- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-133-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kutrienė Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- B. R., G. R., V. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjai B. R.
suinteresuoto asmens atstovei adv. S. A.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. R., G. R. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo kuriuo atmestas pareiškėjų B. R., G. R. ir V. R. prašymas dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai B. R., G. R. ir V. R. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti įstatymu nustatytą terminą palikėjos I. R., mirusios 1994-06-20, palikimui priimti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nurodė, kad jie yra I. R., kuri mirė 1994-06-20 vaikaičiai. Jų tėvas T. R., kuris buvo I. R. sūnus, mirė 1992-11-05. Pareiškėjai I. R. mirties dieną buvo mažamečiais, tėvai buvo nutraukę santuoką nuo 1992-05-19. Pareiškėjų motina K. R. su tėvo gimine jokių santykių nepalaikė, apie I. R. mirtį nieko nežinojo, todėl jokių veiksmų, būdama vaikų įstatymine atstove dėl turto paveldėjimo neatliko. Tik neseniai pareiškėjai sužinojo, kad po I. R. mirties liko palikimas-gyvenamas namas, žemės sklypai, esantys (duomenys neskebtini), Vilniuje, žemės sklypas grąžintas 2005-04-12 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu, tačiau visą I. R. palikimą priėmė jos sūnus, pareiškėjų dėdė I. R., kuris priimdamas palikimą, žinojo, kad jo brolis T. R. turėjo mažamečių vaikų, tai yra pareiškėjus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. R. su pareiškėjų reikalavimais nesutiko nurodydamas, kad I. R. palikimas atsirado nuo jos mirties momento, t.y. 1994-06-20, todėl paveldėjimo teisiniams santykiams šioje byloje turi būti taikoma 1964 metų Civilinio kodekso redakcijos nuostatos, nes 2000m. redakcijos CK 5 knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus naujam kodeksui. Suinteresuotas asmuo nesutiko su teiginiu, kad pareiškėjams bei jų motinai nebuvo žinoma apie I. R. mirtį, nes pareiškėjų motina dalyvavo I. R. laidotuvėse, o pareiškėjai bei jų motina gyvena netoli vieni kitų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškimas buvo atmestas. Iš pareiškėjų B. R., G. R. ir V. R., I. R. naudai priteista po 333,33 Lt advokato paslaugoms atlyginti.
Teismas pažymėjo, kad I. R. mirė 1994 m. birželio 20 d. Pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksą paveldint pagal įstatymą įpėdiniais lygiomis dalimis yra pirmosios eilės- mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai) bei mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties. Antros eilės įpėdiniai be kitų šiame straipsnyje išvardintų asmenų yra mirusiojo vaikaičiai. Antros eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą tik, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo (1964m CK 573 str. redakcija keista 1994-05-17 LR Įstatymu „Dėl LR CK pakeitimo ir papildymo“, kuriame buvo pakeistas LR CK 573str.). Remdamasis šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 5.11 straipsniu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai, kurie buvo 1994 m. birželio 20d. mirusios I. R. vaikaičiais, negalėjo būti šaukiami paveldėti, nes nebuvo pirmos eilės įpėdiniais. Tokią teisę galėjo turėti tik jų tėvas T. R., tačiau jis palikimo atsiradimo dieną jau buvo miręs. Dėl palikimo kreipėsi pirmos eilės įpėdinis- suinteresuotas asmuo I. R., todėl esant tokioms aplinkybėms, nors ir atstačius terminą palikimo priėmimui, toks sprendimas neturėtų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.
Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pratęsti termino palikimui priimti kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, kadangi nuo pareiškėjų senelės I. R. mirties, 1994-06-20 d. iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos 2008-10-17d. praėjo 14 metų. Po I. R. mirties pareiškėjų teisėmis dėl palikimo priėmimo privalėjo pasirūpinti jų motina K. R.. Pareiškėjų ir mirusiosios I. R. gyvenamoji vieta buvo tame pačiame (duomenys nesklebtini) kaime ir jų gyvenamąsias vietas skyrė nedideli atstumai, todėl pareiškėjų motina, patys pareiškėjai negalėjo nežinoti apie tame pačiame kaime gyvenusios I. R. mirtį. Pareiškėja G. R. pilnamete tapo 2003 m. kovo 30 d., B. R. 2007 m. balandžio 30 d., o V. R. 2005 m. sausio 26 d. Nuo pilnametystės jie turėjo ir privalėjo patys pasirūpinti savo teisių gynimu, tačiau to nedarė nepateisinamai ilgą laiko tarpą, o jokios svarbios priežastys dėl kurių tapus pilnamečiais nebuvo kreiptąsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodytos nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-12-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2006).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjai B. R., G. R. ir V. R. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškimą patenkinti.
Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas neįvertinus pareiškėjų nurodytų aplinkybių bei neištyrus bylos aplinkybių, netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Teismas netinkamai taikė 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio nuostatas, kadangi nurodyto sraipsnio 4 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Kadangi pareiškėjų tėvas mirė 1992 m. lapkričio 5 d., o jo motina I. R. 1994 m. birželio 20 d., pareiškėjams pagal įstatymą priklauso jų mirusiam tėvui tenkanti I. R. palikimo dalis. Skundžiamo sprendimo argumentai susiję su termino praleidimo priežastimis, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes teismas iš esmės vadovavosi suinteresuoto asmens atsiliepimu kurio nuostatas perkėlė į teismo sprendimą, nes Civilinio kodekso 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiškėjai nesirėmė. Teismas nenustatė ir neįvertino ar dėl kitų asmenų aplaidumo neigaimos teisinės pasekmės tenka pareiškėjams. Bylos nagrinėjimo metu liudytojų parodymais buvo patvirtinta, jog šeimos iš tikrųjų gyveno skirtinguose kaimuose, tačiau teismas nurodytos aplinkybės neįvertino, skudžiamame sprendime nepagrįstai nurodydamas, jog pareiškėjai, negalėjo nežinoti apie tame pačiame kaime gyvenusios I. R. mirtį. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog šeimos nuo 1992 metų dėl konfliktiškų tarpusavio santykių nebendravo, jų santykiai buvo priešiški. Sprendime nenurodyti argumentai, kuo remiantis teismas pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl termino palikimui priimti praleidimo laikė nesvarbiomis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėjai buvo nepilnamečiai ir negalėjo pasirūpinti savo teisių gynimu. Nustatydamas aplinkybes susijusias su termino palikimui priimti praleidimu teismas nevertino kiekvieno pareiškėjo individualiai, nesivadovavo individualaus sąžiningumo, atidaus ir rūpestingo asmens standartais, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).
Neįvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių, kiekvieno pareiškėjo individualiai, pareiškėjų motinos mažaraštiškumo, bei dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ir neatskleidė bylos esmės, kas sudaro pagrindą skundžiamąjį teismo sprendimą panaikinti (CPK 263 str., 270 str. 4d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjų argumentai, jog teismas rėmėsi atsiliepime į pareiškimą nurodytais argumentais bei atsiliepime nurodytomis įstatymo normomis (CK 38 str. 1 d.), nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui, nes priimdamas sprendimą teismas visapusiškai įvertina bylos šalių pateiktus argumentus (CPK 265 str. 2 d). Nepagrįstas skundo argumentas dėl pareiškėjų nepilnametystės, nes tokio ginčo byloje nėra. Dokumentai dėl paveldėjimo priėmimo nebuvo tvarkomi dėl nežinojimo, tačiau nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Aplinkybė, kad pareiškėjų tėvai buvo išsiskyrę, nereiškia, kad pareiškėjai po tėvų skyrybų negalėjo bendrauti su giminėmis. Be to, ginčo šalių gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Riešėje ir namai yra šalia, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog apie močiutės mirtį jie nežinojo. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nenukrypo nuo jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2006;2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006;2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Todėl apeliacinis skundas turi ūri atmestas kaip nepagrįstas, o teismo sprendimas paliktas nepakeistu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bei įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus (CPK 183 str., 185 str.), konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimas neatitinka suformuotos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str., 330 str.).
Dėl 1964 metų Civilinio kodekso 573 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl ieškovų neturėjimo subjektinės teisės paveldėti kartu su atsakovu, todėl šalina iš teismo sprendimo motyvojamosios dalies šias pirmosios instancijos teismo išvadas ir argumentus sekančių išvadų ir argumentų pagrindu:
Teismo teiginys, kad 1964 metų Civiliniame kodekse galiojusiame palikimo atsiradimo metu, nebuvo nustatytas paveldėjimas atstovavimo teise, todėl pareiškėjai, mirusiosios vaikaičiai – esant pirmos eilės įpėdiniams, negali pretenduoti į palikimą yra klaidingas.
1964 metų Civilinio kodekso 573 straipsnio 4 dalyje (galiojusioje I. R. mirties dieną) yra nustatyta vaikaičių teisė paveldėti kartu su pirmosios eilės įpėdiniais jų tėvais ar motinomis, kurių palikimi atsiradimo metu nebėra gyvų, priklausančią turto dalį. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kurią būtų paveldėję jų tėvas ar motina, jeigu jie būtų gyvi palikimo atsiradimo metu. Toks paveldėjimas vadinamas paveldėjimu atstovavimo teise.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovai šioje byloje turėjo tokią pačią subjektinę teisę paveldėti palikėjos I. R. palikimą kaip ir atsakovas.
Dėl termino palikti priėmimą pratęsimo
Pagal 1964 metų Civilinio kodekso 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, 2000 metų Civilinio kodekso 5.50 straipsnis nustato trijų mėnesių terminą.
Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kaip jau paminėta, palikėja I. R. mirė 1994 m. birželio 20 d., pareiškėjams B. R. esant 4 metų amžiaus, G. R. 9 metų amžiaus bei V. R. esant 7 metų amžiaus. 1964 metų Civilinio kodekso 2 skirsnio normos, 2000 metų Civilinio kodekso 2 skirsnio normos nustatė, kad nepilnamečius vaikus atstovauja ir jų civilines teises įgyvendina jų tėvai.
Pareiškėjai nurodė, kad jų motina K. R. po pareiškėjų tėvo T. R. mirties bei po palikėjos I. R. mirties su atsakovu santykių nepalaikė, pareiškėjų palikimo teisiniuose santykiuose neatstovavo.
Šios pareiškėjų nurodytos aplinkybės byloje nenuginčytos (CPK 178 str.).
Į bylą pateiktas atsakovo I. R. pareiškimas Vilniaus rajono 1 notarų biurui (b.l. 79) įrodo, kad atsakovas savo pareiškime pareiškėjų, kaip paveldėtojų nenurodė.
Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjai negalėjo realiai įgyvendinti savo, kaip paveldėtojų teisės atstovavimo teise ne dėl savo kaltės. Pareiškėjai G. R. ir V. R. pilnamečiais tapo atitinkamai 2003 ir 2005 metais, o B. R. 2007 metų balandžio 30 d., prašymas pratęsti terminą palikimui priimti paduotas 2008 m. lapkričio 17 d., todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 5 d.) sprendžia, kad yra pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti pareiškėjai B. R., kaip mažiausiai praleidusiai terminą palikimui priimti nuo tada, kai ji tapo pilnamete.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš suinteresuoto asmens I. R. pareiškėjai B. R. priteistinos 157 Lt žyminio mokesčio išlaidos, o valstybei 19,70 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Pareiškėjos B. R. apeliacinį skundą patenkinti, o pareiškėjų G. R. ir V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Pratęsti pareiškėjai B. R. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą palikėjos I. R. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1994 m. birželio 20 d., palikimui priimti kaip praleistą dėl svarbios priežasties.
Priteisti iš suinteresuoto asmens I. R. a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai B. R. 157,00 Lt žyminio mokesčio, o valstybės naudai 19,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš B. R., I. R. naudai priteistos 333,33 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Pašalinti iš sprendimo motyvojamuosios dalies teismo sprendimo argumentus, kuriais pirmos instancijos teismas motyvavo pareiškėjų neturėjimą teisės paveldėti atstovavimo teise pagal 1964 metų Civilinio kodeko 573 straipsnio 4 dalį.