Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-577-544/2011

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-18
Bylos Nr.: 2A-577-544/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas: H. S.
Atsakovas: Kėdainių rajono savivaldybės, J. K., S. K., A. K.
Advokatai: Raimundas Gargasas, Neringa Grubliauskienė

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-577-544/2011

Teisėja Ramyna Šidlauskienė Proceso Nr. 2-22-3-01170-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 44.2.2; 44.2.4.1; 121.21; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant ieškovui H. S., ieškovo atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės atstovui Evaldui Vaicekavičiui, atsakovei J. K., atsakovų atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. K., S. K., A. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-188/2011 pagal ieškovo H. S. ieškinį atsakovams J. K., A. K., S. K., Kėdainių rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų J. K., A. K., S. K. ir Kėdainių rajono savivaldybės 9510 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2009-10-18 Volučių g. Nr. 5, Aušros kaime, Kėdainių rajone, bute Nr. 3 kilo gaisras, kurio metu buvo sugadintas jam priklausantis turtas - butas, esantis Volučių g. 5-2, Aušros k., Kėdainių r. Gaisro metu ir gesinant gaisrą apdegė koridorius, vonia, stogo danga, gesinant gaisrą buvo aplietas vandeniu butas, reikėjo daryti remontą, nors prieš gaisrą butas buvo suremontuotas. UAB „Naujas būstas“ atstatomosios vertės metodu nustatė gaisro padarinių 9060 Lt likvidavimo vertę. Už atstatymo vertės paskaičiavimą jis sumokėjo 450 Lt, todėl patyrė 9510 Lt žalos. Teigia, kad dėl padarytos žalos yra kalti atsakovai J. K., A. K. ir S. K., kadangi jie savavališkai iš buto Nr.1 pravedė elektros laidus į butą Nr.3, o Kėdainių rajono savivaldybė, būdama buto Nr.3 savininkė, nesirūpino, kad jai priklausančiu turtu būtų naudojamasi nepažeidžiant įstatymų reikalavimų (b. l. 82-83).

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-06-02 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Iš atsakovų J. K., A. K., S. K. solidariai priteisė ieškovui 6684,02 Lt turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad gaisro, kilusio 2009-10-08 gyvenamajame name Volučių g. 5, Aušros k., Kėdainių r., metu sudegė apie 80 m² stogo, apdegė palėpės ir laiptinė į mansardą, gesinant gaisrą sulieta J. K. priklausančioje mansardoje įrengti kambariai, pirmo aukšto kambariai, buvę baldai, rūbai, namų apyvokos daiktai, taip pat sulietas H. S. priklausantis butas ir viduje buvę baldai, namų apyvokos daiktai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatė, kad gyvenamojo namo buto Nr. 1 po ½ dalį priklauso A. K. ir S. K., butas Nr. 2 priklauso H. S., buto Nr. 3 savininkas - Kėdainių rajono savivaldybė, o jo nuomininkė yra J. K.. Teismas konstatavo, kad kai žala nulemta pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, bet ne vieno iš bendraturčių asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) ir CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Todėl bei nesant civilinės atsakomybės sąlygų teismas atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės atžvilgiu ieškinį atmetė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir dėl gaisro atsiradusios žalos, atsakovų kaltės nebuvimo, nes byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad gaisro židinys buvo laiptinėje, kurioje buvo netvarkinga elektros instaliacija, šia namo dalimi naudojosi tik atsakovai, kurie netinkamai prižiūrėjo patalpas bei nesirūpino tinkama apsauga (CK 6.246 str. 1 d.), ir dėl to atsirado žala ieškovui (CK 6.247 str.). Gaisro dieną surašant aktą dėl kilusio gaisro atsakovė J. K. sutiko su jame nurodyta gaisro priežastimi – spėjamu trumpu jungimusi elektros laiduose ir tolimesnio tyrimo nereikalavo, todėl padarė išvadą, kad atsakovė J. K. pati pripažino savo veiksmų neteisėtumą (CK 6.246 str. 1 d.). Be to, ši atsakovė 2002-01-02 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi įsipareigojo šias patalpas tausoti ir materialiai už jas atsakyti, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių, atlikti savo lėšomis einamąjį patalpos ir jos įrenginių, elektros instaliacijos ir jos įtaisų remontą. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad jos savavališką elektros energijos prijungimą butui Nr.3 paneigia 2003-01-30 elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 777121, nes pagal ją tiekėjas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ įsipareigojo tiekti elektros energiją name adresu Volučių g. 5, Dotnuvos sen. pagal namo inventorinę byla Nr. 750, o iš jos matyti, kad joje apskaitomi tik butai Nr. 1 ir Nr. 2. Todėl padarė išvadą, kad nuomojamame bute Nr. 3 atsakovė J. K. elektros energiją vartojo be sutarties, savališkai prisijungusi netvarkingus elektros instaliacijos laidus iš buto Nr. 1, ir tuo pažeidė minėtos 2002-01-02 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties reikalavimus laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių. Kadangi atsakovai nevykdė pareigos nepažeisti įstatymų - Priešgaisrinės saugos įstatymo bei poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jų patalpose nebūtų sukeltas gaisras (CK 6.246 str.1d.), tai tarp jų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovui yra priežastinis ryšis ir jie solidariai privalo tą žalą atlyginti (CK 6.246 str.1d., 6.279 str. 4 d.).

Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie turto būklę iki įvykio, taip pat nėra duomenų, ar butas po gaisro buvo remontuotas, ar ieškovas turėjo realių išlaidų. Ieškovų pateiktoje UAB „Naujas būstas“ lokalinėje sąmatoje paskaičiuotos 9060,00 Lt išlaidos remontui vertintinos kaip preliminarios atstatymo darbų išlaidos. Atsakovų pateiktas UAB “Skena” paskaičiuotas 5106,68 Lt lėšų poreikis 2010-10-01 kainų lygiu, atliekant buto remontą ūkio būdu, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovas atliko ar galės atlikti darbus ūkio būdu, todėl padarė išvadą, kad UAB “Skena” paskaičiuotas lėšų poreikis neįrodo padarytos žalos realaus dydžio. Teismas nepriskaičiavo sąmatoje paskaičiuotų išlaidų dviejų vidaus durų pakeitimui ir išlaidų įvairiems kitiems darbams (vandens šildytuvo demontavimui ir sumontavimui, kabelių tiesimui, įvadų įrengimui ir kt.), kadangi byloje nėra duomenų, kad šis turtas yra sunaikintas ar nepataisomai sugadintas ir vadovaudamasis CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d. ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 6684,02 Lt žalos atlyginimo ir proporcingai patenkintų reikalavimui sumai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 160-165).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai J. K., A. K. ir S. K. prašo neteisėtą ir nepagrįstą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-06-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo šiuos motyvus:

Teismas priteisė žalos atlyginimą iš asmenų, kurie yra netinkami atsakovai byloje. Gaisras kilo 3 buto patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso Kėdainių rajono savivaldybei. Pagal 2002-01-02 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį šį būstą nuomojosi atsakovė J. K., todėl ji gal ir galėjo atsakyti pagal ieškinį, tačiau atsakovai S. K. ir A. K. neturėjo jokių teisių ir pareigų nei kaip šio statinio savininkai, nei kaip jo valdytojai. Be to, nuomos sutartis viešame registre nėra įregistruota. Patalpas, kuriose pagal preliminarų spėjimą kilo gaisras, iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės nuomoja atsakovė J. K., Atsakovė J. K. tik kaip nukentėjusioji pasirašė akte su nurodoma spėjama gaisro priežastimi, o ieškovas pareiškė, kad pretenzijų neturi ir prašo tyrimo nepradėti, todėl tiksli gaisro priežastis nebuvo nustatyta dėl ieškovo kaltės. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009-10-23 duotoje pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 13E-227 nurodyta tik tikėtina gaisro priežastis - trumpas jungimasis elektros laiduose. Nenustačius tikslios priežasties, negalima nustatyti neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarytos žalos, todėl nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.263, 6.246-6.249 str. nuostatomis ir žalos atlyginimą priteisė nesant civilinės atsakomybės sąlygų.Teismas priteisė nepagrįsto dydžio žalą remdamasis neleistinu rašytiniu įrodymu - lokaline sąmata, kuri yra sudedamoji preliminarios turto vertinimo pažymos dalis ir neatitinka LR Turto vertinimo ir verslo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, kad būtų laikoma tinkamu rašytiniu dokumentu. Ieškovas nurodė, kad jis butą neseniai suremontavo ūkio būdu ir negali pateikti remonto atlikimą pagrindžiančių duomenų, todėl teismo išvada, kad nėra įrodymų, jog ieškovas atliko ar galės atlikti darbus ūkio būdu, dėl ko nesivadovaujama UAB "Skena" paskaičiuotu lėšų dydžiu, nepagrįsta. Teismas turėjo teisę savo nuožiūra numatyti protingas išlaidas nurodytų darbų atlikimui ne ūkio būdu (CK 6.249 str. 1 d.). Iki bylos išnagrinėjimo ieškovas nebuvo suremontavęs būsto, todėl akivaizdu, kad būstą remontuos ne įvykio metu galiojusiomis UAB "Naujas būstas" sąmatoje nurodytomis kainomis, o remonto atlikimo metu galiojančiomis kainomis. LR Aplinkos ministerija reguliariai tvirtina darbų įkainius, todėl UAB "Skena" pateikta sąmata 2010-10-01 dienos kainomis yra artimiausia sprendimo priėmimo dienai ir ja teismas turėjo vadovautis. Teismas neįvertino, kad po gaisro tiek ieškovui, tiek atsakovei J. K. iš dalies žala buvo kompensuota skiriant vienkartinę 600 Lt paramą iš Kėdainių rajono savivaldybės ir 334 Lt iš Dotnuvos bendruomenes centro, viso - 934 Lt.Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovams turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies, nes ieškinį patenkino tik iš dalies. Atsakovai buvo pateikę teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius kvitus ir prašė jas priteisti. J. K. turėjo 700 Lt atstovavimo išlaidų, o S. K. ir A. K. - po 650 Lt. Kadangi ieškovas prašė priteisti 9510 Lt, o teismas priteisė 6.684,02 Lt žalos atlyginimo, tai reikalavimai buvo patenkinti 70,28 procento. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi atitinkamai iš ieškovo atsakovų naudai turėjo būti priteista 29,72 procento išlaidų advokato pagalbai apmokėti: J. K. - 208,04 Lt, o atsakovams S. K. ir A. K. - po 193,18 Lt. Jeigu ieškinys nebūtų atmestas, tai priteista suma turi būti mažintina 934 Lt ir atitinkamai turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kėdainių rajono savivaldybė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad savivaldybė nėra viso pastato savininkė, o tik trečio buto savininkė. Apeliantų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje yra nustatytos skirtingos faktinės bylos aplinkybės, nes buvo nustatyta, kad gaisras kilo pastato židinio konstrukcinio trūkumo, kurį įrengė savininkas, o ne nuomininkas. Nagrinėjamoje byloje gaisro priežastis yra elektros instaliacijos, kurią neteisėtai įrengė ir netinkamai prižiūrėjo apeliantė J. K., trūkumų. Byloje nepateikta įrodymų, kad elektros instaliacija įrengta ir pajungta į nuomojamą butą Nr. 3 laikantis statybą ir elektros tiekimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad buvo parengtas projektas, gauti leidimai, sutikimai ir pan. Bute Nr. 3 faktiškai gyveno ir vartojo elektros energiją atsakovai S. K. ir A. K., o atsakovė J. K. gyveno vaikams priklausiančiame bute Nr. 1. Teismas nustatė, kad elektros pirkimo sutartį ir apskaitą turi atsakovai jiems priklausančiam butui Nr. 1, per kurį tiekiama elektra į butą Nr. 3. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 20 punktą kiekviena iš sutarties šalių, laikydamasi aplinkos apsaugos reikalavimų, atsako už savo tinklo elektros įrenginių priežiūrą, eksploatavimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pagal Taisyklių 19 punktą elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo nustatoma pagal tinklų turtinį priklausymą ir nurodoma elektros tinklų nuosavybės ribų akte arba sudarytoje sutartyje. Taigi pagal minėtas teisės aktų nuostatas nėra pagrindo konstatuoti, kad savivaldybės buto Nr. 3 elektros tinklai yra atsieti nuo buto Nr. 1 bei kad tinklai priklauso savivaldybei, kuri atsakinga už jų eksploatavimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Be buto Nr. 1 savininkų leidimo ar sutikimo pajungti elektros laidus į butą Nr.3 neįmanoma, todėl teismas teisingai konstatavo, kad gaisras kilo dėl atsakovų bendrų veiksmų. Nėra pagrindo konstatuoti atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio su padaryta žala, nes ji apie elektros energijos pajungimą ir tiekimą net nebuvo informuota. Mano, kad savivaldybė, turėdama socialinio būsto fondą, neturi visais atvejais atsakyti už neteisėtus nuomininkų veiksmus kai jie savo kaltais veiksmais padaro žalą tretiesiems asmenims. Teismas pagrįstai taikė civilinę atsakomybę remiantis bendrais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 str.), nustatė aukščiau minėtų atsakovų kaltę, priežastinį ryšį tarp jų neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Mano, jog teismas teisingai konstatavo apeliantų pareigą laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių, atlikti elektros instaliacijos ir jos įtaisų remontą 2002 m. sausio 2 d. nuomos sutarties pagrindu, nes šia sutartimi šalys sukūrė prievolinius santykius, kurie joms tapo privalomi. Byloje ir teismo sprendime yra nurodyta pakankamai įrodymų dėl gaisro priežasties - trumpo jungimosi elektros laiduose, dėl ko ginčo iki bylos iškėlimo teisme nebuvo (b. l. 180-182).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimas keistinas: priteistas turtinės žalos atlyginimas ieškovui mažintinas iki 5750,02 Lt, proporcingai atmestai ieškinio daliai iš ieškovo atsakovams priteistinos atstovavimo išlaidos, o likusioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta ir apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad gaisro, kilusio 2009-10-08 gyvenamajame name Volučių g. 5, Aušros k., Kėdainių r., metu sudegė apie 80 m² stogo, apdegė palėpės ir laiptinė į mansardą, gesinant gaisrą sulieta J. K. priklausančioje mansardoje įrengti kambariai, pirmo aukšto kambariai, buvę baldai, rūbai, namų apyvokos daiktai, taip pat sulietas ieškovui H. S. priklausantis butas ir viduje buvę baldai, namų apyvokos daiktai. Gyvenamojo namo buto Nr. 1 po ½ dalį nuosavybės teise priklauso A. K. ir S. K. (b. l. 78-80), butas Nr. 2 priklauso H. S. (b. l. 6), buto Nr. 3 savininkas - Kėdainių rajono savivaldybė, nuomininkė J. K. (b. l. 43-44, 69, 70-71). Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad gaisro židinio vieta – gyvenamojo namo laiptinėje į mansardą, kur buvo pravesta elektros instaliacija, gaisro priežastis - trumpas jungimas elektros laiduose. Pranešimuose dėl kilusio gaisro J. K. nurodė, kad jai padaryta 8000 Lt, H. S. nurodė, jog jam padaryta 9000 Lt žala ir jie abu pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo nereikalauja (b. l. 13, 14). Ieškovo H. S. užsakymu UAB „Naujas būstas“ vertintojai įvertino gaisro pažeisto buto, esančio Volučių g. 5-2, Aušros k., Kėdainių r. atstatymą atkuriamosios vertės metodu ir nustatė, kad gaisro šiam butui padaryta 9060,08 Lt žala (b. l. 23-33), o atsakovų iniciatyva UAB „Skena“ atlikto įverttinimo duomenimis minėto buto remontui 2010-10-01 kainų lygiu darbus atliekant ūkio būdu reikia 5106,68 Lt.

Kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad teismas žalos atlyginimą turėjo priteisti iš buto Nr. 3 savininko - Kėdainių rajono savivaldybės CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, kuri už gaisro padarytą žalą atsako be kaltės. Atsakovė J. K. Kėdainių rajono savivaldybei priklausančias patalpas išsinuomojo 2002-01-02 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi. Šia sutartimi ji įsipareigojo tausoti ir materialiai atsakyti už išnuomotas patalpas, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių, atlikti savo lėšomis einamąjį patalpos ir jos įrenginių, elektros instaliacijos ir jos įtaisų remontą (b. l. 70 - Sutarties 2.1., 2.3. p.). LR CK 1.75 str. 1 d. nustatyta, kad sutarties šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai registruotas. Šalys minėta sutartimi sukūrė prievolinius teisinius santykius, kurie abiems šalims yra privalomi.

Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirtai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šią materialinės teisės normą, ir tai atitinka teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje 3K-3-554/2007; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ir kt.).

2009-10-18 Nr. 204/374 akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro židinio vieta – gyvenamojo namo laiptinėje į mansardą (t. y. bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje), kur buvo pravesta elektros instaliacija ir dėl gaisro ieškovas, buto Nr. 2 savininkas, patyrė nuostolių (b. l. 17). Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė tesiėtą ir pagrįstą išvadą, kad gaisro kilimo nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyti žalos atsiradimo būdai, o lėmė kitas šioje įstatymo normoje nenustatytas būdas – gaisras, kilęs bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje civilinės atsakomybės atsakovams taikymo klausimą pagrįstai sprendė remdamasis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.245–6.249, 6.263 straipsniai) nurodė ir nustatė, kuo pasireiškė civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad (2009-10-18 Nr. 204/374 aktas, liudytojų parodymai) gaisro židinys buvo laiptinėje, kurioje buvo netvarkinga elektros instaliacija, kad šia dalimi naudojosi tik atsakovai, kiti namo gyventojai į šias patalpas patekti negalėjo, nes įėjimas yra užmūrytas. Iš 2003-01-30 elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 777121 ir inventorinės bylos Nr. 750 matyti, kad tiekėjas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros energiją tiekė minėto namo inventorinėje knygoje apskaitomiems butams Nr. 1 ir Nr. 2. Atsakovės J. K. nuomojamame bute Nr.3 faktiškai gyveno ir vartojo elektros energiją jos vaikai atsakovai A. K. ir S. K., o atsakovė J. K. gyveno vaikams priklausančiame bute Nr. 1, ir iš šio buto buvo netvarkingai pajungta elektra laidais į butą Nr. 3. Nuomojamame bute Nr. 3 atsakovė J. K. elektros energiją vartojo be sutarties, prisijungus netvarkingais elektros instaliacijos laidais iš buto Nr. 1. Liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovams buvo žinoma apie netvarkingą elektros instaliaciją. Prie žalos atsiradimo savo neatsargiu elgesiu, žinodami, kad elektros instaliacija yra netvarkinga ir ja naudotis pavojinga, prisidėjo ir atsakovai A. K. ir S. K. (CK 6.246 str. 1 d.), t. y. gaisras kilo dėl atsakovų bendrų veiksmų (neveikimo), todėl už atsiradusią žalą jie turi atsakyti solidariai (CK 6.279 str. 4 d.). Atsakovė J. K. pažeidė 2002-01-02 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties reikalavimus laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl solidariosios civilinės atsakomybės taikymo, solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet ir tam tikru bendrumu kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu arba kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tokios žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų (pvz., LAT 2008-03-26 nutartis Nr. 3K-7-59/2008). Kadangi atsakovai nevykdė pareigos nepažeisti įstatymų - Priešgaisrinės saugos įstatymo bei poįstatyminių aktų nustatytų reikalavimų, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jų patalpose nebūtų sukeltas gaisras (CK 6.246 str.1d.), todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tarp jų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšis, o apeliacinio skundo argeumntai virš minėtų aplinkybių nepaneigia.

Iš 2009-10-18 Nr. 204/374 akto matyti, kad tiek J. K., tiek ieškovas nurodė, kad pretenzijų neturi, ikiteisminio tyrimo neprašo pradėti, kas reiškia, kad šalys nesiginčijo dėl akte nurodytos gaisro priežasties. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad tiksli gaisro priežastis nenustatyta dėl ieškovo kaltės.

Byloje nsutatyta, kad ieškovas dėl kilusio gaisro patyrė žalos, dėl kurios dydžio nustatymo tarp šalių kilo ginčas (CK 6.249 str. 1 d.). Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t .y. ieškovas (CPK 178 str.). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (kaštus). Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Ieškovas šiai aplinkybei patvirtinti pateikė rašytinius įrodymus ( nekilnojamojo turto agentūros „Naujas būstas“ preliminarią išvadą dėl nekilnojamojo turto vertės, lokalinę sąmatą, kurioje nurodytos statybos darbų ir medžiagų sumos (b. l. 24-33)), kuriuos teismas pripažino iš dalies pagrįstais, dėl ko iš dalies patenkino ieškinį, o ieškovas teismo išvadų dėl teismo nustatyto dalinio žalos atlyginimo dydžio neginčija. Minėtas turto atstatymo išlaidų skaičiavimas iš esmės atitinka turto vertinimo atkuriamosios vertės metodą. Atsakovai taip pat pateikė savo žalos dydžio paskaičiavimą, teismas šį žalos paskaičiavimą tyrė ir vertino ir, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo pagrindą atmesti sprendime nurodytais motyvais. Teismo nustatytas žalos dydis ir atsakovų pateiktas UAB “Skena” paskaičiuotas 5106,68 Lt lėšų poreikis esminiai savo dydžiu nesiskiria. Tai, kad ieškovas anksčiau buvo atlikęs buto remontą ūkio būdu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis visada remontą privalo atlikti tik šiuo būdu ir negali rinktis kito būdo.

CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad tik tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Taigi, tuo atveju, kai žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negalėjo būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis nepilnai įrodė patirtų nuostolių dydžį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.) laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001), todėl apeliantai be pagrindo teigia, kad teismas vadovavosi neleistinais rašytiniais įrodymais.

Kolegija iš dalies sutinka su atsakovų argumentu, kad teismas priteisė nepagrįsto dydžio žalos dydį, nes be pagrindo iš priteisiamos žalai atlyginti sumos neišskaitė ieškovo iš Kėdainių rajono savivaldybės gautos 600 Lt pašalpos ir iš Dotnuvos bendruomenės centro gautos 334 Lt išmokos, viso - 934 Lt (b. l. 89-91). Ieškovas neginčijam kad šias sumas gavo ir šį apeliacinio skundo argeumntą vertina pagrįstu. Todėl iš atsakovų priteisiamas nuostolių dydis mažintinas iki 5750,02 Lt.

Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, apeliantai pagrįstai nurodo, kad jiems proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo turėjo būti priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.). Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keičiamas ir atsakovams iš ieškovo proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai priteisimos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas prašė priteisti 9 510 Lt žalai atlyginti, o teismo priteisiama suma nustatoma 5750,02 Lt, t. y. patenkinta 60,46 % ieškinio sumos. Ieškovė J. K. turėjo 700 Lt (b. l. 107), kiti atsakovai – po 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 108, 109), todėl atsakovei J. K. iš ieškovo priteisiama 277 Lt (700:100x39,54), kitiems atsakovams – po 257 Lt (650:100x39,54).

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi keičiamas teismo sprendimu priteisiamos žalos dydis, tai pakeičiama ir iš atsakovų valstybei pritisiamų išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dydis. Šių išlaidų buvo 640 Lt (b. l. 36, 154), todėl iš atsakovų valstybei priteisiama po 129 Lt teisinės pagalbos išlaidų (640:100x60,46:3), po 57 Lt (172,50:3) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 4 p., 96 str. 1 d., b. l. 4, 36, 54).

Atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies 934 Lt sumai (14 %), bei dėl bylinėjimosi išlaidų neteisingo paskirstymo (934:(6684,02:100)), todėl atsakovams iš ieškovo priteisiama po 9,38 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (201:100x14:3, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., b. l. 174), o iš atsakovų ieškovui, atsižvelgiant į dalinį apeliacinio skundo patenkinimą – po 172 Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (600:100x86:3, b. l. 200, CPK 93 str. 2 d., 5 d., 98 str.). Byloje buvo 8,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 179), kurios nepriteisiamos, nes yra maženės už minimalias priteistinas bylinėjimosi išlaidas ( 2011-11-07 LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakymas Nr. IR-261/IK-355). Atsakovai pateikė pažymą su išlaidų apskaičiavimu (b. l. 201), bet nėra pateikę išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šių išlaidų jiems iš ieškovo priteisti nėra pagrindo (CPK 98 str. b. l. 169-197).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

NUTARIA:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti: iš atsakovų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteistą ieškovui H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 5750 (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) Lt 02 ct.

Iš atsakovų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti sumažinti priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 129 (vieno šimto dvidešimt devynis) Lt į valstybės pajamas.

Priteisti iš ieškovo H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 277 (du šimtus septyniasdešimt septynis) Lt teisinės pagalbos išlaidų atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 257 (du šimtus penkiasdešimt septynis) Lt atsakovams A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą į valstybės pajamas žyminį mokestį sumažinti iki 57 (penkiasdešimt septynių) Lt iš kiekvieno atsakovo.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 9 (devynis) Lt 38 ct žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovų J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 172 (vieną šimtą septyniasdešimt du) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Birutė ValiulienėRamunė ČeknienėZina Mickevičiūtė