Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 2014 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., paskirta bausmė - 4 MGL dydžio, tai yra 520 Lt bauda, bauda sumokėta 2014 m. kovo 18 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos 11 klasėje, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji G. M. ir D. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

jie 2013 m. rugsėjo 5 d., apie 21 val. 30 min., atvykę pas nukentėjusįjį R. N. į namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - namo kieme, matant R. N. šeimos nariams, tai yra sutuoktinei V. R. ir mažamečiams vaikams L. ir G. N., veikdami bendrai, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį R. N., D. K. tyčia nemažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė jam į veido sritį, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, G. M. metė akmenį į R. N. priklausančio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) galinį stiklą ir jį sudaužė, padarydami nukentėjusiajam R. N. 300 litai turtinę žalą, po to, jie įžūliai įsibrovė į nukentėjusiojo R. N. namų prieangį ir vieną kartą kumščiu sudavė R. N. į veido sritį, nemažiau kaip septynis kartus kumščiais - į galvos sritį, o nukentėjusiajam pargriuvus, nemažiau kaip dešimt kartų įspyrė jam į įvairias kūno vietas, kaltinamiesiems D. K. ir G. M. išėjus į namo kiemą, D. K. metė šalia stovėjusį medinį suoliuką į prie durų stovėjusios nukentėjusiosios V. R. pusę, pataikė į namo lauko duris ir išdaužė durų stiklą, sulaužė durų varčią, padarydami nukentėjusiajam R. N. 1 331 litų turtinę žalą, tokiu būdu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 metų rudens pradžioje, vakare, kartu su T. A. ir D. K. iš anksto susiskambinę, nuvažiavo pas R. N. į namus. Atvykus, T. pasiūlė R. nusipirkti atvežtus daiktus. Kalbėjosi jie R. gyvenamojo namo kieme, keliuke, vedančiame link R. namų. Po to, tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas. Taip konfliktuojant R. pirmas vieną kartą kumščiu sudavė jam į nosį, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. sudavus, prie jų prišoko D. ir jį apgynė. Po to, R. N. pabėgo į kiemą. Tada jis kartu su D. nuėjo paskui R. ir pastebėjo, kad R. rankose turi pagalį, todėl apsisuko ir grįžo į automobilį. Sugrįžus į automobilį jis pastebėjo, kad jo veidas ir nosis kraujuoti, nosis kreiva, galimai lūžusi. Jis susinervino ir nusprendė grįžti atgal, atkeršyti R.. Kartu su juo ėjo ir D.. Įėjęs į kiemą, jis metė akmenį į automobilio VW Transporter langą ir jį išdaužė. Tada jis pastebėjo prieangyje stovintį R.. R. stovint tarpduryje, jis iš karto vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė R. į veido sritį. Jam sudavus, R. pradėjo trauktis nuo jo į prieangio vidų. Jis sudavė jam dar kelis smūgius dešinės rankos kumščiu į veido sritį, kojomis jo nespardė. Iš viso jam sudavė nemažiau kaip tris smūgius kumščiu. Tuo metu R. žmona kažką rėkė. Šio įvykio metu D. numetė suoliuką į prieangio durų langą. Dėl to dužo lango stiklas. Įvykio metu buvo neblaivus. Savo elgesį vertina blogai, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 metų rugsėjo mėnesį jis kartu su pusbroliu G. M. ir pažįstamu vardu T., kurio pavardės nepamena, nuvažiavo į R. N. namus. Pasiūlius R. pirkti kažkokius daiktus, jis juos pirkti atsisakė. Tuomet tarp G. M. ir R. N. kilo žodinis konfliktas, kurį pradėjo G. galimai dėl to, kad šis vyras nieko nenupirko. Tadas į konfliktą nesikišo. Jiems konfliktuojant, R. N. be priežasties vieną kartą rankos kumščiu sudavė G. į veido sritį. Jis tai pamatęs galimai irgi sudavė R. N.. Tada R. nubėgo į vidinį namo kiemą, o jis su G. nuėjo į mašiną. Sugrįžus prie automobilio ir G. apžiūrėjus savo nosį, kuri buvo kraujuota, jis nusprendė nueiti dar sykį pas nepažįstamąjį, galimai atkeršyti jam. Jis ėjo iš paskos. Tuomet G. M. metė akmenį į stovėjusį VW Transporter automobilio langą ir jį išdaužė. Įėjus į vidinį namo kiemą, pamatė prieangyje R.. G. su R. susikibo, G. sudavė R. į veido sritį ir šis pargriuvo ant nugaros, o jis pats nukentėjusiajam R. kelis kartus įspyrė. Jiems spardant R., į prieangį iš namų išėjo moteris, pradėjo šaukti. Tada jie jau išeidinėjo iš prieangio, kuomet jis paėmė prie namo stovėjusį medinį suoliuką ir metė jį į duris. Durys tuo metu jau buvo uždarytos, suoliuką metė ne į nukentėjusiąją V. R., o į duris, taip padarė iš pykčio. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų G. M. ir D. K. padaryta nusikalstama veika be jų prisipažinimo taip pat įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

- nukentėjusiosios V. R. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d., apie 21.30 val. pas jos sugyventinį R. N. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko R. pažįstamas, kuris prieš tai telefonu siūlė R. nusipirkti kažkokių daiktų. Atvyko pilkos spalvos automobiliu Peugeot 307. Pamatęs į kiemą atvykusį automobilį, R. nuėjo iki jo. Ji liko namuose. Praėjus kelioms minutėms, į namus atbėgo dukra šaukdama, kad muša tėtį. Tuomet ji iš karto išbėgo į kiemą, kuriame netoli įėjimo durų pamatė pažįstamą G. M. ir R.. G. M. jai pasirodė akivaizdžiai neblaivus, jos akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jai paklausus, kas vyksta, R. paaiškino, kad atvykėliai puolė jį mušti, kadangi jis nieko iš jų nepirko. Taip pat prie minėto automobilio ji pastebėjo dar vieną nepažįstamą jaunuolį, kuris tuo metu nieko nedarė, tik stovėjo. Tuomet ji sušuko, kad kaltinamasis važiuotų iš jų kiemo. Po to ji su R. nuėjo namo. Pasižiūrėjusi per kambario langą ir įsitikinusi, kad automobilis išvažiavo iš kiemo, ji nuėjo į vonią. Būdama vonioje, V. išgirdo vaikų riksmus. Nubėgusi į koridorių, jame pamatė R., gulintį ant grindų bei G. M. ir minėtą nepažįstamą jaunuolį, kurie kojomis bei rankomis mušė R.. Tada ji rankomis nustūmė juos nuo R. ir išstūmė iš koridoriaus. Tuo metu šie asmenys ją bei R. iškoneveikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po to nepažįstamas jaunuolis paėmė medinį suoliuką ir metė į ją, tačiau nepataikė, nes ji spėjo uždaryti lauko duris ir suoliukas atsitrenkė į duris išdauždamas lauko durų stiklą ir apgadindamas durų rėmą. Šiems asmenims išėjus, ji iškvietė policiją. Po to, sekančią dieną R. išėjęs į kiemą pastebėjo, kad išdaužtas kieme stovėjusio automobilio VW Transporter galinis stiklas. Šį stiklą galėjo išdaužti minėti asmenys. Dėl šių vaikinų veiksmų ji patyrė moralinę žalą, tai yra didelį išgąstį, pažeminimą, buvo labai išgąsdinta tiek pati, tiek išgąsdinti jos vaikai. Po šio įvykio jaunesnė dukra G. dažnai prabusdavo naktinis verkdama, vartojo raminančius vaistus (14-15, 19 b.l.);

- nukentėjusiojo R. N. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d., apie 21.00 val. T. A. jam pasiūlė nusipirkti automobilinę boso kolonėlę ir vaizdo kamerą. Jie susitarė, kad T. A. už pusvalandžio atvažiuos pas R.. Apie 21.30 val., būdamas namuose, jis pastebėjo į kiemą įvažiavusį automobilį Peugeot 307, kurį vairavo T. A.. R. išėjus į lauką, kieme jis pastebėjo dar du neblaivius jaunuolius, tarp kurių atpažino G. M.. Apžiūrėjęs jam duotus daiktus, jis nei vienu nesusidomėjo. Tai išgirdęs G. M. pradėjo jo reikalauti, kad šis nusipirktų daiktus. Tuomet R. pastūmė G. ir paprašė jų visų išeiti iš kiemo. Iš karto po to G. M. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė R. į veidą, o kitas jaunuolis ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė jam į pakaušį. Kažkurio momentu R. pavyko pabėgti nuo pastarųjų ir jie išvyko. Po to, R. būnant namuose, jis pastebėjo į kiemą sugrįžusius G. su nepažįstamuoju jaunuoliu. G. pradėjo rėkauti, kviesdamas R. išeiti pasikalbėti. R. atrakinus duris, šie asmenys puolė jį mušti rankomis. R. traukdamasis atgal pargriuvo ant grindų. Jam nukritus, jaunuoliai pradėjo jį mušti tiek rankomis, tiek kojomis, įspirdami po 10-15 spyrių. Tuo metu rėkaudamos iš kambario išėjo V. su dukra. V. išstūmė abu jaunuolius iš verandos pro duris. V. uždarinėjant duris, kažkuris iš jaunuolių metė medinį suoliuką, dėl to išdužo lauko durų stiklas, lūžo durų varčia. Po to, sekančią dieną ryte, jis išėjęs į kiemą pastebėjo, kad išdaužtas kieme stovėjusio mikroautobuso VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio lango stiklas. Šį lango stiklą galimai išdaužė minėti asmenys, keršydami jam. Nuo patirtų sumušimų jam savaitę laiko skaudėjo žandikaulį, pakaušį. Rimtesnių sužalojimų, lūžių nepatyrė. Patirtų sužalojimų niekur nesigydė. Pas teismo medikus nesikreipė (b.l. 23-24). Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad žodinis konfliktas vyko jo gyvenamojo namo kieme, priešais gyvenamojo namo vaikų kambario langus, tarp jo ir G. M.. Žodinio konflikto metu su G. M., jis liepė G. nešdintis iš kiemo dėl G. įkyraus elgesio jo atžvilgiu. Tuomet jis neapsikentęs vieną kartą dešine ranka nestipriai pastūmė G. per kairį petį norėdamas, kad jis išeitų iš kiemo, o G. iš karto ne mažiau kaip vieną kartą sudavė galimai dešinės rankos kumščiu jam į veido sritį. Po šio smūgio jis iš karto pajuto smūgius į pakaušio sritį. Daugiau nei vienas iš jų jokių smūgių nesudavė, nes jis pradėjo greitu žingsniu eiti nuo jų link vidinio namo kiemo. Eidamas prašė jų išvažiuoti, nes nenorėjo toliau konfliktuoti. G. M. tuo metu kartu su nepažįstamu vaikinu taip pat ėjo link jo. G. M. eidamas liepė jam sustoti ir pasiaiškinti - pasimušti su juo. Jis jam atsakė, kad muštynių nenori. Tačiau G. M. vis vien ėjo link jo. G. priėjus, jis užsimojo dešinės rankos kumščiu R. į veido sritį, tačiau nesudavė, nes R. savo kaire ranka atmušė G. smūgį ir vieną kartą gindamasis sudavė G. dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Tik tada G. atsitraukė. Po to jis pamatė, kad G. nosis yra kruvina. Netrukus po to, išgirdusi triukšmą kieme, iš namų išėjo jo sugyventinė V. R.. V. pasakius, kad iškvies policiją, visi šie asmenys susėdo į automobilį ir atbula išvažiavo iš kiemo. Po to, R. būnant gyvenamojo namo prieangyje, jis pamatė kaip link jo namų eina G. M. su minėtu nepažįstamuoju jaunuoliu. T. A. ir jo automobilio jis nematė. Jam atidarius prieangio duris, G. M. iš karto jam vieną kartą sudavė galimai iš dešinės rankos kumščio į veido sritį, o nepažįstamasis vieną kartą galimai dešinės rankos kumščiu sudavė jam į krūtinės sritį. Tuomet jis pradėjo trauktis atgal nuo jų, tačiau jie neatsitraukdami toliau jį mušė, suduodami smūgius kumščiais į galvos sritį, abu vienu metu. Kuris iš jų kiek smūgių sudavė, kur konkrečiai jis neįsidėmėjo, tačiau gali pasakyti, kad bendrai jie sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius. Taip jam traukiantis, jis pargriuvo ant slenksčio, kuris veda į sandėliuką, užsikabinęs už jo. Pargriuvęs ant nugaros, užsidengė galvą, o minėti asmenys toliau jau kojomis jį spardė į įvairias kūno vietas. Abu jie jam įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų. Tada jis pamatė kaip į prieangį atbėgo V.. Matė kaip V. pradėjo traukti juos nuo jo, paėmusi jaunuolius už drabužių iš nugaros pusės, tokiu būdu išstumdama juos iš prieangio. Po to kažkuris iš jų metė į lauko duris medinį suoliuką. Dėl to išdužo durų stiklas ir lūžo durų varčia bei nulūžo suoliuko kojelės. Dėl suoliuko jokios žalos jis nepatyrė, nes suoliukas buvo senas (25 b.l.). Viso dėl išdaužto automobilio lango stiklo VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės ir durų sugadinimo jis patyrė bendrą 1631 Lt turtinę žalą (28 b.l.);

- nukentėjusiosios mažametės L. N. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų vasaros pabaigoje - rudens pradžioje, vakare, tiksliai kada nepamena, neatsimena ar tuo metu jau lankė mokyklą, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo kambaryje išgirdo kaip kažkas nukrito šalia jos kambario lango. Kas nukrito ji nematė, todėl nuėjo pasižiūrėti į kiemą. Išėjusi kieme pamatė tėtį ir du jai nepažįstamus dėdes. Tėtis ėjo nuo jų atbulas, o šie du dėdės ėjo link jo. Šie dėdės eidami link tėtės kažką rėkavo ant jo, ką tiksliai jie sakė ji nepamena. Pamačiusi nepažįstamus dėdes ji pradėjo garsiai šaukti. Šaukė, kadangi bijojo, kad jie nieko nepadarytų tėčiui. Jai šaukiant, į kiemą išėjo jos mama V. su sese G.. Tuomet nepažįstami dėdės išėjo iš jų kiemo, o ji su tėčiu, mama ir sese nuėjo namo. Jai išėjus į kiemą niekas su niekuo nesimušė. Po to, galimai už 5 min., būdama savo kambaryje, ji išgirdo tą patį kritimo garsą namo koridoriuje. Tuomet išėjo iš kambario pasižiūrėti, kas vėl atsitiko. Eidama link koridoriaus, prie jo durų sutiko mamą. Mamai atidarius koridoriaus duris ji pamatė tėtį, gulintį ant grindų sandėliuke, bei tuos pačius dėdes, kurie tėtį spardė. Kur spardė ji nematė, nes jie buvo užstoję tėtį, stovėjo jai iš nugaros, tėčiui prie kojų. Tėčiui jie spyrė daug kartų, ne mažiau penkių kartų, kiek tiksliai ji pasakyti negali, nes neskaičiavo. Tėtis tuo metu tik gulėjo, jiems nesipriešino, buvo užsidengęs rankomis savo veidą, gulėjo ant nugaros. Kodėl jie mušė tėtį ji nežino. Tada mama išstūmė juos pro duris ir jie išėjo, o ji sugrįžo į savo kambarį. Tačiau galimai už 2 min. ji išgirdo kaip kažkas dužo. Dūžio garsą girdėjo koridoriuje. Išėjus į koridorių, pamatė sudužusį lauko durų stiklą. Jai paklausus mamos, kas atsitiko, ši paaiškino, kad durų stiklą išdaužė tėtį mušę dėdės. Sakė, kad durų stiklą jie išdaužė suoliuku (35 b.l.);

- nukentėjusiosios mažametės G. N. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai prieš rugsėjo pirmą ji kartu su mama išėjo iš kambario į kiemą. Išėjusi savo kieme ji pamatė tris nepažįstamus dėdes. Po to matė, kaip du iš jų mušė tėtį. Kurioje vietoje mušė, kodėl mušė, nežino. Mušė kumščiais. Kiek kartų sudavė, kaip elgėsi tėtis, ji nepamena. Ji labai išsigando, pradėjo verkti, todėl daugiau nieko nepamena (38 b.l.);

- liudytojo T. A. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų rudens pradžioje, vakare, kartu su G. M. vakarojant pas G. pusbrolį D., kurio pavardės nežino, gyvenantį Raseinių rajone, tikslaus adreso nepamena, jis susiskambino su pažįstamu R. N., kuriam pasiūlė nusipirkti automobiliui skirtus reikmenis. Telefoninio pokalbio metu jis susitarė su R., kad minėtus reikmenis atveš jam tą patį vakarą. R. sutiko. Vakarojant pas D., G. ir D. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Jis alkoholio nevartojo, nes vairavo. T. važiavo pas R. kartu su G. ir D.. Atvykus pas R., jis parodė jam stiprintuvą, tačiau R. atsisakė jį pirkti. Jis nesureikšmino jo atsisakymo, tačiau tarp G. ir R. prasidėjo žodinis konfliktas. Jie apsižodžiavo galimai dėl to, kad R. nieko nenupirko. Kuris pirmas pradėjo žodinį konfliktą, kuris kuriam ką pasakė konflikto metu, jis neįsidėmėjo. Taip konfliktuojant, N., galimai supykęs dėl G. išsakytų žodžių, trenkė vieną kartą rankos kumščiu G. į nosį. Prieš tai G. jam trenkęs nebuvo. Tuomet G. puolė R., bandydamas rankos kumščiu suduoti jam į galvos sritį, tačiau, kiek pamena, nesudavė, nes R. N. pasitraukė nuo G.. Po to G. bandė dar kartą rankos kumščiu suduoti R. į galvos sritį, tačiau nesudavė, nes jis juos išskyrė, atitraukdamas vieną nuo kito, o po to išėjo, nes nenorėjo veltis į jokius konfliktus. Sėdo į automobilį. Netrukus į automobilį sugrįžo G. su D.. Apie tai, kas vyko kieme jam išėjus, G. ir D. nesakė. Jis neįsidėmėjo, ar G. ir D. konflikto metu buvo sudavę kokius nors smūgius R.. Visą laiką jų nestebėjo. Nepastebėjo, kad D. skirtų R. su G.. Nueidamas nuo jų, atgal nesigręžiojo. Ar jie vienas kitam tuo metu ką nors sakė, kaip elgėsi, nepamena. T. pradėjus važiuoti, G. jam liepė sustoti nieko neaiškindamas. Sustojus, iš automobilio išlipo G. su D.. Kodėl jie išlipo kartu, kur nuėjo jis nesidomėjo. Prieš lipdamas G. paminėjo, kad R. jam sulaužė nosį, dėl to jis niršta. Šiems išlipus, jis pavažiavo atgal link pagrindinio kelio. Sustojo kelkraštyje šalia pagrindinio kelio, laukdamas jų. Kas vyko R. kieme toliau jis nematė, nes vaizdą jam užstojo krūmai, augantys šalia įvažiavimo į kiemą. Sėdėdamas automobilyje, R. kieme negirdėjo jokio triukšmo, nes automobilio langai buvo uždaryti, grojo muzika. Galimai už 5 min. į automobilį sugrįžo G. su D.. Šiems sugrįžus G. paminėjo, kad išdaužė R. gyvenamojo namo durų stiklą bei R. automobilio lango stiklą. Daugiau jie jam nieko nepasakojo. Jiems sugrįžus visi jie nuvyko iki Giedriaus namų (41 b.l.);

- 2013 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra gyvenamojo namo kiemas ir prieangis, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (8-13 b.l.);

- 2013 m. gruodžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji V. R. iš 4 jai pateiktų asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. 3 atpažino D. K. kaip asmenį, kurį 2013 m. rugsėjo 5 d. vakarą matė stovintį kartu su G. M. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kuris po to mušė rankomis bei spardė kojomis jos vyrą, gulintį ant grindų sandėliuke, sudavė ir įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus jos vyrui į įvairias kūno vietas, ir kuris po to ją bei R. iškoneveikė įvairiais necenzūriniais žodžiais bei metė į ją medinį suoliuką. Šį asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų (21-22 b.l.);

- 2013 m. spalio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis R. N. iš 4 jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino D. K. kaip asmenį, kuris kartu su G. M. 2013 m. rugsėjo 5 d. vakarą, jo gyvenamojo namo kieme jį sumušė, tai yra šis asmuo R., stovėdamas iš nugaros, sudavė ne mažiau kaip du kartus iš kumščio į pakaušio sritį, po to, būdamas namo prieangyje, sudavė vieną kartą iš kumščio į krūtinės sritį, po to kartu su G. M. kumščiais sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į galvos sritį bei įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų jam į įvairias kūno vietas. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (32-33 b.l.);

- 2014 m. kovo 6 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad apklausus suvestuosius į akistatą nukentėjusiąją V. R. ir įtariamąjį D. K., įtariamasis D. K. pakeitė savo apklausoje duotus parodymus, parodydamas, kad 2013 m. rugsėjo 5 d., apie 21.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), medinį suoliuką į V. R. metė jis, tačiau pataikė į duris (51 b.l.);

Vertinant byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pažymėtina, jog kaltinamieji G. M. ir D. K. yra kaltinami pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešąją tvarką galima pažeisti ne tik viešoje vietoje, bet ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų. Tokiu atveju viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji G. M. ir D. K. padarė nukentėjusiųjų V. R. ir R. N. gyvenamojo namo kieme ir prieangyje. Taigi šioje vietoje, remiantis teismų praktika, gali būti pažeista viešoji tvarka, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sukeltus padarinius.

BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Taigi visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo kaip padarinių nustatymas ar paneigimas turi labai didelę reikšmę viešosios tvarkos pažeidimo bylose. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius ir kas nukentėjo (vaikai, nėščia moteris, pagyvenęs žmogus, invalidas ir pan.), kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai ir kiek jie truko, ar kaltininkas panaudojo daiktus, skirtus kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens, ar jų grupės ir t.t. (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-364, 2K-410/2011, 2K-452/2011).

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas, kuris, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi pasireikšti bent vienu iš įstatymo dispozicijoje numatytų būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais.

Kaltinamųjų G. M. ir D. K. veiksmai – dėl menkavertės dingsties fizinio smurto naudojimas, tai yra trenkimas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, jo spardymas, buvo padaryti privačioje aplinkoje, tai yra gyvenamojo namo kieme ir prieangyje, ir, kaip matyti iš nukentėjusiųjų R. N. ir G. R. parodymų, jų mažamečių dukrų akivaizdoje. Tai patvirtino ir pačios mažametės nukentėjusiosios L. ir G. N.. Tokie kaltinamųjų veiksmai yra vertintini kaip įžūlūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011). Kaltinamųjų G. M. ir D. K. veiksmai – R. N. priklausančio automobilio VW Transporter galinio stiklo išdaužymas akmeniu, taip pat medinio suoliuko metimas į lauko duris ir durų stiklo išdaužymas laikytini vandališkais veiksmais. Vandališkais veiksmais teismų praktikoje pripažįstami - svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas, atsižvelgiant ir į niokojamo turto vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinierinę ir socialinę vertę (kasacinė nutartis Nr. 2K-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje automobilio apgadinimas ar niokojimas viešoje vietoje yra pripažįstamas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010). Toks demonstratyvus kaltinamojo G. M. elgesys, tai yra svetimo turto niokojimas privačioje valdoje, padarytas net ir galimai iš pykčio dėl sulaužytos nosies, atitinka vandališkų veiksmų požymius.

Tokiais kaltinamųjų D. K. ir G. M. veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir buvo sutrikdyta visuomenės tvarka bei rimtis, kadangi buvo naudojamas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį R. N., nutrauktas nukentėjusiųjų R. N. ir G. R. poilsis, neteisėti kaltinamųjų veiksmai sukėlė nepatogumus, sutrikdė normalią įprastą gyvenseną ne tik patiems nukentėjusiesiems, bet ir jų mažametėms dukroms, pažeidė jų teisę į normalią ir ramią aplinką, kadangi buvo įsiveržta į privačią erdvę, nukentėjusiajam R. N. buvo sukeltas fizinis skausmas, mažametėms L. ir G. N. sukeltas didelis išgąstis, taip pat padaryta materialinė žala nukentėjusiųjų nuosavybei. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.).

Įžūlus kaltinamųjų elgesys ir vandališki veiksmai (nukentėjusiojo užsipuolimas dėl menkavertės dingsties, smūgių į veidą sudavimas, spardymas bei svetimo turto niokojimas) patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekus, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokį kaltinamųjų psichinį santykį su veika parodo jų veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, demonstratyvumas. Darytina išvada, kad kaltinamųjų G. M. ir D. K. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius ir yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu teismui paaiškino, kad pats nukentėjusysis R. N., pavartodamas prieš jį fizinį smurtą, tai yra trenkdamas jam kumščiu į veidą, jį išprovokavo tolimesniems nusikalstamiems veiksmams.

Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką, elgesys, kuriuo jis sąmoningai skatina kaltininką atlikti prieš jį nusikalstamus veiksmus, pvz., įžeidinėja, smurtauja (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-37-134/2014). Toks elgesys iš esmės prieštarauja moralės normoms, yra smurtinis ar kitaip pavojingas, įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį ir taip sukeliantis jam emocinę įtampą, nesiekiančią didelio susijaudinimo lygio. Nustatydami, ar nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, teismai turi įvertinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šios aplinkybės nustatymui, tarp jų ir nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius bei jų asmenybes. Atitinkantys teismų praktiką bei BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasmę laikytini ir tokie atvejai, kai pripažįstami nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu teismai įvertina ne tik jo elgesį prieš nusikaltimo padarymą, bet ir ankstesnį elgesį (Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika, Nr. 28).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju, pažymėtina, kad nusikalstamas kaltinamojo G. M. elgesys nebuvo be priežasties, t. y. tokį jo elgesį iš dalies nulėmė nukentėjusiojo R. N. provokuojantis elgesys. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nukentėjusysis R. N., privačioje erdvėje, tai yra savo gyvenamojo namo kieme, prasidėjus žodiniam konfliktui su kaltinamuoju G. M. galimai dėl to, kad jis nesutiko nupirkti daiktų, jis pirmas trenkė tik iš matymo pažįstamam kaltinamajam kumščiu į veido sritį ir sulaužė nosies kaulus. Tai patvirtina pačių kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei 2013 m. lapkričio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2912/13(02) (65 b.l.). Kaltinamieji G. M. ir D. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, vienodai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir paaiškino, kad prasidėjus žodiniam konfliktui, nukentėjusysis pirmas vieną kartą kumščiu sudavė G. M. į veidą, ko pasėkoje G. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Byloje esanti specialisto išvada taipogi patvirtina šią aplinkybę. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo R. N. ir kaltinamojo G. M. tarpusavio santykius, jų asmenybes, nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, konstatuotina, jog nukentėjusysis R. N. tokiu savo elgesiu, tai yra smūgio sudavimu kaltinamajam G. M., išprovokavo kaltinamąjį G. M. atlikti nusikalstamus veiksmus, tačiau ši aplinkybė nešalina kaltinamojo atsakomybės, o pripažintina atsakomybę švelninančia aplinkybe.

Sprendžiant kaltinamojo G. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas kaltinamojo sesers G. M. prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, kad jos brolis G. M. nusikalto pirmą kartą ir padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Šias aplinkybes ji patvirtino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu, o taip pat paaiškino, jog ji su broliu sutaria gerai, jis kartais klauso jos nuomonės, be to ji dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra buvusi teista ar bausta administracinėmis nuobaudomis, todėl savo broliui gali daryti teigiamą įtaką ir mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą,

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamojo G. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nors nusikalstamos veikos padarymo (2013 m. rugsėjo 5 d.) metu nebuvo teistas, tačiau jau 2014 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tai yra pagal BK 284 str. 1 d. (79-80 b.l.), kas rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs pasitaisyti, pakeisti savo nusikalstamą elgesį, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (73-78 b.l.), nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino ir neįsipareigojo jos atlyginti, be to jis yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba ir nesimoko, todėl nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taip pat atsižvelgtina ir į laiduotojos G. M. asmenines savybes: ji neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, tačiau, kaip pati paminėjo teisiamojo posėdžio metu, su broliu – kaltinamuoju G. M., kartu negyvena, brolis jos kartais klauso, tačiau ji nėra visiškai tikra, kad brolis jos klausys ir šiuo atveju, bet bandys jį įkalbėti, todėl teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad laiduotoja G. M., gyvendama atskirai nuo savo brolio, galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir padėtų jam pakeisti savo nusikalstamą elgesį teigiama linkme.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra visų būtinų BK 40 str. numatytų sąlygų atleisti kaltinamąjį G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. M. bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54-62 str.).

Kaltinamasis G. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis teistas (79-80 b.l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (73-78 b.l.), psichikos sveikatos centre neužregistruotas (94 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (92 b.l.).

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p., 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam G. M. skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, kurios trukmę nustatant vidurkį (BK 46 str.). Teismo nuomone, ši kaltinamajam G. M. skiriama bausmės rūšis geriausiai atitiks bausmės paskirtį už padarytą nusikalstamą veiką, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei ir turėtų padėti jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Kadangi kaltinamajam D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, šiuo metu jis taip pat yra nepilnametis, teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis neteistas (114 b.l.), vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu (117-118, 119), administracine tvarka nebaustas (113 b.l.), psichikos sveikatos centre neužregistruotas (121, 123, 127 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (125 b.l.). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad D. P. ir A. K. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui nebuvo žinoma, nusiskundimų dėl sūnaus nepriežiūros atvejų nėra gavę, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (130 b.l.). Iš Aleksandro Puškino gimnazijos pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis D. K. mokosi III C gimnazinėje klasėje, yra malonus, mandagus, komunikabilus, pamokose dirba gerai, atlieka užduotis, neigiamų pažymių neturi, dalyvauja klasės gyvenime, gerai sutaria su bendraklasiais ir mokytojais (133 b.l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato duomenimis kaltinamasis D. K. į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (135 b.l.). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos rašto matyti, kad kaltinamasis D. K. charakterizuojamas kaip darbštus, padedantis tėvams namuose, besidomintis technika, neagresyvus, maloniai bendraujantis ir neturintis žalingų įpročių. Seniūnija jokių nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (136 b.l.).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam D. K. skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios trukmę nustatant artimą vidurkiui, o taip pat skiriant jam įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis R. N. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jam iš kaltinamųjų 1631 Lt turtinei žalai atlyginti (28 b.l.). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog šią turtinę žalą sudaro sugadinto gyvenamojo namo lauko durų vertė ir automobilio VW Transporter išdaužto galinio stiklo vertė. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti bei papildomai paaiškino, kad automobilio langas ir jo pakeitimas kainavo 300 litų, kadangi namas yra apdraustas, tai už durų sugadinimą draudimas pervedė 900 litų išmoką, todėl civilinį ieškinį sumažina ta suma, kurią sumokėjo draudėjas, tai yra iki 731 lito. Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji G. M. ir D. K. dėl turtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos dydžio neprieštaravo.

Nukentėjusiojo R. N. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog nukentėjusiajam R. N. turtinė žala buvo padaryta dėl neteisėtų kaltinamųjų G. M. ir D. K. veiksmų

Dėl šių veiksmų nukentėjusysis patyrė nuostolių, tai yra iš R. N. ikiteisminio tyrimo metu pateikto civilinio ieškinio ir teisminio nagrinėjimo metu duotų jo paaiškinimų matyti, jog reikalaujamą 1631 lito turtinę žalą sudaro išdaužto automobilio stiklo ir sugadintų namo durų pakeitimas. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas buvo apdraustas ir draudimas išmokėjo 900 litų išmoką, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu ieškinį sumažino iki 731 lito. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nors nukentėjusysis R. N. nepateikė teismui jokių turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, tačiau jo prašoma priteisti suma yra protinga ir atitinka realią ir rinkoje esančią analogiškų daiktų pardavimo kainą, be to, kaltinamieji priešingų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, teismui nepateikė, dėl turtinės žalos dydžio neprieštaravo, todėl civilinio ieškovo reikalavimas priteisti jam iš kaltinamųjų solidariai 731 litą turtinei žalai atlyginti yra tenkintinas (BPK 109 str., 112 str., 113 str., CK 6.263 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-394/2006). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-81/2013).

Nukentėjusioji V. R. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jai iš kaltinamųjų 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (19 b.l.). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė jos mažamečių dukrų akivaizdoje, ją pačią iškeikė necenzūriniais žodžiais, kaltinamasis D. K. į ją metė medinį suoliuką, taigi dėl šių asmenų veiksmų ji patyrė didelį išgąstį, pažeminimą, mažametės dukros buvo išgąsdintos, mažametė dukra G. N. dažnai prabusdavo naktimis verkdama, vartojo raminančiuosius vaistus. Apklausta teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji V. R. nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, papildomai paaiškino, jog žala buvo padaryta ne tik jai, bet ir jos nepilnamečiams vaikams, jiems buvo trauma, mažametę dukrą teko vežti pas daktarus, ji gėrė raminamuosius, nemiegodavo, verkdavo. Jai ir pačiai buvo stresas, šokas, padidėjo jautrumas, šio įvykio pasekmes jautė apie pusę metų. Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji G. M. ir D. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio prieštaravo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų tiek nukentėjusioji V. R., tiek jos mažametės dukros, pamatę, kaip muša jų tėvą ir vyrą, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, didelį išgąstį ir stresą, nukentėjusioji V. R. dėl jos atžvilgiu vartojamų necenzūrinių žodžių pasijuto pažeminta, patirti išgyvenimai tiek ją, tiek mažametes dukras padarė jautresnes. Todėl šios pasekmės nukentėjusiosioms V. R., L. N. ir G. N. yra pagrindas konstatuoti, jog joms padaryta neturtinė žala, susijusi su dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6. 250 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, o D. K. - dar nesulaukęs pilnametystės, moksleivis, abu yra nedirbantys, nusikaltimu turtinė žala nukentėjusiajai V. R. padaryta nebuvo, taip pat nenustatyta, jog dėl patirto streso, išgąsčio pablogėjo nukentėjusiųjų sveikata ar kad ji gali pablogėti ateityje, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į valstybėje esamą pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus nukentėjusiųjų patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, apimtį, nukentėjusiosios pareikštas 5000 litų reikalavimas atlyginti neturtinei žalai yra mažintinas iki 700 litų ir ši suma priteistina jai solidariai iš abiejų kaltinamųjų (CK 6.279 str.).

Pagal CK 6.276 str. 2 d., tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad jų tėvai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, tai yra tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis D. K. yra nepilnametis (17 metų amžiaus), jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš kaltinamojo D. K. atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo A. K. priteistina 365,50 litai turtinei žalai ir 350 litų neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai jo vaikas - kaltinamasis D. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 -308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti G. M. atlikti viešuosius darbus per 6 (šešis) mėnesius 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. M. sumažintą bausmę - viešuosius darbus 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti G. M. atlikti viešuosius darbus per 4 (keturis) mėnesius 80 (aštuoniasdešimt) valandų, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.

G. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamųjų D. K. ir G. M. solidariai 731 Lt (septynis šimtus trisdešimt vieną litą) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti, o D. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo A. K. 365,50 Lt (tris šimtus šešiasdešimt penkis litus ir 50 ct) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai jo vaikas – D. K., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamųjų D. K. ir G. M. solidariai 700 (septynis šimtus) litų nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti, o D. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo A. K. 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai jo vaikas – D. K., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.