Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. L. (G. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iki bausmės atlikimo nedirbęs, teistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 300 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, 14 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. kovo 6 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. vasario 19 d., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai su savimi laikė nedidelį kiekį 0,0013 g psichotropinės medžiagos – 4-fluoro-MDMB-BINACA, kol 2020 m. sausio 23 d., 15 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, buvo sustabdytas ir pareigūnams atlikus dalinę kratą pas jį buvo rasta ši psichotropinė medžiaga. Tokiu būdu G. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2020 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų pranešime nurodyta, kad G. L. nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (2019 m. rugpjūčio 30 d.) buvo atlikti neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo testai: 2019 m. rugsėjo 18 d. – testas teigiamas AB-PINACA ir MCAT (Teismo pastaba. Sintetinis kanbinoidas ir mefedronas); 2020 m. sausio 14 d. – testas teigiamas MET, AMP, TCA, TMC, BZOL (Teismo pastaba. Metamfetaminas, amfetaminas, tricikliai antidepresantai, vaistas, skirtas ŽIV gydyti, benzodiazepinai), 2020 m. sausio 23 d. – testas teigiamas ABP (2 t., b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Asmens kaltei konstatuoti nepakanka vien draudžiamų medžiagų radimo fakto, kadangi kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, sintetinių kanabinoidų darinių grupė yra psichotropinė medžiaga.

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. L. kaltė padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog jis iš esmės pripažįsta, jog prie savęs laikė narkotines medžiagas, kurios buvo paimtos dalinės kratos metu. Tokius duomenis taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai J. T., Č. B., D. V., P. D. ir D. S., kurių parodymai išliko nuoseklūs viso tyrimo metu. Jie parodė, jog J. T. per kameras pastebėjo koridoriuje G. L., kuris buvo galimai apsvaigęs, svirduliavo į šonus, buvo sutrikusi jo koordinacija. Specialistams nedelsiant išėjus į koridorių, sulaikius G. L. ir atlikus jo dalinę kratą, pas jį kišenėje buvo rastas suvyniotas popierėlis su medžiaga, panašia į tabaką, rankoje jis laikė nuorūką. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jie buvo apklausiami teisme prisiekę ir įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Taip pat paminėtina, jog analogiški duomenys, patvirtinantys liudytojų parodymus, nurodyti ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus 2020 m. sausio 23 d. A. A. ir J. T. tarnybiniuose pranešimuose, Č. B. ir D. V. surašytame asmens kratos protokole bei 2020 m. sausio 27d. savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo ir 2020 m. vasario 4 d. daiktų apžiūros protokoluose.

Teismas pažymi, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, o tai reiškia, jog veika laikoma baigta nuo bet kurios vienos iš išvardintų veikų atlikimo momento, šiuo atveju nuo laikymo pradžios momento. Remiantis teismų praktika, nustatant laikymo faktą, svarbu, kad šios medžiagos buvo kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Be kita ko, esminės reikšmės neturi ir tai, kas yra šių medžiagų savininkas, t. y. tai, kam priklausė narkotinės medžiagos, jei nustatoma, kad jas laikantis asmuo suvokė, jog laiko būtent narkotines medžiagas. Nors kaltinamasis ir nurodo, jog šias medžiagas rado laiptinėje, ant palangės, supakuotas į popierėlį, tačiau pats patvirtino, jog jas pasiėmė, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad tuo metu psichotropinė medžiaga neginčijamai buvo kaltinamojo G. L. žinioje, iki kol buvo paimta dalinės kratos metu.

Teismui taip pat nekyla abejonių, jog pas G. L. rasta medžiaga yra psichotropinė. Tai patvirtina 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta jog ištyrus pateiktą augalinės kilmės medžiagą nustatyta, kad tiriamoji medžiaga yra tabakas, į kurį pridėta sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, kurio grynoji masė 0,0013 g, kuris yra sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1-ajam pogrupiui priskiriama psichotropinė medžiaga (1 t., b. l. 35-36). Teismas, spręsdamas ar rastas 0,0013 g rastas medžiagos kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis sintetinių kanabinoidų darinių grupės yra ne daugiau kaip 0,005 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo G. L. laikytos psichotropinės medžiagos atitinka nedidelio kiekio ribas, todėl nurodytas psichotropinės medžiagos kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Kaip minėta, asmens kaltei konstatuoti nepakanka vien draudžiamų medžiagų radimo fakto, kadangi kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį.

Nors kaltinamasis neigia supratęs, jog jo rastas ir laikytas tabakas yra su priemaišomis, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kai gynybinę poziciją, kadangi juos paneigia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Pirmiausia paminėtina, jog kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog anksčiau parūkydavo „žolės“, taigi jo teisme duoti parodymai, jog anksčiau niekada nerūkė tabako su priemaišomis, prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 124-126). Tai, kad jis anksčiau yra vartojęs psichotropines medžiagas, patvirtina ir byloje esantys duomenys, jog G. L. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuo jo atvykimo 2019 m. rugpjūčio 30 d., iki 2020 m. sausio 23 d. (nagrinėjamos nusikalstamos veiks padarymo), t. y. per trumpesnį nei pusės metų laikotarpį, buvo 3 kartus darytas neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų testas, kurių metų buvo gauti teigiami rezultatai dėl apsvaigimo nuo įvairių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat ir sintetinio kanabinoido (2 t., b. l. 52). Taigi matyti, jog G. L. yra žinomas su tabaku sumaišytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų skleidžiamas kvapas, o jo parodymai, jog jis nesuprato, kad rasta medžiaga nėra tabakas, yra jo gynybinė versija. Tai, kad G. L. galėjo ir turėjo suprasti, jog rastas tabakas yra su priemaišomis patvirtina ir apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja J. T. parodė, kad nuteistieji pataisos namuose dažniausiai rūko apipurkštą tabaką, kuris turi specifinį kvapą, tačiau kadangi pati nėra rūkanti, negali jo atskirti. Liudytojas A. A. taip pat parodė, jog pas G. L. buvo rasta medžiaga, nuo kurios sklido specifinis kvapas, kuris jam asocijuojasi su pelėsinio sūrio ar pelėsinės dešros kvapu. Liudytojai D. V., D. S. ir P. D. parodė, kad rasta medžiaga skleidė stiprų, į acetoną panašų kvapą, kuris tikrai nebuvo būdingas tabako kvapui. P. D. dar pažymėjo, jog yra rūkantis įprastą tabaką ir rastos medžiagos skleidžiamas kvapas akivaizdžiai buvo ne tabako kvapas. Taip pat paminėjo, jog šiuo metu pataisos namuose yra paplitęs kažkuo apipurkštas tabakas, o iš kur jį gauna nuteistieji, nežino. Matyti, kad iš esmės visi liudytojai paminėjo, kad rasta medžiaga skleidė pakankamai stiprų specifinį, tabakui nebūdingą kvapą. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Remiantis išdėstytais argumentais teismas laiko visiškai įrodyta, jog kaltinamasis G. L. suprato, kad jo rastas ir surūkyta medžiaga yra tabakas sumaišytas su narkotine ar psichotropine medžiaga.

Teismas taip pat pažymi, jog nenustatė G. L. tikslo pas jį rastą psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į rastos narkotinės medžiagos nedidelį kiekį bei suradimo aplinkybes – pas jį rasta psichotropinė medžiaga buvo dalinai surūkyta, t. y. pas jį rankoje buvo rasta apie 4,5 cm ilgio, baltos spalvos popieriuje, kuris yra susuktas, nuorūka, kurios vienas galas nudegęs, pajuodavęs. Taip pat rasta polietileniniame maišelyje suberta rusvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios, kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, rastos medžiagos kiekis itin mažas (1 t., b. l. 24-29). Tokius duomenis taip pat patvirtina ir tai, jog 2020 m. sausio 23 d. buvo nustatytas G. L. apsvaigimas, su kuriuo pareigūnų teigimu jis sutiko, tačiau nepasirašė dėl nemokėjimo rašyti (1 t., b. l. 4). G. L. pats teigė, jog buvo surūkęs dalį cigaretės, kuri buvo pas jį rasta ir kurios nebaigė rūkyti, kadangi pajuto, jog kažkas ne taip. Jo apsvaigimas buvo nustatytas iš jo netikslių judesių, svirduliavimo einant ir stovint (1 t., b. l. 8-9). Duomenis, kad jis buvo apsvaigęs patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, kurie parodė, kad pastebėjus G. L. galimai apsvaigusį ir nuvedus atlikti testo, pastarasis dėl apsvaigimo negalėjo nieko atsakyti ir atlikti testo, dėl ko jis buvo nuvestas į izoliacinę patalpą, o testas buvo atliktas tik po kurio laiko, kurio rezultatai buvo teigiami (1 t., b. l. 8-9). Sugretinus visas nurodytas aplinkybes su kaltinamojo G. L. parodymais, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog G. L. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo ją platinti.

Kartu teismas konstatuoja, kad išanalizavus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vadovaujantis in dubio pro reo principu iš kaltinimo šalintinas G. L. inkriminuotas objektyvusis veikos požymis – narkotinės medžiagos įgijimas, pastarojo neįrodžius. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis G. L. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 4-fluoro-MDMB-BINACA. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju G. L. buvo pateiktas kaltinimas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą. Matyti, jog kaltinamajam įgijimas preziumuojamas remiantis nustatytu šios psichotropinės medžiagos laikymo faktu bei kaltinamojo parodymais, kad šią medžiagą jis rado ant palangės. Šie jo parodymai nėra patvirtinti jokia kita bylos medžiaga, todėl negali būti vertinami kaip pagrindžiantys jo kaltę įgijus psichotropinę medžiagą būtent tokiu būdu. Pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarautų BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių. Nors (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir yra vaizdo stebėjimo kameros, tačiau vieta, kurioje galimai G. L. rado ir vartojo psichotropinę medžiagą, filmuojama nebuvo, tai matyti iš 2020 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pateiktų fotonuotraukų. Liudytoja J. T. parodė, kad laiptinė, kurioje buvo G. L., nėra filmuoja, liudytojas A. A. taip pat patvirtino, jog nors pataisos namuose ir filmuojamos patalpos, tačiau kaltinamieji, kurie ten gyvena ir nuolat būna, greičiausiai žino, kuriose vietose nėra filmuojama. Be to liudytojas P. D. parodė, jog narkotinės medžiagos į pataisos namus būna permetamos per tvorą, su dronais ir tai vyksta vos ne kiekvieną pamainą. Kadangi byloje nėra neabejotinų tikrąsias narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vadovaujantis principu, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, teismas šalina iš G. L. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos įgijimą – kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, kad G. L. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai su savimi laikė nedidelį kiekį 0,0013 g psichotropinės medžiagos – 4 fluoro-MDMB-BINACA, kol 2020 m. sausio 23 d., 15 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, buvo sustabdytas ir pareigūnams atlikus dalinę kratą pas jį buvo rasta ši psichotropinė medžiaga. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka pagrįstai išvadai, jog kaltinamojo G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl G. L. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda arba areštas.

Teismas nenustatė kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. G. L. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis jauno amžiaus, našlys, 1 kartą teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nuo 2015 m. kovo 6 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 98-100), (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojamas ne itin teigiamai, bausmės atlikimo metu 35 kartus pažeidė bausmės atlikimo režimą, visos 35 nuobaudos galiojančios, dėl ko skirta nuobauda – 6 mėn. drausmės grupės (1 t., b. l. 97), per paskutinius 5 metus 2 kartus baustas administracine tvarka, abu pažeidimai dėl neteisėto narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo (1 t., b. l. 102-104), visi administraciniai nusižengimai padaryti laisvės atėmimo įstaigoje, bausmės atlikimo metu, šis baudžiamasis nusižengimas taip pat padarytas atliekant laisvės atėmimo bausmę. G. L. priklausomybės ligų centre konsultuotas ar gydytas nebuvo (1 t., b l. 96), duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėse byloje nepateikta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas lygus šios rūšies bausmės vidurkiui, t. y. 27 paras. Teismas mano, jog būtent tokia bausmė proporcinga kaltinamojo veiksmams, bei atitinka kaltinamojo asmenybę bei bausmei keliamus tikslus.

Pažymėtina, jog nors šiuo metu pagal galiojančią BK 75 straipsnio redakciją asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, tačiau šiuo atveju teismas bausmės vykdymo atidėjimo nesvarsto, kadangi nuteistasis atlieka terminuotą laisvės atėmimą už labai sunkų nusikaltimą, už kurį bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

Kadangi šis baudžiamasis nusižengimas padarytas neatlikus 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės (susisiekus telefonu su laisvės atėmimo įstaiga nustatyta, kad šiai dienai liko neatlikta 8 m. 4 mėn. 1 d. laisvės atėmimo bausmė), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, G. L. paskirta 27 parų arešto bausmė keistina į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 15 dienų laisvės atėmimo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3.2.1., 11 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 204,34 Eur (2 t., b. l. 59-60).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai yra apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtą 14 m. laisvės atėmimo bausmę, ją atlieka nuo 2015 m. kovo 6 d., byloje nėra duomenų, jog jis šiuo metu dirbtų, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir pasak jo, yra remiamas artimųjų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Byloje taip pat pateikti duomenys, jog byloje atlikto tyrimo Nr. 11-190 (20) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimas“ vertė 373,50 Eur (1 t., b. l. 33). BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. BPK 103 ir 104 straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su minėtu tyrimu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, išlaidos už tyrimą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimas“ iš kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo atlikimo likęs 0,6141 g tabakas su sintetiniu kanabinoidu – 4-fluoro-MDMB-BINACA ir nuorūkos dalis, supakuoti į voką, kuris antspauduotas Lietuvos teismo ekspertizės centro spaudu ,,PAKETAMS“ ir saugomi (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus kabinete Nr. 313 priskirtame seife (1 t., b. l. 34-37), vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsni, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

G. L. (G. L.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64 straipsnio 3 dalimi, bausmę paskirtą šiuo nuosprendžių iš dalies pridėti prie Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (8 metų 4 mėnesių ir 1 dienos) pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo ir paskirti G. L. 8 metų 4 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 204,34 Eur (du šimtai keturių eurų 34 ct) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos G. L. (G. L.) teikimą.

Nepriteisti narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo vertės – 373,50 Eur (trys šimtai septyniasdešimt trijų eurų 50 ct).

Daiktus – 0,6141 g tabako su sintetiniu kanabinoidu – 4-fluoro-MDMB-BINACA ir nuorūkos dalį, supakuotus į voką, kuris antspauduotas Lietuvos teismo ekspertizės centro spaudu ,,PAKETAMS“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendį išversti į rusų kalbą ir išsiųsti G. L. (G. L.), o nuosprendžio įsiteisėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio, išversto į rusų kalbą, įteikimo G. L. (G. L.) dienos.

Kiti proceso dalyviai nuosprendį gali skųsti per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.