Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Austėjai Riškuvienei ir Silvijai Damušytei Mirandai

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja A. J. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NMA) direktoriaus 2023-04-03 įsakymą „Dėl A. J. pareiginės algos koeficiento nustatymo“ (toliau ir – skundžiamas Įsakymas), kuriuo patvirtinta NMA valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2023-03-27 išvada Nr. PS11-1 dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo nepatenkinamai; 2) priteisti iš NMA pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu vertinimu, kreipėsi dėl jos veiklos vertinimo į NMA valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją (toliau ir – Komisija). Komisija 2023-03-27 išvada Nr. PS11-1 pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pateikė pasiūlymą „valstybės tarnautojai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientą intervale esančią pareiginę algą - 1“.

2.2. 2023-03-29 NMA l. e. p. direktorius T. O. pareiškėjai pateikė nepasirašytą ir neatitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ir – VTĮ) reikalavimų pasiūlymą dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, išmokant dviejų mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Po pareiškėjos 2023-03-30 elektroninio laiško, pareiškėjai buvo pateiktas įstatymo reikalavimus atitinkantis pasiūlymas dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, išmokant dviejų mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

2.3. Skundžiamu įsakymu pareiškėjai nuo 2023-04-05 nustatyta mažesnė alga taikant 1,00 mažesnį koeficientą, negu jai iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas. Nurodyta nuo 2023-04-03 mokėti pareiškėjai pareiginę algą, taikant 7,60 pareiginės algos koeficientą. Skundžiamu Įsakymu buvo patvirtina Komisijos 2023-03-27 išvada Nr. PS11-1, kuria pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai.

2.4. Pareiškėja, suprasdama, kad jai bus sudarytos itin nepalankios sąlygos tolesniam darbui NMA, 2023-04-07 sutiko su pasiūlymu dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, išmokant dviejų mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Dėl realių vertinimo priežasčių

3. Pareiškėja mano, kad tokį jos vertinimą lėmė jos nesutikimas su susiklosčiusia NMA vidaus audito sistema, kuri realiai neveikia, yra tik imituojama, skirta ne pažeidimams ir trūkumams atskleisti, o juos užmaskuoti ir paslėpti. Audito skyriaus l. e. p. vedėja K. D. ne kartą nurodė, kad pareiškėja netinkamai supranta vidaus audito paskirtį ir tikslą NMA. Vidaus audito tikslas NMA neturėtų būti trūkumų, juo labiau esminių, nustatymas. Jokie esminiai trūkumai neturėtų būti fiksuojami audito ataskaitose. Vidaus audito paskirtis - geranoriški, kolegiški patarimai audituojamiesiems, kuriems neturėtų kelti rūpesčių audito ataskaitų rekomendacijos. Taigi, audito ataskaitos, anot K. D., turėtų būti tokios, kad jos patiktų ir įtiktų audituojamiesiems. Tokią NMA vidaus audito sampratą ir paskirtį Audito skyriaus l. e. p. vedėja K. D. greičiausiai sugalvojo ne pati. Jai tokios „vidaus audito sistemos“ įdiegimą NMA greičiausiai pavedė užtikrinti NMA direktoriaus pavaduotojas T. O. NMA direktoriaus pavaduotojui T. O. nebuvo pavesta kuruoti Audito skyriaus veiklą, tačiau jis tiesiogiai kišosi į Audito skyriaus veiklą, atliekamus auditus, tikslu užtikrinti, kad jokie esminiai trūkumai nebūtų nustatyti jo kuruojamuose NMA padaliniuose, kad vidaus auditas tik patvirtintų „puikią“ jų veiklą. Audito skyriaus l. e. p. vedėja K. D. patikimai vykdė šią T. O. jai pavestą misiją - užtikrindavo reikiamą spaudimą auditoriui, kad nebūtų nustatyti esminiai trūkumai, kad audito rekomendacijos būtų panaikinamos ar bent maksimaliai sušvelnintos. Audituojamieji (o ne auditorius) turėjo visišką K. D. palaikymą ir pagalbą siekiant, kad audito ataskaitos būtų priimtinos ir patinkančios audituojamiesiems. T. y. vidaus auditas turėjo ne atkleisti, o užmaskuoti ir paslėpti teisės aktų pažeidimus NMA.

4. Kad butų galima geriau suprasti vidaus audito situaciją NMA, kaip pavyzdys toliau pateikiamas vieno audito metu nustatyti trukumai ir rekomendacijos dėl jų „įgyvendinimas“. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau ir – Įgyvendinimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3D-445, 10.13 papunktyje nustatyta, kad pagal Priemonės veiklą neremiama už paramos lėšas įgyto turto nuoma, išskyrus poilsio ir sporto reikmenų nuomą galutiniam vartotojui. Vykdydama Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ vidaus auditą, pareiškėja nustatė, kad UAB ,,Agelsta“ vykdo iš paramos lėšų įgytos statybinės technikos nuomos veiklą, kas pažeidžia Įgyvendinimo taisyklių 10.13. papunkčio reikalavimus. Išanalizavus NMA patikrų vietoje ataskaitas pastebėta, kad patikrų vietoje metu nebuvo nustatyta, kad UAB ,,Agelsta“ vykdytų projekte nenumatytą veiklą, kitų pažeidimų ar neatitikimų, galinčių lemti išmokų sumažinimą arba teisės į išmokas netekimą, taip pat paramos ar jos dalies susigrąžinimą. Nors UAB „Agelsta“ viešai reklamavo teikianti šios už paramos lėšas įsigytos statybinės technikos nuomos veiklą. Išsireikalavus UAB „Agelsta“ sutartis, pareiškėja nustatė, kad UAB „Agelsta“ statybinės technikos nuomą maskuoja Įrangos paslaugų sutartimis, Mechanizmų paslaugų teikimo (be operatoriaus ar su operatoriumi) sutartimis. Pakako susipažinti su šių sutarčių turiniu, kad taptų aišku, kad jokios paslaugos neteikiamos, o nuomojama iš paramos įsigyta statybinė technika. Kad pateiktos UAB „Agelsta“ sutartys yra apsimestinės (CK 1.87 straipsnis), kad jomis pridengiami nuomos santykiai. Šių pažeidimų nustatymas iššaukė didelį ne tik audituojamo Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento, bet ir K. D. nepasitenkinimą. Pareiškėjai nesutikus audito ataskaitoje nefiksuoti šių pažeidimų, ji tapo K. D. priešu Nr.1 (kaip pareiškėja suprato, kad dėl jos „kaltės“ K. D. neįvykdė T. O. „pavedimo“ užtikrinti „tinkamą“ auditą). Dėl patirto spaudimo pareiškėja iš esmės sušvelnino audito išvadas ir rekomendacijas. Pateikė šią išvadą: „Esamos vidaus kontrolės procedūros ir organizacinių, administracinių valdymo procesų nepakankamumas neužtikrino veiksmingos kontrolės ir sudarė prielaidas atsirasti neatitiktims patikrų vykdymo metu“, rekomendaciją: „Spręsti klausimą ir priimti sprendimą dėl teisės į išmoką pagrįstumo UAB „Agelsta“ t. y. suteiktos paramos, neremiamai, statybinės technikos nuomos, veiklai finansuoti“. Rekomendacija buvo „įgyvendinta“ taip: UAB „Agelsta“ pateikė papildomus susitarimus prie jos sudarytų sutarčių, kad nuo šių papildomų susitarimų sudarymo „paslaugos“ ateityje bus teikiamos tik su operatoriumi. Tarsi tai pašalintų statybinės technikos nuomą. Analogišką sutartį numato CK 6.512 straipsnis - transporto priemonių nuoma teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, tačiau tai nereiškia paslaugų teikimo, o transporto priemonių nuomą teikiant papildomas paslaugas. Šiuo atveju tai būtų statybos techninkos nuoma teikiant jos valdymo paslaugas. Taigi, tiek technikos nuoma, tiek pats pažeidimas išliko. Be to, neatlikta patikra, ar taip įvyko faktiškai, ar UAB ,,Agelsta“ tikrai teikia paslaugas su operatoriais, ar net turi tų operatorių (vadovaujantis viešais duomenimis 2023-03-07 UAB ,,Agelsta“ buvo 4 darbuotojai). Viso to, vadovaujantis T. O. bei K. D. vidaus audito „samprata“, nebuvo jokio reikalo atlikti. Juo labiau ištaisyti pažeidimus - ištirti, kodėl nebuvo veiksmingos paramos panaudojimo kontrolės, kodėl žinant apie tokias UAB „Agelsta“ sudarytas „paslaugų“ sutartis, nebuvo imtasi priemonių pažeidimams pašalinti, kodėl UAB „Agelsta“ nepritaikytos sankcijos už esminius paramos naudojimo pažeidimus. Audito skyriaus l. e. p. vedėja K. D. 2022-12-05 elektroniniu laišku pareiškėjai nurodė, kad „rekomendacija turėtų būti laikoma tinkamai įgyvendinta laiku ir tinkamai. Prašau tai užfiksuoti AutoAudit pridedant pateiktus dokumentus, bei UVIS“. Taigi, taip vyksta „vidaus auditai“ NMA, ir taip „įgyvendinamos“ audito rekomendacijos. Pažeidimai nešalinami (apie kokį rimtesnį jų tyrimą, priežasčių nustatymą jau nekalbama), o užmaskuojami formaliais veiksmais. Pažeidėjai jokių sankcijų nesusilaukia. Jų gali susilaukti ir susilaukia tik trūkumus nustatęs auditorius.

5. NMA auditorius pats turi susirinkti audito medžiagą, jos jam nepateikia audituojamieji (normaliu atveju audituojamieji auditoriui turi pateikti visą reikiamą medžiagą ir patvirtinti, kad visi reikiami dokumentai pateikti). NMA padaliniai turi skirtingas dokumentų valdymo elektronines sistemas, todėl, siekiant susirinkti dokumentus, auditoriui pirmiausia reikia įsigilinti ir suprasti tokių sistemą veikimą (jei auditas tame padalinyje atliekamas pirmą kartą). Jei auditorius kokių nors dokumentų nerastų, kaltas liktų tik pats. Klausti audituojamųjų susirenkant dokumentus, juo labiau prašyti pagalbos surandant tam tikrus dokumentus taip pat neleidžiama, nes taip neva auditorius trukdo audituojamųjų darbą. Patvirtintos bei suderintos vidaus audito programos be objektyvių priežasčių keičiamos vidaus audito atlikimo metu (dažniausiai T. O. nurodymu), patvirtinama platesnės bei gilesnės apimties programa ir planas. Taip sutrikdomas auditoriaus darbas. Nors išplečiama auditoriaus darbo apimtis, papildomas terminas tokio pakeisto audito atlikimui automatiškai nesuteikiamas, reikalaujama papildomai pagrįsti termino pratęsimą. Be auditoriaus žinios ir sutikimo ištrinami ir pakeičiami jo įrašai ,,auto audit“ sistemoje, paimami ir analizuojami dar tik projekto stadijoje esantys dokumentai. Audito metu auditoriui skiriamos kitos, su vykdomu auditu nesusijusios ir skubiai atliktinos užduotys, taip auditorius blaškomas ir atitraukiamas nuo sisteminio audito atlikimo darbo. Taigi, NMA auditorius turi daug kuo „užsiimti“, bet tik ne tiesioginių funkcijų vykdymu. Tai, atsižvelgiant į NMA „vidaus audito sampratą“ yra normalu - auditoriui ir turi nelikti laiko pažeidimų bei trukumų nustatymui, nes NMA vidaus auditui tokie tikslai ir nėra keliami.

6. Audito skyriaus l. e. p. vedėjos K. D. vadovavimas Audito skyriumi iš esmės apsiribojo pagrindinės T. O. nustatytos užduoties vykdymu - kad nebūtų nustatyti jokie esminiai trūkumai auditų metu vykdymu. Jokio konkretaus atsakymo dėl pateiktų klausimų, susijusių su vykdomais auditais, iš K. D. nebuvo įmanoma sulaukti - arba iš viso neatsakoma, arba atsakoma „nežinau, nežinau, nežinau“ (kaip K. D. teigė pareiškėjai, ji pati nėra atlikusi nei vieno audito). Realūs tarnybiniai su vidaus auditų atlikimu susiję klausimai jai buvo nesvarbūs, svarbu, kad būtų patenkintas T. O. ir auditojamieji, vidaus auditas nekeltų jiems rūpesčių. Nesutinkantys su tokiu T. O. sukurtu ir vadovaujamu „vidaus auditu“ Audito skyriaus darbuotojai susilaukdavo l. e. p. vedėjos K. D. taikomo spaudimo, psichologinio smurto metodų. S. A. skyriuje situaciją ir darbuotojų psichologinę būklę atspindi nuolatinė darbuotojų kaita - per maždaug metus Audito skyrių paliko 7 darbuotojai (šiuo metu Audito skyriuje iš viso dirba 6 darbuotojai). Žinoma, Komisijos posėdžio metu ir dėl darbuotojų kaitos buvo apkaltinta pareiškėja, nors ji skyriuje ėjo tik vyr. specialistės pareigas.

7. E. A. pareiškėją informavo, kad jai einant NMA Audito skyriaus patarėjos pareigas, Audito skyriaus l. e. p vedėja K. D., 2020 m. liepos mėnesį nurodė fiksuoti visus pareiškėjos, kurios veiklą jai kaip patarėjai kuruoti buvo pavesta, veiksmus vykdant jai priskirtas funkcijas, tikslu nustatyti bet kokius pareiškėjos veiklos trūkumus. E. A. nenustačius tokių pareiškėjos veiklos trūkumų, l. e. p vedėja K. D. jai nurodė, kad E. A. netinkamai atlieka savo funkcijas, kad ji privalo bet kokiu atveju rasti pareiškėjos veiklos trūkumus (nors realiai jų ir nebūtų) ir dėl jų sukurti tarnybinį pranešimą NMA vadovybei. E. A., kaip ir kitos darbuotojos, neatlaikiusi Audito skyriuje susiklosčiusios slogios psichologiniu spaudimu, pataikavimu ir skundimu persmelktos nedarbinės atmosferos savo noru atsistatydino iš užimamų Audito skyriaus patarėjos pareigų.

8. Pareiškėjos atžvilgiu l. e. p vedėja K. D., kaip ypač trukdančiai T. O. sukurtai „NMA audito sistemai“, taikė ypatingą spaudimą. Net, siekdama sustiprinti spaudimą, skambino pareiškėjos vyrui T. J., telefoninio pokalbio metu vyrui šmeižė pareiškėją, teigdama, kad ji nėra atlikusi nė vieno audito, kad konfliktuoja su kitais darbuotojais, kad turi nedelsiant pasitraukti iš užimamų pareigų, kitaip bus pradėtas tarnybinis tyrimas ir t. t. Tiek žodžiu, tiek raštu (pvz., 2023-02-10 elektroninis laiškas) pareiškėja užklausė K. D., ką reiškia tokie jos veiksmai, dėl kokių priežasčių jie buvo atlikti. Žinoma, jokio atsakymo iš K. D. pareiškėja nesulaukė. Kasmetinio vertinimo metu pareiškėja informavo Komisiją apie šiuos K. D. veiksmus. Kaip galima buvo suprasti iš Komisijos, tai nieko nestebinanti ir įprasta NMA taikoma spaudimo praktika. Komisija visiškai ignoravo pareiškėjos pateiktą informaciją ir atsisakė ją tirti.

Dėl skundžiamo įsakymo nemotyvuotumo

9. Skundžiamas Įsakymas yra visiškai nemotyvuotas. Tokių įsakymų motyvais laikomi Komisijos posėdžio metu pateikti Komisijos argumentai, kuriais įvertinami vertinamo valstybės tarnautojo teiginiai dėl tiesioginio vadovo vertinimo. Šiuo atveju jokių Komisijos motyvų nėra. Komisijos 2023-03-27 išvadoje Nr.PS11-1 nurodytas tik pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas ir pateiktas sunkiai suprantamas pasiūlymas „valstybės tarnautojai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientą intervale esančią pareiginę algą - 1“. Komisijos posėdžio garso įraše neužfiksuotas nė vienas Komisijos motyvas. Nesant skundžiamo Įsakymo motyvų, iš esmės nėra ką ir ginčyti. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktika. Nekonkreti administracinio akto teisinė kvalifikacija ar jos visiškas nebuvimas (kaip šiuo atveju), jo nepagrindimas objektyviais duomenimis pripažįstama esminiu administracinio akto trūkumu. Tokio pobūdžio pažeidimas ne tik paneigė pareiškėjos teisę žinoti, kuo remiantis buvo atmesti jos pateikti argumentai dėl tiesioginio vadovo vertinimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, bet ir apribojo pareiškėjos teisę į teisminę gynybą, nes susidarė situacija, kai motyvų nepateikimas individualiame administraciniame akte ir jo nepagrindimas objektyviais duomenimis, atėmė galimybę suprasti bei apsibrėžti kilusio ginčo ribas, o kartu ir pateikti ginčijamo sprendimo motyvus paneigiančius argumentus bei įrodymus.

Dėl skundžiamo Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo

10. Komisija neįvykdė jai priskirtų pareigų ir niekaip nepagrindė savo išvados. Komisijos veikla, kaip galima spręsti iš posėdžio garso įrašo, buvo formali ir subjektyvi, siekianti ne patikrinti tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, bet tik jai pritarti ir net surasti papildomų priežasčių jai pagrįsti.

11. Komisijos posėdžio metu pareiškėja pateikė išsamius argumentus, kodėl ji nesutinka su tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Vidaus audito atlikimo terminų pratęsimas ne visada ir nebūtinai priklauso nuo vidaus auditoriaus. Tai, kad terminai buvo pratęsti, nebūtinai reiškia netinkamą auditoriaus darbą. Pareiškėja paaiškino, kad buvo suorganizuoti daugybiniai susitikimai audito ataskaitos aptarimui su audituojamaisiais Kontrolės departamento veiklos audito klausimu, kad jos šiam auditui parengti testai bei klausimynai buvo išdiskutuoti su atsakingais darbuotojais. Laikotarpiu, kada iš viso nebuvo patarėjo, ilgą laiką pateikti audito dokumentai niekas neperžiūrėjo, netvirtino, kas taip sąlygojo audito atlikimo terminus. Ataskaitos projektas buvo pateiktas laiku. Audito eigoje buvo pakeistas ir audito pavadinimas, ir jo apimtis: Patikrų valdymo vidaus auditas buvo pakeistas į Kontrolės departamento veiklos vidaus auditą, į jo apimtis buvo įtraukti papildomi klausimai dėl įvertintų atrankų planavimo veiklos, Kontrolės departamento Investicinės paramos kontrolės skyriaus efektyvumo, klaidų prevencijos, teikiamų pavedimų ir duomenų atsekamumo. Pareiškėja nurodė, kad, priešingai nei nurodyta tiesioginio vadovo vertinime, atlikdama Kontrolės departamento veiklos auditą jokios neginčijamos nuomonės ji nereiškė. Pareiškėjai paklausus skyriaus vadovės pozicijos konkrečiu audito klausimu, būdavo iš viso neatsakoma arba atsakoma „nežinau, nežinau, nežinau“. Paklausus, ar yra kokių pastebėjimų ar papildomų rizikų, kurias reikėtų įvertinti - jokių pastebėjimų pateikiama nebuvo. Tačiau pateikus ataskaitos projektą, jau buvo teigiama, kad ji netinkama, tačiau, kuo netinkama ir kokiu aspektu taisytina - nenurodoma.

12. Komisija nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiškėjos pateiktas siūlymas dėl NMA veiklos ir kt. tobulinimo neatitinka nurodytos užduoties. Kodėl, pvz., terminų laikymosi užtikrinimas ar vertinimo kriterijų laikymosi užtikrinimas nereiškia NMA veiklos tobulinimo? Tuo labiau, kad Komisijos posėdyje kaip pavyzdžiai pateikti kiti pasiūlymai buvo taip pat abstraktūs ir nekonkretūs. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu nurodė, kad elektroniniu paštu l. e. p. vedėjai buvo teikti pranešimai dėl duomenų masyvų analizės, posėdžio metu Komisijai ,,Auto audit“ sistemoje nurodė konkretų dokumentą su atlikta duomenų masyvų analizė Kaimo plėtros priemonės „Ūkio ir verslo plėtr“ priemonės vidaus audite. Pareiškėjai nurodžius šį dokumentą, paneigiantį tiesioginio vadovo vertinimą, kad „duomenų analizė nei vieno audito atveju netaikyta“, Komisija pati ėmė ieškoti šios duomenų masyvų analizės neva trūkumų dėl jos apimties ar turinio (kas dar kartą atspindi Komisijos subjektyvumą).

13. Pati tiesioginė vadovė savo vertinime nurodė, kad „užduotis „Laiku suderinta ir parengta NMA vidaus audito metodika pagal naujo programinio laikotarpio procedūras bei pakeitimai pristatyti darbuotojams“ laikoma atlikta atsižvelgiant į tai, kad užduotis atlikta prisidedant kitoms AUS darbuotojom“, tuo tarpu Komisija pareiškėjai uždavinėjo klausimus apie neįvykdytą šią užduotį. Pareiškėja paaiškino, kad jos sukurta vidaus audito skyriaus metodika, rizikos vertinimo modelis bei optimalus veiklos audito modelis buvo pristatytas Audito skyriuje NMA direktoriui, NMA direktoriaus pavaduotojui nei l. e .p. vedėjai atskirų susirinkimų metu, kad dėl metodikos teikė daug pasiūlymų tiek raštu, tiek elektroniniais laiškais, kad buvo organizuota daug susitikimų. Tai, kad patį įsakymą, kuriuo patvirtinta metodika, parengė kitas skyriaus, darbuotojas, nereiškia, kad ji neatliko jai priskirtos užduoties. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad ne ji sudarė ES reglamentų sąrašą, kurie galėtų įtakoti metodiką. Šį sąrašą pateikė ankstesnė tiesioginė vadovė, kuri ir buvo nurodžiusi pasidalinti juos tarp skyriaus darbuotojų ir kiekvienam jų peržiūrėti po kelis reglamentus ir įvertinti jų įtaką metodikai.

14. Nemažą dalį pareiškėjos atliktų darbų tiesioginis vadovas atsisakė vertinti, nurodydamas juos kaip neatliktus vien todėl, kad jie pareiškėjai nebuvo priskirti VATARE. Pareiškėja tiek tiesioginio vadovo vertinimo metu, tiek Komisijoje klausė, ar tai, kad užduotis nėra nurodyta VATARE, ji gali jos neatlikti. Nei tiesioginis vadovas, nei Komisija jokio atsakymo nepateikė. Pareiškėja paaiškino, kad ,,Share point“ sistemoje buvo nurodyta bei suformuota UVIS ID 150395, kitos NMA direktoriaus įsakymu ar protokolais patvirtintų veiksmų planų užduotys. ,,Share point“ sistemoje, prie UVIS ID 150395, pridėti dokumentai kuriuose pateikta bei nurodyta atlikta analizė. Komisija nė dėl vieno iš pareiškėjos pateiktų argumentų nepateikė jokių argumentų. Todėl pareiškėja iš esmės neturi ką ginčyti.

Dėl pareiškėjos vertinimą atlikusio tiesioginio vadovo nekvietimo į Komisijos posėdį ir jo veiksmų nevertinimo

15. Komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų. Taigi, Komisijos pareiga yra patikrinti, vertinimą atlikęs tiesioginis vadovas nebuvo subjektyvus, ar vertinimo neįtakojo jo savanaudiški ir neteisėti tikslai.

16. Komisija neįvykdė šios pareigos ir atsisakė tirti Audito skyriaus l. e. p. vedėjos K. D. taikytą spaudimą pareiškėjos atžvilgiu, jos ne kartą išreikštą tikslą pašalinti pareiškėją iš pareigų. Komisija bandė primesti pareiškėjai NMA tikslų nevykdymą ar išteklių netinkamą panaudojimą, tačiau jos visiškai nejaudino ir nestebino faktas, kad K. D. pavedė savo skyriaus darbuotojai E. A. tikslingai ieškoti ir surasti pareiškėjos veiklos trūkumus. Greičiausiai, Komisijos nuomone, tai atitinka šios viešai korupcijos ir nepotizmo skandalais pagarsėjusios institucijos - NMA tikslus ir reiškia tinkamą jos resursų panaudojimą.

17. Komisija leido J. M., be jokio pagrindo, šmeižti pareiškėją, kad darbą Audito skyriuje palikusios darbuotojos neva tai padarė dėl pareiškėjos kaltės. Komisija nepareikalavo, kad J. M. pateiktų savo teiginius patvirtinančių įrodymų, nepaklausė, kokius veiksmus pareiškėja, būdama skyriaus vyr. specialiste ir neidama jokių vadovaujančių pareigų atliko, kad privertė kitas darbuotojas išeiti iš darbo, kodėl iki šiol dėl neva tokių pareiškėjos veiksmų nebuvo pradėtas ne tik joks tarnybinis tyrimas, bet pareiškėja nėra gavusi jokių pretenzijų dėl savo elgesio kitų darbuotojų atžvilgiu. Pareiškėja paaiškino, kad apsiribojo pareiginių funkcijų atlikimu, o į jokius konfliktus ar intrigas su kitais skyriaus darbuotojais nesivėlė, kad iki šiol jokių pretenzijų dėl savo elgesio kitų darbuotojų atžvilgiu nėra gavusi.

18. Komisija į savo posėdį nekvietė K. D., kuri pareiškėjos vertinimo metu ėjo Audito skyriaus l. e. p. vedėjos pareigas ir kuri atliko pareiškėjos kasmetinį vertinimą. Pakviesta J. M. neatliko pareiškėjos vertinimo, nebuvo pareiškėjos tiesioginiu vadovu 2022 metais, todėl negalėjo niekaip pakeisti vertinimą atlikusio tiesioginio vadovo dalyvavimo. Atsakydama į klausimus, J. M. nuolat kartojo „kiek man žinoma“, „kiek esu susipažinusi“ ir pan.

19. Pareiškėja mano, kad Komisija privalėjo į Komisijos posėdį kviesti vertinimą atlikusią K. D. ir jos dalyvavimas Komisijos posėdyje buvo privalomas. Nedalyvaujant K. D., Komisijai niekaip negalėjo tinkamai atlikti jai priskirtų funkcijų ir tinkamai įvertinti K. D. pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą.

20. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ji teikė rekomendacijas Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės ūkio ir verslo plėtros vidaus audito metu; teikė metodikai daugybinius pastebėjimus ir pastabas, kaip tobulinti veiklą, buvo parengta daug dokumentų, jos iniciatyva buvo rengti susitikimai, daugybiniai pasiūlymai, organizavo susitikimą, kurio metu pasidalino darbus. Audito skyriaus metodika buvo parengta jos atskira ir rizikos modelio vertinimas. Pareiškėjos prašė visada konsultuoti. Teigia, kad ji įvykdė visus uždavinius. Jokių užduočių jai plačiau nepaaiškino, nepatikslino, nebuvo suformuluoti jokie kiti uždaviniai. K. D. buvo nurodžiusi, kad atliekant auditą, neturi būti ieškoma trūkumų, o turi būti nurodomos sušvelnintos rekomendacijos. Su tuo ji nesutinka. Vienu metu buvo atliekami du auditai, prieš pareiškėjai išeinant iš darbo. Paraleliai buvo skiriamos kitos užduotys. Su audituojamaisiais ji visad konstruktyviai bendravo, audito metu buvo taisomos klaidos. Todėl atsakovės atstovių nurodyti teiginiai visiškai neatitinka tikrovės. Nebuvo pateikta nepagrįstų rekomendacijų. Sunku suprasti, kodėl vedėja skambino jos vyrui. Pareiškėja neprašė jos konsultuoti. Niekada neignoravo jokių pastebėjimų ar pastabų. Pasiūlė vedėjai nusišalinti ir vertinti NMA direktoriui, nes vedėja tendencingai kalbėjo, deklaravo, kad ieškoma priežasčių atleisti pareiškėją iš darbo. Dėl sveikatos ji neturėjo jokių problemų, vedėja dėl to jai niekad nėra nieko sakiusi, bet psichologinis teroras išvesdavo iš kantrybės. Nurodė, kad turi auditų atlikimo patirtį ir kitose įstaigose, kur dirbo, kai pati K. D. nurodė, kad nėra atlikusi nė vieno audito.

21. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas prašė pareiškėjos skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą Įsakymą; paaiškino, kad Komisijos išvada yra be motyvų, Komisija motyvų nepateikė nei žodžiu, nei raštu, nei Komisijos posėdžio garso įraše. Komisija nė dėl vieno pareiškėjos nesutikimo argumento nepateikė išvados, nepasisakė, neaišku, kodėl atmetė pareiškėjos argumentus, pareiškėjos argumentų nevertino, neaišku, kodėl pareiškėjos teiginiai nepriimti, o likta prie pareiškėjos tiesioginio vadovo argumentų. Pareiškėja Komisijos posėdyje buvo nuolat nutraukinėjama. Buvo pateikta tik analizė, uždavinėjami klausimai. Vertinimo metu pareiškėja savo išvadas pateikė dėl visų kaltinimų. Tiesioginis vadovas turėjo būti kviestas į Komisijos posėdį, tačiau nebuvo. Jeigu J. M. 2022 m. kelias dienas laikinai ėjo Audito skyriaus vedėjo pareigas, tai nereiškia, kad ji galėjo dalyvauti Komisijos posėdyje ir pateikti savo išvadas apie pareiškėją. Buvo tikslas pašalinti pareiškėją iš pareigų, todėl buvo organizuotas ir toks pareiškėjos vertinimas. Pareiškėja buvo verčiama sušvelninti atliekamo audito išvadas, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko – K. D. 2022-12-05 el. laišku įpareigojo pareiškėją pritarti, kad rekomendacija yra tinkamai įgyvendinta, pareiškėja su tuo nesutiko. Kad pareiškėjai buvo daromas spaudimas pareiškėjai patvirtina ir E. A. pateikta informacija. Buvo ieškoma priežasčių atleisti pareiškėją iš darbo. NMA tik deklaruoja, kad veikia skaidriai. Į pareiškėjos 2023-02-10 elektroninį laišką K. D. neatsakė; kaip gali atlikti vertinimą asmuo, jeigu iš anksto išreiškė savo nuomonę. Pareiškėjos atstovas advokatas paaiškino, kad J. M. į skyriaus vadovo pareigas buvo paskirta likus trims savaitėms iki vertinimo, todėl negalėjo žinoti apie pareiškėjos veiklą, nekuravo pareiškėjos veiklos.

22. NMA atsiliepime į skundą paaiškina, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

23. NMA atsiliepime paaiškina, kad vertinimo kontekste, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla apima tris komponentus: pasiekti rezultatai, gebėjimai atlikti funkcijas, kvalifikacija. iš VTĮ 27 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo akivaizdu, jog kiekvienais kalendoriniais metais valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas turi prievolę įvertini jam pavaldaus tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla gali būti įvertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra įvertinama nepatenkinamai, valstybės tarnautojas netgi gali būti atleistas iš pareigų.

24. NMA Audito skyriaus vyriausiosios specialistės, karjeros valstybės tarnautojos A. J. tarnybinės veiklos vertinimą už 2022 m. veiklą atliko Audito skyriaus patarėja K. D., laikinai ėjusi Audito skyriaus vedėjos pareigas (l. e. p.). 2023-02-20, po įvykusio pokalbio, buvo surašytas Tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir, vadovaujantis VTĮ 27 str. 9 d., pateiktas siūlymas valstybės tarnautojui nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas – pareiginės algos koeficientą sumažinti 1,00 (toliau ir – Siūlymas).

25. 2023-02-21 Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS) pareiškėja su Siūlymu susipažino, tačiau su juo nesutiko. 2023-03-01 pareiškėja pateikė prašymą jos tarnybinę veiklą vertinti Komisijoje.

26. Pareiškėja raštu buvo informuota apie planuojamą Komisijos posėdžio datą ir laiką, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos laikiną nedarbingumą (nuo 2023-03-06 iki 2023-03-20), Komisijos posėdis buvo atidėtas. Pasibaigus pareiškėjos laikino nedarbingumo laikotarpiui, pakartotinai Komisijos posėdis paskirtas 2023-03-27, apie jį pareiškėja informuota 2023-03-21 raštu.

27. Nuo 2023-03-03 Audito skyriaus vedėjo funkcijas atliko Audito skyriaus vyriausioji specialistė J. M., kuri ir dalyvavo Komisijos posėdyje kaip pareiškėjos tiesioginė vadovė.

28. Įvertinusi tiesioginio vadovo Siūlymo pagrįstumą, Komisija nutarė pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 m. vertinti neigiamai ir pritarti siūlymui valstybės tarnautojai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą -1.

29. 2023-04-03 pasirašytas skundžiamas Įsakymas.

30. 2023-04-11 pareiškėja atleista iš NMA Audito skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų bendru sutarimu, išmokant jai dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčiu dydžio išeitinę kompensaciją.

Dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

31. Pažymi, kad pareiškėjos teiginiai dėl skundžiamo Įsakymo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra nepagrįsti. Skundžiamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Komisijos išvadą, kuri pateikta įvertinus tiesioginio vadovo Siūlymo pagrįstumą. Vadovaujantis VTĮ 27 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše (toliau ir – Tvarkos aprašas) 50 p., Komisija, nagrinėdama pareiškėjos tarnybinę veiklą, vertino pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

32. 2022 metams pareiškėjai buvo nustatytos šios metinės užduotys ir jų įgyvendinimo rodikliai: 1 užduotis: Efektyvus veiklos planavimas. Vertinimo rodikliai: 1. Laiku atliktų užduočių ir pavedimų dalis (100 proc.) (UVIS); 2. 2022 m. vidaus auditų metu pateikti ne mažiau kaip 1 siūlymą dėl NMA veiklos tobulinimo/administracinės naštos mažinimo/procesų optimizavimo/NMA vidaus kontrolės tobulinimo; 2 užduotis: Tobulinti skyriaus veiklą. Vertinimo rodikliai: 1. Atliekamų auditų, kuriuose buvo taikytos duomenų masyvų analizės (jei įmanoma taikyti), dalis (50 proc.); 2. Laiku suderinta ir parengta NMA vidaus audito metodika pagal naujo programinio laikotarpio procedūras bei pakeitimai pristatyti; darbuotojams; 3 užduotis: Užtikrinti tinkamą vidaus auditų rekomendacijų struktūriniams padaliniams įgyvendinimo priežiūrą. Vertinimo rodiklis: Agentūros direktoriui tarnybiniu pranešimu pateikta informacija apie netinkamai ir/ar ne laiku įgyvendintas vidaus auditų rekomendacijas (0 vnt.); 4 užduotis: Tinkamai vykdyti užtikrinimo ir konsultavimo veiklą. Vertinimo rodiklis: Auditoriaus veiklos vertinimo formose nurodytų bendrų balų vidurkis ne mažiau kaip 85 balai (jei bus vertinama).

33. Komisijos posėdžio metu J. M. (atliekanti Audito skyriaus vedėjo, t. y., pareiškėjos tiesioginio vadovo funkcijas) pristatė pareiškėjai iškeltas metines užduotis bei siektinus vertinimo rodiklius. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl rodiklių pasiekimo / nepasiekimo, Komisijos nariai uždavė papildomų/ patikslinančių klausimų. Atkreipia dėmesį, jog atsakinėdama į klausimus pareiškėja nepateikė konkrečių atsakymų, kalbėjo abstrakčiai ir nukrypdama nuo klausimo esmės. Komisijos posėdžio metu, išsamiai išanalizavus bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir faktus, buvo įsitikinta, jog iš keturių pareiškėjai keltų užduočių 2022 m. įgyvendinta buvo tik viena (3 užduotis: Užtikrinti tinkamą vidaus auditų rekomendacijų struktūriniams padaliniams įgyvendinimo priežiūrą). Komisija, vertindama pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikaciją, atsižvelgė į tiesioginio vadovo Siūlyme pateiktas išvadas, J. M. paaiškinimus ir pateiktas faktines aplinkybes, taip pat pareiškėjos pasisakymus bei atsakymų, į pateiktus klausimus, konstruktyvumą viso Komisijos posėdžio metu.

34. Atsižvelgdama į tai, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėja nepateikė argumentų arba faktų, galėjusių paneigti arba sukelti abejones dėl tiesioginio vadovo Siūlymo pagrįstumo, Komisija vienbalsiai nusprendė pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 m. vertinti neigiamai ir pritarti tiesioginio vadovo Siūlymui: valstybės tarnautojai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą - 1. 2023-04-27 buvo surašytas Komisijos posėdžio protokolas Nr. PS13-1 ir 2023-04-27 Komisijos posėdžio išvada Nr. PS11-1 (toliau ir – Komisijos išvada).

35. Atkreipia dėmesį, jog skunde pareiškėja neginčija fakto, jog neįgyvendino metinių užduočių bei nepasiekė rodiklių, nesistengia paneigti neigiamo kvalifikacijos bei gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo. Tai suponuoja išvadą, jog iš esmės pareiškėja sutinka su nepatenkinamu jos tarnybinės veiklos vertinimu už 2022 m.

36. Su Siūlymu pareiškėja susipažino 2023-02-21, o Komisijos posėdis įvyko 2023-03-27. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasiruošti pokalbiui Komisijos posėdyje, tačiau nei argumentų, nei faktinių įrodymų, paneigiančių Siūlyme pateiktą vertinimą, pateikta nebuvo.

37. Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad Komisijos išvada bei skundžiamas Įsakymas yra nemotyvuoti, o Komisijos veikla buvo formali ir subjektyvi, paaiškina, kad skundžiamas Įsakymas priimtas Komisijos išvados pagrindu. Pavyzdinė komisijos išvados forma yra patvirtinta Tvarkos aprašo 5 priede. LVAT yra nurodęs, kad atsižvelgus į tai, jog vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti tokios išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas (LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2515-629/2019). Akivaizdu, jog nei skundžiamame Įsakyme, nei Komisijos išvadoje motyvai neturi būti surašyti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Komisijos išvada pateikta po išsamaus tiesioginio vadovo Siūlyme pateiktų aplinkybių ištyrimo, bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja jų nepaneigė.

38. Pareiškėjos teiginys, jog Komisijos veikla buvo tik formali, vertintinas kritiškai. Akcentuotina tai, kad pareiškėja asmeniškai dalyvavo Komisijos posėdyje, jai buvo sudaryta galimybė pasisakyti ir buvo užduodami klausimai. Priešingai nei teigia pareiškėja, Komisijos posėdžio garso įrašas tik patvirtina, kad Komisijos posėdžio metu buvo išsamiai analizuojami vertinimo kriterijai, pareiškėjai buvo aktyviai užduodami Komisijos narių klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į Siūlyme nurodytus tiesioginio vadovo argumentus, kuriais jis grindė įvertinimą. Visiems be išimties Komisijos nariams buvo suteikiama galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjai. Komisijos nariai itin aktyviai dalyvavo nagrinėjime, 2 val. trukmės Komisijos posėdžio metu buvo užduodami klausimai, aktualūs nagrinėjamai situacijai, buvo siekta išsamiai ir objektyviai išnagrinėti aplinkybes, taip pat, pagal galimybes, patikrinti faktus.

39. Pareiškėjos teisė būti išklausytai bei teisė pateikti paaiškinimus buvo įgyvendintos visiškai.

40. Atliekant metinį valstybės tarnautojos veiklos vertinimą, pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pačiai įsivertinti, kaip jai pavyko atlikti 2022 m. suformuotas užduotis, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, savo kvalifikaciją ir kt. Suorganizuotas pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbis, tiesioginis vadovas tinkamai užpildė Motyvuotą siūlymą, visais atvejais pateikė savo išsamius argumentus, kodėl jo vertinimas nesutapo su pareiškėjo.

41. Tarnybinės veiklos vertinimo metu nebuvo padaryta jokių pareiškėjos ginčijamo akto priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, vertinimo metu turimi duomenys buvo pakankami priimti sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo.

Dėl tiesioginio vadovo nekvietimo į posėdį ir jo veiksmų nevertinimo

42. Pažymi, kad pareiškėjos argumentai dėl Audito skyriaus patarėjos K. D. privalomo dalyvavimo Komisijos posėdyje yra nepagrįsti. Dėl pareiškėjos pozicijos, kad Komisija privalėjo į posėdį kviesti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą atlikusią ir Siūlymą pateikusią K. D., kad „Komisijos pareiga yra patikrinti, vertinimą atlikęs tiesioginis vadovas nebuvo subjektyvus, ar vertinimo neįtakojo jo savanaudiški neteisėti tikslai. Komisija neįvykdė šios pareigos ir atsisakė tirti Audito skyriaus l. e. p. vedėjos K. D. taikytą spaudimą...“, paaiškina, jog Tvarkos aprašo 51 p. yra reglamentuota, kad „Vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją kviesti pokalbiui valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, prašymu – liudytojus“. Taigi, Tvarkos apraše aiškiai nustatyta, jog Komisija turi teisę, bet ne pareigą į komisijos posėdį kviesti vertinamojo valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą. Komisijos posėdyje dalyvavo J. M., kuri Komisijos posėdžio metu atliko Audito skyriaus vedėjo funkcijas, t. y. vykdė pareiškėjos tiesioginio vadovo pareigas, vadovaujantis NMA direktoriaus 2009-09-30 įsakymu Nr. BR1-765 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo“ (aktuali įsakymo redakcija po 2023 m. kovo 24 d. Nr. BR1-111). Pažymi, jog pareiškėja nepateikė prašymų (nepasinaudojo savo teise) į Komisijos posėdį iškviesti atitinkamus liudytojus.

Dėl kitų su pareiškėjos skundo dalyku nesusijusių jos teiginių

43. Skunde pareiškėja pateikia pavyzdį, susijusį su atliktu Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ auditu. Pareiškėja teigia, jog audito metu paramos gavėjo UAB „Agelsta“ veikloje nustatė trūkumus, kurių jai nebuvo leista fiksuoti, jog buvo verčiama keisti rekomendacijas ir t. t. Tokie pareiškėjos teiginiai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės bei melagingi. NMA atsiliepime paaiškina, jog atlikto audito metu buvo užfiksuoti trūkumai bei suformuotos atitinkamos rekomendacijos. Nepaisant to, jog auditas truko beveik devynis mėnesius, galutinėje ataskaitoje buvo pateiktos tik dvi rekomendacijos, kurias galima matyti Audito ataskaitoje. Dėl konkrečių pateiktų rekomendacijų atsakingi padaliniai nusimatė vykdyti konkrečius veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja su skundu pateikė 5 dokumentus (dėl UAB „Agelsta“), kurie ne tik kad nesusiję su skundo objektu, bet yra laikytini NMA konfidencialia informacija, naudotina išimtinai tik su darbo santykiais susijusiems tikslams, ir ja pareiškėja neturi teisės disponuoti, nutrūkus jos ir NMA tarnybiniams santykiams.

44. Akcentuoja, kad didžioji dalis pareiškėjos skunde dėstomų teiginių (apie neva patirtą spaudimą priimti vienokio ar kitokio pobūdžio audito rekomendacijas, „trūkumų maskavimą“, duomenų ištrynimą arba keitimą „auto audit“ sistemoje, santykius su kolegomis ir pan.) yra itin subjektyvaus pobūdžio, galimai neatitinkantys tikrovės ir nesusiję su Skundo objektu, t. y., niekaip neįtakojo Įsakymo priėmimo, todėl plačiau NMA apie juos ir nepasisakys.

45. Skundžiamas Įsakymas pareiškėjai galimai sukėlė tik minimalias pasekmes, kadangi galiojo tik keletą darbo dienų (2023 m. balandžio 3-11 d.). Vadovaujantis VTĮ 51 str. 1 d. 18 p., pareiškėja atleista iš NMA Audito skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų, t. y., savo noru sutiko priimti NMA pateiktą pasiūlymą dėl valstybės tarnybos santykių nutraukimo.

46. Teismo posėdžio metu atsakovės NMA atstovės paaiškino, kad nesutinka su skundo reikalavimu. Dalis pateiktos informacijos neatitinka tikrovės, yra klaidinanti teismą. Yra pateikti duomenys, kurie nesusiję su ginču (apie institucijos įvaizdį, UAB „Agelsta“, kt). Nėra pagrindo įrodinėti šioje byloje, ar NMA teisingai vertina paraiškas. Vertinimo procedūra buvo atlikta tiksliai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Tvarkos apraše įtvirtintos Komisijos pareigos, Komisijos posėdžio metu buvo detaliai vertintas kiekvienas keltas metinis uždavinys, rodiklis, klausta, ar pareiškėja supranta klausimą, pateikti įrodymus, kad įvykdė uždavinį, pasiekė rodiklius. Kiekvieno vertinimo pabaigoje Komisija reziumuodavo, todėl teiginiai, kad nėra argumentų, visiškai nepagrįsti. Komisijos protokolo ir išvados formos yra patvirtintos ir jų keisti negalima. Pareiškėja su vertinimu susipažino 2022 m. vasario 20-21 d., posėdis Komisijoje vyko kovo 27 d. taigi, pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasiruošti Komisijos posėdžiui. Tačiau nepateikė jokių duomenų, paneigiančių vertinimo išvadą. Vertinimo metu vertinami tik tie uždaviniai, kurie buvo nustatyti, suderinti iš anksto ir patvirtinti. Uždaviniai nebuvo keičiami. Koeficiento sumažinimas 1 yra švelniausia pasekmė įvertinus valstybės tarnautojo veiklą įvertinus neigiamai. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja NMA dirbti pradėjo 2020 m. gruodžio mėn. 2022 m. kovo mėn. pasikeitė pareiškėjos tiesioginis vadovas, todėl į Komisijos posėdį buvo pakviestas Komisijos posėdžio metu buvęs pareiškėjos tiesioginis vadovas – J. M., kuri seniai dirba vidaus auditore; 2022 m. ji ėjo Audito skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas; kartais pavaduodavo Audito skyriaus vadovą, todėl galėjo kontroliuoti pareiškėjos darbą. E. A. ėjo Audito skyriaus patarėjo pareigas, nėjo skyriaus vedėjo pareigų

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

47. Šioje byloje ginčas kilo dėl NMA direktoriaus 2023-04-03 įsakymo „Dėl A. J. pareiginės algos koeficiento nustatymo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde prašo: 1) panaikinti atsakovės NMA skundžiam Įsakymą, kuriuo patvirtinta Komisijos išvada dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo nepatenkinamai; 2) priteisti iš NMA pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48.1. Pareiškėja NMA pradėjo dirbti 2020 m. gruodžio mėn. ir iki 2023-04-11 dirbo NMA Audito skyriaus vyriausiąja specialiste (valstybės tarnautoja).

48.2. 2023-04-03 priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo, atsižvelgiant į Komisijos 2023-03-27 išvadą Nr. PS11-1, nuspręsta: 1) nuo 2023-04-03 Audito skyriaus vyriausiajai specialistei karjeros valstybės tarnautojai pareiškėjai nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant 1,00 mažesnį koeficientą, negu jai iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas; 2) nuo 2023-04-03 mokėti pareiškėjai pareiginę algą, taikant 7,60 pareiginės algos koeficientą.

48.3. 2022 metams pareiškėjai buvo nustatytos šios metinės užduotys ir jų įgyvendinimo rodikliai:

48.3.1. 1 užduotis – efektyvus veiklos planavimas. Vertinimo rodikliai: 1) laiku atliktų užduočių ir pavedimų dalis (100 proc.) (UVIS) ir 2) 2022 m. vidaus auditų metu pateikti ne mažiau kaip 1 siūlymą dėl NMA veiklos tobulinimo/administracinės naštos mažinimo/procesų optimizavimo/NMA vidaus kontrolės tobulinimo. Įvykdymo terminas – 2022-12-31.

48.3.2. 2 užduotis – tobulinti skyriaus veiklą. Vertinimo rodikliai: 1) atliekamų auditų, kuriuose buvo taikytos duomenų masyvų analizės (jei įmanoma taikyti), dalis (50 proc.) ir 2) laiku suderinta ir parengta NMA vidaus audito metodika pagal naujo programinio laikotarpio procedūras bei pakeitimai pristatyti darbuotojams. Įvykdymo terminas – 2022-12-31.

48.3.3. 3 užduotis – užtikrinti tinkamą vidaus auditų rekomendacijų struktūriniams padaliniams įgyvendinimo priežiūrą. Vertinimo rodiklis – NMA direktoriui tarnybiniu pranešimu pateikta informacija apie netinkamai ir/ar ne laiku įgyvendintas vidaus auditų rekomendacijas (0 vnt.). Įvykdymo terminas – 2022-12-31.

48.3.4. 4 užduotis – tinkamai vykdyti užtikrinimo ir konsultavimo veiklą. Vertinimo rodiklis – auditoriaus veiklos vertinimo formose nurodytų bendrų balų vidurkis ne mažiau kaip 85 balai (jei bus vertinama).

48.4. Buvo atliktas pareiškėjos eilinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2022 m., kurį atliko Audito skyriaus patarėja K. D., tuo metu laikinai ėjusi Audito skyriaus vedėjos pareigas. 2023-02-20 įvyko pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo vertinimo pokalbis, po kurio buvo surašytas Tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (toliau ir – Motyvuotas siūlymas). Iš byloje esančios Motyvuoto siūlymo matyti, kad pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir pateiktas siūlymas pareiškėjai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą negu jai iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas 1,00. Pareiškėja, susipažinusi su tokiu siūlymu, su juo nesutiko, pateikė nesutikimo argumentus. Motyvuoto siūlymo I skyriuje „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“, vertinant pagrindinius 2022 metų pareiškėjos tarnybinius rezultatus, pareiškėjos tiesioginis vadovas vertino, kad 1, 2 ir 4 užduotys yra neįvykdytos, 3 užduotis įvykdyta, Motyvuotame siūlyme tiesioginis vadovas pateikė argumentus, kodėl vertina, kad pareiškėja 1, 2 ir 4 užduočių neįvykdė. Pareiškėjos nuomone, ji 1, 2 ir 3 užduotis įvykdė, 4 užduotį įvykdė iš dalies, Motyvuotame siūlyme pareiškėja pateikė argumentus, kodėl ji vertina, kad 1, 2 užduotis įvykdė, o 4 užduotį įvykdė iš dalies. Motyvuoto siūlymo II skyriuje „Pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimas“ tiesioginis vadovas vertino, kad pareiškėja neįvykdė užduočių pagal vertinimo rodiklius, pateikė tokio savo vertinimo argumentus. Motyvuoto siūlymo III skyriuje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ tiesioginis vadovas pareiškėjos veiksmingumą (vertinamosios veikos (proceso) realizavimas tinkamu būdu, panaudojant turimus išteklius ir laikantis nustatytos tvarkos) vertino nepatenkinamai ir pateikė tokio vertinimo argumentu; pareiškėjos rezultatyvumą, tinkamumą (vertinamosios veiklos indėlio ir (arba) rezultato adekvatumas numatytiems tikslams) vertino nepatenkinamai ir pateikė tokio vertinimo argumentus; pareiškėjos turimų žinių, gebėjimų ir įgūdžių panaudojimą atliekant funkcijas ir siekiant rezultatų vertino gerai ir pateikė tokio vertinimo rezultatus; bendras pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas – nepatenkinamai ir pateikti tokio vertinimo argumentai. Motyvuoto siūlymo IV skyriuje „Kvalifikacijos vertinimo rezultatai“ pareiškėjos profesinės žinios, pažintiniai bei praktiniai gebėjimai įvertinti nepatenkinamai ir pateikti tokio vertinimo argumentai; pareiškėjos veiklos kokybė įvertinta nepatenkinamai ir pateikti tokio vertinimo argumentai; pareiškėjos asmeninė motyvacija įvertina gerai; pareiškėjos veiklos atlikimo savarankiškumas įvertintas nepatenkinamai ir pateikti tokio vertinimo argumentai; bendrai pareiškėjos kvalifikacija įvertinta nepatenkinamai ir pateikti tokio vertinimo rezultatai.

48.5. 2023-03-01 pareiškėja pateikė prašymą jos tarnybinę veiklą vertinti Komisijoje. Pareiškėja raštu buvo informuota apie planuojamą Komisijos posėdžio datą ir laiką, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos laikiną nedarbingumą (nuo 2023-03-06 iki 2023-03-20), Komisijos posėdis buvo atidėtas ir paskirtas 2023-03-27, apie jį pareiškėja informuota 2023-03-21 raštu. Nuo 2023-03-03 Audito skyriaus vedėjo funkcijas atliko Audito skyriaus vyriausioji specialistė J. M., kuri dalyvavo Komisijos posėdyje kaip pareiškėjos tiesioginė vadovė.

48.6. Komisija (kurią sudarė 5 nariai) 2023-03-27 išvadoje Nr. PS11-1 pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 metus įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė į pareigas priimančiam asmeniui pareiškėjai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą – 1. Komisijos 2023-03-27 posėdžio protokole Nr. PS13-1 nurodyta, kad Komisijos posėdis įvyko 2023-03-27 nuo 14.00 val. iki 16.02 val., jame dalyvavo J. M. (kaip šiuo metu pareiškėjos tiesioginis laikinas vadovas, kuris nedalyvavo pildant pareiškėjos metinę anketą), pareiškėja; visi 5 (penki) Komisijos nariai pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai.

48.7. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad J. M. Komisijos posėdyje įvardino 1 užduotį, jos vertinimo rodiklius (paaiškino, kad buvo sukurtos 4 UVIS užduotys, iš kurių įvykdyta viena), Komisijos nariai uždavė klausimų J. M.. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu, paaiškino, kad dėl 1 užduoties vykdymo buvo suorganizuoti susitikimai, Audito ataskaitos aptarimai su audituojamaisiais. Tiesioginio vadovo teiginiai išvadoje neatitinka tikrovės. Nėra pareiškusi neginčijamos nuomonės, buvo diskutuojama su audituojamaisiais žodžiu ir raštu. Buvo laikas, kai nebuvo patarėjo, dokumentų niekas neperžiūrėjo ir netvirtino. Arba buvo sakoma į paklausimus, kad nežino. Auditą atliko savarankiškai. Visus duomenis dėl audito derino raštu. Ataskaita (Kontrolės departamento veiklos vidaus audito) buvo pateikta laiku - 2022-11-18. Dėl 1.2 užduoties (NMA veiklos tobulinimo/administracinės naštos mažinimo/procesų optimizavimo/NMA vidaus kontrolės tobulinimo) surengė susirinkimą, tai užfiksuota ataskaitoje, buvo pateikta rekomendacija, pateikti pasiūlymai Kaimo plėtros žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentui užtikrinti paraiškų vertinimą, terminų laikymąsi, darbuotojams susirinkime priminti dėl šių dalykų: vertinimo kriterijų reikalavimų, terminų laikymosi svarbumo, galimų neigiamų pasekmių poveikio pareiškėjui. Spręsti klausimą priimti sprendimą buvo diskutuota, patikslinti bylų vertinimo procedūros aprašą bei spręsti klausimą ir priimti sprendimą suskaitmeninti duomenis iki 2023 - 2025 metų. Šie pasiūlymai veikia prevenciškai, mažesni vėlavimai ir tai gerina veiklą. Iškilus papildomiems klausimams auditas buvo pratęstas ir pabaigtas. Pritarė, kad susirinkimo organizavimas prisideda prie administracinės naštos mažinimo, procesų tobulinimo. Nurodė, kad ataskaitos pateikimas nėra audito pabaiga. Formaliai taip, tačiau toliau rengiamos rekomendacijos, kurios visų jos atliktų auditų metu įgyvendintos, galimos klaidos ištaisytos. Auditas pabaigtas tada, kai įgyvendinamos visos rekomendacijos. Iškilus papildomiems klausimams šis auditas buvo pratęstas ir pabaigtas 2023 metais. Audito pavadinimas buvo pakeistas. Vadovas nesuformavo aiškesnio audito tikslo ar uždavinių. Audito metu ilgai nebuvo jokio kuruojančio asmens. Audito metu buvo priimtas patarėjas, kuriam buvo pavesta fiksuoti jos visus žingsnius tarnybiniam pranešimui surašyti, t. y. ieškoti pareiškėjos darbo trūkumų. Tai akivaizdus noras pašalinti ją iš pareigų; patarėja pareiškėją apie tai informavo. Iš laikinai einančios pareigas vedėjos nebuvo galima sužinoti, ko ji nori iš audito atlikimo. Vedėja buvo pareiškusi audito atlikimo metu, kad neturi būti ieškoma trūkumų, nurodomos tik geranoriškos rekomendacijos. Su tuo pareiškėja nesutiko, nes tai neatitinka vidaus audito turinio. Neaišku, kokiu tikslu buvo skambinama jos vyrui, pareiškėja buvo šmeižiama, kad neatliko nei vieno audito, buvo teigiama, kad dėl jos darbuotojai turėjo pasitraukti iš darbo, deklaravo, kad nori pašalinti iš pareigų. Vedėja neatsakė nė į vieną jos užduotą klausimą. Dėl audito užduoties tikslinimo buvo kalbama, ar yra papildomos rizikos, ką galima įtraukti į audito atlikimą, daugiau nieko. Tikslinosi apie audito užduotį ir tikslus, kokius punktus įtraukti į programą, kuriuos reiktų išanalizuoti. Paklausus pareiškėjos, ar turi komentarų dėl kitų dviejų UVIS užduočių, pareiškėja neatsakė, nekomentavo. J. M. Komisijos posėdyje įvardino 2 užduotį, jos vertinimo rodiklius. Dėl antros užduoties pareiškėja paaiškino, kad ji buvo atlikta. Nurodo, kad elektroniniu paštu teikė pranešimus l. e. p. vedėjai, sistemoje AutoAudit įkelti duomenys duomenų masyvų ir x lentelių, yra nurodyti palyginimai, peržiūros analizės, pateikta išvada, rekomendacijos. Neatitikčių šiuo atveju nebuvo nustatyta. Komisijos nariams tikslinantis, kur tie duomenys apie duomenų masyvų analizės naudojimą atliekamuose audituose, pareiškėja, teismo vertinimu, tikslaus ir konkretaus atsakymo nepateikė. Ataskaitos E dalyje yra suformuotas darbo dokumentas E2, sutartyje nurodytos sumos, x lentelės. Komisijos narei paaiškinus, kad x lentelėje yra išmokėjimo informacija, ir paprašius pareiškėjos pakomentuoti, kur yra taikyta duomenų masyvų analizė, pareiškėja paaiškino, kad kiek buvo galima analizuoti, tiek ir buvo peržiūrėta. Buvo peržiūrėta paramos sutartis, atlikti palyginimai, analizė, nurodytos peržiūrėtos sumos, mokėjimo prašymai peržiūrėti. Analizavo vieno projekto duomenų masyvus x lentelėje. Dėl 2.2 punkto, dėl metodikos parengimo – metodikos atnaujinimui buvo suorganizuoti ir pravesti keliolika susirinkimų. Atsižvelgdama į profesinę bei praktinę patirtį bei turimą kvalifikaciją ir kompetenciją pateikė gerinimo veiksmus ir pastebėjimus. Pateiktos pastabos buvo ir elektroniniu paštu 2022-03-17, 2022-06-06, 2022-12-06, 2022-12-09, buvo organizuoti susitikimai dėl audito metodikos taikymo ir klausimų, buvo pateikti daugybiniai pasiūlymai raštu, buvo reglamentų sąrašas, kuris įtakoja audito metodiką, į kurį buvo atsižvelgiama ir kuris buvo analizuojamas, vedėjos teikimu organizavo susirinkimus, kurių metu buvo nurodyta ir buvo pasidalinta tarp skyriaus darbuotojų reglamentų tikrinimų įtaka metodikai. Audito skyriaus darbuotojams ir l .e. p. vedėjai buvo pristatyta tai. Audito skyriaus veiklos modelis, rizikos vertinimo modelis buvo pristatytas NMA direktoriui ir pavaduotojui. NMA vidaus audito metodikos pagal naujo programinio laikotarpio procedūras pirmasis projektas praėjusių metų pabaigoje elektroniniu paštu pareiškėja išsiuntė informaciją NMA Audito skyriui. Paprašius patvirtinti pareiškėjos pateiktą informaciją dėl to, ar pareiškėja parengė tokią metodiką, J. M. paaiškino, kad jau lapkričio pabaigoje ši užduotis buvo perskirta kitai darbuotojai. Pareiškėja paaiškino, kad įsakymą rengė kitas darbuotojas, bet pastebėjimai dėl metodikos teikti, susirinkimai buvo rengti pareiškėjos. Pareiškėja, Komisijos narės kelis kartus paprašyta atsakyti į klausimą, ar pareiškėja parengė, suderino ir pristatė darbuotojams NMA vidaus audito metodiką pilna apimtimi, pareiškėja tiksliai į klausimą neatsakė, sakė, kad įsakymo pati nerengė, kalbėjo apie procesą. Trečia užduotis įvertinta tiesioginio vadovo teigiamai, todėl ginčas nekilo, Komisijoje tai buvo konstatuota ir daugiau nekalbėta. J. M. Komisijos posėdyje įvardino 4 užduotį, jos vertinimo rodiklius; paaiškino, kad klaidos ne vienkartinės, o sisteminės. Pareiškėja dėl ketvirtos užduoties paaiškino, kad ūkio ir verslo plėtros auditas buvo atliekamas pirmą kartą, nauja ir niekas nepaaiškino kaip atlikti. Duomenų niekas netvirtino. Audito atlikimo metu buvo reikalinga atlikti ir pavaduoti kitą darbuotoją. Buvo sudėtinga įsigilinti į masę duomenų, kada informacija yra apie kitą auditą. Nebuvo teikiama jokių pastebėjimų. Ataskaita buvo tvirtinta birželio 7 d. Audito metu buvo atliekamos kitos užduotys, nors buvo teigiama, kad nebuvo jos skiriamos. Nebuvo pastabų, kad ataskaita bloga, kokios išvados netinkamos. Visada nurodydavo abstrakčiai vadovas, kad netinka, bendro pobūdžio pastebėjimus. Neaiškino, kas negerai. Buvo klausiama pareiškėjos keletą kartų to paties, nepateikiant jokių konkrečių pastebėjimų. Kitokios rekomendacijos ar išvados nebuvo pateiktos. Kad nepasiekė 85 balų tai ir yra nurodomos priežastys aukščiau minimos. Nurodė, kad neįmanoma atlikti šią užduotį, ji informavo. Buvo užregistruota masė incidentų, ką reikia koreguoti ir tobulinti, sistemos nesutampa, jų versijos, todėl didėja laikas dėl duomenų perkėlimo. Kiekvienas laikas susitikimui buvo suderinimas ir derinamas su visais. Susitikimai nevyko dėl kažkokių priežasčių, tai ilgina laiką. Nuolat ieškojo informacijos savarankiškai, audituojamųjų netrukdė. Dėl to ilgėja audito terminas irgi. Vertinimas yra subjektyvus dalykas. Mano, kad ji tinkamai prisideda prie įstaigos užduočių įgyvendinimo. Savo veiklą vertina teigiamai. Pareiškėja dar norėjo teikti komentarus dėl 5 ir 6 užduočių, tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kad 2022 metais jai buvo teiktos 4 metinės užduotys, kurios jau ir buvo aptartos Komisijos posėdyje, su kuriomis pareiškėja susipažino, komentarų neteikė. Tada Komisijoje buvo nagrinėta Motyvuoto siūlymo III skyriuje „Gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ pateiktas vertinimas, vertinimą trumpai pristatė J. M.. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu pateikė paaiškinimus, save vertino teigiamai, sakė, kad tarnybinių pranešimų, skundų dėl psichologinio smurto darbovietėje neteikė. Komisijos posėdyje buvo atkreiptas dėmesys, kad 2022 m. Audito skyriuje pareiškėja vienintelė užduotis atliko pavėluotai atlikti arba visiškai neatliko. Tada Komisijoje buvo nagrinėtas Motyvuoto siūlymo IV skyriuje „Kvalifikacijos vertinimo rezultatai“ pateiktas vertinimas, vertinimą trumpai pristatė J. M.. Pareiškėja pateikė savo paaiškinimus, save vertino teigiamai, sakė, kad vedėja jai skyriuje kelia įtampą. Komisija posėdžio pabaigoje informavo pareiškėją, kad pasitarus Komisija nutarė pritarti tiesioginio vadovo siūlymui pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 metus vertinti nepatenkinamai ir valstybės tarnautojai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientą intervale esančią pareiginę algą 1; šis siūlymas bus teikiamas valstybės tarnautojus į pareigas priimančiam asmeniui, kuris ir priims gautinį sprendimą.

48.8. Į bylą pareiškėja pateikė NMA 2023-03-29 Pasiūlymą dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, adresuotą pareiškėjai, be parašų. Į bylą pareiškėja pateikė pareiškėjos 2023-03-30 elektroninį laišką, adresuotą T. O., kuriame pareiškėja nurodo, kad 2023-03-29 apie 17.20 val. buvo pakviesta į T. O. kabinetą, kur jai buvo įteiktas nepasirašytas dokumentas, įvardintas kaip pasiūlymas dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu; pareiškėja laiške paaiškina, kad, jai pasikonsultavus su teisininkais, paaiškėjo, kad minėtas nepasirašytas dokumentas nėra joks pasiūlymas – neturi teisinės galios, todėl nėra ką aptarti bei su kuo nesutikti ar sutikti, kad pareiškėja net gali būti apkaltinta pati susigalvojusi tokį pasiūlymą, paprašė pateikti VTĮ reikalavimus atitinkantį pasiūlymą ar bent patvirtinti, kad pridedamo turinio pasiūlymas jai buvo pateiktas. Pareiškėja į bylą pateikė NMA 2023-03-31 Pasiūlymą dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, pasirašytą direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus pareigas T. O., jame pareiškėja 2023-04-07 pasirašiusi, kad siūlymą gavo ir sutinka.

48.9. Pareiškėja į bylą pateikė E. A. 2023-04-29 raštą „Paaiškinimai dėl gautų nurodymų man einant NMA Audito skyriaus patarėjo pareigas“, kuriame paaiškinta, kad E. A. einant NMA Audito skyriaus patarėjos pareigas, Audito skyriaus l. e. p. vedėja K. D. 2020 m. liepos mėnesį nurodė fiksuoti visus Audito skyriaus vyr. specialistės pareiškėjos, kurios veiklą E. A. kaip patarėjai kuruoti buvo pavesta, veiksmus vykdant jai priskirtas funkcijas, tikslu nustatyti bet kokius pareiškėjos veiklos trūkumus; E. A. mano, kad l. e. p. vedėja K. D., neturėdama nei kvalifikacijos, nei patirties vidaus audito srityje, jautė nepatogumą dėl kvalifikuotos, juo labiau kitokią argumentuotą nuomonę nevengiančios pateikti darbuotojos buvimo jos vadovaujamame skyriuje.

48.10. Pareiškėja į bylą pateikė K. D. pareiškėjai siųsta 2022-12-05 elektroninį laišką, kurio kopija išsiųsta E. A. ir G. B. (laiško tema: UAB „Algesta“), kuriame parašytas toks tekstas: „Atsižvelgiant į pateiktus rekomendacijos įgyvendinimo įrodymus (dokumentus), rekomendacija turėtų būti laikoma tinkamai įgyvendinta laiku ir tinkamai. Prašau tai užfiksuoti AutoAudit pridedant pateiktus dokumentus bei UVIS“.

48.11. Pareiškėja į bylą pateikė savo 2023-02-10 elektroninį laišką, adresuotą K. D., kuriame pareiškėja parašė, kad teigiama neteisybė, kad: 1) iškilę papildomi klausimai nėra pagrindas teigti citata: „anksčiau netinkamai jūsų atliktas darbas“; 2) nurodomas darbo krūvis nematuojamas; 3) paskirstomos užduotys nelygiavertės; 4) už pavaduojamus darbuotojus, kurie šiuo metu nebedirba Audito skyriuje, taip reikalingos atlikti masinės užduotys; 5) į viršvalandinį darbą – neatsižvelgiama; 6) nurodoma dirbti po darbo valandų; 7) užduotys negali persidengti ir vieną paskyrus negalima paskirti atlikti kitą, ir dar kitą užduotį ir dar daugiau pavaduoti darbuotoją; 8) audituodama vieną neaudituoju kito; 9) dviejų darbų vienu metu nedirbu; 10) dėl kokių priežasčių nurodomos atlikti kitos užduotys tuo pačiu metu? Nurodomas darbas ir tuo pačiu metu nurodomas atlikti papildomas darbas; 11) atlikdama auditą valdžiau ir valdau bei valdysiu milžinišką kiekį informacijos. Sunku suprasti reikalavimą „persikūnyti“ į kito darbuotojo užduotis, taip pat į kitą auditą; 12) taikomas spaudimas nėra lankstumas; 13) prašoma atsakyti į anksčiau nurodyta taip pat į šiuos klausimus: kokiu tikslu buvo skambinama mano vyrui T. J. (toliau -vyras); dėk kokių priežasčių pokalbio su vyru metu buvo šmeižiama, kad nesu tinkamai atlikusi nei vieno audito, buvo teigiama - dėl manęs darbuotojai turėjo pasitraukti iš darbo, dėl ko teigėte, kad 2 kartus prašiau pakeisti kabinetą, dėl ko pokalbio metu teigėte, kad aš turiu pasitraukti iš darbo; pokalbio metu vyrui nurodė, kad dėl pareiškėjos negali ramiai miegoti; tai žinoma - blogas miegas - nešvarios sąžinės problema. Elektroniniame laiške pareiškėja paaiškina, kad jai puikiai žinomas K. D. tikslas pašalinti pareiškėją iš pareigų ir tai deklaruota ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems asmenims; kad K. D. pavedė kitiems Audito skyriaus darbuotojams ieškoti priežasčių ir fiksuoti tariamus pareiškėjos darbo trūkumus. Klausiama, dėl kokių priežasčių audito sistemoje ištrinami duomenys bei įrašai, paimama informacija jos dar nepateikus tvirtinti ir dar daugiau (žiūrėti užregistruotus incidentus Nr.: 414729 taip pat kitus, susijusius su „auto audit“ kategorija, taip pat „vataras ir vatis“ nurodytus duomenis. Nurodo, kad neatitiktis registruoja procesų šeimininkai; pakartotinai klausia ir prašo atsakyti, ar gali vidaus auditorius nurodyti, kokiu būdu padalinių vadovams ir (arba) darbuotojams veikti. Pakartotinai primena, kad UVIS užduoties pabaigos laikas pilnai gali prasidėti nuo 9 mėnesių, kad papildomos UVIS užduotys - pagrindas kitų užduočių atidėjimui. Maloniai primena, kad Lietuvoje priverstinis darbas iki šiandienos buvo draudžiamas.

48.12. Pareiškėja į bylą pateikė 2020-05-01 Mechanizmų paslaugų teikimo sutartis Nr. 2020/05/01, sudarytas tarp UAB „Agrinda“ ir UAB „Agelsta“ ir papildomus susitarimus prie jų; 2020-07-23 Įrangos paslaugų sutartį Nr. 6, sudarytą tarp UAB „Agelsta“ ir R. G., ir papildomą susitarimą prie šios sutarties; 2020-05-01 Mechanizmų paslaugų teikimo sutartis Nr. 2020-1, 2020-2, 2020-3, 2020-4, 2020-5, 2020-6, sudarytas tarp UAB „Statybų lietus“ ir UAB „Agelsta“ ir papildomus susitarimus prie dalies šių sutarčių; 2019-07-19 Mechanizmų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019-1, sudarytą tarp UAB „Agentus“ ir UAB „Agelsta“, 2019-07-19 Mechanizmų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019-2, sudarytą tarp UAB „Agentus“ ir UAB „Agelsta“, 2019-10-16 Mechanizmų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019-3, sudarytą tarp UAB „Agentus“ ir UAB „Agelsta“, 2019-10-28 Mechanizmų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019-4, sudarytą tarp UAB „Agentus“ ir UAB „Agelsta“, 2019-11-15 Mechanizmų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019-5, sudarytą tarp UAB „Agentus“ ir UAB „Agelsta“, 2020-02-19 Mechanizmų paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020-6, sudarytą tarp UAB „Agentus“ ir UAB „Agelsta“, papildomus susitarimus prie dalies iš šių sutarčių; 2020-07-02 Įrangos paslaugų sutartį Nr. 4, sudarytą tarp UAB „Agelsta“ ir AB „Ligauta“, papildomą susitarimą prie šios sutarties.

48.13. 2023-04-11 pareiškėja atleista iš NMA Audito skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų bendru sutarimu, išmokant jai dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčiu dydžio išeitinę kompensaciją.

49. Teismo posėdžio metu liudytoja K. D. paaiškino, kad visa tai, ką surašė Motyvuotame siūlyme, pagrįsta faktais, nėra jokių interpretacijų. Pareiškėjai nebuvo sudarytos išskirtinės darbo sąlygos, ji buvo Audito skyriaus narė, žinojo savo pareigas; kiekvienais metais patvirtinamas metinis skyriaus planas; visi auditai yra žinomi; vienam audito atlikimui standartiškai skiriama apie 2-3 mėnesius; per metus vienas auditorius atlieka 3-4 auditus – tai yra standartas. Pareiškėja atliko 2 auditus per pusantrų metų, t. y. dvigubai nei ilgiau, tai neatitinka standartų; pareiškėjos audito kokybė yra prasta, prastais balais įvertintas pats audito atlikimas. Dėl papildomų užduočių paaiškino, kad Audito skyriuje visi yra pasiskirstę užduotis, kurias privaloma atlikti kiekvienai auditorei, turi pasidarę matricą, pavyzdžiui, žiniaraščių, lentelių pildymas. Pareiškėjai buvo pavestas gimtadienių registras ir mokymų registro priežiūra – vieni lengviausių darbų. Pareiškėja niekada nėra vykdžiusi lygiagrečiai dviejų darbų, t. y. dėl visų papildomų darbų, jeigu pareiškėjai jie būdavo skiriami, buvo atidedami auditai; dėl bet kokio pareiškėjos prašymo buvo atidedami auditai, pareiškėja neturi nė vieno atsisakymo atidėti auditą; 10 dienų buvo atidėtas auditas dėl K. D. užimtumo, kad negalėjo peržiūrėti pareiškėjos darbų. Visa tai fiksuojama Autoaudit sistemoje. Pareiškėjai buvo sudarytos visos tinkamos darbui sąlygos; pareiškėja buvo visiškai integruota į kolektyvą. Pareiškėja viena auditą atlikinėjo 10 mėnesių, antrą auditą atlikinėjo 7 mėnesius – tai visiškai neatitinka standartų. Atsiliepimai apie auditus ypač neigiami, per posėdį keletą jų pacitavo (įvardindama ir kelis cituotus atsiliepimus pateikusių asmenų pavardes). Pagrindinis audito tikslas, kai randami pastebėjimai – kad pastebėjimai turi būti konkrečiai pagrįsti, negali remtis subjektyvia nuomone, pavyzdžiu, „man atrodo, kad....“, turi būti konkrečiai pagrįsti. Vieno pareiškėjos atlikto audito atveju buvo pateikta 11 nepagrįstų rekomendacijų, kito audito atveju – 12 nepagrįstų rekomendacijų. Tai reiškia, kad pareiškėja kaip auditorė negeba atrasti pagrindimo rekomendacijoms, pastebėjimams, turi būti pagrįsta įrodymais, kad tai, kad yra blogai. 2022 m. liudytoja visą laiką laikinai ėjo Audito skyriaus pareigas. Audito skyrius yra nepriklausomas skyrius, nedalyvaujantis NMA veikloje dėl nešališkumo, Audito skyrius, kiek atranda pastebėjimų, turi spaudimą iš vadovybės nustatyti veiklos trūkumus, kad Europos Komisija, kuri audituoja NMA, tikrindama rastų kuo mažiau NMA trūkumų. Audito skyrius dirba tam, kad rastų trūkumus, neatitikimus NMA vykdomose procedūrose. Nes jeigu trūkumus atranda Europos Komisija, ji taiko sankcijas už trūkumus. Todėl liudytoja jaučia atsakomybę, kad Europos Komisijos rasti trūkumai, nebuvo nustatyti NMA Audito skyriaus atliekamų auditų metu. Atlikus pareiškėjai Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės ūkio ir verslo plėtra vidaus auditą pareiškėjai nebuvo nurodyta švelninti auditą, išvados buvo patvirtintos tokios, kokias auditorė ir pateikė audito ataskaitos projekte, išskyrus tas, kurios buvo nepagrįstos, kurių auditorė nesugebėjo pagrįsti. Paaiškino, kad rekomendacijų švelninimo nebuvo. Kuo aukštesnio lygio rekomendacijos, tuo didesnius balus auditorius gauna, kuo svaresnės rekomendacijos, tuo auditoriaus veiklos kokybė aukštesnė. Dėl K. D. 2022-12-05 elektroninio laiško, adresuoto pareiškėjai, liudytoja paaiškino, laiške parašė tai, kad visi veiksmai, darbo dokumentai turi būti fiksuojami, o ne tai, kad jeigu rekomendacija neįgyvendinta, netinkamai įgyvendinta, pareiškėja turi parašyti, kad ji įgyvendinta. Dėl to, ar 2022 liepos mėn. A. liudytoja pavedė ieškoti pareiškėjos veiklos trūkumų, liudytoja paaiškino, kad A. buvo pavesta fiksuoti visų vidaus auditorių darbo dokumentus, visų auditorių pastabas, visus vidaus auditorių atliekamus žingsnius. Pasakė, kad skambino pareiškėjos vyrui tikslu įspėti artimą žmogų, šeimos narį dėl, liudytojos nuomone, pareiškėjos psichinės sveikatos būklės, keistoko elgesio ir susiklosčiusios situacijos, labai tiksliai, ką sakė, negali dabar prisiminti (priežastys, kodėl priėmė tokį sprendimą – pareiškėjos užsidarymas savyje, nustojo bendrauti su kolektyvu, pasiprašė persodinti į kitą kabinetą, pradėjo rašyti neaiškaus pobūdžio žinutes, pavyzdžiui, „priverstinis darbas draudžiamas“, kai liudytoja paklausė, ką tai reiškia, pareiškėja neatsakė; arba pareiškėja ima ir parašo žinutę „teisės aktai galioja visiems“, kai liudytoja prašo paaiškinti, ką tai reiškia, pareiškėja neatsako; liudytoja sunerimo dėl fakto, kad pareiškėja mano, jog jai daromas spaudimas tiek iš liudytojos, tiek iš audituojamųjų; pareiškėja pateikia faktus, kurių patvirtinimui nepateikia įrodymų). Ieškojo būdų, kaip susikalbėti su pareiškėja. Liudytoja paaiškino, kad pareiškėjos vyrui nesakė, kad pareiškėja nėra tinkamai atlikusi nė vieno audito, kad pareiškėja turi pasitraukti iš pareigų; liudytoja dėl to, ar pareiškėjos vyrui sakė, kad pareiškėja galėtų išeiti šalių susitarimu, paaiškino, kad to, ar taip sakė, negali nei patvirtinti, nei paneigti. 2022 m. buvo nustatyti tokie pagrindiniai pareiškėjos veiklos, darbo trūkumai: negebėjimas dirbti savarankiškai, analizuoti procedūras, dirbti su sistemomis pačiai, nuolat reikėjo konsultuoti, teikti tuos pačius klausimus, negebėjimas fiksuoti darbo dokumentų AutoAudit sistemoje, netikslumai ataskaitose, rizikų vertinime, rizikos matricos sudaryme, negebėjimas parengti santrumpos, negebėjimas pateikti rekomendacijų, aptarti, bendrauti, pateikti pagrindimą ir argumentus rekomendacijoms, nuolatiniai auditų atidėjimai, pavyzdžiui, 2 mėnesius auditą atlikti pareiškėja vėlavo be jokios priežasties; tiesiog pareiškėjos nesugebėjimas atlikti auditą, tai ne pareiškėjos sritis; atlikti auditą sudėtinga, reikia analizuoti, mokėti nagrinėti, argumentuoti, pateikti argumentuotas išvadas, pagrįsti, kodėl tokios išvados yra teikiamos; jokie charakterio ypatumai neužgožtų gero darbo; pareiškėjos darbas netenkino, neatitiko audito standartų, mušė audito rodiklius žemyn, įskaitant dėl turimų atlikti auditų skaičiaus. Pareiškėjai visą laiką buvo teikiama pagalba, pareiškėja pastabas ignoruodavo. Pareiškėjai išėjus iš NMA, atmosfera pasikeitė į teigiamą pusę. Liudytoja dėl pareiškėjos liudytojai siųsto 2023-02-10 elektroninio laiško negalėjo atsakyti, ar į jį pareiškėjai atsakė. Paaiškino, kad J. M. 2022 metais užėmė NMA Audito skyriuje vyr. specialistės pareigas, tam tikrais laikotarpiais laikinai ėjo Audito skyriaus vedėjos pareigas, bet tikslių datų nepamena.

50. VTĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad vertinama karjeros valstybės tarnautojų tarnybinė veikla (1 dalis); karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis (3 dalis); valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla (4 dalis); karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas; valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime (5 dalis); tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai (6 dalis); kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, arba 2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); 4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai (9 dalis); valstybės institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo; ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma (13 dalis); Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas į pareigas priimančio asmens arba valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas arba savo iniciatyva dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis (14 dalis); jeigu valstybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas; kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas (15 dalis); valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (16 dalis).

51.1. Valstybės tarnautojui, įstaigai ar įstaigos padaliniui nustatytos užduotys turi būti aiškios, įvykdomos, orientuotos į konkretų rezultatą, o ne į procesą, turėti nustatytą įvykdymo terminą. Valstybės tarnautojui, įstaigai ar įstaigos padaliniui užduotys nustatomos atsižvelgiant į įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat įstaigos metinio veiklos plano priemones, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai turi būti paprasti, suprantami, jų reikšmės – pamatuojamos, apskaičiuojamos, patikimos ir patikrinamos (12 punktas).

51.2. Prireikus valstybės tarnautojui, įstaigai ar įstaigos padaliniui nustatytas užduotis tiesioginis vadovas gali vieną kartą einamaisiais metais pakeisti ar papildyti, bet ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki valstybės tarnautojų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo. Šiuo atveju keičiamas ar pildomas Motyvuoto siūlymo I skyrius „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“, išskyrus skiltį „Pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai“ (13 punktas).

51.3. Vertinimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsų dauguma (46 punkto antra pastraipa).

51.4. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisija posėdyje: 1) nagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu ar Siūlymą; 2) priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo; 3) priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo; 4) surašo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą (Tvarkos aprašo 5 priedas) (toliau – vertinimo komisijos išvada) (49 punktas).

51.5. Vertinimo komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas (50 punktas).

51.6. Valstybės tarnautojas, nagrinėjant jo tarnybinę veiklą, kviečiamas į vertinimo komisiją pokalbiui, išskyrus Tvarkos aprašo 52 punkto antrojoje pastraipoje nustatytą atvejį. Vertinimo komisija turi teisę į vertinimo komisiją kviesti pokalbiui valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą, tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, prašymu – liudytojus (51 punktas).

51.7. Po pokalbio vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (53 punktas).

51.8. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, priima sprendimą dėl vieno iš VTĮ 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nurodytų siūlymų pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui (54 punktas).

51.9. Vertinimo komisija, atlikusi Aprašo 49.1–49.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, surašo vertinimo komisijos išvadą. Vertinimo komisijos išvadoje pateikiama vertinimo komisijos nario, nesutinkančio su vertinimo komisijos priimtu sprendimu dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo ir (ar) valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo, atskiroji motyvuota nuomonė (55 punktas).

51.10. Atlikus Tvarkos aprašo 56 punkte nurodytus veiksmus, vertinimo komisijos išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui (57 punktas).

51.11. Vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas (Tvarkos aprašo 6 priedas) (58 punktas).

51.12. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną ir saugomas įstaigoje (59 punktas).

51.13. Tvarkos aprašo 1 priedu yra patvirtinta Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu forma. Tvarkos aprašo 5 priedu yra patvirtinta Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados forma. Tvarkos aprašo 6 priedu yra patvirtinta Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo forma.

52. LVAT yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada; vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisija, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., LVAT 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-799/2014; 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015; LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011; LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Tai, jog pagal Tvarkos aprašo 43 punktą į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą yra vertinimo komisijos teisė, nereiškia absoliučios vertinimo komisijos diskrecijos pasirenkant kviesti tiesioginį vadovą pokalbiu ar ne; vertinimo komisija kiekvienu atveju privalo įvertinti tiesioginio vadovo dalyvavimo būtinumą, o nustačiusi, kad valstybės tarnautojo vertinimas yra grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia subjektyvia tiesioginio vadovo nuomone, tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo yra akivaizdžių nesutarimų, taip pat gavusi tokį vertinamo valstybės tarnautojo prašymą, privalo tiesioginį vadovą iškviesti į vertinimo komisijos posėdį pokalbiui; sąžiningumo ir nešališkumo principai vertinimo komisiją įpareigoja pokalbio su vertinamo valstybės tarnautojo vadovu metu, be kita ko: (1) sudaryti galimybę vertinamam valstybės tarnautojui užduoti su jo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusius klausimus tiesioginiam vadovui; (2) išsiaiškinti tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvus; (3) pašalinti tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pateiktų jo vertinimų atsiradusius prieštaravimus; ir kt. (LVAT 2021-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020). Vertinimo komisijos išvada dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo privalo būti motyvuota; kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, motyvai išdėstomi žodžiu ir užfiksuojami minėtame garso įraše; iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas; taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama vertinimo komisijos išvada; vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti vertinimo komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl Tvarkos aprašo 45 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai (LVAT 2021-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020). Vertinimo komisija, gavusi valstybės tarnautojo prašymą įvertinti jo tarnybinę veiklą, privalo atlikti išsamų valstybės tarnautojo vertinimą; tai reiškia, kad vertinimo komisija privalo, be kita ko: (1) išsamiai įvertinti iki tol atlikto valstybės tarnautojo vertinimo dokumentų turinį, juose nurodytas aplinkybes, vykdant nustatytas užduotis pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vertinamo valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; (2) išklausyti vertinamą tarnautoją, o jei būtina ir jo tiesioginį vadovą; (3) jei būtina apklausti liudytojus ir įvertinti jų parodymus.

53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančiu įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

54. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LVAT 2022-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4058-624/2022).

55. Pareiškėja teigia, kad skundžiamas Įsakymas yra visiškai nemotyvuotas; kad tokių įsakymų motyvais laikomi Komisijos posėdžio metu pateikti Komisijos argumentai, kuriais įvertinami vertinamo valstybės tarnautojo teiginiai dėl tiesioginio vadovo vertinimo; šiuo atveju Komisijos motyvų nėra; Komisijos posėdžio garso įraše neužfiksuotas nė vienas Komisijos motyvas, todėl skundžiamas Įsakymas yra visiškai nemotyvuotas; nesant skundžiamo Įsakymo motyvų iš esmės nėra ir ką ginčyti. Pareiškėja pažymi, kad motyvų nepateikimas individualiame administraciniame akte ir jo nepagrindimas objektyviais duomenimis, atėmė galimybę suprasti bei apsibrėžti kilusio ginčo ribas, o kartu ir pateikti ginčijamo sprendimo motyvus paneigiančius argumentus bei įrodymus. Pareiškėja paaiškina, kad Komisija neįvykdė jai priskirtų pareigų ir niekaip nepagrindė savo išvados. Komisijos veikla, kaip galima spręsti iš posėdžio garso įrašo, buvo formali ir subjektyvi, siekianti ne patikrinti tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, bet tik jai pritarti ir net surasti papildomų priežasčių jai pagrįsti. Komisijos posėdžio metu pareiškėja pateikė išsamius argumentus, kodėl ji nesutinka su tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Komisija nė dėl vieno iš pareiškėjos pateiktų argumentų nepateikė jokių argumentų, todėl pareiškėja iš esmės neturi ką ginčyti. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Komisija nė dėl vieno pareiškėjos nesutikimo argumento nepateikė išvados, nepasisakė, neaišku, kodėl atmetė pareiškėjos argumentus, pareiškėjos argumentų nevertino, neaišku, kodėl pareiškėjos teiginiai nepriimti, o likta prie pareiškėjos tiesioginio vadovo argumentų. Pareiškėja Komisijos posėdyje buvo nuolat nutraukinėjama. Buvo pateikta tik analizė, uždavinėjami klausimai. Vertinimo metu pareiškėja savo išvadas pateikė dėl visų kaltinimų.

56. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Komisijos išvadą, kuri priimta įvertinus pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuoto siūlymo pagrįstumą. Pareiškėjai 2022 metams buvo nustatytos 4 metinės užduotys, taip pat nustatyti kiekvienos iš užduočių vertinimo rodikliai. Motyvuotame siūlyme tiesioginis vadovas vertino, kad pareiškėja 1, 2 ir 4 užduočių neįvykdė, 3 užduotį įvykdė, pateikė tokio vertinimo argumentus; pareiškėja su tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko, teigdama, kad 1 ir 2 užduotis įvykdė, o 4 užduotį įvykdė iš dalies, pateikė savo argumentus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja žinojo jai nustatytas metines užduotis, jų vertinimo rodiklius, juos suprato, dėl to ginčas iš esmės nekilo.

57. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, aplinkybes, skundžiamas Įsakymas, Komisijos 2023-03-27 išvada Nr. PS11-1, Komisijos posėdžio 2023-03-27 protokolas Nr. PS13-1, Komisijos posėdžio garso įrašas ir pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotas siūlymas yra neatsiejamai susiję ir, sprendžiant skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi būti vertinami kaip visuma, o ne atskirai. Pirminis dokumentas šiuo atveju yra Motyvuotas siūlymas, kuriame pareiškėjos tiesioginis vadovas pateikė vertinimą dėl pareiškėjos 2022 metų tarnybinės veiklos ir tokio vertinimo argumentus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja buvo susipažinusi su Motyvuotame siūlyme pareiškėjos tiesioginio vadovo pateiktu pareiškėjos tiesioginės veiklos vertinimu už 2022 metus, tokio vertinimo argumentais; pareiškėja, susipažinusi su tiesioginio vadovo atliktu pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu už 2022 metus ir su juo nesutikdama, paprašė kad jos tarnybinę veiklą vertintų Komisija. Komisija posėdyje nagrinėjo pareiškėjos tarnybinę veiklą 2022 metais pagal Motyvuotą siūlymą (kaip nustatyta Tvarkos aprašo 49 punkte), taigi buvo vertinama, ar Motyvuotame siūlyme pareiškėjos tiesioginio vadovo pateiktas pareiškėjos 2022 metų tarnybinės veiklos vertinimas nepatenkinamai, tokio vertinimo argumentai yra pagrįsti ar ne.

58. Teismas, atsižvelgdamas į Motyvuotą siūlymą, pažymi, kad jame pareiškėjos tiesioginis vadovas pateikė išsamius argumentus, kodėl vertina, kad pareiškėja neįvykdė 2022 metams nustatytų 1, 2 ir 4 užduočių, kodėl vertina, kad pareiškėja neįvykdė užduočių pagal vertinimo rodiklius, kodėl nepatenkinamai įvertino pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kodėl nepatenkinamai įvertino pareiškėjos kvalifikaciją ir bendrai pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Kaip matyti iš Komisijos 2023-03-27 posėdžio protokolo Nr. PS13-1, Komisijos 2023-03-27 išvados Nr. PS11-1, visi be išimties Komisijos nariai vertino pareiškėjos 2022 metų tarnybinę veiklą nepatenkinamai, t. y. taip pat, kaip ir pareiškėjos tiesioginis vadovas, vienbalsiai nusprendė pateikti pareiškėją į pareigas priimančiam asmeniui pareiškėjai nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos keoficientą intervale esančią pareiginę algą -1.

59. Teismas, vertindamas Komisijos posėdžio garso įrašą, pažymi, kad Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėja, J. M., tuo metu ėjusi pareiškėjos tiesioginės vadovės pareigas, Komisijos narių skaičius atitiko nustatytą Tvarkos apraše. Komisija posėdyje nagrinėjo pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą. Komisijos posėdyje iš eilės buvo nagrinėjama pareiškėjos tarnybinė veikla pagal kiekvieną užduotį ir jos vertinimo rodiklius atskirai. Iš pradžių J. M. Komisijos posėdyje įvardindavo užduotį, jos vertinimo rodiklius; tada pareiškėja Komisijos posėdžio metu teikdavo savo paaiškinimus, Komisijos nariai užduodavo klausimus, jeigu būdavo neaišku, prašydavo pareiškėjos patikslinti savo atsakymą, paaiškinimus, esant poreikiui, Komisijos nariai prašydavo J. M. pateikti papildomus paaiškinimus. Pažymėtina, kad pareiškėja turėjo galimybę laisvai pateikti savo paaiškinimus, jos laikas teikti paaiškinimus iš esmės nebuvo ribojamas. Tada Komisijoje buvo nagrinėta Motyvuoto siūlymo III skyriuje „Gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ pateiktas vertinimas, vertinimą trumpai pristatė J. M.; pareiškėja Komisijos posėdžio metu pateikė paaiškinimus. Vėliau Komisijos posėdyje buvo nagrinėtas Motyvuoto siūlymo IV skyriuje „Kvalifikacijos vertinimo rezultatai“ pateiktas vertinimas, vertinimą trumpai pristatė J. M.; pareiškėja pateikė savo paaiškinimus.

60. Teismo vertinimu, Komisijos posėdis nebuvo formalus ar subjektyvus, pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos, suteiktas laikas (iš esmės jo neribojant) pateikti paaiškinimus, įrodymus dėl Motyvuotame siūlyme nurodytų 2022 metų užduočių įvykdymo, vertinimo rodiklių pasiekimo / nepasiekimo, pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktų argumentų, kuriais remdamasis jis laikė, kad pareiškėja neįvykdė 1, 2 ir 4 užduočių, Komisijos nariai aktyviai dalyvavo vertinime, uždavė pareiškėjai klausimus, patikslinančius klausimus dėl 2022 metų užduočių įvykdymo, vertinimo rodiklių pasiekimo / nepasiekimo, kartais tą patį klausimą pareiškėjai užduodavo kelis kartus, nes pareiškėja vengdavo tikslaus ir konkretaus atsakymo į jį; paprašyta nurodyti, kur galima rasti jos teiginius pagrindžiančius įrodymus (pavyzdžiui, dėl 2 užduoties pirmo rodiklio įgyvendinimo) kalbėjo abstrakčiai, neatsakydama tiksliai į užduotą klausimą, nukrypdavo nuo klausimo esmės. Teismo vertinimu, Komisijos posėdžio metu, bylą nagrinėjant teisme pareiškėja nepateikė svarių ir reikšmingų argumentų, konkrečių rašytinių įrodymų, paneigiančių tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo – nepatenkinamai, tokio vertinimo argumentų pagrįstumą. Teismo vertinimu, iš Komisijos posėdžio garso įrašo (vertinant jį kartu su Komisijos 2023-03-27 posėdžio protokolu Nr. PS13-1, Komisijos 2023-03-27 išvada Nr. PS11-1, Motyvuotu siūlymu) yra visiškai aiškūs Komisijos išvados motyvai, kodėl Komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 metus įvertino nepatenkinamai, t. y. iš esmės pritarė pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktam pareiškėjos tarnybinės veikos už 2022 metus vertinimui – Komisijos posėdžio metu pareiškėja nepateikė argumentų, įrodymų, kurie paneigtų Motyvuotame siūlyme pareiškėjos tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjos 2022 metų tarnybinės veiklos vertinimą - nepatenkinamai, tokio vertinimo argumentus. Teismas vertina, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog Komisijos išvada bei Įsakymas yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, kad pareiškėja negalėjo suprasti ir apsibrėžti kilusio ginčo ribas, o kartu pateikti skundžiamo Įsakymo motyvus paneigiančius įrodymus bei motyvus, yra nepagrįsti. Skundžiamas įsakymas priimtas remiantis Komisijos išvada, o Komisijos išvada priimta remiantis Komisijos posėdžio informacija, Motyvuotu siūlymu. Komisijos išvada, vėliau skundžiamas Įsakymas priimti po išsamaus pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktų argumentų, paaiškinimų ištyrimo, atsižvelgiant į pareiškėjos Komisijos posėdžio metu duotus paaiškinimus. Iš nagrinėjamo ginčo akivaizdu, tai matyti ir iš skundo, pareiškėjos ir jos atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kad ginčas iš esmės kilo dėl Motyvuotame siūlyme tiesioginio pareiškėjos vadovo pateikto pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo už 2022 metus – nepatenkinamai, ir tokio vertinimo argumentų, o Komisija pritarė pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktam pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimui ir taip pat, kaip ir tiesioginis vadovas vertino pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2022 metus nepatenkinamai, nes, kaip, matyti iš garso įrašo, pareiškėja nepateikė argumentų, paneigiančių Motyvuotame siūlyme pareiškėjos tiesioginio vadovo pateiktus pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimo nepatenkinamai argumentus.

61. Pareiškėja pažymėjo, kad ji Komisijos posėdžio metu pateikė išsamius argumentus, kodėl ji nesutinka su tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada; Komisija nė dėl vieno iš pareiškėjos pateiktų argumentų nepateikė jokių argumentų, todėl pareiškėja iš esmės neturi ką ginčyti. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėja teikė paaiškinimus Komisijos posėdžio metu, savaime nereiškia, jog pareiškėja pateikė argumentus ir įrodymus, kad tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktas jos tarnybinės veiklos vertinimas yra neteisingas; pareiškėja turėjo pateikti tokius paaiškinimus ir įrodymus, kurie pagrįstų, kad ji įvykdė 2022 metų užduotis ir pasiekė jų vertinimo rodiklius.

62. Pareiškėja paaiškina, kad Komisijos pareiga yra patikrinti, vertinimą atlikęs tiesioginis vadovas nebuvo subjektyvus, ar vertinimo neįtakojo jo savanaudiški ir neteisėti tikslai. Komisija neįvykdė šios pareigos ir atsisakė tirti Audito skyriaus l. e. p. vedėjos K. D. taikytą spaudimą pareiškėjos atžvilgiu, jos ne kartą išreikštą tikslą pašalinti pareiškėją iš pareigų. Komisija bandė primesti pareiškėjai NMA tikslų nevykdymą ar išteklių netinkamą panaudojimą, tačiau jos visiškai nejaudino ir nestebino faktas, kad K. D. pavedė savo skyriaus darbuotojai E. A. tikslingai ieškoti ir surasti pareiškėjos veiklos trūkumus. Komisija leido J. M., be jokio pagrindo šmeižti pareiškėją, kad darbą Audito skyriuje palikusios darbuotojos neva tai padarė dėl pareiškėjos kaltės. Komisija nepareikalavo, kad J. M. pateiktų savo teiginius patvirtinančių įrodymų, nepaklausė, kokius veiksmus pareiškėja, būdama skyriaus vyr. specialiste ir neidama jokių vadovaujančių pareigų atliko, kad privertė kitas darbuotojas išeiti iš darbo, kodėl iki šiol dėl neva tokių pareiškėjos veiksmų nebuvo pradėtas ne tik joks tarnybinis tyrimas, bet pareiškėja nėra gavusi jokių pretenzijų dėl savo elgesio kitų darbuotojų atžvilgiu. Pareiškėja paaiškino, kad apsiribojo pareiginių funkcijų atlikimu, o į jokius konfliktus ar intrigas su kitais skyriaus darbuotojais nesivėlė, kad iki šiol jokių pretenzijų dėl savo elgesio kitų darbuotojų atžvilgiu nėra gavusi. Komisija į savo posėdį nekvietė K. D., kuri pareiškėjos vertinimo metu ėjo Audito skyriaus l. e. p. vedėjos pareigas ir kuri atliko pareiškėjos kasmetinį vertinimą. Pakviesta J. M. neatliko pareiškėjos vertinimo, nebuvo pareiškėjos tiesioginiu vadovu 2022 metais, todėl negalėjo niekaip pakeisti vertinimą atlikusio tiesioginio vadovo dalyvavimo. Atsakydama į klausimus, J. M. nuolat kartojo „kiek man žinoma“, „kiek esu susipažinusi“ ir pan. Pareiškėja mano, kad Komisija privalėjo į Komisijos posėdį kviesti vertinimą atlikusią K. D. ir jos dalyvavimas Komisijos posėdyje buvo privalomas. Nedalyvaujant K. D., Komisijai niekaip negalėjo tinkamai atlikti jai priskirtų funkcijų ir tinkamai įvertinti K. D. pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą.

63. Teismas pažymi, kad Komisija posėdyje nagrinėjo pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal Motyvuotą siūlymą. Komisijos posėdžio metu pareiškėja, paklausta vieno iš Komisijos narių, paaiškino, kad tarnybinių pranešimų, skundų dėl psichologinio smurto darbovietėje neteikė. Teismo vertinimu, Komisija įvykdė savo funkciją, t. y. patikrino, ar pareiškėjos tiesioginio vadovo Motyvuotame siūlyme pateiktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas yra pagrįstas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, Komisija tinkamai atliko Motyvuotame siūlyme pateikto pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Dėl pareiškėjos argumento, kad Komisija privalėjo į posėdį kviesti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą atlikusią K. D., pažymėtina, kad Komisija turėjo teisę, bet ne pareigą į komisijos posėdį kviesti pareiškėjos tiesioginį vadovą. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo J. M., kuri Komisijos posėdžio metu atliko Audito skyriaus vedėjo funkcijas, t. y. vykdė pareiškėjos tiesioginio vadovo pareigas.

64. Pareiškėja skunde abstrakčiai nurodė, kad nedalyvaujant K. D. Komisija niekaip negalėjo atlikti jai priskirtų funkcijų ir tinkamai įvertinti K. D. pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą. Pareiškėjos prašymu į teismo posėdį liudytoja buvo pakviesta K. D., kuri davė paaiškinimus, pareiškėja ir jos atstovas galėjo užduoti liudytojai klausimų, tačiau liudytojos teisme duoti paaiškinimai, teismo vertinimu, nepatvirtino pareiškėjos minėtų abstraktaus pobūdžio teiginių.

65. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja buvo verčiama sušvelninti atliekamo audito išvadas, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko – K. D. 2022-12-05 el. laišku įpareigojo pareiškėją pritarti, kad rekomendacija yra tinkamai įgyvendinta, pareiškėja su tuo nesutiko.

66. Teismas, vertindamas pareiškėjos į bylą pateikto K. D. pareiškėjai siųsto 2022-12-05 elektroninio laiško, kurio tekstas nurodytas anksčiau šiame teismo sprendime, turinį, mano, kad iš minėto laiško turinio pareiškėjos nurodytos išvados nėra pagrindo daryti.

67. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai, jog pareiškėjai buvo daromas spaudimas patvirtina ir E. A. pateikta informacija. Teismas, vertindamas pareiškėjos į bylą pateiktą E. A. 2023-04-29 raštą „Paaiškinimai dėl gautų nurodymų man einant NMA Audito skyriaus patarėjo pareigas“, neturi pagrindo pritarti pareiškėjos teiginiams. Visų pirma, bylos duomenimis, pareiškėja 2020 liepos mėn. NMA dar nedirbo, antra, lieka neaišku, kaip tiksliai buvo suformuluotas pavedimas E. A., kitos su E. A. darbu NMA Audito skyriuje susijusios aplinkybės. Teismo vertinimu iš vieno rašto – E. A. 2023-04-29 rašto – nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjai buvo daromas spaudimas.

68. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

69. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

70. Pareiškėja prašo priteisti iš NMA pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.