Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančio fizinio asmens V. P. bankroto administratoriaus Manto Milinio prašymą dėl patikslinto bankrutuojančio fizinio asmens V. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano (toliau – patikslintas mokumo atkūrimo planas) tvirtinimo, suinteresuotas asmuo (kreditorius) akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 27 d. teisme gautas bankrutuojančio fizinio asmens V. P. bankroto administratoriaus Manto Milinio prašymas patvirtinti 2020 m. vasario 4 d. patikslintą V. P. mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodoma, kad 2020 m. vasario 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditorius AB SEB bankas nepritarė patikslinto plano projektui, tačiau bankrutuojantis asmuo pateikė bankroto administratoriui paaiškinimą dėl 2020 m. vasario 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriaus išsakytų pastabų bei prašymą pateikti teismui tvirtinti 2020 m. vasario 4 d. patikslintą V. P. mokumo atkūrimo planą.

Teismo posėdyje bankrutuojantis fizinis asmuo V. P. prašė patvirtinti 2020 m. vasario 4 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą. V. P. paaiškino, kad nors teismo sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su juo, tačiau faktiškai sūnus gyvena su mama Italijoje, todėl bankrutuojantis fizinis asmuo teikia jam išlaikymą. Pinigus perduoda grynaisiais pinigais, išlaikymo teikimas ir dydis nėra įformintas.

Bankroto administratorius Mantas Milinis ir kreditoriaus AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta bankroto administratoriui ir kreditoriui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi V. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Mantas Milinis.

2017 m. liepos 31 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens V. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, t. y. patvirtintas kreditoriaus AB „SEB“ bankas 148 036,95 Eur finansinis reikalavimas.

2017 m. spalio 30 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas teismui pateiktas bankrutuojančio fizinio asmens V. P. 2017 m. spalio 9 d. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas.

2020 m. vasario 14 d. vyko bankrutuojančio asmens V. P. kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 6), kurio metu svarstytas klausimas dėl pritarimo patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui. Iš teismui pateikto 2020 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenio nustatyta, jog vienintelis pareiškėjo kreditorius AB „SEB“ bankas, turintis 100 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, nepritarė 2020 m. vasario 4 d. patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui. Prie balsavimo raštu biuletenio kreditorius pateikė priedą, kuriame užfiksuotos kreditoriaus pastabos.

Nustatyta, jog kreditorius nepritarė patikslintam 2020 m. vasario 4 d. mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plane nepateikiama jokia informacija apie neteisėtai panaudotų piniginių lėšų kompensavimą (terminus bei sumas); taip pat pagal pateiktą sąskaitos išrašą matyti, jog bankrutuojančio asmens darbo užmokestis yra didesnis nei 900 Eur, tačiau plane nėra nurodoma kur ir kaip būtų naudojamas piniginių lėšų perviršis, jei toks būtų. Be to, kreditorius susipažinęs su bankrutuojančio asmens pateiktu paaiškinimu pažymėjo, kad bankrutuojančio asmens pasiaiškinimas, jog jis nežinojo, kad padidėjus pajamoms reikia tikslinti mokumo atkūrimo planą yra visiškai nepriimtinas ir nepateisina bankrutuojančio asmens veiksmų. Kreditorius taip pat nurodė, kad pritars šioms bankrutuojančio asmens išlaidoms 1080 Eur (580 Eur operacijų išlaidoms, 500 Eur vaistams), mamos slaugymui – 500 Eur bei laidotuvių išlaidoms – 3 000 Eur, viso 4580 Eur, tačiau nepritars niekuo nepagrįstoms 314,36 Eur telekomunikacijų išlaidoms bei 5000 Eur išlaidoms neva skirtoms nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Bankrutuojantis asmuo pats rengė ir teikė mokumo atkūrimo planą, kuriame nurodė jam reikalingų išlaidų dydį ir jei telekomunikacijų išlaidos būtų reikalingos jas bankrutuojantis asmuo ir turėjo įtraukti į būtiniems poreikiams skirtas lėšas, o ne savo nuožiūra ir pagal savo užgaidas leisti neinformuojant nei bankroto administratoriaus, nei kreditorių. Teismo sprendimu 400 Eur mėnesiui išlaikymas ir 4800 Eur skola sūnaus išlaikymui buvo priteista iš D. P., o ne iš V. P.. Bankrutuojančio asmens pasiaiškinimas, jog jis remdamasis žodiniu susitarimu skyrė 5 000 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui nėra niekuo pagrįstas ir negali būti laikomas tikru. Bankrutuojančio asmens sąskaitoje nėra jokių įrodymų, jog jis mokėjo buvusiai sutuoktinei 200 Eur per mėnesį įmokas sūnaus išlaikymui. Kreditoriaus manymu, bankrutuojantis asmuo teikdamas patikslinto mokumo atkūrimo plano projektą jame prie einamųjų įmokų kreditoriams turi numatyti neteisėtai panaudotų piniginių lėšų kompensavimo kreditoriams mechanizmą (terminus bei sumas). Iš esmės analogiškus argumentus kreditorius nurodė ir teismui pateiktame atsiliepime.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 1–10 dalyse nustatyta plano tvirtinimo procedūra, o šio straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Pagal FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimą, 6 dalį, teismas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl plano. Pagal FABĮ 8 straipsnio 7 dalį, teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti plano trūkumai. Pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratoriumi, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015).

FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats planą keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Įvertinus teismo 2017 m. spalio 30 d. patvirtinto mokumo atkūrimo plano ir šiuo metu teismui teikiamo tvirtinti 2020 m. vasario 4 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano turinį, matyti, kad patikslintame mokumo plane yra numatytos didesnės bankrutuojančio fizinio asmens V. P. pajamos (vietoj 600 Eur, 900 Eur per mėnesį) bei didesnės jo būtinosios išlaidos (vietoj 400 Eur, 724 Eur per mėnesį).

Iš prašomame patvirtinti patikslintame mokumo atkūrimo plane esančios lentelės matyti, kad į bankrutuojančio asmens būtinuosius poreikius naujai įtrauktos 200 Eur išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ydinga praktika lėšas, skirtinas nepilnamečio vaiko išlaikymui, įtraukti į lėšas, reikalingas bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimo prievolė yra bankrutuojančio asmens turtinė prievolė. Mokumo atkūrimo plane numatyta kas mėnesį išlaikymo suma turi būti priskirta prie kreditoriams paskirstytinų sumų kaip pirmos eilės kreditorinis reikalavimas. Už minėtos sumos išmokėjimą nepilnamečio kreditoriaus įstatyminei atstovei privalo būti atsakingas bankroto administratorius. (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-855-273/2018). Be to, minėtoje aukštesnės instancijos teismo nutartyje pažymėta ir tai, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis priskyrimas prie bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumos yra ydingas dar ir dėl to, kad būtiniems poreikiams tenkinti skirtas lėšas, neviršydamas nustatytos sumos, bankrutuojantis asmuo gali naudoti savo nuožiūra.

Šios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad V. P. bankroto byloje nėra pareikšta kreditorinių reikalavimų, susijusių su išlaikymo vaikui prievolės vykdymu.

Pabrėžtina ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su bankrutuojančiu asmeniu ir vaikui išlaikymas priteistas iš skyrium gyvenančios mamos (Nr. 2FB-7317-1030/2017, b. l. 30-34). Pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad kelis metus jo sūnus gyvena su mama Italijoje. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teikia išlaikymą vaikui grynais pinigais, pinigus perduoda jam ir mamai atvykus į Lietuvą, bendra suteikto išlaikymo suma 5 000 Eur. Pažymėtina, kad teismo posėdyje pagarsintas bankrutuojančio asmens susirašinėjimas su sūnumi leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad bankrutuojančio asmens nepilnametis vaikas šiuo metu yra Italijoje, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių sūnaus gyvenimo su motina trukmę, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimą, bankrutuojančio asmens jam teikiamo išlaikymo faktą, dydį ir bendro suteikto išlaikymo apimtį.

FABĮ 17 straipsnio 1 punkte numatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą.

Ši nuostata, be kita ko, suponuoja, kad, pasikeitus bankrutuojančio fizinio asmens pajamoms ir (ar) išlaidoms, kaip nagrinėjamu atveju, yra teisinis pagrindas mokumo atkūrimo plano tikslinimui. Tačiau šį teisinį reguliavimą aiškinant FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, bankrutuojantis fizinis asmuo savo teise inicijuoti mokumo atkūrimo plano patikslinimą turi naudotis, atsižvelgdamas į savo kreditorių interesus. Be to, mokumo atkūrimo plano patikslinimas turi būti suderinamas su pirmiau minėtais teismų praktikoje suformuluotais sąžiningų bankrutuojančio asmens pastangų vykdyti mokumo atkūrimo planą, sąžiningo ir aktyvaus naudojimosi savo teisėmis principais.

Pažymėtina, kad pagal FABĮ 16 straipsnio 1, 6 punktus fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo: atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių.

Pažymėtina, kad bankrutuojantis fizinis asmuo neneigia tos aplinkybės, kad jis turėjo papildomų pajamų bei išlaidų (gydymo, laidotuvių, vaiko išlaikymo, telekomunikacijų), kurios 2017 m. spalio 30 d. patvirtintame mokumo atkūrimo plane, nebuvo aptartos ir buvo panaudotos ir prisiimtos bankrutuojančio fizinio asmens nuožiūra. Teismo vertinimu, pirmiau minėtus sąžiningumo ir aktyvumo kriterijus atitinka toks bankrutuojančio asmens elgesys, kad, atsiradus papildomoms plane nenumatytoms išlaidoms ir (ar) pajamoms, bankrutuojantis asmuo kuo greičiau pasinaudotų FABĮ 17 straipsnio 1 punkte numatyta savo teise inicijuoti plano patikslinimą. Bankrutuojantis fizinis asmuo savo rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta, kad yra susidaręs perviršis, kurį jis pasiruošęs sumokėti kreditoriui, tačiau duomenų apie šitų piniginių lėšų išmokėjimą kreditoriui nėra. Taigi nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo, nei atsiradus papildomoms išlaidoms, nei padidėjus pajamoms, mokumo atkūrimo plano iš karto netikslino. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su kreditoriaus pozicija, kad toks mokumo atkūrimo plano tikslinimas, kuriame nėra aptariamas, įgyvendinant pirmiau patvirtintą mokumo atkūrimo planą, nepaskirstytų piniginių lėšų tikslus dydis, jų paskirstymas ir galbūt nepagrįstai bankrutuojančio fizinio asmens ne pagal planą ir be kreditoriaus sutikimo panaudotų piniginių lėšų grąžinimo mechanizmas, pažeidžia teisėtus kreditoriaus interesus.

Kaip minėta, plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad patikslinto plano tvirtinimas neproporcingai ir nepateisinamai suvaržytų kreditoriaus interesus, todėl patikslintas mokumo planas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi teismas,

nutaria:

Netvirtinti patikslinto 2020 m. vasario 4 d. bankrutuojančio fizinio asmens V. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano

Išsiųsti nutarties kopijas bankroto administratoriui, bankrutuojančiam asmeniui ir kreditoriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.