Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Violetai Kavaliauskienei, Kristinai Vaičiūnienei,

išvadą teikiančios institucijos biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajai atstovei Gabrielei Kazilionytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovės E. R. patikslintą ieškinį atsakovams V. P., J. A. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas J. A. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį.

5. Teismo posėdyje ieškovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad skyrybos vyko beveik 2 metus, todėl taip ir atsitiko (el. b. 1 t., l. 142, el. b. t. 2, l. 12).

6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad vaikas gavo ieškovės sutuoktinio pavardę, nors jis nebuvo tėvas. Ieškovė tada jau gyveno su V. P. (el. b. 1 t., l. 142, el. b. t. 2, l. 12).

7. Teismo posėdyje atsakovas V. P. sutiko su patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad jie visą laiką buvo kartu. Kai K. gimė, V. P. pradėjo važinėti į (duomenys neskelbtini). J. A. pripažįsta, kad sūnus yra V. P., o ne J. A. (el. b. 1 t., l. 142, el. b. t. 2, l. 12).

8. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos įgaliotoji atstovė palaikė išvadą joje išdėstytais motyvais (el. b. t. 2, l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

9.1. Biudžetinės įstaigos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 13 d. santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti duomenys apie susituokiančiuosius J. A. ir E. R. (pavardė po santuokos A.) (el. b. 1 t., l. 122);

9.2. Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2024 m. birželio 28 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, be kita ko, kad K. A. gimimo data 2024 m. birželio 21 d. Grafoje “Duomenys apie motiną” yra nurodyta E. A.. Grafoje “Duomenys apie tėvą” yra nurodytas J. A. (el. b. 1 t., l. 10, 118);

9.3. Biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. rašte yra nurodyta, kad duomenų apie tėvus įrašo pagrindas yra santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas 2022 m. rugpjūčio 13 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje. Minėtu pagrindu ir vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 41.2 papunkčiu vaiko tėvas J. A. įrašytas kaip vaiko motinos sutuoktinis, kadangi santuoka buvo nenutraukta (el. b. 1 t., l. 117);

9.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4051-1203/2024, be kita ko, buvo nutraukta pareiškėjų E. A. ir J. A. santuoka, įregistruota 2022 m. rugpjūčio 13 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliktos pavardės: E. A. – R., J. A. – A. (el. b. 1 t., l. 3–9);

9.5. Biudžetinės įstaigos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. spalio 30 d. santuokos nutraukimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti duomenys apie išsituokiančiuosius J. A. ir E. A. (pavardė po ištuokos R.), santuokos nutraukimo data nurodyta 2024 m. spalio 14 d. (el. b. 1 t., l. 121).

Dėl tėvystės nuginčijimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

11. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

12. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovės buvęs sutuoktinis J. A. nėra biologinis K. A. tėvas. Atsakovas J. A. neginčijo patikslinto ieškinio reikalavimų. Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 20 d. pagalbos plane pateikiama informacija, kad E. A. susitarė su J. A. dėl K. tėvystės nuginčijimo (el. b. 1 t., l. 51). Atsakovas V. P. patvirtino, kad J. A. pripažįsta, jog sūnus yra V. P., o ne J. A. (2025 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 10 sek.). Remiantis byloje esančiais duomenimis, patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad dar prieš ieškovės ir atsakovo J. A. santuokos nutraukimą teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, jie kartu negyveno nuo 2023 m. pavasario. Taigi ieškovė su atsakovu J. A. negyveno, nebendravo bei nepalaikė santykių apie 1,5 metų prieš santuokos nutraukimą. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovė su V. P. pradėjo artimai bendrauti ir kartu gyventi nuo 2023 m. pavasario, ieškovė 2024 m. birželio 21 d. pagimdė sūnų.

13. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo ir šalys pripažįsta, jog atsakovas J. A. nėra biologinis K. A. tėvas, kad ieškovė su atsakovu J. A. kartu negyvena, nebendrauja ir nepalaiko santykių nuo 2023 m. pavasario, kad J. A. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, taip pat į tai, jog ieškovės teigimu, vaiko biologinis tėvas yra V. P. ir dėl to jokio ginčo tarp šalių nekilo, teismas daro išvadą, jog patikslinto ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir pripažįstama, kad atsakovas J. A. nėra vaiko K. A. tėvas. Atitinkamai, naikinami 2024 m. birželio 28 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą J. A. (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

14. Nuginčijus tėvystę turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Ši vaiko teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.

15. Byloje nėra ginčo, kad biologinis nepilnamečio K. A. tėvas yra atsakovas V. P., kuris vykdo vaikui visas tėvo pareigas – faktiškai gyvena kartu su ieškove ir sūnumi, vaiku rūpinasi, prižiūri, išlaiko, tarp jų yra susiklostęs vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys. Nesant ginčo nėra būtinybės skirti ir atlikti šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę (CK 3.148 straipsnis).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuginčijus atsakovo tėvystę pripažįstama, jog atsakovas V. P. yra nepilnamečio vaiko K. A. tėvas, o K. A. yra atsakovo V. P. sūnus. Atitinkamai šie duomenys įrašomi vaiko gimimo įraše.

17. Atsakovui V. P. išaiškinama, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko pavardės

18. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo V. P. sūnui suteikta atsakovo J. A. pavardė „A.“. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ir nesant byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimų teismas ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina suteikdamas vaikui pavardę „P.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. CPK 96 straipsnio 1 dalyje (kuri taikytina sprendžiant ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 99 straipsnio 2 dalis) įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pažymima, kad CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

21. Patenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus iš atsakovų į valstybės biudžetą turėtų būti priteistas 114 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 22 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 376,66 Eur (el. b. 2 t. l. 7).

23. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. 1 t. l. 12–13).

24. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Nors patikslintas ieškinys buvo patenkintas visiškai, plačiąja prasme byloje priimtas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip palankus ieškovei, o priešingas atsakovams (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-603-881/2018). Pabrėžiama, kad atsakovas J. A. vaiko tėvu buvo įrašytas ne dėl jo paties veiksmų, o įstatymo prezumpcijos pagrindu, numatančios, jog santuokoje gimusio vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis.

25. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo iš esmės dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nebuvo, atsakovas V. P. visiškai pripažino savo tėvystę vaiko K. A. atžvilgiu. Tačiau prieš nustatant tėvystę turėjo būti nuginčyta dabartinė vaiko tėvystė, kuri nurodyta dabartiniame vaiko gimimo įraše, t. y. atsakovo J. A. tėvystė. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Taigi ginčijant tėvystę kartu turėtų būti reiškiamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ar motiną leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, yra imperatyvi. Tik teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus. Nei kitos CK normos, nei Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas ar kiti įstatymai nenumato išimčių ar kitų procesinių galimybių, leidžiančių tėvystės nuginčijimo klausimą išspręsti ikiteismine tvarka. Mediacija dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu yra negalima (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-749-273/2021). Be to, CPK nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimų išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi, teismas byloje priima sprendimą (CPK 394–399 straipsniai).

26. Atsižvelgiant į bylos pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis) bei nepriteisti iš atsakovų valstybės naudai byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų.

27. Visiškai patenkinus patikslintą ieškinį proporcingai teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų konkrečiam adresatui įteikimu, iš atsakovo J. A. valstybei priteisiamos 63,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, o iš atsakovo V. P. valstybei priteisiamos 47,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2024 m. birželio 28 d. išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įrašyti biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2024 m. birželio 28 d. išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pakeisti vaiko K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jam tėvo V. P. pavardę – „P.“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. R. netenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. A. 63,44 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo V. P. 47,58 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šio įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją (nuorašą) elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą, tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.