Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, Valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjų močiutė M. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios mirties dieną gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po savo mirties močiutė paliko teisę atkurti nuosavybės teise į jai tenkantį buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 2,75 ha žemės, (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrityje. Taip pat močiutė paliko namų apyvokos ir apstatymo daiktus kuriais močiutė naudojosi iki mirties. Po jos mirties, minėti daiktai atiteko pareiškėjoms, kaip močiutės turto įstatyminėms įpėdinėms. Nuo pat palikėjos mirties dienos pareiškėjos pradėjo naudotis visu minėtu turtu ir naudojasi iki šiol, bei rūpinasi juo, turtu naudojasi kaip savo. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė visus reikiamus dokumentus, kad būtų įgyvendinti visi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimai. Rūpinosi nuosavybės atkūrimo į močiutei tenkantį buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 2,75 ha žemės, (duomenys neskelbtini), procesu, šuo procesu domėjosi, stebėjo. 2011 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. sausio 31 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip močiutės turto paveldėtojos, gavo sprendimus Nr. 48S-363 ir Nr. 48S-91-(14.48.3.), kurių pagrindu močiutės vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 2,75 ha žemės, (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad turto dalys nėra registruotos, pareiškėjos sužinojo 2022 m. pabaigoje, kuomet nuvyko pas notarą ketindamos nusistatyti naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarką. Notaras paaiškino, jog tam, kad būtų galima sutvarkyti paveldėjimo dokumentus notarinėje kontoroje, nepakanka faktiškai pradėti naudotis ir valdyti paliktą turtą, o reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo bei nekilnojamojo turto registracijos atlikimo tikslu.

3. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog pareiškimo tenkinimo klausimą palieka teismo nuožiūrai. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja R. A. paaiškino, kad kitų paveldėtojų nėra. Po močiutės mirties naudojasi kilnojamaisiais daiktais – senoviniu stalu, spinta, indais, kitais daiktais. Teikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dalyvavo susirinkimuose, su sese išsirinko žemės sklypus.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja B. P. nurodė, kad po močiutės mirties pasiėmė naudojimui ausinuką, indus, baldų nereikėjo. Kitų paveldėtojų nėra.

7. Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjų kaimynė, su kuriomis draugavo nuo pat vaikystės. M. L. dirbo kartu su jos mama kariniam dalinyje, budėdavo. Pareiškėjos puoselėja sodą, augina gėlynus, prižiūri aplinką. Nurodė, kad padėjo kraustytis, R. A. paėmė labai seną indaują, o B. P. pasiėmė smulkesnius daiktus. Jos abi rūpinosi turtu, kitų paveldėtojų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos R. A. ir B. P. yra M. L. anūkės. Iš mirties liudijimo, įrašo Nr. 11, matyti, kad M. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Gyventojų registro duomenimis M. L. vienintelis sūnus M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išraše matyti, jog po M. L. mirties palikimo priėmimo/ atsisakymo faktų nėra registruota, testamento palikėja nebuvo sudariusi. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. sausio 31 d. sprendimais Nr. 48S-363 ir Nr. 48S-91-(14.48.3.) M. L. vardu atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 2,75 ha žemės, (duomenys neskelbtini).

9. Dėl palikimo priėmimo po M. L. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 329 straipsnį šeimos nariu buvo laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), abiejų sutuoktinių tėvai, vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jeigu jie turėjo bendrą ūkį, giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkę namų ūkį.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos R. A. ir B. P. kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė palikimą po močiutės M. L. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusios turtą valdyti. Pareiškime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro kilnojamieji namų apyvokos daiktai ir 2,75 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjos nurodė, kad visada rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą, taip pat rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į minėtą žemės sklypą ir gavusios Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus apie atkurtą nuosavybės teisę į sklypą manė, jog teisėtai valdo nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto valdymą po močiutės M. L. mirties patvirtina ir teismo posėdžio metu dalyvavusi liudytoja R. A.. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr. 48S-91-(14.48.3.) 6 punkte nurodyta, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą: 2,75 ha žemės, (duomenys neskelbtini), įteikiamas mirusios M. L. turto paveldėtojoms B. P. ir R. A..

12. Ištyrus bylos įrodymus, paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos R. A. ir B. P. po savo močiutės M. L. mirties (duomenys neskelbtini), toliau valdydamos ir disponuodamos likusiu paveldėtu turtu, rūpindamosi nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė palikimą pradėdamos faktiškai valdyti paveldimą turtą.

13. Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po močiutės M. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.