- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-24
- Bylos Nr.
- e2-15-1105/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02721-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės
- Atsakovas
- T. J., S. J., V. B., A. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
atsakovams S. J., V. B. ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovo A. J. turtinių teisių perėmėjams T. J., S. J. ir V. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybė prašo priteisti iš atsakovų 427,14 Eur, iš kurių 398,45 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 28,69 Eur priskaitytų delspinigių.
2. Ieškinyje nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, su atsakovu (duomenys neskelbtini) susitarimu pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pastato – dirbtuvių, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (102,95 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Minimas pastatas turto patikėjimo teise yra valdomas VĮ Turto bankas. Šiuo adresu yra suformuotas ir Nekilnojamajame registre įregistruotas 0,8321 ha ploto komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Atsakovui nuomos teise perduoto naudotis pastato daliai eksploatuoti apskaičiuota apmokestinama 0,0486 ha ploto žemės sklypo dalis (išnuomotų patalpų plotas sudaro 5,84 proc. nuo visų, adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastatų ir statinių bendro ploto – 1761,56 kv. m (102,95 kv. m. x 100:1761,56 kv. m. = 5,84 proc.; 0,8321 ha x 5,84 proc. = 0,0486 ha apmokestinamas žemės sklypo plotas). Prievolės mokėti žemės nuomos mokestį atsiradimo momentu ieškovė laiko nuomojamo turto sutarties sudarymo datą, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovams paskaičiuotas žemės nuomos mokestis ir delspinigiai už (duomenys neskelbtini) metus. Prieš teismo posėdį patikrinus atsakovų atliktus mokėjimus, matyti, kad skolą pagal ieškinio reikalavimą atsakovai apmokėjo visiškai, tačiau kadangi nėra apmokėta skola už (duomenys neskelbtini) metus, ieškovė ieškinio reikalavimo neatsisako, civilinės bylos nutraukti neprašo. Prašo ieškinio reikalavimą tenkinti. Ieškovė laiko, kad su atsakovais žemės nuomos sutartis yra nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. nuo Panevėžio apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. J. (mirties data (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) byloje yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog atsakovas su (duomenys neskelbtini) mokykla (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui 5 metams buvo išnuomotos gamybinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3p/1, išnuomojamas plotas 102,95 kv. m. (toliau – patalpos). Apie žemės nuomos mokesčius atsakovas nebuvo informuotas. (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų valdymą perėmė VĮ Turto bankas. Pasikeitus nuomotojui (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo ir VĮ Turto bankas buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas), pagal kurį atsakovas jokių įsipareigojimų, susijusių su žemės sklypo nuomos mokesčiu, naudojant išnuomotas patalpas, neprisiėmė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu atsakovo A. J. turtinių teisių perėmėjas T. J. teismui nurodė, kad nors ieškinio reikalavimo sumą apmokėjo ir pateikė tai patvirtinantį mokėjimo nurodymą, ieškinio reikalavimo nepripažįsta. Pasak atsakovo, jo tėvui A. J. buvo išnuomotos neegzistuojančios patalpos, kurios pastarajam nebuvo perduotos, ką patvirtina byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Pastato adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas. Be to, A. J. yra miręs, su juo sudaryta patalpų nuomos sutartis turėjo būti nutraukta, VĮ Turto bankas ši faktinė aplinkybė turėjo būti žinoma. Nepaisant to, VĮ Turto bankas ne tik toliau skaičiuoja nuomos mokesčius mirusiam asmeniui, tačiau ir suimitavo mirusio asmens iškeldinimą iš patalpų. Atsakovas įžvelgia VĮ Turto bankas sukčiavimą, todėl mano, kad teismas šios institucijos atžvilgiu turi imtis atitinkamų veiksmų. Prašė civilinę bylą išnagrinėti iš esmės ir ieškinio reikalavimą atmesti.
5. Atsakovės A. J. turtinių teisių perėmėjos S. J. ir V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai. Teismas sprendė civilinę bylą nagrinėti iš esmės šioms atsakovėms nedalyvaujant.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad ieškinys pareikštas teisėtai. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
7. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinio reikalavimus tenkinti pilna apimtimi, civilinę bylą nagrinėti šios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Ieškinio reikalavimas atmetamas.
9. Ieškovė civilinėje byloje pareiškė ieškinio reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio išieškojimo iš atsakovo A. J., kai nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pastato – dirbtuvių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalis (102,95 kv. m.), kuri yra valdoma VĮ Turto bankas turto patikėjimo teise, (duomenys neskelbtini) susitarimo pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, buvo išnuomota atsakovui. Šiuo adresu yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre registruotas 0,8321 ha ploto komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuomos teise perduoto naudotis pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai eksploatuoti apskaičiuota apmokestinama 0,0486 ha ploto žemės sklypo dalis (išnuomotų patalpų plotas sudaro 5,84 proc. nuo visų, adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastatų ir statinių bendro ploto – 1761,56 kv. m. (102,95 kv. m. x 100 : 1761,56 kv. m. = 5,84 proc.; 0,8321 ha x 5,84 proc. = 0,0486 ha apmokestinamas žemės sklypo plotas). Ieškovė teigia, kad atsakovui prievolė mokėti žemės nuomos mokestį atsirado nuo to momento, kai jis sudarė minėtą susitarimą dėl pastato dalies nuomos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), nors valstybinės žemės nuomos mokesčio sutartis nebuvo sudaryta.
11. Atsakovas A. J. civilinėje byloje pateiktu atsiliepimu ginčijo aplinkybę, jog jam VĮ Turto bankas pagal sutartį perdavė patalpas, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti patalpų nuomos mokesčio, atitinkamai atsakovui nekyla pareiga mokėti ir žemės mokesčio.
12. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė nutraukti (duomenys neskelbtini) Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškeldinti atsakovą A. J. iš patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo A. J. už nuomojamas patalpas, (duomenys neskelbtini), 1 003,73 Eur nuomos mokesčio skolą, 37,95 Eur delspinigių bei procesinių palūkanų. Teismas sprendė, jog tai, kad atsakovas išsinuomotomis patalpomis nesinaudojo, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
14. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinė byla vėl buvo sustabdyta, (duomenys neskelbtini) mirus atsakovui A. J., iki paaiškės atsakovo teisių ir pareigų perėmėjai.
15. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, atsakovas A. J. pakeistas jo teisių perėmėjais – S. J., T. J. ir V. B.
16. (duomenys neskelbtini) Mokėjimo nurodymu A. J. turtinių teisių perėmėjas T. J. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pervedė 427,14 Eur žemės nuomos mokesčio, t. y. apmokėjo visą ieškinio reikalavimo sumą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo –pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.
18. Analogiška nuostata taip pat yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Minėto nutarimo 3 punktas nustato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
20. Remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
21. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamose bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties, priimto civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 23 p.)
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, nurodo, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 28 p.). Faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 18 p.).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 13 p.).
24. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad VĮ Turto bankas 205,91 kv. m. patikėjimo teise valdomo pastato – dirbtuvių, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (102,95 kv. m.) (duomenys neskelbtini) susitarimu pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas atsakovui A. J. Minimu adresu suformuotas 0,8321 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. nuomos teise perduoto naudotis pastato dalies plotas sudaro 5,84 proc. visų, adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastatų ir statinių ploto, todėl minimam statiniui eksploatuoti atitinkamai priskirta 0,0486 ha ploto suformuoto žemės sklypo dalis.
25. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įsiteisėjęs, teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. J. 1 003,73 nuomos mokesčio skolą už išsinuomoto pastato dalį, taip pat priteisė delspinigius ir procesines palūkanas. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas išsinuomotomis patalpomis nesinaudojo, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl nuomos mokesčio išieškojimo (sprendimo 27 p.). Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje konstatavo, kad M. R. paslaugų ir verslo mokykla išnuomotas patalpas atsakovui perdavė perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo momentu, o atsakovas jas priėmė (nutarties 43 p.). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas (nuomininkas) neįrodė, jog negalėjo naudotis išsinuomotomis negyvenamosiomis patalpomis pagal paskirtį dėl to, kad ieškovė neperdavė patalpų ir jomis atsakovas nesinaudojo išimtinai dėl ieškovės neveikimo, todėl darytina išvada, kad nuomininkas yra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (CK 6.485 straipsnio 5 dalis) (nutarties 49 p.).
26. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini)) ir įregistruotas viešajame registre.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kuria nurodė, jog Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip nustatanti pareigą valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti ne tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą valstybinės žemės sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja valstybinę žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą (nutarties 31 p.).
28. Teismas, remdamasi minėtu teisiniu reguliavimu ir nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais bei suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyta, jog ginčo objektu esanti valstybinė žemė būtų suteikta atsakovui panaudos pagrindais, sprendžia, kad atsakovui, kaip valstybinės žemės naudotojui, tenka pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį iki su atsakovu sudarytos pastatų nuomos sutarties nutraukimo dienos. Aplinkybė, kad atsakovo pastatams tinkamai eksploatuoti nebuvo sudaryta rašytinė žemės sklypo dalies nuomos sutartis, neturi įtakos minėtai atsakovo pareigai ir jos nepaneigia.
29. Pripažinusi, kad atsakovas turi (turėjo) pareigą už valstybinės žemės sklypo naudojimą iki pastato nuomos sutarties galiojimo pabaigos mokėti nuomos mokestį, ir atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio, jo apskaičiavimo tvarkos ir laikotarpio, už kurį jis apskaičiuotas, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, priteisiant iš atsakovo (jo turtinių teisių perėmėjų) (duomenys neskelbtini) metais nesumokėtą žemės nuomos mokestį – 398,45 Eur.
30. Kadangi pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį iki pastato nuomos sutarties galiojimo pabaigos nustatyta įstatymo (Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), už šios pareigos nevykdymą (nuomos mokesčio nesumokėjimą laiku) ieškovė turi teisę reikalauti delspinigių – 28,69 Eur dydžio (CK 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis).
31. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) Mokėjimo nurodymu A. J. turtinių teisių perėmėjas T. J. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pervedė 427,14 Eur žemės nuomos mokesčio, t. y. apmokėjo visą ieškinio reikalavimo sumą, o ieškovė ieškinio reikalavimo neatsiėmė ir neatsisakė, neprašė civilinės bylos nutraukti, prašė ieškinio reikalavimą patenkinti pilna apimtimi, ieškinio reikalavimas atmetamas.
32. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šiame straipsnyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiškiant ieškinį. Atsakovas byloje yra pateikęs rašytinius įrodymus apie tai, kad už atsiliepimo parengimą jis patyrė 350,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismui šiame sprendime konstatavus, jog ieškovės reikalavimas yra visiškai pagrįstas ir yra atmetamas tik dėl tos priežasties, kad prieš teismo posėdį atsakovo A. J. turtinių teisių perėmėjas T. J. visiškai apmokėjo ieškinio reikalavimo sumą ir pagal ieškinio reikalavimą pilnai su ieškovu atsiskaitė, iš atsakovo (jo turtinių teisių perėmėjų) valstybei priteistinas 19,00 Eur žyminis mokestis bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79, 80, 88, 96 straipsniai), o pastarojo byloje patirtos teisinės pagalbos išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 23 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinio reikalavimą atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinių teisių perėmėjų T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 6,33 Eur (šešis eurus 33 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir po 16,95 Eur (šešiolika eurų 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.