Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-62-538/2016

NU TARTIS

2016 m. vasario 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui K. Ž., institucija išvadai teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę Ž., atsakovui – Ž.; 3) nepilnamečio vaiko E. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove motina R. Ž.; 4) nuo 2013-12-25 iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 900 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo sumą, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. Ž.; 5) priteisti iš atsakovo po 100 EUR kiekvieną mėnesį nuomojamo buto išlaikymui; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 EUR neturtinę žalą; 7) priteisti iš atsakovo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 250 EUR kiekvieną mėnesį 2 metų laikotarpiui mokamų periodinių išmokų ieškovės išlaikymui; 8) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susituokė, prieš tai pasirašydami priešvedybinę sutartį. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra. Santykiai pablogėjo, kai ieškovė ir atsakovas pradėjo rengti restoraną (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo mėn. ieškovės draugės V. D. gimtadienyje ieškovė ir atsakovas susipyko, atsakovas smurtavo prieš ieškovę. 2013 m. gegužės mėn. ieškovė su dukromis išsikraustė iš atsakovo namų pas savo draugę V. D.. Atsakovas surado ieškovę, atsiprašinėjo dėl savo elgesio, prašė grįžti į namus, žadėjo pasikeisti, nutraukti ikivedybinę sutartį ir padovanoti butą. Ieškovė sutiko grįžti į namus, tačiau atsakovas buto nepadovanojo, o pavydo priepuoliai, įžeidinėjimai bei patyčios nesiliovė. (duomenys neskelbtini) ieškovė išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) ir vėl išėjo iš atsakovo namų, tačiau 2013 m. lapkričio mėn. vėl su dukromis grįžo gyventi į atsakovo namą. 2013 m. per Kalėdas atsakovas restorane iškėlė pavydo sceną, o ryte ieškovė pasiėmė savo vaikus ir daiktus ir išvyko į nuomojamą butą. Ieškovės nuomone, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė patyrė moralinę skriaudą, kurią įvertino 3000 eurų. Taip pat nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini), tai yra, kai ieškovė su vaikais išsikėlė iš atsakovo namų, atsakovas nuo tada nebeišlaiko savo nepilnametės dukters. Teigė, kad nepilnametės dukters išlaikymui reikia 1050 eurų, 900 eurų išlaikymo vaikui prašė priteisti iš atsakovo.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-10 sprendimą iš dalies pakeisti ir priimti naują sprendimą skundžiamoje dalyje – santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; nuo (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 900 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas prieš ją panaudojo smurtą, tai patvirtina specialisto išvada, nuolat girtavo ir tai patvirtina nuoseklūs ieškovės paaiškinimai, todėl teismas turėjo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pripažinus atsakovo kaltę, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nurodo, kad pagal atsakovo turtinę padėtį šalių vaikui gali būti užtikrinami ne tik minimalūs poreikiai, bet ir geresnė nei vidutinė gyvenimo kokybė, ir atsakovas gali teikti 900 Eur išlaikymą vaikui. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuo (duomenys neskelbtini), tai yra, nuo tada, kai šalys nustojo gyventi kartu, atsakovas teikė fragmentišką, nedidelę paramą savo vaikui, kuri buvo nepakankama. Jeigu yra pagrindas atsižvelgti į atsakovo vykdytus fragmentiškus mokėjimus, teismas turėjo minusuoti šiuos mokėjimus iš priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumos. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei dalies išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės skundžia teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių kaltės nustatymo dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos atlyginimo nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir priteisimo momento, nuo kada priteistas išlaikymas, bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiais klausimais.

Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos 3K-3-2/2011; kt.).

Apeliantė argumentuoja, kad atsakovas prieš ją naudojo smurtą, todėl yra pagrindas nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančios 2013-03-18 specialisto išvados (b. l. 26) matyti, kad prieš ieškovę buvo panaudotas smurtas. Atsakovas pripažįsta, kad 2013-03-16 tarp jo ir ieškovės kilo konfliktas, tačiau neigia smurtavęs, to nepatvirtino ir byloje apklaustos liudytojos bei byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sužalojo ieškovę, tuo labiau, kad ieškovė galutinai išsikėlė gyventi atskirai ne po šio konflikto, o 2013 m. gruodžio mėnesį. Bet kokiu atveju, pripažintina, kad ši aplinkybė šiuo atveju nėra itin svarbi, nes atsakovas neneigia, kad dėl santuokos iširimo yra ir jo kaltė, tačiau tvirtina, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė, nes praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui po ieškovės išsikraustymo iš namų, ji jau gyveno ir šiuo metu gyvena su kitu vyru, nuo kurio laukiasi kūdikio. Ieškovė šių aplinkybių neneigia. Taigi nustatyta, kad dar nenutraukusi santuokos su atsakovu, ieškovė apsigyveno kartu su kitu vyru, laukiasi nuo jo kūdikio ir, sužinojęs šią aplinkybę atsakovas, ketinęs išsaugoti šeimą, atsisakė savo ketinimų taikytis su ieškove ir išsaugoti šeimą.

Pažymėtina, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, bet kokiu atveju konstatuotina, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė, kuri pasireiškė tuo, kad iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinės žalos priteisimo normos netaikomos, jeigu santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi, teismui nustačius kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos.

Dėl išlaikymo dydžio.

Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai priteisė mažą išlaikymą nepilnametei šalių dukrai. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Orientaciniu kriterijumi, užtikrinančiu būtinus minimalius vaiko poreikius yra laikomas 1 minimalios mėnesinės algos dydis (CK 6.461 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo, kuria atsakovas K. Ž. įpareigotas kiekvieną mėnesį apmokėti 100 Eur nepilnamečio vaiko E. Ž. būtinas išlaidas, susijusias su vaiko ugdymu, lavinimu, poilsiu (įskaitant ir keliones į užsienio šalis), ieškovei pateikus mokėjimo dokumentus. CK normos nenumato išlaikymo priteisimo tokia forma su tam tikrais įpareigojimais kitam sutuoktiniui, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas kiekvieną mėnesį apmokėti 100 Eur nepilnamečio vaiko būtinas išlaidas, pateikus tai patvirtinančius duomenis, naikintina. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, šia 100 Eur suma padidintinas priteistas išlaikymas nuo 200 eurų iki 300 eurų (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas neginčija, kad tokio dydžio išlaikymą gali teikti. Didesnės išlaikymo sumos priteisti nėra pagrindo, nes atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, padeda universitete besimokančiam sūnui. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo gaunamos pajamos yra apie 1000 eurų per mėnesį, ieškovė prašo priteisti 900 eurų, taigi akivaizdu, kad priteisus beveik visas atsakovo gaunamas pajamas kaip išlaikymą vienam nepilnamečiui vaikui, būtų pažeisti atsakovo, kitų atsakovo išlaikomų vaikų interesai bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nurodydama, kad šalių nepilnametei dukrai reikalingas 1050 eurų išlaikymas ir prašydama iš atsakovo priteisti 900 eurų išlaikymo, iš esmės pripažįsta, kad 150 eurų išlaikymą gali teikti pati, taigi priteisus iš atsakovo 300 eurų išlaikymą, šalių nepilnametei dukrai tektų 450 eurų išlaikymo, ši suma žymiai didesnė nei užtikrinantis būtinus minimalius vaiko poreikius 1 minimalios mėnesinės algos dydis. Taigi akivaizdu, kad tokio išlaikymo pakanka ne tik nepilnametės šalių dukters minimaliems poreikiams tenkinti, bet bus patenkinti vaiko poreikiai poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, todėl dar labiau didinti išlaikymo sumą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais ( CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo momento.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas pateikė duomenis, kad ieškovei pradėjus gyventi atskirai, šalių dukra 3-4 kartus per savaitę būdavo pas atsakovą, atsakovas jai pirko rūbus, mokėjo už laisvalaikio pramogas, darželį, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas šalių nepilnametės dukters neišlaikė nuo (duomenys neskelbtini). Tuo labiau, kad ieškovė tik (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, ir ši aplinkybė duoda pagrindą daryti išvadą, kad iki tada atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui buvo pakankamas. Kadangi iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nutartimi, taikius laikinąją apsaugos priemonę, priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui ir ši nutartis turi būti vykdoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė iš atsakovo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad tai, jog šalys pradėjo gyventi atskirai, nėra pagrindas konstatuoti, kad nuo šios dienos atsakovas nebeteikė nepilnamečiam vaikui išlaikymo nuo (duomenys neskelbtini) ar jis buvo nepakankamas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai iš atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 700,88 eurus advokato išlaidų. Atsižvelgiantį tai, kad tenkinta 25 procentai ieškovės reikalavimų, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina nustatant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 175,22 eurų advokato išlaidų, kita teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nekeistina.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 straipsnis), naikintina teismo sprendimo dalis kuria atsakovas įpareigotas kiekvieną mėnesį apmokėti 100 Eur nepilnamečio vaiko būtinas išlaidas, ir priteistino išlaikymo dydis padidintinas iki 300 eurų, taip pat keistina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nustatytina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 175,22 eurų advokato išlaidų, kitos teismo sprendimo dalys nekeistinos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tenkinus iš dalies apeliacinį skundą dėl priteisto išlaikymo dydžio, ieškovės patirtos 302,50 Eur advokato pagalbos išlaidos atitinkamai mažintinos iki 50,43 Eur ir priteistinos iš atsakovo. Atsakovo patirtos 200 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 166,66 Eur ir priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai dėl išlaikymo dydžio, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas 36 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas K. Ž. įpareigotas kiekvieną mėnesį apmokėti 100 Eur nepilnamečio vaiko E. Ž. būtinas išlaidas, susijusias su vaiko ugdymu, lavinimu, poilsiu, ieškovei pateikus mokėjimo dokumentus, ir priteistą išlaikymą E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padidinti nuo 200 eurų iki 300 eurų.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo K. Ž. 175,22 eurų turėtų advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo K. Ž. ieškovei R. Ž. 50,43 eurų turėtų advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo surašymą.

Priteisti iš ieškovės R. Ž. atsakovui K. Ž. 166,66 eurų advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Priteisti iš atsakovo 36 eurus žyminio mokesčio į valstybės pajamas.