rankose ties alkūnėmis, dilbiuose, šlaunyse ir blauzdose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šiais išvadas daro įvertindamas kaltinamojo V. J. parodymus, nukentėjusiojo H. V. parodymus, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam H. V. tris smūgius, tačiau ne daugiau, už kaklo negriebė, ant žemės parvertęs nebuvo. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo H. V. parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Nukentėjusysis H. V. parodė, kad kaltinamasis stvėrė jam už gerklės ir pargriovė ant žemės, smūgius sudavė su rankomis, visi smūgiai buvo į galvos sritį, o alkūnes susižeidė ginantis (nuosprendžio 5 punktas). Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis nurodė, kad: „namuose pradėjo jį mušti, sugriebė jį už drabužių ir parbloškė ant žemės ir jam begulint ant grindų, rankos kumščiais, pradėjo smūgiuoti ne mažiau 15 kartų į įvairias kūno vietas, tai yra į veido ir galvos sritį, kojas, rankas“ (nuosprendžio 6 punktas). Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu, nukentėjusysis nurodė, kad: „sudavė jam daug kartų, suskaičiuoti negali, tikrai nemažiau 15 kartų į įvairias kūno vietas. Daugiausia kartų sudavė į galvą, į plaukuotą galvos dalį. Po įvykio pas jį (H. V.) ant alkūnių buvo mėlynių, bet jos gal atsirado griūnant“. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kaltinamasis V. J. neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau nurodė, kad tik tris kartus – „Iš karto jis (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) sudavė tris kartus, nes jam (kaltinamajam) trenkė“, „jis <...> abiejų rankų kumščiais, keletą kartų sudavė jam į įvairias kūno vietas ir išėjo. Atsimena, kad pataikė į smilkinį, į žandą. Jis jam viso sudavė tris smūgius, tikrai nedaugiau (nuosprendžio 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo parodymai, kad jis sudavė tik tris kartus, paneigtini į bylą pateikta specialisto 2020 m. rugsėjo 16 d. išvada, kurioje nurodoma, kad H. V. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, virš dešinio antakio, odos nubrozdinimai veide, abiejose rankose ties alkūnėmis, dilbiuose, šlaunyse ir blauzdose. Konstatuotos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai tikėtina padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais (b. l. 55-57). Nukentėjusiojo H. V. parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, išsamiai ir nuosekliai paaiškino kaip, prie kokių aplinkybių, jis nukentėjo nuo kaltinamo V. J.. Tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. J. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis nukentėjusiajam H. V., žodinio konflikto metu, tyčia suėmęs H. V. už kaklo, pargriovė jį ant grindų, po ko gulinčiam H. V., nemažiau kaip 7 kartus, kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiam H. V. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, virš dešinio antakio, odos nubrozdinimus veide, abiejuose rankose ties alkūnėmis, dilbiuose, šlaunyse ir blauzdose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

13. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 2K-167-693/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo V. J. smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo H. V. atžvilgiu buvo tęstinio pobūdžio, nukreipti į galvos sritį. Kaltinamasis, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo neblaivumą, suvokė, kad fizinio smurto naudojimas, suimant nukentėjusįjį už kaklo, suduodant nukentėjusiajam į veido ir galvos (plaukuotosios dalies) sritį, o nukentėjusiajam pargriuvus, toliau smūgiuojant, sukels įstatyme numatytas pasekmes. Teismas akcentuoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis griūdamas, be kitų sužalojimų, galėjo patirti ir gyvybiškai žmogui svarbios kūno vietos – galvos sužalojimus. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.

14. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz. LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Dėl bausmės skyrimo

15. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, šiai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017). Prokuroras prašo teismo pripažinti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus (girtumas nenustatytas). Aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus nurodė tik nukentėjusysis, kuris pripažino, kad pats buvo įvykio metu buvo neblaivus (nuosprendžio 5-6 punktai). Apie įvykį, kurio metu buvo sumuštas, nukentėjusysis pranešė tik kitą dieną, todėl kaltinamojo V. J. neblaivumas nusikalstamos veikos metu specialiu testu alkoholio kiekiui nustatytas nebuvo. Kitų liudytojų, kurie patvirtintų kaltinamojo neblaivumą, taip pat nėra. Kaltinamais V. J. nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus (nuosprendžio 2-3 punktai), paaiškino, kad jo elgesį išprovokavo nukentėjusysis, kuris pirmiau pats trenkė kaltinamajam į nosį (nuosprendžio 2-3 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad apie kaltinamojo neblaivumą nurodė tik nukentėjusysis, neblaivumas nebuvo nustatytas specialiomis priemonėmis neblaivumui nustatyti, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis). Byloje taip pat nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. J. prisipažino sudavęs 3 smūgius nukentėjusiajam, nurodė, kad policijoje atsiprašė nukentėjusiojo. Teismas nelaiko šių kaltinamojo veiksmų atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltinamasis nesutiko su kaltinime nurodytu suduotų smūgiu skaičiumi, nukentėjusiojo pargriovimu, todėl laikytina, kad kaltę pripažino tik iš dalies.

16. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę V. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina V. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis neteistas (b. l. 68). Nebaustas administracine tvarka (b. l. 69). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

17. Teismas, skirdamas V. J. laisvės apribojimo bausmę, kartu skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat skiria BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą draudimą – uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju H. V..

Dėl civilinio ieškinio

18. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 18,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 36--38), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo H. V. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ir teismas pripažino kaltinamąjį padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo V. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 18,80 Eur turtinė žala.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

19. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 18 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. J. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su H. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais (b. l. 89-91), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 2 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimus ir draudimus:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą;

- tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju H. V..

Išaiškinti nuteistajam V. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti paskirta papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ši bausmė gali būti keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant V. J. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su H. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 centų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Dmitrij Rancev